Susiklosčius tokiai
padėčiai, kai televizijos laidoje buvo parodyta virš tūkstančio
nepatenkintų rinkimais, ir patenkintųjų tik dešimtys, o rinkimai
vyko Gerojo Ganytojo sekmadienį, manau, buvo gera proga paprašyti
Šventos Dvasios apšvietimo protui ir elgsenai, kad nesuklysti. Bet,
kaip buvo kalbama per televiziją netekus vieno garsaus aktoriaus
(nuoširdi užuojauta jo šeimai ir jį pamilusiems žiūrovams) ir
artisto, kad prie jo, laisvos Lietuvos rodomų „žinių“ jau
užaugo nauja karta. Keista, kad nauja karta auga su sudarkyta kalba,
patyčiomis, be loginio mąstymo, ką pripažino ir Švietimo
ministras, kad tik pusė mokinių įsisavina mokymo užduotis.
Dabar beliko rinktis iš
dviejų kandidatų, bet kurį? Abu panašūs pagal rinkėjų skaičių.
Rinkiminės kompanijos metu nebuvo išgirsta iš kandidatų, kad jie
nuims 75 m. KGB nusikaltėlių slaptumus ir su tiesa ateis į
Lietuvos vadovavimą.
Nuo jų priklausys
Lietuvos likimas, ar mes dar gyvensime „neišminuotoje“ nuo KGB
Lietuvoje. Tad ką darė Biblinės Ninivės (dabartinio Mosulo -
Iranas) gyventojai, kada jiems buvo išpranašauta grėsmė. Turėdami
supratingą karalių, paklaususį Jonos pranašavimų, kad, jeigu
Ninivės gyventojai neatsivers į doros kelią, Ninivė bus
sunaikinta. O to meto Ninivė buvo labai didelis miestas. Karalius
išleido tokį potvarkį apie atgailos pasninką, kad net uždraudė
ir gyvuliams ėsti, o pats karalius parodė didelės atgailos pavyzdį
atsisėsdamas į karštus pelenus. VISI gyventojai nuo mažo iki
didelio paskelbė sau pasninką, kad protas geriau veiktų. Ninivė
išliko nesunaikinta ir išliko iki mūsų dienų, bet pavadinta jau
arabiškai Mosulu - „jungiantis taškas mieste“, iš kurio dabar
bėga krikščionys į Europą dėl musulmonų žudynių. (Kaip
greitai Mosulas - Ninivė pamiršo pranašo Jonos perspėjimą.)
Vertingos Biblinės Ninivės bibliotekos vagiamos ir vertybės
pardavinėjamos.
Pasigedau bažnyčioje
paprastai sekmadieniui tikintiesiems skirtos visuotinės vyskupo
maldos, o tuo labiau, kaip Gerojo Ganytojo sekmadienį, neraginančio
vyskupo žodžio savo tikintiesiems, kad išsirinktų gerą
„ganytoją“, manau ne partijos ( partietis vykdo savo partijos
nurodymus...) ar užsienio samdinį Lietuvai...
Visai kitaip į savo
ganomuosius žiūrėjo amžinybėn iškeliavę vyskupai.
Visai kitaip elgėsi
prieš rinkimus garbingas Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Jo
kreipimasis dėl referendumo rinkimų skelbia taip. „1994 m.
rugpjūčio mėn. 16 d. mes, Telšių vyskupijos Kunigų tarybos
nariai ir dekanai, vienybėje su Telšių Vyskupu Antanu Vaičiumi
susirinkę Telšių vyskupijos kurijoje, kreipiamės į jus brangūs
tikintieji, referendumo klausimu. Bažnyčia vykdydama Kristaus
valią, skelbia socialinį teisingumą ir pasisako prieš bet kokį
žmogaus skriaudimą. Mes jaučiame pareigą pasisakyti prieš
visas neteisybes kurios yra daromos Lietuvoje. Referendumas
siekia teisingumo, todėl kviečiame tikinčiuosius ir visus geros
valios žmones dalyvauti referendume ir visais aštuoniais punktais
pasisakyti TAIP.“
Aš, kaip Lietuvos
pilietis ir Mistinio Kristaus kūno narys per Krikšto sakramentą,
pasigedau iš savo ganytojų aiškaus paaiškinimo taip, kaip kad
paaiškino buvęs Telšių ganytojas A.Vaičius.
Kardinolas Robertas
Sarach savo knygoje „Vakaras artėja ir diena jau baigiasi“ rašo,
kad bažnyčia išgyvena „išdavysčių“ ir „Judo paslapčių“
laikotarpį, nes išganytojai bijo kalbėti tiesą ir tai daryti
skaidriai. Kardinolas pridūrė,- „mes bijome žiniasklaidos“
taigi katalikai yra tikrame „sąmyšyje“ „mes pradėjome
toleruoti viską“ ir užmiršome, kad per krikštą mes tapome
Mistinio Kristaus Kūno nariai ir mes turime Dievo suteiktą teisę
ir atitinkamą pareigą apibrėžtą bažnyčios teisėje (CIC, Kan.
212, § 3 skelbia: „Atitinkamai savo išsilavinimui, kompetencijai
bei turimai padėčiai, jie turi teisę, o kartais ir pareigą
šventiesiems ganytojams savo mintis apie tai, kas liečia bažnyčios
gerovę ir laikydamiesi tikėjimo bei papročių grynumo bei pagarbos
Ganytojams, o taip pat atsižvelgdami į bendruomenės gėrį bei
asmens kilnumą, tai PASKELBTI KITIEMS TIKINTIESIAMS.)
Kai šiandieną
žurnalistai „atkasa“ vyskupams vis daugiau NSGK pritarimu
įslaptintų KGB „pedofilų bombų“. (Panevėžys, Telšiai)
Telšių vyskupija „Vakaro žinios“ 2019 gegužės 11 d.
„Bažnyčia atsivertė šokiruojantį liudijimą.“
Dar nevėlu, dar yra
galimybė pakeisti rinkimų kryptį nei Maskvos, nei Briuselio
naudai, bet Lietuvos piliečių naudai.
Mirusieji prabyla
šaukdami 75 metams dar KGB užguitai Lietuvai, kad dvasininko
išsakyta tiesa ar patarimas yra politika. NSGK, turėtų drąsos
atverti bylas neprisipažinusiųjų, kurios atvertų tokių „bombų“
ir nustelbtų dabartinių komjaunuolių prikeverzotus parašus vienam
ar kitam garbingam Lietuvos disidentui su tikslu apšmeižti, kad jie
išėjo amžinybėn neatsiprašę.
Jūsų komjaunuoliai ir
komunistai „kolegos“ Maskvoje manau gali padėti atverti
tikrąsias bylas. Juk tai buvo prisiekta stojant į komunistines
organizacijas neišardomai draugystei. Pasinaudokite tuo ir nereikės
klastoti čia Lietuvoje paliktų tik nereikšmingų dalykų.
Pamatysite kiek dar bus užsakomai žiniasklaidai išmesti „minų“,
kad tylėtų vyskupai. Jai jie bus tikri ganytojai ir piliečiai
jiems vis bus bandoma pateikti dar daugiau šokiruojančių sukurptų
liudijimų ir istorijų, ir, jei tylės (Bažnyčia yra
kovojanti bažnyčia Dievo žodžio ginklu aštresniu už bet kokį
dviašmenį kalaviją „Šventas Raštas), tuos tylinčius dar
labiau bandys sukompromituos tikinčiųjų sąmonėje. Ir šitie
ištraukti iš KGB istorijos „nukentėjusieji“ pareikalaus iš
vyskupų milijonų. Nuo šitų specialiai paruoštų „minų“
manau į krūmus nėrė ir „Kronikos“ veikėjai, sakydami, kad
nėra dabar bažnyčios persekiojimo. Tai netiesa. Šitie, kurie
dabar kaip „nukentėjusieji“ nuo kunigų išmetami Vyskupams kaip
kompromatai, jų advokatai ir jų teisėjai už didelius tikinčiųjų
pinigus „įrodys“ ir juos apgins.
JAV katalikų bažnyčia
tokiems „nukentėjusiems“ „pardavė“ visą vyskupiją.
Lietuvai tai būtų per daug. Ne visada tyla yra gera byla. Kaip
dainuojamoje M.Mikutavičiaus dainoje „per ilgai mes tylėjom“.
Susigriebkime šiuose rinkimuose, nes nuo jų priklauso Lietuvos
likimas, kadangi jie sutampa ir su ES rinkimais.
Nuo šių rinkimų
priklausys ar mes būsime kitos sąjungos antrarūšiais kolonistais,
ar būsime Lietuva. O kaip balsuoti, kad būtų Lietuvai gerai,
pasiklauskite parapijos kunigų. Jų, tų tikrų ganytojų išauklėtų
dar yra daug, kaip ir tas, kuris man atnešė mirusio Žemaitijos
vyskupo A.Vaičiaus kreipimąsi
dėl balsavimo, kaip relikviją ir pasididžiavimą savo ganytoju.
Man abu kandidatai yra
labai mieli, vertinant iš jų paveikslėlių, ir kad krikščioniškai
būčiau visiems tolerantiškas, todėl, kad nė vieno
nenuskriausčiau, balsuosiu už juos abu. Jeigu jau piliečiai
neišsirinko per pirmą rinkimų turą, kuris iš jų labiau myli
Lietuvą, ar Lietuva juos myli, tai tegul jie patys susitaria vardan
Lietuvos.
Pagarbiai, krikščionis
A. Bulotas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą