„Ko mūsų valdžia bijo lyg šiol,
slėpdama nuo visų štai jau 73 metus be kita ko „Raudonosios
Armijos“ užgrobtą „Osvencimo“ buhalteriją ir apskaitos
dokumentaciją? Kokia dar gali būti „karinė paslaptis“
liečianti siaubingus nacistų darbus, kurių negalima žinoti? Ką
tokio jie padarė, kad tai reikėtų nuo žmonių slėpti?!
Tęsinys straipsnio „Arba ašpabaigsiu temą istorinio melo, pavadinto „Holokaustas“, arbamane vis tiktai pasodins 2-3 metams!
…Ekspertai, kuriems buvo pavesta
surasti mano kaltės įrodymus pagal RF BK straipsnį, ėmėsi visų
pirma „Osvencimo“ dokumentų, kuriuos 2015 sausio 24 d.
išslaptino RF Gynybos ministerija nacistinės „Osvencimo“
stovyklos išlaisvinimo Tarybinės kariuomenė 70-mečio proga.
Aš jau išsakiau dėl to savo nuomonę,
kaip eilę klausimų: „Ko baiminosi mūsų valdžia ir baiminasi
iki šiol, slėpdama nuo visų štai jau 73 metus „Raudonosios
Armijos“ užgrobtą „Osvencimo“ buhalteriją ir apskaitos
dokumentaciją? Kokia gali būti „karinė paslaptis“ dėl baisių
nacistų darbų, apie kurią negalima žinoti tautai?! Ką tokio jie
padarė, kad tai reikia slėpti nuo žmonių?!“
Aš įsitikinęs,
kad mes turime žinoti visą tiesą apie fašistų piktadarybes!
Jie turi atsakyti už kiekvieną savo piktadarystę! Bet tiktai už
savo, o ne jiems kažkieno priskirtą!
Vakar šitas kažkas
apgavo visą pasaulį prirašęs nebūtus nusikaltimus Vokietijos
nacistams (rašau specialiai „Vokietijos nacistams“, o ne
vokiečių, nes dauguma vadovų ir užsakovų nusikaltimų prieš
žmoniją buvo nešėjai žydų kraujo! Vokiečiai buvo
pagrindiniais vykdytojais. O šiandien šitie kažkas kabina ant
Rusijos ir Skripalių nunuodijimą, ir Boingą, numuštą virš
Ukrainos, ir chemines atakas Sirijoje, ir jei galėtų, tai pakabintų
ant Rusijos ir nederlių Afrikoje!
Tai štai, jeigu svarbūs „Osvencimo“
dokumentai štai jau 73 metai slepiami nuo tautos, o minint
koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 70-sias metines buvo
paviešinti tik 15 pačių nereikšmingiausių dokumentų, reiškia,
yra kokia tai istorinė tiesa, surišta su nacistais ir jų veikla,
apie ką tautai „negalima žinoti“ bet kokiomis aplinkybėmis!
O kam galima žinoti? Mūsų
valdančiajai viršūnei su žydiškomis šaknimis?
Prisiminkite dabar laukinius
banditiškus devyniasdešimtuosius metus TSRS! Prisiminkite, kaip
paskutinis TSRS vadovas, generalinis TSKP CK sekretorius išdavė
savo tautą ir prisidengdamas demagogiškomis kalbomis apie
„glasnost“ išdavinėjo TSRS karines paslaptis mūsų politiniam
„Šaltojo karo“ priešininkui — Vakarams su JAV priešakyje. O
užsienio reikalų ministras Ševarnadzė prekiavo mūsų Tėvynės
teritorijos dalimis.
“…Šalyje prasidėjo sumaišties
laikai, tačiau santykiai su buvusiais „galimais priešininkais“
veržliai gerėjo. Prisidengus triukšmu dėl „glasnost“ ir
persitvarkymo amerikiečiai ėmė prastuminėti idėją galutinio
pasidalinimo Beringo jūros. Tuometinio užsienio reikalų ministro
Ševarnadzės pavedimu buvo parengtas susitarimas „Apie atskirimo
liniją jūros erdvės tarp TSRS ir JAV“. Jį kuravo Igoris
Ivanovas — tuo metu URM užimantis aukštas pareigas darbuotojas,
faktiškai gi — dešinioji ranka Ševarnadzės. Iš amerikonų
pusės klausimu užsiiminėjo valstybės sekretorius Džeimsas
Beiker. Susitarimas buvo nenaudingas Tarybų Sąjungai — jo 200
mylių zona atskiruose ruožuose buvo susiaurinta 170-180 mylių, o
amerikonų atitinkamai padidėjo — iki 220—230 mylių. Nepaisant
to 1990 metų birželio 1 dieną dokumentas buvo pasirašytas.“
Prisiminėte?
O dabar įsivaizduokite, kad būtent
tuo metu ir toje aplinkoje „Izvestija“ žurnalistė Ela Maksimova
per kažkokį stebuklą buvo įleista į ypatingą TSRS archyvą ir
ten ji sužinojo kažką tokio apie „Osvencimą“, o svarbiausia
paskelbė savo radinius laikraštyje „Izvestija“ (TSKP CK
„rupore“!),
ką dabar bet kuris žmogus, sužinojęs
šiuos skaičius, turi teisę šaukti: „Sionistai! Jūs ciniški
sukčiai! Jūs apgaudinėjate Pasaulį, pateikdami mitą apie „6
milijonų žydų Holokaustą“, kaip dar vieną nacistinės
Vokietijos nusikaltimą“.
Štai ir pats laikraščio pranešimo
tekstas: „Į ypatingą centrinį TSRS archyvą pirmą kartą per
beveik pusės amžiaus jo egzistavimą gavo teisę patekti
žurnalistas — „Izvestija“ specialus korespondentas. Didžiulė
saugykla, šešta pagal dydį šalies archyvų sistemoje, uždara
lankytojams. Ten pabuvojusieji žmonės skaičiuojami vos dešimtimis!
Kodėl taip? KOKIE DOKUMENTAI YRA ARCHYVE? Apie tai jūs
perskaitysite keliose korespondencijose, kurias mes planuojame
paskelbti artimiausiu metu“.
Penkios dienos ypatingame archyve
„...Centrinis ypatingas valstybinis
TSRS archyvas egzistuoja virš keturiasdešimties metų, neminimas
nei viename žinyne. Bet kokios nuorodos į archyvą uždraustos.
Jeigu prireikia skubi būtinybė paskelbti kokį-nors popierių, jei
prirašo „stogą“, neva paima iš legalios saugyklos, sakykim iš
Rusijos federacijos valstybinio archyvo, Spalio revoliucijos archyvo.
Su jų šifrais, fondų numeriais, bylas ir išleidžia į spaudą.
Bet išgyvenome mes, ačiū dievui, iki
glasnost! Praėjusią vasarą buvo iškelta iš
archyvų gelmių, ties su didžiausiais sunkumais, Osvencimo „Mirties
knygos“ su pavardėmis septyniasdešimt keturių tūkstančių
kalinių iš dvidešimt keturių šalių, žuvusių naikinimo
stovykloje.
Parašyti mūsų laikraštis parašė
(„Archyvo detektyvas“ Nr.177, 1989 m.), tiktai vėl gi archyvas
neįvardintas, o jau apie jo turinį – nei garso. Prašė tada
direktorius nesukelti jam papildomų nemalonumų. Ir be to Anatolijus
Stefanovičius Prokopenko rizikavo. Prieš penkis-dešimt metų
nulėktų jo galva. Praėjo pusė metų, ir nors archyvo tas pats
statusas, archislaptas, pats direktorius pakvietė mane į savo
saugomą įstaigą.
Vienas iš absurdų,
o gal, kaip tik slaptumas principas, yra tame, kad saugotojai
nežinotų apie tikrąją kainą saugomo turto, kiek kainuoja tiesa
ir kiek – melas, paslėptas aplankuose. O kur ten tiesa ir kur
melas, galima nustatyti tik išviešinus.
Viešumo, kompetencijos baiminosi ir
baiminasi likimų valdovai daugumos valstybinių ir ministerijų
archyvų, iki šios dienos nepasiekiamų paprastam ne žinybos
mirtingajam, ar jis būtų mokslų daktaras ar studentas, žinomas
rašytojas, tyrinėtojas ar išradėjas.
– Jūs pastebėjote, klausia
Prokopenko, kad pastatuose, pastatytuose archyvams, nėra normalių
skaityklų? Tai politika. Tautai priklauso skaityti bibliotekose. Kas
leidžiama žinoti – tas yra knygose. O ko žinoti nereikia – tas
archyvuose. Mes, kaip ir jūs, laukėmė spaudos įstatymo projekto.
Sulaukėme. Skaitome 5 straipsnį: „Neleidžiama naudoti masinės
informvimo priemones skelbimui duomenų, kuriuose yra valstybės ar
kita specialiai saugoma įstatymu paslaptis.“ (Laikraštis
„Izvestija“, Nr.49(22952), nuo 1990 vasario 18 d.).
Dabar stop. Išeina, kad beveik visa
informacija apie nacistų nusikaltimus „Osvencime“, įskaitant
nacistų kalinių apskaitos dokumentaciją, užgrobtą 1945 metų
sausį „Raudonosios Armijos“ — tai specialiai saugoma rusų
karo paslaptis!
Tai kiek „Osvencime“
žuvo žmonių?
1.500.000, iš kurių neva 1.100.000 —
žydai, kaip mus įtikinėja oficialūs istorikai?
Ar vis tiktai „Osvencime“ žuvo 74
tūkstančiai kalinių iš 24 pasaulio šalių, pagal nacistų
buhalteriją — „Osvencimo“ „Mirties knygas“, saugomas
super slaptame „Ypatingame TSRS valstybiniame archyve“ Maskvoje,
Leningrado gatvėje?
Šiame raritetiniame „Izvestija“
laikraščio numeryje, kurį man pavyko surasti bibliotekoje, su Elos
Maksimovos straipsniu „Penkios dienos ypatingame archive“, kur
pateikiamas šis skaičius:
Kas dar išplaukia iš Elos Maksimovos
publikacijos?
Aš asmeniškai pamačiau ir supratau:
kad ką valdant komunistams TSRS laikais, ką dabartinėje Rusijoje,
žmonių gyvybėmis ir jų sąmone manipuliuoja siauras žmonių
ratas, (tikriausiai, „dievo išrinktųjų“, ne kitaip!),
kurie kontroliuoja informacinę erdvę,
pilnai valdo istorinę informaciją ir nustato, kam ir ką
paprastiems mirtingiesiems reikia žinoti, ir kam ir už ką
atsakyti. Ir net už kuriuos atsakyti!!!
Apie tai, kad yra būtent taip,
patvirtino dar 2012 metais Taupomojo banko vadovas Germanas Grefas,
kuris atvirai užsiminė, kad jis kaip tik priklauso prie „dievo
išrinktųjų“, kurie prileidžiami prie visų paslapčių, o likę
Rusijos piliečiai masinės informacijos priemonės pateikia iš
anksto „preparuotą informaciją“, paruoštą specialiai tam
reikalui parinktų žmonių.
Ir taip, brėždami baigiamąjį
brūkšnį, paklausim savęs:
Tai kam mūsų valdančioji viršūnėlė
su žydiškomis šaknimis slepia nuo pasaulio teisybę apie nacistų
„Osvencimo“ stovyklą?
Atsakymas jau akivaizdus:
Kad visa „pasaulinė žydija“ ir
toliau galėtų gauti dividendus už išplatintą po pasaulį mitą
apie „Holokaustą 6 milijonų žydų“, sukurtą sionistų dar 19
amžiuje, sprendžiant iš daugybės publikacijų anglų kalba
leistuose laikraščiuose!
Anton Blagin,
2018 metų birželio 12 diena. Murmanskas.
Šaltinis: http://communitarian.ru/news/v-rossii/zachem-rossiya-skryvaet-ot-mira-pravdu-ob-osvencime_13062018
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą