Šimašiaus niokojamas Vilnius

Aš manau, kad Vilniečiai daro klaidą, kad į miesto mero kėdę sodina kituose miestuose gimusius ir užaugusius žmones. Nemyli jie šio miesto. Vilnius jiems vogimo ir plėšimo laukas, jie savo dvasia nėra suaugę su šiuo miestu. Gal todėl mano gimtasis miestas tolydžio tampa vis panašesnis į karikatūrą su kreivais namais, primenančiais antkapius, vis mažiau jame lieka želdinių, stadionų, baseinų, vis daugiau jame neįgalaus pseudomeninio šlamšto, kurio simbolis yra bjaurus, iš šiukšlyno atvežtas surūdijęs kanalizacijos vamzdis, pavadintas „Vilniaus arka“.

„Kai mašina leidiesi nuo Ukmergės pusės į Vilnių, kokia buvo panorama, Gedimino pilies vaizdas! O dabar styro tie keli bjaurūs aukšti namai, kaip kokios vyriškos varpos, apmautos spalvotais prezervatyvais“, - pasakė man į devintą dešimtį įžengęs garsus Vilnietis, vedžiojantis prie Neries, Petro Vileišio gatvėje, vilkšunį.

„Ar kur esi matęs, kad miesto centre prie gatvės nebūtų šaligatvių. Štai, tik ką pastatė namą Vileišio 10E., pardavė žmonėms butus, o šaligatvio nėra,“ - tęsė mano bičiulis.

Man Vilniaus meras Egidijus Šimašius, sakau jam, primena kultūros namų direktorių iš Ilfo ir Petrovo knygos „Dvylika kėdžių“, kuris tuos kultūros namus buvo tiek išvogęs, kad liko vien plikos sienos.

Taip dabar ir mūsų sostinė Vilnius išvogtas tiek, taip iš statybininkų paimti „otkatai“, kad meras, vyr. architektas, kitos tarnybos, net nebemato, kad mieste prie naujų namų jau neklojami šaligatviai!

Prieš 500 metų šaligatvius Vilniečiai klodavo, o XXI amžiuje liberastai-šimašiai šaligatvių jau nebekloja! Matyt, priėjom liepto galą...