2019-06-14

Birželio 13: žydų vaidmuo vykdant Lietuvių tautos genocidą



Birželio 13 dieną buvęs Seimo narys prof. Arimantas Dumčius Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime pasakė kalbą „Bus laikas, kai baltas Vytis pakils.“

Savo kalboje Dumčius nurodė, kad 1939 metais įvykusi „...valstybės sąrangos pertvarka pagal tarybinį modelį vyko grubiausiu būdu – grasinimų, masinių suėmimų, žudymų, atleidinėjimų iš darbo, visų Lietuvos partijų, tautinių, religinių organizacijų, išskyrus komunistines, uždraudimo, pasų antspaudavimo (mama sakė) rinkimų metu bei totalinės baimės, kad būsi nubaustas, įrašytas į sąrašus ir ištremtas, ir panašiai atmosferoje. O tikslas buvo vienas – pasiremiant vietiniais kolaborantais (žinoma, karine savo jėga) ir parsidavėliais iš kūrybinės inteligentijos tarpo (visi juos žinome) sugriauti nepriklausomą valstybę.



Sekantis etapas, kuriame nebevaidino „sovietų demokratijos“ pagal savo mastą ir žiaurumą buvo išskirtinis reiškinys – planingas, sąmoningas brandžiausios intelektualinės, dvasinės, kūrybinės bei fizinės lietuvių tautos dalies naikinimas. Viskam vadovavo LKP CK sovietų padaliniai – pagrindiniai atsakingi už visa tai ir vykdytojai. Iš karto A. Sniečkaus įsakymu 1940 metų liepos mėnesį buvo suimta 512 politinių, visuomenės, inteligentijos ir valdininkijos atstovų. Buvo sušaudyti ar vėliau mirė įkalinimo vietose 29 Lietuvos Vyriausybės nariai, kuriuos mes neseniai įamžinome paminklais. 1940 metų rugsėjo mėnesį suimta dar apie 2000 politinių veikėjų. Iki 1940 m. liepos 30 d. buvo paleista aukštoji karinė vadovybė, dalis įkalinta. Pasitraukė ir prievartiniu, galbūt ir savo noriu, sunku pasakyti, apie 3 tūkst. lietuvių karių, o mobilizacija neseniai buvo, net 70 tūkst. mūsų kariuomenės, tarnavo tik 22 tūkst. 3 tūkst. pasitraukė. Kiti buvo suimti, sušaudyti arba dingo iš sovietų kontrolės.


Rainiuose, Pravieniškėse, visi žinote, Červenėje buvo nužudyta daugiau nei 350 kalinių, kituose kalėjimuose 27 mirties nuosprendžiai, o 21 mirė kalėjime. Žinote, raudonarmiečiai (aš kaip medikas irgi dalyvavau paminklo atidengime), nužudyti du Panevėžio chirurgai ir operacinės medicinos sesuo, tiesiog atliekantys operacinėje profesinę pareigą. Atsisakė tarnauti ir išvykti iš Lietuvos. Sovietai naikino bažnyčią, traukdamiesi nužudė 21 kunigą, 39 buvo įkalinti, 63 dingo be žinios.

Ir štai atėjo antras etapas, kur vaidybų jau nebebuvo – „juodasis birželis“. (…) 1939–1941 metais deportuota iš viso 30 tūkst. 845 asmenys. Dingo 5 tūkst. 303. Išvežtųjų tremtinių 13 tūkst. 218 žmonių ir suimtųjų buvo virš 10 tūkst. Tai dažniausiai tėvai atskirti, kuruos tiesiai į konclagerį...“


Kokios tautybės buvo sovietiniai lietuvių tautos skriaudikai?


1936 metų rugsėjo mėnesį demokratiškai 1933 metais išrinktas Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris Niurnberge pasakė (1, 2):

Komunizmas negali neigti, kad šiuolaikinėje Rusijoje 98% visų oficialių pareigų užima žydai, kurie ne tiktai niekada negali būti priskirti proletariatui, bet ir išvis niekada neuždirbdavo sąžiningos kapeikos savo gyvenime. Mes kovojome su bolševizmu, nes jo lyderiai suplanavo mums skerdynes Rusijos ir Ispanijos frontais. Skirtumas tarp bolševikinės ir nacional-socialistinės revoliucijų yra tame, kad viena paverčia žydinčias ir taikias šalis į griuvėsių ir žudymo dykumas, o kita paverčia sugriautą ir nuskurdusį Reichą į ekonomiškai galingą ir klestinčią valstybę. Vokiečių tauta žino apie tikrą bolševizmo esmę, tuo metu kai Britanijos ir Jungtinių valstijų tautos yra neapsisprendusios. Cenzūra gina korporatyvinius interesus žydams priklausančių finansinių įstaigų, kurios investavo į bolševikinę TSRS.“

Manau, kad nėra pagrindo abejoti tuometinio Vokietijos kanclerio cituojamais skaičiais dėl sovietų valdžios tautinės sudėties, nes jo dispozicijoje buvo galingos žvalgybos duomenys.



Signatarė dr. Rūta Gajauskaitė parašė: „Nei vieno lietuvio neišgelbėjo nei vienas žydas!“


„Tokia juk tiesa, kad „viso Lietuvoje nuo Holokausto išgelbėta 70 000 žydų ir išgelbėta būtent tų – tyliųjų didvyrių, kuriems reikėtų nors padėkoti, o ne juodinti ir žalą iš jų reikalauti atlyginti. Taigi, Lietuva ne žydšaudžių kraštas, o gelbėtojų. Karo metu nacisto A. Eichmano sąrašuose nurodytas 134 000 žydų Lietuvoje skaičius, todėl Lietuviai išgelbėjo daugiau nei pusę pasmerktųjų,“ - rašė signatarė Rūta Gajauskaitė.

Ar ne laikas paprašyti žydų, kad jie atlygintų Lietuvai ir lietuvių tautai padarytus nuostolius? Ar ne laikas išvesti balansą, kas kam daugiau skolingi: ar lietuviai žydams, ar žydai lietuviams?

Nuorodos:





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą