Globalaus migracijos pakto nepasirašys ir Čilė

Čilės vyriausybė nutarė neprisijungti prie JTO globalaus migracijos pakto, praneša Ria naujienos su nuoroda į Čilės portalus Tarcera ir Mercurio.

Čilės prezidentės Sebastiana Pinjera administracija atliko kruopščią susitarimo teksto analizę ir padarė išvadą, kad „kai kurie“ dokumento standartai „nesuderinami su Čilės migracine politika“.

„Mūsų pozicija aiški, mes sakome, kad migracija nėra žmogaus teisė, valstybių teisė – nustatyti užsienio piliečių įvažiavimo taisykles“, - informavo Vidaus reikalų viceministras Rodrigo Ubilja interviu leidiniui Mercurio. Jo žodžiais, Čilės vyriausybė nedalyvaus konferencijoje Maroke, kuriame bus svarstoma dėl šis sutarties.

Globali saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarčiai turi būti oficialiai pritarta tarptautinėje konferencijoje Marakeše, Maroke, gruodžio 10-11 dienomis. JAV iš šio susitarimo pasitraukė dar 2017 metais. JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kas ji visiškai nesuderinama su šalies migracine politika. Spalio pirmomis dienomis, sekdama JAV, ir Vengrija pareiškė, kad nedalyvaus patvirtinant tarptautinę globalią JTO migracijos sutartį bet kokioje formoje ir neskaitys ją privaloma. Apie tai pranešė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peter Szijjarto greta JTO Generalinės asamblėjos Niujorke vykusiose derybose. Ministro žodžiais, globali migracijos sutartis tik pablogins situaciją, nes pastūmės milijonus žmonių keliauti į Europą, rizikuojant savo gyvybe, ir sukurs milijoninius pelnus kontrabandininkams.

Spalio 31 dienos Austrijos vyriausybės pranešime sakoma, kad vyriausybė nepritaria 17 iš 23 pakto punktų. Dauguma pakto tikslų gana bendri. Pavyzdžiui, kalbama apie tai, kad iki minimumo reikia sumažinti pabėgimo priežastis, sumažinti pažeidžiamumą migracijos metu. Be to, būtina padidinti apsaugą ir migrantų teises, pavyzdžiui, įsileisti juos į darbo rinką ir socialinio draudimo sistemą.

Austrijos vyriausybė mato daug „baltų dėmių“ JTO migracijos sutarties turinyje ir jo tiksluose. Kancleris ir vicekancleris išreiškė būgštavimus, kad paktas gali sulyginti nelegalią ir legalią imigraciją, kėsinasi į Austrijos suverenitetą.

Susitarime atsisakė dalyvauti: Austrija, Australija, Bulgarija, Čekija, Čilė, Kroatija, Italija, Izraelis, JAV, Latvija, Lenkija, Slovakija, Šveicarija ir Vengrija.

Gruodžio 4 dieną Lietuvos seimas, 73 balsais už, išdavė lietuvių tautos interesus ir nutarė paremti šią pražūtingą sutartį. Lentelėje pateikiami balsavimų seime rezultatai:

Gruodžio 10 d. seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai raštą, kuriame reikalauja pripažinti neteisėtu Lietuvos Seimo balsavimą dėl Jungtinių Tautų Migracijos pakto.

Rašte sakoma:

„Dėl 2018-12-04 posėdyje priimtos Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinių tautų visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ Nr. XIII-1695

2018 m. gruodžio 4. d. posėdyje Seimas balsavo dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ projekto Nr. XIIIP-2979(2) priėmimo be pataisų ir jį priėmė (priimtos rezoliucijos numeris Nr. XIII-1695; toliau – ir Rezoliucija). Jungtinių Tautų Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos (toliau – ir Susitarimas), dėl kurio Seimas pasisakė šia rezoliucija, yra neatskiriama, integrali Rezoliucijos dalis, todėl Rezoliucijos projektas negalėjo būti pateiktas be Susitarimo teksto valstybine kalba. Tačiau Susitarimas nėra išverstas į valstybinę kalbą ir jo tekstas nebuvo pristatytas kartu su rezoliucijos projektu. Todėl ir Seimo nariai, ir kiti Lietuvos piliečiai neturėjo galimybės valstybine kalba susipažinti su šiuo dokumentu ir jį tinkamai įvertinti. Neatmestume ir galimybės, kad daug Seimo narių balsavo dėl Rezoliucijos ne tik valstybine, bet ir jokia kita kalba neskaitę Susitarimo, dėl kurio joje pasisakyta.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis nustato,kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.

Be to, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai priimami ir skelbiami valstybine kalba.

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad vienas iš principų, kurie išreiškia teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams keliamus imperatyvius reikalavimus ir kuriais turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, yra atvirumo ir skaidrumo principas, reiškiantis, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai.

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, prašome pripažinti Rezoliucijos priėmimą neteisėtu.

Seimo nariai M.Puidokas, N.Puteikis“