Lietuvos prezidento rinkimams artėjant: bankininkas Gitanas Nausėda - talmudinė judaizmo etika ir Lietuvos nacionalinės valstybės sunaikinimas

Užsienio kapitalo įmonės - „SEB banko“ prezidento patarėjo Gitano Nausėdos neregėtos apimties reklama Lietuvos MIP rodo, kad Lietuvą „okupavę“ ir praktiškai jai mokesčių nemokantys transnacionaliniai bankai ruošiasi šį savo samdinį padaryti Lietuvos prezidentu, kad galutinai suvirškinti mūsų valstybę.

Apie Gitano Nausėdos antivisuomeninę veiklą, tyčiojimąsi iš visuomeninio intereso ir žemės grobimą Pavilnių regioniniame parke, rašiau 2017 metų gruodžio 25 dienos straipsnyje: „Gitanas Nausėda: bankinis konclageris ruošia mums prezidentą“.

Šiandien noriu pratęsti dėstymą argumentų, kodėl Gitanas Nausėda yra Lietuvai mirtinai pavojinga kandidatūra į valstybės prezidento postą.

Gitanas Nausėda yra už transnacionalinio banko pinigus, o taip pat panaudojant jo savininkų, akcininkų ir skolininkų ryšius brukama persona tam, kad vykdyti transnacionalinio bankų globalistinę politiką.

Vienas iš žymiausių pasaulio ekonomistų Karlas Marksas savo fundamentaliame kūrinyje „Kapitalas“ rašė: „žydas emancipavo save žydišku būdu, pasisavino pinigų valdžią, tame skaičiuje pasaulinę, ir jų dvasia tapo krikščionių tautų dvasia. Žydai emancipavo save tiek, kiek krikščionys tapo žydais“.

Šis Karlo Markso posakis geriausiai charakterizuoja lietuvį, kuris dirba bankininkystės srityje, organizuotoje Talmudo etikos principais.

Transnacionalinė bankininkystė, kuriai priklauso ir „SEB bankas“, kaip žinoma, yra organizuota būtent talmudinio judaizmo principais. Ji priklauso bankininkų judėjų šeimoms, kur dominuoja Rotšildų klanas.

Talmudiniame judaizme yra trys talmudinės etikos standartai:

Standartas santykių tarp kitatikių;

Standartas santykių judėjų su kitatikiais;

Standartas santykių tarp judėjų.

Ekonomikos modelis nežydų pasauliui numato:

Žiaurią konkurenciją;

Pilną laisvę taip vadinamų rinkos santykių;

Mažinimą valstybės reguliavimo rinkos veiklai;

Procento ėmimą skolinimo operacijose;

Orientaciją į pelną, kaip į pagrindinį ekonominės veiklos efektyvumo kriterijų ir pagrindinį ekonominės veiklos tikslą;

Negailestingą samdomų darbininkų išnaudojimą;

Finansinio ekonomikos sektoriaus skatinimas realaus ekonomikos sektoriaus žalos sąskaita;

Įmonių akcinės nuosavybės formos vystymą;

Principai naudojami žydų imperijos viduje:

Ūkinės veiklos reguliavimą įvairių lygių kagalais;

Pašalinimą konkurencijos tarp ūkio subjektų;

Šeimyninių kompanijų skatinimą. Bet ne akcinių;

Rekomendaciją į vadovaujančias vietas kompanijose neprileisti kitataučių ir kitatikių;

Draudimą procento ėmimo kreditinėse ir skolinimo operacijose;

Neleistinumą eksploatacijos žydo žydu;

Formavimą įvairių paramos fondų teikiančių paramą žydų bendruomenės grupėms ir kitiems tikslams;

Apgaulės ir nesąžiningumo išvengimą sandoriuose tarp žydų;

Ūkinių ginčų sprendimą tik žydiškuose teismuose;

Pasirenkamos veiklos prioritetai: advokatūra ir bendrai jurisprudencija, prekyba, finansinės operacijos, masinės informavimo priemonės, kultūra, medicina ir pan.; 

Rekomendacija atsisakyti nuo šios veiklos: pavyzdžiui žemės ūkio ir fizinio darbo.

Standartas santykių su ne žydu pasauliu:

Žiūrėti į nežydų turtą, kaip laikinai atsidūrusį svetimose rankose. Panaudojimą bet kokių, kad ir ne dorovinių metodų šio turto užvaldymui;

Skatinimas tarp nežydų gobšumo ir pinigų troškimo;

Leidimas ir pageidavimas apgavystės operacijose su kitataučiais ir kitatikiais;

Reguliavimas kagalais įvairių lygių operacijų tarp žydų ir nežydų, kad užtikrinti eksploataciją nežydų žydais taip gamyboje, taip apyvartos ir mainų sferoje;

Ėmimas kuo didesnio procento teikiant paskolas ir kreditus svetimtaučiams ir kitatikiams;

Primetimas išoriniam pasauliui pinigų, kuriuos leidžia žydai;

Žydų kontrolės įvedimas nacionalinėms ekonomikoms iš išorės pasaulio per pinigų leidimą, kreditines operacijas ir spekuliacines operacijas rinkose;

Primetimas idėjų, mokslinių teorijų pavidalu, apie valstybės nesikišimą į ekonomiką, primetant idėją, kad ekonomiką valdo „nematoma rinkos ranka“;

Nacionalinių ekonomikų destabilizavimas ir krizių sukūrimas, valdomo chaosas ekonomikoje, ekonominių sankcijų, ekonominio karo ir taip toliau.

Šiuos principus apibendrino prof.V.Katasonovas, pasiremdamas žydų tautybės autorių darbais.

Globalistiniame, transnacionalinių bankų valdomame pasaulyje, nėra vietos „gojų“ valstybei Lietuvai. Tai turi įsisąmoninti kiekvienas lietuvis, kuris ruošiasi dalyvauti prezidento rinkimuose.

O tie, kas trokšta galutinio Lietuvos sunaikinimo, turi į Lietuvos prezidentus rinkti transnacionalinių bankų proteže Gitaną Nausėdą.