A.Blagin: kodėl Rusija slepia tiesą apie „Osvencimą“?

„Ko mūsų valdžia bijo lyg šiol, slėpdama nuo visų štai jau 73 metus be kita ko „Raudonosios Armijos“ užgrobtą „Osvencimo“ buhalteriją ir apskaitos dokumentaciją? Kokia dar gali būti „karinė paslaptis“ liečianti siaubingus nacistų darbus, kurių negalima žinoti? Ką tokio jie padarė, kad tai reikėtų nuo žmonių slėpti?!

Tęsinys straipsnio „Arba ašpabaigsiu temą istorinio melo, pavadinto „Holokaustas“, arbamane vis tiktai pasodins 2-3 metams!

…Ekspertai, kuriems buvo pavesta surasti mano kaltės įrodymus pagal RF BK straipsnį, ėmėsi visų pirma „Osvencimo“ dokumentų, kuriuos 2015 sausio 24 d. išslaptino RF Gynybos ministerija nacistinės „Osvencimo“ stovyklos išlaisvinimo Tarybinės kariuomenė 70-mečio proga.

Aš jau išsakiau dėl to savo nuomonę, kaip eilę klausimų: „Ko baiminosi mūsų valdžia ir baiminasi iki šiol, slėpdama nuo visų štai jau 73 metus „Raudonosios Armijos“ užgrobtą „Osvencimo“ buhalteriją ir apskaitos dokumentaciją? Kokia gali būti „karinė paslaptis“ dėl baisių nacistų darbų, apie kurią negalima žinoti tautai?! Ką tokio jie padarė, kad tai reikia slėpti nuo žmonių?!“

Aš įsitikinęs, kad mes turime žinoti visą tiesą apie fašistų piktadarybes! Jie turi atsakyti už kiekvieną savo piktadarystę! Bet tiktai už savo, o ne jiems kažkieno priskirtą!

Vakar šitas kažkas apgavo visą pasaulį prirašęs nebūtus nusikaltimus Vokietijos nacistams (rašau specialiai „Vokietijos nacistams“, o ne vokiečių, nes dauguma vadovų ir užsakovų nusikaltimų prieš žmoniją buvo nešėjai žydų kraujo! Vokiečiai buvo pagrindiniais vykdytojais. O šiandien šitie kažkas kabina ant Rusijos ir Skripalių nunuodijimą, ir Boingą, numuštą virš Ukrainos, ir chemines atakas Sirijoje, ir jei galėtų, tai pakabintų ant Rusijos ir nederlių Afrikoje!

Tai štai, jeigu svarbūs „Osvencimo“ dokumentai štai jau 73 metai slepiami nuo tautos, o minint koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 70-sias metines buvo paviešinti tik 15 pačių nereikšmingiausių dokumentų, reiškia, yra kokia tai istorinė tiesa, surišta su nacistais ir jų veikla, apie ką tautai „negalima žinoti“ bet kokiomis aplinkybėmis!

O kam galima žinoti? Mūsų valdančiajai viršūnei su žydiškomis šaknimis?

Prisiminkite dabar laukinius banditiškus devyniasdešimtuosius metus TSRS! Prisiminkite, kaip paskutinis TSRS vadovas, generalinis TSKP CK sekretorius išdavė savo tautą ir prisidengdamas demagogiškomis kalbomis apie „glasnost“ išdavinėjo TSRS karines paslaptis mūsų politiniam „Šaltojo karo“ priešininkui — Vakarams su JAV priešakyje. O užsienio reikalų ministras Ševarnadzė prekiavo mūsų Tėvynės teritorijos dalimis.

“…Šalyje prasidėjo sumaišties laikai, tačiau santykiai su buvusiais „galimais priešininkais“ veržliai gerėjo. Prisidengus triukšmu dėl „glasnost“ ir persitvarkymo amerikiečiai ėmė prastuminėti idėją galutinio pasidalinimo Beringo jūros. Tuometinio užsienio reikalų ministro Ševarnadzės pavedimu buvo parengtas susitarimas „Apie atskirimo liniją jūros erdvės tarp TSRS ir JAV“. Jį kuravo Igoris Ivanovas — tuo metu URM užimantis aukštas pareigas darbuotojas, faktiškai gi — dešinioji ranka Ševarnadzės. Iš amerikonų pusės klausimu užsiiminėjo valstybės sekretorius Džeimsas Beiker. Susitarimas buvo nenaudingas Tarybų Sąjungai — jo 200 mylių zona atskiruose ruožuose buvo susiaurinta 170-180 mylių, o amerikonų atitinkamai padidėjo — iki 220—230 mylių. Nepaisant to 1990 metų birželio 1 dieną dokumentas buvo pasirašytas.“

Prisiminėte?

O dabar įsivaizduokite, kad būtent tuo metu ir toje aplinkoje „Izvestija“ žurnalistė Ela Maksimova per kažkokį stebuklą buvo įleista į ypatingą TSRS archyvą ir ten ji sužinojo kažką tokio apie „Osvencimą“, o svarbiausia paskelbė savo radinius laikraštyje „Izvestija“ (TSKP CK „rupore“!),

ką dabar bet kuris žmogus, sužinojęs šiuos skaičius, turi teisę šaukti: „Sionistai! Jūs ciniški sukčiai! Jūs apgaudinėjate Pasaulį, pateikdami mitą apie „6 milijonų žydų Holokaustą“, kaip dar vieną nacistinės Vokietijos nusikaltimą“.

Štai ir pats laikraščio pranešimo tekstas: „Į ypatingą centrinį TSRS archyvą pirmą kartą per beveik pusės amžiaus jo egzistavimą gavo teisę patekti žurnalistas — „Izvestija“ specialus korespondentas. Didžiulė saugykla, šešta pagal dydį šalies archyvų sistemoje, uždara lankytojams. Ten pabuvojusieji žmonės skaičiuojami vos dešimtimis! Kodėl taip? KOKIE DOKUMENTAI YRA ARCHYVE? Apie tai jūs perskaitysite keliose korespondencijose, kurias mes planuojame paskelbti artimiausiu metu“.

Penkios dienos ypatingame archyve

„...Centrinis ypatingas valstybinis TSRS archyvas egzistuoja virš keturiasdešimties metų, neminimas nei viename žinyne. Bet kokios nuorodos į archyvą uždraustos. Jeigu prireikia skubi būtinybė paskelbti kokį-nors popierių, jei prirašo „stogą“, neva paima iš legalios saugyklos, sakykim iš Rusijos federacijos valstybinio archyvo, Spalio revoliucijos archyvo. Su jų šifrais, fondų numeriais, bylas ir išleidžia į spaudą.

Bet išgyvenome mes, ačiū dievui, iki glasnost! Praėjusią vasarą buvo iškelta iš archyvų gelmių, ties su didžiausiais sunkumais, Osvencimo „Mirties knygos“ su pavardėmis septyniasdešimt keturių tūkstančių kalinių iš dvidešimt keturių šalių, žuvusių naikinimo stovykloje.

Parašyti mūsų laikraštis parašė („Archyvo detektyvas“ Nr.177, 1989 m.), tiktai vėl gi archyvas neįvardintas, o jau apie jo turinį – nei garso. Prašė tada direktorius nesukelti jam papildomų nemalonumų. Ir be to Anatolijus Stefanovičius Prokopenko rizikavo. Prieš penkis-dešimt metų nulėktų jo galva. Praėjo pusė metų, ir nors archyvo tas pats statusas, archislaptas, pats direktorius pakvietė mane į savo saugomą įstaigą.

Vienas iš absurdų, o gal, kaip tik slaptumas principas, yra tame, kad saugotojai nežinotų apie tikrąją kainą saugomo turto, kiek kainuoja tiesa ir kiek – melas, paslėptas aplankuose. O kur ten tiesa ir kur melas, galima nustatyti tik išviešinus.

Viešumo, kompetencijos baiminosi ir baiminasi likimų valdovai daugumos valstybinių ir ministerijų archyvų, iki šios dienos nepasiekiamų paprastam ne žinybos mirtingajam, ar jis būtų mokslų daktaras ar studentas, žinomas rašytojas, tyrinėtojas ar išradėjas.

– Jūs pastebėjote, klausia Prokopenko, kad pastatuose, pastatytuose archyvams, nėra normalių skaityklų? Tai politika. Tautai priklauso skaityti bibliotekose. Kas leidžiama žinoti – tas yra knygose. O ko žinoti nereikia – tas archyvuose. Mes, kaip ir jūs, laukėmė spaudos įstatymo projekto. Sulaukėme. Skaitome 5 straipsnį: „Neleidžiama naudoti masinės informvimo priemones skelbimui duomenų, kuriuose yra valstybės ar kita specialiai saugoma įstatymu paslaptis.“ (Laikraštis „Izvestija“, Nr.49(22952), nuo 1990 vasario 18 d.).

Dabar stop. Išeina, kad beveik visa informacija apie nacistų nusikaltimus „Osvencime“, įskaitant nacistų kalinių apskaitos dokumentaciją, užgrobtą 1945 metų sausį „Raudonosios Armijos“ — tai specialiai saugoma rusų karo paslaptis!

Tai kiek „Osvencime“ žuvo žmonių?

1.500.000, iš kurių neva 1.100.000 — žydai, kaip mus įtikinėja oficialūs istorikai?

Ar vis tiktai „Osvencime“ žuvo 74 tūkstančiai kalinių iš 24 pasaulio šalių, pagal nacistų buhalteriją — „Osvencimo“ „Mirties knygas“, saugomas super slaptame „Ypatingame TSRS valstybiniame archyve“ Maskvoje, Leningrado gatvėje?

Šiame raritetiniame „Izvestija“ laikraščio numeryje, kurį man pavyko surasti bibliotekoje, su Elos Maksimovos straipsniu „Penkios dienos ypatingame archive“, kur pateikiamas šis skaičius:

Kas dar išplaukia iš Elos Maksimovos publikacijos?

Aš asmeniškai pamačiau ir supratau: kad ką valdant komunistams TSRS laikais, ką dabartinėje Rusijoje, žmonių gyvybėmis ir jų sąmone manipuliuoja siauras žmonių ratas, (tikriausiai, „dievo išrinktųjų“, ne kitaip!), kurie kontroliuoja informacinę erdvę, pilnai valdo istorinę informaciją ir nustato, kam ir ką paprastiems mirtingiesiems reikia žinoti, ir kam ir už ką atsakyti. Ir net už kuriuos atsakyti!!!

Apie tai, kad yra būtent taip, patvirtino dar 2012 metais Taupomojo banko vadovas Germanas Grefas, kuris atvirai užsiminė, kad jis kaip tik priklauso prie „dievo išrinktųjų“, kurie prileidžiami prie visų paslapčių, o likę Rusijos piliečiai masinės informacijos priemonės pateikia iš anksto „preparuotą informaciją“, paruoštą specialiai tam reikalui parinktų žmonių.

Ir taip, brėždami baigiamąjį brūkšnį, paklausim savęs:

Tai kam mūsų valdančioji viršūnėlė su žydiškomis šaknimis slepia nuo pasaulio teisybę apie nacistų „Osvencimo“ stovyklą?

Atsakymas jau akivaizdus:

Kad visa „pasaulinė žydija“ ir toliau galėtų gauti dividendus už išplatintą po pasaulį mitą apie „Holokaustą 6 milijonų žydų“, sukurtą sionistų dar 19 amžiuje, sprendžiant iš daugybės publikacijų anglų kalba leistuose laikraščiuose!

Anton Blagin, 2018 metų birželio 12 diena. Murmanskas.

Šaltinis: http://communitarian.ru/news/v-rossii/zachem-rossiya-skryvaet-ot-mira-pravdu-ob-osvencime_13062018