Susidarė įspūdis, kad lietuviška
„skaitmeninė ekonomika“ (SE) – kai buvęs sveikatos ministras
su kompanija pavagia kelias dešimtis milijonų eurų valstybės
lėšų, o ligonis tris kartus vaikšto į polikliniką, kad gauti
receptą vaistui, ir dar du kartus vyksta į vaistinę, kad pagal
„elektroniškai-ekonomišką“ receptą nusipirkti šitą vaistą.
Apie skaitmeninę ekonomiką kalba
Europos Sąjungos puslapis, yra pasisakiusi Europos parlamento narė
Margrita Sterkevičiūtė, o 2017 metų pabaigoje paskelbtas „Alna
group“ valdybos pirmininko Tomo Milaknio siurrealistinis rašinys
„Skaitmeninės ekonomikos ministerijos įkūrimas Lietuvoje: vizija
ar realybė?“
Tai kas per fokusas skaitmeninė
ekonomika? Gal jo idėja tokia pati, kaip pas Chaimą, parengusį
cirko numerį?
Priminsiu šį anekdotą:
Ateina Chaimas pas
cirko direktorių
ir sako:
- Paruošiau numerį, noriu dirbti jūsų cirke.
- Pasakok, kas per numeris, - sako direktorius.
- Į areną asistentai atveža didelį maišą mėšlo. Pakelia jį prie kupolo. Aš, apsivilkęs baltą fraką, išeinu į areną ir iš revolverio šaunu į tą maišą.
- Tai kame fokusas, Chaimai? - klausia direktorius.
- O fokusas tame, kad visi mėšlini, o aš su baltu fraku.
Tai kas per fokusas ta „skaitmeninė
ekonomika“? Kas ir kokiu tikslu šitą fokusą sugalvojo?
Dr. Olga Četverikova
teigia: Skaitmeninės ekonomikos pagalba norima performatuoti
visuomenę.
Žemiau pateikiu O.Četverikovos
pokalbio „Diena TV“ laidoje video ir santrauką:
Skaitmeninės ekonomikos pagalba nori
performatuoti visuomenę. Populiarinant SE sąvoką naudoja vieną iš
okultinio valdymo metodų: duoda žodį, suprantamą tiktai guru ir
jo aplinkai, ir šį žodį apgaubia kažkokia paslaptimi. SE idėja
buvo įmesta nelauktai ir galingai, informacija paskleista visomis
MIP priemonėmis. Ši galinga psichologinė operacija nukreipta į
tai, kad žmogus priimtų viską, ką diegs vyriausybė. SE tai ne
šiaip viena iš ekonomikos sferų, ne šiaip viena iš
kompiuterizacijos sferų, naudojančių kompiuterines technologijas
– tai nauja santvarka.
Pasikeis absoliučiai viskas, ne tik
ekonomika ir net ne tiek ekonomika. Didžiausi pakeitimai palies
valstybės valdymo sferą. Valstybė nustos būti valstybe, o pavirs
į kažkokią tai internetinę aikštelę. Be to, skaitmeninė
ekonomika paveiks į švietimo sritį ir sveikatos apsaugą: išnyks
bet kokia galimybė tiesioginiams ryšiams tarp žmonių, viskas
pereis į informacinių technologijų sferą. Siekiama pašalinti
visus dokumentus, įvedami tiktai duomenys. Visuomenę valdys duomenų
pagalba. Šioje sistemoje ir pats žmogus virsta virtualia duotybe.
Yra medicininės programos, kai sukuriama žmogaus skaitmeninė
kopiją, kurioje yra visa informacija apie žmogaus sveikatą. Šių
duomenų pagrindu kuriama sveikatos draudimo sistema. Renkami
duomenys: kuris žmogus senas, ligotas, kuris-sveikas, per šešėlines
struktūras jį gali bus įtraukti į organų donorų sąrašus.
Suvedami ir kiti duomenys apie konkretų žmogų, kas bus vienoje
duomenų sistemoje ir tais duomenimis naudosis skaitmeninė
vyriausybė. Nenorima pasakyti atvirai, kad kuriamas naujas žmogus,
post-žmogus.
Kas leido kurti
šiuos projektus, kurie pažeidžia valstybės įstatymus?
Vienintelis trukdys – baudžiamasis kodeksas.
Žmonės net nežino, kad
yra šio projekto iniciatorius. Skaitmeninė ekonomikas yra Pasaulio
Banko ir jo partnerių iš valdžios organų iniciatyva. Sukurta daug
organizacijų remiančių šį projektą, kad sukurti visuotinio
palaikymo įvaizdį. Tarp šių organizacijų yra ir Džordžo Sorošo
finansuojamos NVO.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą