Kedmi: Lenkijoje liko sluoksniai, kurie iki šiol skaito, kad tęsiasi Kostiuškos sukilimas

ITON.TV studijoje karinis-politinis analitikas, Izraelio specialiosios tarnybos „Nativ“ eksvadovas Jakovas Kedmi. Vedantysis – lenkų žurnalistas Mačej Višnevskij – lenkiško portalo STRAIK.eu vyriausias redaktorius.

M.V.: Ar prasidėjo III Pasaulinis karas?

J.K.: Ne, III Pasaulinis karas neprasidėjo ir vargu ar prasidės. Prasidėjo šaltasis karas, kuris vis stiprėjo, bet šiuo metu jis sukėlė pokyčius tose šalyse, kurios jį sumanė. Karštojo karo tikimybė šiandien yra žymiai mažesnė.

M.V.: Kas buvo šaltojo karo kaltininkas?

J.K.: Pasaulyje įvyko dideli pokyčiai, kuriuos neteisingai traktavo JAV ir jos sąjungininkai. Tai buvo Tarybų Sąjungos subyrėjimas, 9-to dešimtmečio pradžioje. Po Tarybų Sąjungos subyrėjimo pasaulyje liko vienintelė pasaulinė valstybė, turinti kolosalią, ekonominę, politinę ir karinę jėgą. Tai – JAV. JAV sustiprėjo sluoksniai, kurie nusprendė, kad ši būklė yra ideali, geriausia JAV ir ją reikia išlaikyti. Buvo paimtas kursas į tai, kad niekada ši situacija nepasikeistų ir vyktų spaudimas į Rusiją. Buvo įsitikinimas, kad Rusija yra silpstanti valstybė, ir Rusijoje galima visai klusni valdžia, o jeigu ši valstybė galutinai subyrės, tai bus dar geriau JAV. Visa tai vyko Kinijos stiprėjimo fone. 9 dešimtmečio pabaigoje tai atrodė visai realu. Šio šimtmečio pradžioje daugelis JAV buvo įsitikinę, kad Rusija labai greitai subyrės ir su ja neverta skaitytis. Tada visiems laikams JAV liks vienintele Pasauline galybe.

Įvyko tai, kas įvyko, ir atėjus naujam Rusijos vadovui, ji pakeitė savo politiką ir nutarė ne skilti, o stiprėti. Iš pradžių Jungtinėse Valstijose nepatikėjo, kad tai įmanoma. Stiprėjant Rusijai, stiprėjo JAV spaudimas į Rusiją. Jie tikėjo, kad tereikia dar kiek spaudimo ir neapkenčiamas Putinas bus nepatenkintų žmonių nuverstas. JAV labiausiai neramina ne Rusija, o Kinija, jos ekonomikos ir karinės galios stiprėjimas. Jie manė, kad jei Rusija nusilps, tai jiems padės priešpriešoje su Kinija. Viskas išėjo atvirkščiai. Kuo jie labiau spaudė Rusiją, veikė postsovieinėje erdvėje, plėtė NATO, tai tik artino Rusiją su Kinija. Rusija ir Kinija atrado bendrus priešus ir kuo labiau jas spaudė, tuo jos labiau stiprino karinę-politinę sąjungą tarpusavyje. Tai pasiekė epogėju Ukrainos krizės metu. JAV neįvertino, kad Rusijos vidinio potencialo ir jos sugebėjimo atsikurti. Pagal JAV planą 18-20 metais ji turėjo įgyti absoliutų pranašumą prieš Rusiją, o spaudimo dėka pakeisti valdžią Rusijoje. Taip tai vertino Rusijos vyriausybė ir Rusijos gynybos ministerija. Nuo 2005 metų, kai jie suprato šitą strategiją, jie paėmė kursą į staigų Rusijos stiprinimą: karinę ir strateginę sudedamąsias dalis. Tai atvedė į tai, kad JAV stovi prieš milžinišką Rusijos ir Kinijos jėgą, nepasiekė savo absoliutaus karinio pranašumo.

M.V.: JAV vieno polio pasaulio idėja nepavyko, pasaulis tampa daugiapoliu. Ar nuo to situacija netampa pavojingesne?

J.K.: Tai buvo JAV politika iki pastarųjų prezidento rinkimų. Ponia Klinton sakė, kad JAV tikslas užkirsti kelia Rusijos ir Kinijos sustiprėjimui. Daugiapoliame pasaulyje šalys turi paisyti ne tik savo interesų, bet ir skaitytis su kitų interesais. Tai sukelia didesnę pusiausvyrą ir tokie ekscesai, kurie įvyko Artimuose Rytuose, pradedant Irako sunaikinimu, Libijos sunaikinimu, ta avantiūra, kuri prieš penkis metus prasidėjo Sirijoje, tiesiog bus neįmanomos. Jeigu Rusija ir Kinija turėtų tokią galią anksčiau, neįvyktų tai, kas įvyko Jugoslavijoje. Pasaulis eina į išbalansuotą būklę, kai viena valstybė išeinant iš jos ekonominių elitų interesų mano, kad gali nurodyti kitoms valstybėms, kaip joms gyventi. Obama dar visai nesenai pasakė: „Mes nustatysime visuomeninius-politinius dėsnius, o visas pasaulis juos vykdys“. Kada pasaulis daugiapolis, tai jau nebeįmanoma. Laimei visa tai pasibaigė per paskutinius prezidento rinkimus.

M.V.: Europoje liko daug vienapolio pasaulio supratimo. Ji, kaip ir mano šalis mentaliai liko 10 metų praeityje. Lenkijos elita nesupranta, kad pasaulis keičiasi. Ar tai negali prieštarauti šiam daugiapoliam pasauliui?

J.K.: Po karo Europoje įsitvirtino struktūros, kurios orientuotos tik į JAV, į Amerikos politiką ir tame jų jėga ir sugebėjimas išgyventi. Jiems sunku išsiskirti su tokia padėtimi. Bet Europos vystymasis eina savo keliu. Vienas iš JAV tikslų buvo neleisti Europai suartėti su Tolimaisiais Rytais, Azija. Palikti Europą Amerikos įtakos sferoje. Rusija šiuo atveju, kaip jungiamoji grandis, turinti savo reikšmę. Tai kas įvyko parodė, kad nei Europos politika, nei Amerikos globali politika nesugebėjo išspręsti ne tik problemų, kurios iškilo besivystančiam pasauliui, ji nesugebėjo išspręsti net jų pačių problemų, tik pagimdė naujas problemas, kurios sustiprėjo. Todėl šiandien Europa liko viena su savo problemomis ir ji turi mokytis jas spręsti pati viena. Europos elitos turi tapti savarankiškomis ir kiekviena valstybė paisyti savo interesų ir ieškoti savo problemų sprendimų.

Kas liečia Lenkiją, čia sudėtingesnės problemos. Lenkijoje liko sluoksniai, kurie iki šiol skaito, kad tęsiasi Kostiuškos sukilimas ir nesupranta, kad pasaulis visiškai kitas. Jeigu Prancūzija ir Vokietija rado būdą, kaip neįsimilint vienas į kitą, egzistuoti, taip ir Lenkija turi tokią galimybę, kaip iš vakarų pusės, taip ir iš rytų. Lenkijoje paskutiniu metu venas iš egzistavimo pagrindų ir nacionalinė Lenkijos idėja buvo priešprieša su Rusija. Remiantis priešprieša kokiai tai valstybei negalima kurti visuomenės. Tai galima naudoti kaip instrumentą, bet pastovia baze ji negali būti, tai nekonstruktyvu. Lenkija turi ieškoti labiau konstruktyvius pagrindus ne tik savo nacionalinei savimonei, bet ir vystymuisi, kaip valstybei. Lenkija nuostabioje vietoje. Ji yra tarp Vakarų Europos ir Rytų Europos. Lenkija turi vieną iš turtingiausių kultūrų Europoje. Ji tai gali panaudoti, jei tolygiai naudosis pranašumais ir į Vakarus, ir į Rytus. Lenkijos vadovybė neatsižvelgė, kad jos pranašumai prieš Rytus didesni negu Vakarų kryptimi. Vokietijai Lenkija nereikalinga. Ji reikalinga, kaip darbo jėgos šaltinis ir kaip instrumentas prieš Rusiją, kol Vokietija laikosi antirusiškos politikos. Kai kalbu apie Lenkiją, klausiu, o kas paskutinį kartą buvo Gdansko laivų statykloje? Ten be žiurkių nieko nėra. O tai buvo viena iš geriausių laivų statyklų Rytų Europoje. <...> (15. 0)