Susidomėjimas Rotšildų klanu dar
kartą per 200 metų sustiprėjo ryšium su Prancūzijos prezidento
rinkimais – po to, kai mažai kam žinomas 39 - metis Emanuelis
Makronas pirmame rinkimų ture aplenkė visus kitus kandidatus, o
prancūzų MIP sutartinai ėmė rašyti apie jį kaip apie sekantį
Prancūzijos prezidentą (bet sulaukim antrojo turo gegužės 7).
Veržlų Makrono iškėlimą į politikos avansceną daugelis sieja
su tuo, kad prieš penkis metus šis jaunas žmogus žengė į
valdžios koridorius tiesiai iš Rotšildų banko Paryžiuje. Todėl
daroma išvada, kad Rotšildai, šitie „karalių bankininkai ir
bankininkų karaliai“, taip pat kaip ХIX-ХХ amžiais, toliau
valdo Prancūziją (jei ne pasaulį).
Niekas nepaneigė kapitalistinės
visuomenės formulės, pagal kurią politinis svoris žmogaus ar
žmonių grupės - tiesiog proporcingas kapitalui, kurį šis žmogus
(grupė) valdo. Atitinkamai, pačiais įtakingiausiais žmonėmis
turi būti žmonės, užimantys pirmas eilutes Forbes milijardierių
reitinge. 2017 kovo 20 dieną buvo paskelbtas 31 pasaulinis dolerinių
milijardierių reitingas. Iš jo sužinome, kad milijardierių
skaičius planetoje pirmą kartą viršijo du tūkstančius žmonių
(išaugo nuo 1810 iki 2043 žmonių), o bendras šios super
turtingųjų bendruomenės turtas išaugo iki 7,7 trilijonų dolerių
(18%).
Ketvirtus metus iš eilės aukščiausią
reitingo eilutę užima Bilas Geitsas, Microsoft įkūrėjas. Jo
turtas išaugo nuo 75 iki 86 milijardų dolerių. Antroje Eilutėje –
Berkshire Hathaway vadovas Warren Buffett, jo turtas per 12 mėnesių
padidėjo nuo 14,8 milijardų iki 75,6 milijardų dolerių. Trečioje
vietoje – Amazon steigėjas Jeff Bezos, pakilęs per metus iš
penktos vietos per dvi pakopas (72,8 milijardai dolerių).
Tikriausiai, visi jie tolimi nuo
politikos, tačiau mintis apie jų lemiamą įtaką į politinius
procesus turi pagrindą. Pavyzdžiui, per pernykščius JAV
prezidento rinkimus karštai buvo aptarinėjamas klausimas apie įtaką
į priešrinkiminę kompaniją Amerikoje ko tik norite, bet man
nepavyko surasti amerikietiškose MIP nei vienos publikacijos apie
tai, kad į rinkimų procesą aktyviai veiktų Bilas Geitsas, Vorenas
Bafetas ar Defas Bezos. O štai vardų tų, ką įtarėme aktyviai
kišantis į Klinton ir Trampo kovą, mes neatrasime pirmame
dešimtuke, o gal ir pirmame Forbes reitingo šimtuke. Taip, vienas
iš „įtariamųjų“, tėra 29 vietoje su kapitalu 25,2 milijardai
dolerių. Deividas Rokfeleris, vienintelis iš šio klano patekęs į
reitingą (mirė 102-aisiais gyvenimo metais 2017 metų kovo 20
dieną), tėra 58 - oje vietoje su „kuklia“ 3,3 milijardų
dolerių suma.
Labiausiai įtartina: tarp dviejų su
virš dolerinių milijardierių mes neatrasime nei vieno Rotšildo!
Šios didelės šeimos atstovai per 31 Forbes
reitingo publikavimo metus nefigūravo juose nei karto! Bet
tuo pat metu susidomėjimas Rotšildais kur kas didesnis negu bet
kuriuo kitu figūrantu iš pasaulinio milijardierių sąrašo. Ir
neapleidžia pojūtis, kad Rotšildų imperija nematoma, bet
dalyvauja politiniame pasaulio žemėlapyje.
Priminsiu tik pagrindinius aktyvus,
kuriuos valdo šioje imperijoje „karaliaujančių namų“ nariai.
Bankų sfera. 1. Bankas N. M.
Rothschild & Son (Londonas). Seniausias Rotšildų bankas,
įkurtas 1811 metais. Yra valdomas barono Deivido de Rotšildo. 2.
Bankas Rothschild & Cie (Prancūzija) valdomas to paties Daeivido
de Rotšildo. 3. Šveicariškas bankas Rothschild AG (Ciurichas),
kurį valdo Eli Rotšildas. 4. Bankas JNR Ltd, investuojantis į
Rusijos ir Ukrainos kompanijas. Valdo Natanielis (Nata) Rotšildas.
Londono, Prancūzijos ir Šveicarijos
bankai apjungti į Rothschild Group. Grupės turi 57 ofisus 45 šalyse
penkiuose kontinentuose, juose dirba apie 3000 darbuotojų.
Rothschild Group specializuojasi investiciniame bankinge, ypač
suliejimo ir absorbavimo sferoje.
Finansiniai holdingai ir investiciniai
fondai. 1. Holdingo kompanija Concordia B.V. Jai vadovauja vis tas
pats baronas Deividas de Rotšildas. Bendrasavininkiais yra Londono
ir Paryžiaus bankai. Jo valdomas kontrolinis akcijų paketas
Šveicarų holdingo kompanijos Continuation Holdings of Switzerland,
Kanados ir Amerikos bankų. 2. Draudimo fondas Afficus Capital Inc.,
kurį valdo Nat Rotšildas. 3. Holdingo kompanija „Sosete
d'envestisman du Nor“. 4. Hedž-fondas Atticus Capital su
kapitalizacija 14 milijardai dolerių.
Išteklių gavybos pramonė. 1.
kompanija „Rio Trinto“, specializuojasi anglies, geležies,
vario, urano, aukso, deimantų ir aliuminio gavyboje. 2. De Biers
(Evelin Rotšild) – tarptautinė deimantų gavybos ir apdirbimo
kompanija. 3. Anglo American Corporation. Energetika. 4. Vanco
International Limited – dirba energetikos sferoje.
Nekilnojamojo turto verslas, viešbučiai
ir restoranai. 1. Nekilnojamojo turto kompanija „Trigranit“
(Vengrija). Natanijielio Rotšildo akcijų dalis – 12%. Padarytos
investicijos į Rusijos nekilnojamą turtą apie 5 milijardai
dolerių. 2. Viešbučių ir restoranų tinklas RLM, kuriuos valdo
Eli Rotšild.
Masinės informavimo priemonės ir
leidyba. 1. Economist, Daily Telegraph (Evelin Rotšild) 2. Paryžiaus
leidykla „Presses de la Cité“, prancūzų
laikraštis „Liberation“, BBC (vadovas Marcus Agius, Edmundo
Rotšildo žentas) ir kitos MIP.
Kitos verslo sferos ir rūšys. 1.
„FirstMark Communications International LLC“ ir „FieldFresh
Foods“ (valdo Evelin Rotšild ir jo žmona Lin Forester. 2.
Muzikinė kompanija F7 Music JAV (Entoni Rotšild). 3. Vyno gamyba
(pilys Šato Muton ir Šato Lafit, kur gaminamos Šato Muton rūšies
vynas). 4. Daugiau negu 100 parkų ir sodų Europos teritorijoje.
Skaitlingas ir margas Rotšildų ūkis
yra valdomas finansinės-holdingo kompanijos Rothschild & Co,
kuri, savo ruožtu, kontroliuojama prancūziška ir angliška
Rotšildų šeimos šakų. Anksčiau holdingas buvo vadinamas Paris
Orléans SCA (ši kompanija buvo įsteigta dar 1838 metais ir iš
pradžių buvo geležinkelių kompanija). Bendrame šeimos
susirinkime 2015 metų rugsėjo 24 dieną holdingas buvo pervadintas
į Rothschild & Co. Rotšildų šeima kontroliuoja apie 60%
Rothschild & Co. Likusi dalis akcijų yra laisvoje biržos
apyvartoje. Rothschild & Co valdo kompaniją Сoncordia BV.
Concordia BV, savo ruožtu, kontroliuoja Rothschilds Continuation
Holdings AG, o šios veiklą kontroliuoja bankų grupė Rothschild's
Group.
Ir štai dabar kas įdomiausia. Bendros
pajamos (pardavimai) Rothschild & Co per kelis paskutinius metus,
pagal oficialias ataskaitas, varijuoja nuo 1 iki 1,5 milijardų eurų.
Grynasis pelnas per metus – diapazone nuo 50 iki 200 milijonų
eurų. O štai kiti rodikliai. 2015 metais holdingo kontroliuojami
aktyvai buvo vertinami 9,1 milijardais. Rothschild & Co
kapitalizacija sudarė 1,85 milijardus eurų. Perskaičiavus į
dolerius gauname kiek daugiau 2 milijardų. Nedaro įspūdžio nei
pelnas, nei kontroliuojamų aktyvų apimtis, nei rinkos
kapitalizacija. Palyginimui rodikliai kompanijos Berkshire Hathaway
Voreno Bafeto už 2016 metus (milijardais dolerių): gautos pajamos -
210,8; pelnas - 24,1; aktyvai - 561,1; kapitalizacija – 360,1.
Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.
Finansiniai rodikliai milijardieriaus-vienišiaus Voreno Bafeto
kompanijų dešimtis kartų viršija bendrus rodiklius visos Rotšildų
imperijos, apjungtos po finansinio holdingo Rothschild & Co
vėliava! Kad nors kažkaip nuimti akivaizdų neatitikimą
prieštaravimą tarp pripažinimo realios Rotšildų įtakos į
pasaulio politiką ir jų gana kuklų turtinį statusą, ekspertai
priversti naudotis visai kitais skaičiais, pasiremiant tomis
kapitalo apimtimis, kurias turėjo Rotšildai XIX amžiuje ir
išeinant iš prielaidos, kad jų turtas nuo tų laikų mažų
mažiausiai nesumažėjo. Taip, Nicholas Hagger sukėlusioje
triukšmą knygoje „Sindikatas. Istorija sukūrimo slaptos pasaulio
vyriausybės ir metodai jo poveikio į pasaulio politiką ir
ekonomiką“ (Nicolas Hagger. The Syndicate. The Story of the Coning
World Government. O Books, 2004) rašo: „O kaip įvertinti Rotšildų
turtą? Į sąrašą pačių turtingiausių pasaulio žmonių, kaip
taisyklė, neįtraukia dinastines šeimas. Jeigu 1850 metais
Rotšildai turėjo 6 milijardus dolerių (pats mažiausiais
vertinimas), tai, darant prielaidą, kad jų turto pamatai liko
sveiki, tai šie pinigai turėjo būti investuoti tokiu būdu, kad
nešti nuo 4 iki 8 procentų per metus, kas duoda mums skaičius nuo
1,9 iki 4,9 trilijonų dolerių (tai yra mūsų vertinimu daugiau už
visą pasaulio turtą). Paimkim patį konservatyviausią vertinimą –
tai yra apie vieną trilijoną. Palyginimui tarkim, 2004 metais Bilo
Geitso turtas buvo vertinamas 32 milijardais dolerių. Jeigu
skaičiuoti, kad turint kiek daugiau 300 milijardų, šiandien galima
nupirkti visą auksą, saugomą visuose pasaulio bankuose, ir kad JAV
nacionalinė skola sudaro (2004 metais) 7,5 trilijonus dolerių, tai
Rotšildų padėtis finansų pasaulyje tampa aiški“.
Šiuolaikinėje literatūroje Rotšildų
klano turtas dažniausiai vertinamas apie 3 trilijonus dolerių, Tuo
pačiu pažymima, kad Rokfelerių klanas turi 1 trilijonu dolerių
mažiau. Ką gi, galima sutikti su tuo, kad reali finansinė-turtinė
Rotšildų padėtis neatsispindi jų kontroliuojamų kompanijų ir
bankų finansinėse ataskaitose, o taip pat Forbes reitinguose. Kyla
klausimas: kaip paaiškinti tokį neatitikimą. Įvardinsiu tris
versijas.
Pirma versija. Rotšildų klanas gana
skaitlingas, ir šiuolaikiniams Rotšildams tekęs palikimas iš
žymiųjų XIX prosenelių tolygiai pasiskirsto tarp visu klano
narių. Majerio Amšelio Rotšildo valia
(1744-1812), Rotšildai turėjo jaustis viena didele šeima.
„Išorinių“ požiūriu reikia būti labai atsargiems ir
kukliems. Asmeninis turtas kiekvieno, net aukščiausiai stovinčio
ir sėkmingiausio šeimos nario šiandien negali viršyti 1 milijardo
dolerių, Atsiradus „pertekliams“ jie turi būti perskirstomi
kitų klano narių naudai.
Antra versija. Rotšildai jau senai ėmė
naudotis trastais, kurie yra patikimos priemonės slėpti aktyvus nuo
pašalinių akių. Pirmiausiai nuo mokesčių organų akių (jeigu
kapitalai gauti kriminaliniu būdu). Trečioje eilėje nuo įvairios
rūšies revoliucionierių ir kitų radikalų, į kuriuos Rotšildų
pavardė veikia kaip jautį raudonas skuduras. Žinoma, kad trastai
masiškai atsirado Amerikoje daugiau negu prieš šimtą metų. Idėja
priklauso tuometiniams Rotšildams, kurie ją ir įgyvendino. Pilnos
trastų statistikos Amerikoje nėra. Tuo labiau nėra išsamios
informacijos apie jų klientus. Jeigu
įsižiūrėti atidžiau, galima pamatyti pavyzdžius, kaip Rotšildai
naudojasi trastais. Visi aktyvai to paties Džordžo Sorošo – tėra
tik kapitalai, kuriuos Rotšildai perdavė patikėtiniam valdymui
niekam nežinomam Vengrijos žydui pavarde Švarcas ir kuris be to
atlieka Rotšildų PR-tarnybos funkcijas.
Trečia versija. Per du Rotšildų
klano egzistavimo šimtmečius pasireiškė jo specializacija
pasaulio biznyje. Tai, pirmiausiai, auksas. Antra, narkotikai.
Narkotikų verslas – traktuojamas kaip šešėlinė veikla. Nei
pačios operacijos su narkotikais, nei finansiniai šių operacijų
rezultatai nepatenka į oficialią finansinę atskaitomybę. Kas
liečia auksą, tai jo apyvarta irgi aktyviai vyksta šešėlinės
ekonomikos kontūre. Be to, auksas šiandien vis daugiau išvedamas
iš įprastinės bankų atskaitomybės. Tai savotiškas užbalansinis
aktyvas, naudojamas „aukso šeimininkų“ (Rotšildų) sprendžiant
savus komercinius ir politinius uždavinius.
Manau, kad paaiškinant, kodėl
šiuolaikiniai Rotšildai tokie „neturtingi“, reikia naudoti
visas tris versijas, kurios papildo viena kitą. Apie kiekvieną iš
jų yra prasmė pakalbėti kitose sekančiuose straipsniuose.
Šaltinis:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą