Išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo komanda per valstybės vadovo inauguraciją sausio 20 d. nori paskelbti apie JAV pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos, praneša „Financial Times“. Vašingtono Džordžtauno universiteto profesorius Lorensas Gostinas (Lawrence Gostin) teigė, kad JAV pasitraukimas iš PSO „paliks didžiulį vakuumą“ pasauliniame sveikatos apsaugos finansavime ir nebus kam užpildyti susidariusios spragos. Jis įspėjo, kad organizacijai būtų „labai sunkūs metai, jai būtų sunku reaguoti į ekstremalias visuomenės sveikatos situacijas ir tektų gerokai sumažinti savo mokslinį personalą“.
Donaldas Trumpas 2020 m., per savo pirmąją kadenciją inicijavo pasitraukimo iš PSO procesą ir sustabdė organizacijos finansavimą, kaltindamas ją klaidomis dėl COVID-19 plitimo ir teigdamas, kad agentūrą kontroliuoja Kinija. Procesas taip ir nebuvo užbaigtas, o Džo Baidenas, kuris 2021 m. pakeitė D. Trumpą prezidento poste, atšaukė savo pirmtako įsaką jau pirmosiomis valandomis po to, kai pradėjo eiti pareigas.
Pasak buvusio Baltųjų rūmų koronaviruso koordinatoriaus Ašišo Džha (Ashish Jha), respublikono komanda norėjo, kad JAV pasitrauktų iš PSO būtent sausio 20 d., nes tai būtų „simbolinis atsakas“ į Baideno veiksmus. Vis dėlto kai kurie D. Trumpo bendražygiai pasisakė tik už agentūros reformą.
PSO generalinis direktorius Tedrosas Adanom Ghebreyesusas anksčiau šią savaitę sakė, kad tikisi tęsti bendradarbiavimą su Vašingtonu.
JAV yra didžiausia PSO donorė - 2022-2023 m. šalis skyrė apie 16 proc. organizacijos finansavimo.
Naujasis sveikatos ir socialinių paslaugų sekretorius Robertas F. Kenedis (Robert F. Kennedy) kritikuoja PSO dėl korupcijos: „Billas Gatesas perėmė PSO kontrolę“.
PSO privatizavimas, jos pajungimas verslininkams, kurie ją pasisavina kaip verslo priemonę, yra viena didžiausių XXI a. nesėkmių. Būtent PSO paskelbė 2020 m. pradžioje koronavirusą „sunkia pandemija“ ir taip visame pasaulyje išjudino vyriausybinius aparatus, kurie įvedė neproporcingai žalingus pagrindinių teisių apribojimus, neturinčius precedento epidemiologijoje ir einančius koja kojon su skiepų dogma. Čia buvo įgyvendinta programa, kuri prieš tai tarptautiniu mastu buvo išbandyta simuliaciniuose žaidimuose, kuriuos savo ruožtu finansavo Billo ir Melindos Geitsų fondas.
2019 m. rugsėjį Billas Gatesas investavo 50 mln. eurų į Mainco biotechnologijų bendrovę „BioNTech SE“, kad „toliau plėstų infrastruktūrą infekcinių ligų srityje“, kuri, pasak Vokietijos vyriausybės, tuo metu buvo susijusi su naujomis vakcinomis. 2021 m. balandį, įpusėjus vakcinacijos nuo koronaviruso kampanijai, jo investicijos į „BioNTech“ buvo „vertos daugiau kaip 550 mln. dolerių“, kaip pranešė techstartups.com. Jis taip pat buvo investavęs ir į kitus vakcinų gamintojus, įskaitant dideles, gerai žinomas koronavirusines vakcinas „Moderna“, „Pfizer“, „AstraZeneca“ ir „Johnson and Johnson“, rašo aktionaer.de.
Dalis bendros Billo Gateso strategijos - suderinti žiniasklaidą. Atrodo, kad galingasis verslininkas pasimokė iš 2009 m. kilusios kiaulių gripo baimės, kai „Der Spiegel“ kritiškai atsiliepė apie vakcinas. Kelių milijonų eurų įnašai (pranešė NIUS) pavertė anksčiau farmakokritiškai nusiteikusią redakciją prijaukintais kačiukais. Nors žurnalistas Markusas Grillas 2010 m. dar pateikė „Keturias kiaulių gripo isterijos pamokas“, daugiausia dėmesio skirdamas farmacijos pramonės pasipelnymui, tokių kritiškų pranešimų apie koronavirusą apskritai nebuvo. Billas Gatesas taip pat yra susijęs su 2015 m. įkurtos skaitmeninės žiniasklaidos priemonės „Politico“ naujienlaiškiu.
Gatesas yra daugelio vakcinas gaminančių bendrovių pagrindinis akcininkas“, - sakė Robertas F. Kennedy.
Billas Geitsas tikriausiai nebegalės daryti milžiniškos įtakos JAV sveikatos politikai. Robertas F. Kenedis tuo pasirūpins asmeniškai.
https://www.ft.com/content/e6061ed5-2703-4b8a-9948-a557aaaf52c2
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą