Šiandien ir vėl okupantų batai
trypia Lietuvą. Prieškalėdinio Vilniaus gatvėmis vaikštinėja
Bundesvero kariai, ir vėl Lietuvoje „sodybų tuštėjimo metas“.
Taip jau sutampa, taip jau, kaip
lakmuso popierėlis, tas okupanto batas Lietuvos žemėje ir jos
sodybų tuštėjimas.
Okupacijos forma pasikeitė, tapo
labiau subtilia, rafinuota. Nereikia per prievartą vežti lietuvių
darbams į Vakarus - patys bėga.
Pasirodo, tereikia sukurti Rytuose
nepakenčiamas gyvenimo sąlygas, kad bėgtų. O jas sukurti labai
lengva: per didesnį bankų skolinimo procentą ūkiui, per
nelygias, neteisingas išmokas žemdirbiams, įvairias eksporto
kvotas, priverčiant sugriauti atominę elektrinę, supjaustyti
žvejybos laivyną ir t.t. Būdų sunaikinti konkurentus prigalvota
aibė ir jie pritaikyti Lietuvoje.
Ekonomikos katastrofa
Nebeliko Lietuvoje ekonomikos, nebeliko
ir ekonomistų, vien laisvosios rinkos melagiai šimašiai, kuriems
viskas „auga“, bet augdamas niekada neišauga. Kokius ekonominius
rodiklius palyginsi, jei viskas augo, peraugo ir supuvo? Geriausi
rodikliai – brangiausias benzinas, brangiausia
elektra, mažiausios algos, didžiausias
alkoholizmas. Ar nepakanka šių ekonominių rodiklių? Ar nepakanka
gamyklų, paverstų idiotiškais loftais? O dažniausiai, visai
sugriautų, iki plytų ir gelžbetonio blokų.
Manau, kad šių rodiklių
visiškai pakanka pasakyti, kodėl tuštėja sodybos, juo labiau, kad
jos tikrai tuščios.
O lakmuso popierėlis –
okupanto batas, kuris mina prie žemės šitą šimašinę ekonomiką.
Vakarų klestėjimo
iliuziją sukūrė tai, kad jos ekonomika iš gaminančios ekonomikos
virto į finansinę, skolų ekonomiką ir, kad kapitalizmo
periferija, kuria tapo ir Lietuva, virto Vakarų kapitalizmo
donorais. Vakarai Lietuvą išsiurbė, kaip voras musę, patekusią į
jo tinklą. Pirma įšvirkštė liberalizmo ir laisvosios rinkos
nuodus į jos kūnus, o jiems suveikus, išsiurbė turinį. Liko tik
Lietuvos apvalkalas, o turinys jau išvalgytas.
Paramos iliuzija
Milijonas darbams į
Vakarus išvežto išsilavinusio jaunimo turi tūkstančius kartų
didesnę vertę negu iš Vakarų įvežama eurų makulatūrą, kuri,
beje, tų pačių Vakarų statytinių čia išvagiama ir vėl
reeksportuojama į Vakarų bankus ir ofšorus, transformuojama į
nekilnojamą turtą Vakaruose.
Iš Lietuvos bėga
užsienio įmonės, lietuviškos įmonės, užsienio atstovybės
(Švedijos).
O ką veikti „pafrontės
zonoje“ (Hilari Klintos žodžiai), kur tušti miesteliai, kaimai,
kurių vietą sparčiai užima Vakarų armijų treniruotėms skirti
poligonai, vežami socialiniai parazitai iš Artimųjų Rytų ir
Afrikos?
O ką veikti valstybėje,
kurios beprotis ministras kiekvieną dieną visuomenę gąsdina rusų
puolimu?
Protaujantis žmogus juk
negali tokiomis sąlygomis gyventi.
Todėl ir liko Lietuvoje
tris žmonių grupės: vagys, seneliai ir ligoniai (kvailiai, dirbantys už
minimumą jų skaičiuje). Neišvengiamai
artėja valstybės krachas – finita la comedia, o viso to kolapso
indikatorius – kryžiuočio knechto batas, trypiantis mūsų žemę.
Tikra tiesa.Karti,baisi,bet tiesa.
AtsakytiPanaikinti