Vengrijos ministras
pirmininkas Viktoras Orbanas interviu „Welt am Sonntag"
sukritikavo Briuselį dėl to, kad jis kišasi į nacionalinę
politiką ir paragino persvarstyti Europos Sąjungos (ES) vaidmenį.
„Europa nėra
Briuselyje, bet yra Berlyne, Budapešte, Varšuvoje ir Paryžiuje",
- sakė Orbanas.
„Aš nekritikuoju
Briuselio, bet Briuselio politikus ir valdininkus, kurie veikia taip,
tarytum būtų imperijos centras“, - pasakė jis.
Orbano žodžiais,
Vengrijos vyriausybė nori ES su ribotus įgaliojimu turinčiu
parlamentu, „stipria Taryba“ ir komisija, kuri turi tarnauti
sutarčių saugotoju, o ne kurti politiką“.
Ministras pirmininkas
taip pat nesutiko su keitimu europiečio sąvokos, ypač užmirštant
turtingą krikščionišką ir nacionalinį ES tautų kultūrų
paveldą.
Pasak jo, tarp rytų ir
vakarų egzistuoja „abipusio supratimo nebuvimas" liberalios
demokratijos ir teisinės valstybės klausimu. Nors vengrai kalba
„tradicine ir tiesiogine kalba", Vakarai laiko save
post-nacionalinėmis, post-krikščioniškomis valstybėmis. „Mes
to nenorime, - sakė Orbanas. „Mes norime, kad išliktų mūsų
tautinė ir krikščionių tapatybė".
Imigracijos klausimu,
premjeras teigė, kad šis klausimas yra nacionalinio suverenumo
reikalas ir negali būti primetamas iš išorės.
„Mes neleisime, kad
Briuselis mums nurodinėtų, ką turime priimti", - sakė
Orbanas, pridurdamas, kad Vengrija turi pati nuspręsti, kas gali
likti Vengrijos teritorijoje.
Tikra problema yra ES
nesugebėjimas užtikrinti savo išorės sienų saugumą, - pasakė
Orbanas, - tai yra labai svarbu, kad veiktų Šengeno sutartis ir
vyktų laisvas vidinis judėjimas tarp ES valstybių.
Vengrai ypač vertina šią
laisvę, nes mes atėjome iš diktatūros, - sakė Orbanas. „Jei,
tačiau, mes negalėsime apsaugoti išorinių sienų, tada mūsų
vidaus sienos turi būti uždarytos".
„Mes demonstruojame
solidarumą, tačiau mus už tai kritikuoja. Turime kareivių prie ES
sienų, o tai iki šiol mums kainavo milijardą eurų. Bet ką daro
Briuselis ir Berlynas? Jie nesumokėjo mums nei cento, tačiau jie
mus baudžia", - pažymėjo Orbanas.
Vengrijos premjera taip
pat pažymėjo, kad daugybė migrantų, atvykstančių į Europą,
negali būti pripažinti pabėgėliais. Jis taip pat pabrėžė,
Vengrija teikia pagalbą migrantų kilmės šalims, o ne įsiveža
šių šalių problemas į Vengriją.
Šie žmonės atvyksta ne
iš karo zonos. „Jie tiesiog nori čia gyventi geriau nei Afrikoje
ar Azijoje; todėl padėti reikia ten, o ne migrantus atvežti čia".
Vengrija yra „jautresnė
migracijos problemai nei Vokietija", - sakė jis, nes ji yra
pavojingoje zonoje. Kai „masės žmonių įeina į šalį, iš čia
suskamba pavojaus varpai".
Orbanas kritiškai
vertino kai kurias nevyriausybines organizacijas, kurios nepaiso
politinių, ekonominių ir socialinių reguliatorių, ypač kai jos
naudojamos kaip lobistai, kad skatinti migraciją.
Orbanas pažymėjo, kad
Vengrijos teisės aktai dėl NVO yra reglamentuoti pagal Amerikos
modelį, o vieninteliai, kas skundžiasi, yra tie, kurie yra susiję
su „Sorošo tinklu", nes dabar jie privalo atskleisti tai, ką
jie norėjo paslėpti: jie finansuojami Džordžo Sorošo.
„Sorošo tinklas siekia
demontuoti pasienyje tvorą ir keisti imigracijos politiką, - sakė
Orbanas, - ir tai yra sienų pažeidimas, kurio negalime toleruoti".
Atsakydamas į kritiką
dėl tariamų žiniasklaidos apribojimų Vengrijoje, Orbanas
kategoriškai neigė, kad valdžios institucijos trukdo žurnalistams,
kritiškai vertinantiems Vyriausybę.
Ministras pirmininkas
taip pat pabrėžė, kad Vengrijos ekonomikos augimas yra labai
naudingas tiek Vengrijai, tiek visai Europai.
"Dabar daugelis
žmonių šypsosi, kai aš sakau, kad Vokietija ir Višegrado
valstybės bus europietiška ekonominė ašis", - sakė jis. -
Tačiau nuo 2030 m. mes kartu su Vokietija finansuosime ES biudžetą.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą