2018-01-20

Natalija Kasperskaja: Bitkoinas-sukurtas JAV specialiųjų tarnybų


„Kasperskio laboratorijos“ bendra-steigėja dienraščiui „KP“ – apie tai kuo pavojingas nekontroliuojamas kriptovaliutų naudojimas.

Bitkoino atsiradimas



Pastaruosius dvejus metus mes reguliariai, ne viešai, susitinkame su daugybe kriptografijos, kriptovaliutų, skaitmeninių pinigų specialistų. Dauguma iš jų — kaip tik entuziastai ir blokčeino „evangelikai“. Jiems šis naujas pasaulis patinka, jie ketina jame padirbėti ir padaryti kažką ženklaus, pakeisti pasaulį.

Tačiau, visi jie, nepaisant to, sutinka su keliais teiginiais:

-Bitkoino architektūra buvo aprašyta Amerikos žvalgybos White paper daug anksčiau prieš pasirodant mitologiniam Satoshi Nakamoto.
-Satoshi Nakamoto tekstuose ir kode pilna amerikonizmų, tai tipiškas amerikiečių produktas — specialistai lengvai nustato specifinę šaliai programavimo manierą, naudojamus instrumentus, programos apiforminimo būdus, o taip pat naudojamą anglų kalbos stilių technologijoje ir komentaruose.
-Darbai atlikti realizuojant bitkoiną (projektavimas ir programavimas) labai dideli, ten įdėta daug žmogaus darbo metų, taip, kad tai ne vienišas genijus, o dirbo grupė aukšto profesinio lygio kriptografų kelis metus.

O kur gali kelis metus dirbti grupė profesionalių amerikiečių kriptografų ir kokiu tikslu? Kur bendrai, kaip jūs galvojate, tarnauja šiuolaikiniai kriptografai, kur jų darbo vietos? Akivaizdu, kad jie pagrinde dirba specialiose tarnybose.

Istorija kartojasi

Tačiau nereikia baimintis šios informacijos. Juk daugelis naujų technologijų, atėjusių pas mus iš JAV — GPS, TOR, ir pats Internetas — tai amerikiečių karinės technologijos, kurias po to buvo nuspręsta komercializuoti, padaryti prieinamas visuomenei.

Tai akivaizdžiai naudinga: investuoji karinius pinigus ir karinį intelektą, po to komercializuoji, palaikai tuo pačiu privačias amerikiečių kompanijas vystant jų verslą. Charakteringu šiuo požiūriu buvo TORo pavyzdys — jį iš pradžių pagamino konspiratyviam žvalgų bendravimui. Štai ką rašo Vikipedija:

„TOR sistema buvo sukurta „Aukšto našumo skaičiavimo sistemų centre“ Karinių-jūrų tyrimo laboratorijos projekte Free Haven kartu su DARPA pagal federalinį užsakymą. Pradinis kodas buvo paskelbtas pagal laisvą licenziją, kad visi norintys galėtų patikrinti, ar nėra klaidų ir intarpų“ (https://ru.wikipedia.org/wiki/Tor).

Tai yra, karinę sistemą privatizavo ir paleido į pasaulį, o jau po to į ją susirinko kinai disidentai, o paskui juos ir kriminalas — narkotikų, ginklų, vaikų pornografijos pardavėjai, užsakomi žudikai...

Matomai, analogiška istorija įvyko ir su bitkoinu. Tai, žinoma, prielaida, bet tikroviška.

Kalba eina ne tik apie bitkoiną. Aš manau, kad visa blokčeino ir kriptovaliutų infrastrukūra sukurta amerikiečių. Kriptovaliutų kontrolė gali būti vykdoma sukuriant superkorporacijas su įjungtomis technologijomis ir ijungtuose taškuose, kaip tai įvyko su Internetu. O taip pat per biržas, per surinkimą pinigų startapams ir pan. — tai, kas JAV puikiai pavyksta Slėnyje.

Bet mums, kaip valstybei, žymiai įdomiau, kiek saugu naudoti šią technologiją.

Technologijos saugumas

Labiausiai jaudina — rizikos. Internetą sukūrė Pentagonas (DARPA, The Defense Advanced Research Projects Agency USA), bet mes jį naudojam. Naudingas daiktas, bet turi savo rizikų. Tai supranta ne tik Rusija, bet ir kitos šalys, įskaitant ES valstybes — priima įstatymus dėl blogo kontento apribojimo, apsaugos didelių vartotojų duomenų, blokavimo saitų su narkotikais ir vaikų pornografija, vykdoma kova su virusais, žalingomis programomis.

Rusijai dar tenka kovoti su viešpatavimu globalių servizų, padėti savo tautiniams žaidėjams palankesnėmis konkurencijos sąlygomis.

Tai yra naudoti naujas skaitmenines technologijas galima, bet tiktai tu kontroliuoji šią skaitmeninę erdvę, jeigu ji nevirsta į zoną be įstatymų arba dominavimą išorės žaidėjų, jeigu ji nepažeidžia skaitmeninį šalies suverenitetą. Suprantama, pagal galimybę reikia naudoti savo technologijas, o ne svetimas.

Teigiamas pavyzdys — GLONAS.

Iš šio požiūrio taško skaitmeninių valiutų erdvę irgi reikia analizuoti, kontroliuoti, paimti kas teigiama — ir sterilizuoti rizikas, pašalinus kas kenksminga.

Kriptovaliutų rizikos

Bendrai, man atrodo, kad įvertinant kiekvienos valiutos patikimumą, reikia iškelti kaip minimum tris pagrindinius klausimus:
-Ar yra galimybė kontroliuoti pinigų apyvartą šalies viduje,
-Ar užtikrinamas transakcijų skaidrumas,
-Ar yra poveikis valstybės į valiutos kursą?
Bitcoino atveju, tenka apgailestauti, į visus šiuos tris klausimus tenka atsakyti neigiamai.

Šalies viduje pinigų kontrolės galimybės nėra. Pas mus yra valiutos kontrolė — tai liečia užsienio valiutas, o bitcoino kontrolės nėra niekada, nes ši valiuta „atrišta“ nuo bet kurios valstybės (neva) niekieno nereguliuojama.

Bitkoino transakcijų skaidrumas nulinis, negalima patikimai nustatyti, kas kam moka. Tai prieštarauja siekiui užtikrinti sandorių skaidrumą visame pasaulyje.

Ir, pagaliau, paties bitkoino biržos kaina pagrįsta išimtinai spekuliantų lūkesčiais, kurie viliasi uždirbti iš „naujo finansinio instrumento“, o prekiaujama bitkoinu užsienio biržose.

Be to, bitkoino sferoje yra dar keletas neraminančių momentų. Galimybė kontroliuoti iš išorės. Apie 60% bitkoinų, pavyzdžiui, — „miegantys“, niekada nedalyvavo jokiose transakcijose. Didelė dalis bitkoinų yra pas mitologinį „steigėją“ ir gali būti panaudota manipuliacijoms kursu. Ženklūs maineriniai galingumai yra Kinijoje.

Milžiniškas kainos kitimas, manipuliacija kursu — tai mes stebime tiesiog dabar. Kurso kontrolė realiai yra biržos rankose ir MIP reklama kelia kursą. O kas kontroliuoja biržas ir media — neaišku (bet tikslai ne mes). Tai labai žalinga ir pavojinga situacija.

Milžiniškas skaičius sukčiavimų ir prarastų pinigų — nuo 50 iki 400 milijonų dolerių! Be to kai kuriais atvejais nukentėjusieji ėmė paprastus kreditus žaidimui su kriptovaliutomis, o dabar praranda namus ir darbą.

Kur, kokioje bankų ar biržų sferoje, tai įmanoma be kriminalinių bylų ir tyrimo. O čia jokių pasekmių.

Nekontroliuojamas, nereguliuojamas lėšų rinkimas. Jokios kontrolės dėl vykdymo ICO pažadų. Pinigai renkami, kaip MMM, o po to rinkėjai dingsta, nepadarę to, ką žadėjo.

Visas šias rizikas ir visas galimybes naujo finansinio instrumento reikia išstudijuoti ir sukurti įstatymus ir procedūras, kurie šias rizikas sumažina. Ir tada šia nauja technologija bus galima naudotis šalies ir jos piliečių naudai.

Be abejo, mes nenorime pasmaugti naujas technologijas, jas numarinti, kad po to nereikėtų importuoti viską iš vakarų.

Visame pasaulyje dabar priimami įstatymai dėl kriptovaliutų, siekiant kaip nors nukreipti šį srautą į legalius rėmus. Uždraudžia apyvartą ar ją reguliuoja, įveda pinigų rinkimo taisykles per ICO siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, uždraudžia arba reguliuoja mainingą, keitimą, kiekvieną dieną ateina naujienos apie naujus įstatymus kriptovaliutų sferoje. Mano požiūriu, tai — normalus kelias, kuriuo turi eiti Rusija.

Reikia tyrinėti kriptovaliutas ir jų panaudojimo galimybes, kad nelikti, kaip sitacioje su Internetu — kada mes imame reguliuoti post factum, dešimt metų vėliau, negu reikia, kada viskas, kas blogiausio, jau įvyko, užėmė „laukymę“ ir tapo įprastiniu, įsišaknijusiu. O mums reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių arba valyti puvėsius.

Kas liečia žmones, kurie rėkia, kad pas mus čia retrogradai, nesuprantantys naujovių, kad valdininkai— idiotai ir viską marina, kad nereikia galvoti apie rizikas, o reikia greičiau bėgti į nuostabų naują pasaulį, jie primena man paršiukus Nif-Nifą ir Nuf-Nufą, kurie netikėjo, kad nėra vilkų, ir atsisakė statyti stiprius namelius. Tokių „evangelikų“ motyvacija suprantama: jiems patinka nauja galimybė greitai uždirbti, tapti ekspertais, išgarsėti, „pasikelti“. Pakrykštauti, kaip paršeliams. Bet pas kurį Naf-Nafą mes bėgsime, kada pasirodys vilkas? Pas atsargesnius ir protingesnius kiniečius?

Ne jau. Geriau stiprinkime savo namą.

KP“ dosje

Natalija Kasperskaja, kompanijų grupės „Info Watch“ generalinė direktorė, vadovauja darbo grupei „Informacinis saugumas“ programos „RF skaitmeninė ekonomika“. 1997 metais su tuometiniu sutuoktiniu Eugeniju Kasperskiu įkūrė žinoma „Kasperskio Laboratoriją“, buvo joje 10 metų generaline direktore. Skaitoma, kad idėja sukurti kompaniją pardavimui populiaraus antiviruso priklauso būtent jai.





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą