2023-12-31

Per 25 metus Nyderlandai migrantams išleido daugiau kaip 400 mlrd. eurų. "Tie, kurie atvyksta ir neintegruojasi, lieka"

 


Prastai integravęsi migrantai dažnai lieka Nyderlanduose ir gyvena iš pašalpų. O tie, kuriems pavyksta įgyti išsilavinimą ir sėkmingai dirbti, išvyksta iš šalies ir ieško laimės kitur, pavyzdžiui, JAV. Taip teigiama tyrime "Gerovės valstybė be sienų. Imigracijos pasekmės viešiesiems finansams", kurio rezultatai buvo paskelbti Nyderlandų Karalystėje ir sukėlė aštrią diskusiją. Be kita ko, dėl to, kad tyrimą iš dalies finansavo Demokratijos forumo (FvD) partija, kuri laikoma antiimigracine ir kraštutinių dešiniųjų partija.

Milžiniškos išlaidos

Ataskaitos autorių teigimu, 1995-2019 m. Nyderlandų viešasis sektorius imigracijai, įskaitant antrosios migrantų kartos pragyvenimo išlaidas, per metus išleido vidutiniškai 17 mlrd. eurų. Iš viso per 25 metus - daugiau kaip 400 mlrd. eurų. Tačiau paskutinį kartą imigracijos poveikis ekonomikai, t. y. jos sąnaudos ir nauda, buvo nagrinėtas 2003 m. Vėliau tokių skaičiavimų buvo atsisakyta, laikant juos rasistiniais. 2016 m. Klaasas Dijkhoffas, reikalų, saugumo ir teisingumo valstybės sekretorius, atsakydamas į parlamento nario klausimą, pareiškė, kad "vyriausybė nevertina piliečių tik reiškinius". "Kilmės šalis yra asmens duomenys, kurie, remiantis teisinės valstybės principu, neturėtų turėti jokios reikšmės daugumai politikos sričių", - sakė K. Dijkhoffas. Taigi vardan politinio korektiškumo ir neapibrėžto "teisinės valstybės principo" Hagos valdžios institucijos iš savęs atėmė svarbią viešųjų finansų planavimo priemonę.

Gerovės valstybės ribų tyrimo autoriai - matematikas Janas Van de Beekas ir trys Amsterdamo universiteto ekonomistai bei sociologai - norėjo tai pakeisti. Jų skaičiavimai rodo, kad Nyderlandų gerovės valstybė "veikia kaip magnetas" tiems migrantams, kurie neturi jokio išsilavinimo arba turi žemą išsilavinimą, o tuos, kurie turi kvalifikaciją ir nori tobulėti, atbaido. "Jie dažnai palieka mūsų šalį. Išvyksta į Jungtines Valstijas arba Aziją. Ten jie gali uždirbti daugiau", - sakė jis. - rašoma ataskaitoje. Taigi, jei migracijos politika nesikeis, "gerovės valstybė palaipsniui žlugs dėl didėjančių išlaidų". Didelės išlaidos ir našta valstybei, savo ruožtu, reiškia, kad "mažėja išteklių sveikatos priežiūrai, švietimui ir kovai su nusikalstamumu". Taip pat migrantų integracijos programoms. "O integracijos problemos dažnai pasirodo esančios neišsprendžiamos jau antroje, o dar labiau - trečioje kartoje, ypač tarp grupių, turinčių didelį kultūrinį skirtumą nuo Nyderlandų". - teigiama ataskaitoje. Tuo tarpu vyriausybė Hagoje negali pasirinkti, ką priimti, nes to neleidžia tarptautiniai susitarimai, įskaitant Europos Sąjungos prieglobsčio teisę. Todėl "būtų geriau, jei migracijos politika būtų išimtinė valstybių narių prerogatyva", teigia ataskaitos autoriai.

Gauti dovanų žmones

Pasak jų, migrantai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos niekada neprisideda prie Nyderlandų ekonomikos, t. y. iš valstybės biudžeto gauna daugiau, nei į jį įneša mokesčių pavidalu, be to, gauna daug daugiau socialinės paramos nei vietiniai Nyderlandų gyventojai. Tikimasi, kad Maroko piliečiai per visą savo gyvenimą Nyderlandams vidutiniškai kainuos 260 000 EUR, o Turkijos piliečiai - 200 000 EUR. Antrosios kartos atstovų padėtis nedaug keičiasi. "Jei kas nors gimė šeimoje, kuri gaudavo išmokas, jie taip pat jas gaus, tai aiškiai parodė duomenų analizė", - rašoma pranešime. Duomenys iš vyriausybės statistikos, visiškai nuasmeninti ir su kuriais tyrėjai galėjo susipažinti tik prižiūrimi. Nors daugelis Europos vyriausybių pastaraisiais metais pripažino, kad migracija brangiai kainuoja - Vokietija šiemet migrantams turėtų išleisti daugiau kaip 40 mlrd. eurų, o Prancūzija - apie 25 mlrd. eurų, - van de Beeko ataskaita sukėlė aršią diskusiją Nyderlandų karalystėje.

Tyrėjai buvo apkaltinti, kad "nustatė žmonėms kainą" ir taip pažeidė jų orumą. Tai panašus požiūris, kaip ir Vokietijos žaliųjų partijos Bundestago vicepirmininkės Katrin Goering-Eckardt, kuri 2015 m. migracijos krizės metu džiaugsmingai pareiškė: "Mes gauname žmones kaip dovaną!". Van de Beekui ir jo kolegoms teko gintis nuo kaltinimų, kad jų tyrimui, finansuojamam sutelktinio finansavimo būdu, aukojo kraštutinių dešiniųjų partija "Demokratijos forumas" (FvD) ir kad pats pradinis tyrimo klausimas: "Kiek kainuoja migracija?", daro jo rezultatus neobjektyvius ir suklastotus. Nepaisant to, ataskaita buvo parengta ir, nors ją ignoruoja pagrindiniai visuomenės sluoksniai, piliečiai noriai ja naudojasi. Negalima atmesti galimybės, kad Hagos valdžios institucijos dar kartą svarstys imigracijos ekonominį poveikį, jei parlamento rinkimų nugalėtojui Geertui Vildersui (Geert Wilders) iš Laisvės partijos pavyks suformuoti vyriausybę, o šiuo metu visi ženklai rodo, kad taip ir bus.

Aleksandra Rybinska

https://wpolityce.pl/swiat/676367-holandia-wydala-na-migrantow-ponad-400-mld-euro-przez-25-lat



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą