A.Bulotas. Rimtiems rinkimams rimtos parafrazės. Į antro turo Prezidento rinkimus pagal Nineviečių pavyzdį

Susiklosčius tokiai padėčiai, kai televizijos laidoje buvo parodyta virš tūkstančio nepatenkintų rinkimais, ir patenkintųjų tik dešimtys, o rinkimai vyko Gerojo Ganytojo sekmadienį, manau, buvo gera proga paprašyti Šventos Dvasios apšvietimo protui ir elgsenai, kad nesuklysti. Bet, kaip buvo kalbama per televiziją netekus vieno garsaus aktoriaus (nuoširdi užuojauta jo šeimai ir jį pamilusiems žiūrovams) ir artisto, kad prie jo, laisvos Lietuvos rodomų „žinių“ jau užaugo nauja karta. Keista, kad nauja karta auga su sudarkyta kalba, patyčiomis, be loginio mąstymo, ką pripažino ir Švietimo ministras, kad tik pusė mokinių įsisavina mokymo užduotis.

Dabar beliko rinktis iš dviejų kandidatų, bet kurį? Abu panašūs pagal rinkėjų skaičių. Rinkiminės kompanijos metu nebuvo išgirsta iš kandidatų, kad jie nuims 75 m. KGB nusikaltėlių slaptumus ir su tiesa ateis į Lietuvos vadovavimą.

Nuo jų priklausys Lietuvos likimas, ar mes dar gyvensime „neišminuotoje“ nuo KGB Lietuvoje. Tad ką darė Biblinės Ninivės (dabartinio Mosulo - Iranas) gyventojai, kada jiems buvo išpranašauta grėsmė. Turėdami supratingą karalių, paklaususį Jonos pranašavimų, kad, jeigu Ninivės gyventojai neatsivers į doros kelią, Ninivė bus sunaikinta. O to meto Ninivė buvo labai didelis miestas. Karalius išleido tokį potvarkį apie atgailos pasninką, kad net uždraudė ir gyvuliams ėsti, o pats karalius parodė didelės atgailos pavyzdį atsisėsdamas į karštus pelenus. VISI gyventojai nuo mažo iki didelio paskelbė sau pasninką, kad protas geriau veiktų. Ninivė išliko nesunaikinta ir išliko iki mūsų dienų, bet pavadinta jau arabiškai Mosulu - „jungiantis taškas mieste“, iš kurio dabar bėga krikščionys į Europą dėl musulmonų žudynių. (Kaip greitai Mosulas - Ninivė pamiršo pranašo Jonos perspėjimą.) Vertingos Biblinės Ninivės bibliotekos vagiamos ir vertybės pardavinėjamos.

Pasigedau bažnyčioje paprastai sekmadieniui tikintiesiems skirtos visuotinės vyskupo maldos, o tuo labiau, kaip Gerojo Ganytojo sekmadienį, neraginančio vyskupo žodžio savo tikintiesiems, kad išsirinktų gerą „ganytoją“, manau ne partijos ( partietis vykdo savo partijos nurodymus...) ar užsienio samdinį Lietuvai...

Visai kitaip į savo ganomuosius žiūrėjo amžinybėn iškeliavę vyskupai.

Visai kitaip elgėsi prieš rinkimus garbingas Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Jo kreipimasis dėl referendumo rinkimų skelbia taip. „1994 m. rugpjūčio mėn. 16 d. mes, Telšių vyskupijos Kunigų tarybos nariai ir dekanai, vienybėje su Telšių Vyskupu Antanu Vaičiumi susirinkę Telšių vyskupijos kurijoje, kreipiamės į jus brangūs tikintieji, referendumo klausimu. Bažnyčia vykdydama Kristaus valią, skelbia socialinį teisingumą ir pasisako prieš bet kokį žmogaus skriaudimą. Mes jaučiame pareigą pasisakyti prieš visas neteisybes kurios yra daromos Lietuvoje. Referendumas siekia teisingumo, todėl kviečiame tikinčiuosius ir visus geros valios žmones dalyvauti referendume ir visais aštuoniais punktais pasisakyti TAIP.“

Aš, kaip Lietuvos pilietis ir Mistinio Kristaus kūno narys per Krikšto sakramentą, pasigedau iš savo ganytojų aiškaus paaiškinimo taip, kaip kad paaiškino buvęs Telšių ganytojas A.Vaičius.

Kardinolas Robertas Sarach savo knygoje „Vakaras artėja ir diena jau baigiasi“ rašo, kad bažnyčia išgyvena „išdavysčių“ ir „Judo paslapčių“ laikotarpį, nes išganytojai bijo kalbėti tiesą ir tai daryti skaidriai. Kardinolas pridūrė,- „mes bijome žiniasklaidos“ taigi katalikai yra tikrame „sąmyšyje“ „mes pradėjome toleruoti viską“ ir užmiršome, kad per krikštą mes tapome Mistinio Kristaus Kūno nariai ir mes turime Dievo suteiktą teisę ir atitinkamą pareigą apibrėžtą bažnyčios teisėje (CIC, Kan. 212, § 3 skelbia: „Atitinkamai savo išsilavinimui, kompetencijai bei turimai padėčiai, jie turi teisę, o kartais ir pareigą šventiesiems ganytojams savo mintis apie tai, kas liečia bažnyčios gerovę ir laikydamiesi tikėjimo bei papročių grynumo bei pagarbos Ganytojams, o taip pat atsižvelgdami į bendruomenės gėrį bei asmens kilnumą, tai PASKELBTI KITIEMS TIKINTIESIAMS.)

Kai šiandieną žurnalistai „atkasa“ vyskupams vis daugiau NSGK pritarimu įslaptintų KGB „pedofilų bombų“. (Panevėžys, Telšiai) Telšių vyskupija „Vakaro žinios“ 2019 gegužės 11 d. „Bažnyčia atsivertė šokiruojantį liudijimą.“

Dar nevėlu, dar yra galimybė pakeisti rinkimų kryptį nei Maskvos, nei Briuselio naudai, bet Lietuvos piliečių naudai.

Mirusieji prabyla šaukdami 75 metams dar KGB užguitai Lietuvai, kad dvasininko išsakyta tiesa ar patarimas yra politika. NSGK, turėtų drąsos atverti bylas neprisipažinusiųjų, kurios atvertų tokių „bombų“ ir nustelbtų dabartinių komjaunuolių prikeverzotus parašus vienam ar kitam garbingam Lietuvos disidentui su tikslu apšmeižti, kad jie išėjo amžinybėn neatsiprašę.

Jūsų komjaunuoliai ir komunistai „kolegos“ Maskvoje manau gali padėti atverti tikrąsias bylas. Juk tai buvo prisiekta stojant į komunistines organizacijas neišardomai draugystei. Pasinaudokite tuo ir nereikės klastoti čia Lietuvoje paliktų tik nereikšmingų dalykų. Pamatysite kiek dar bus užsakomai žiniasklaidai išmesti „minų“, kad tylėtų vyskupai. Jai jie bus tikri ganytojai ir piliečiai jiems vis bus bandoma pateikti dar daugiau šokiruojančių sukurptų liudijimų ir istorijų, ir, jei tylės (Bažnyčia  yra kovojanti bažnyčia Dievo žodžio ginklu aštresniu už bet kokį dviašmenį kalaviją „Šventas Raštas), tuos tylinčius dar labiau bandys sukompromituos tikinčiųjų sąmonėje. Ir šitie ištraukti iš KGB istorijos „nukentėjusieji“ pareikalaus iš vyskupų milijonų. Nuo šitų specialiai paruoštų „minų“ manau į krūmus nėrė ir „Kronikos“ veikėjai, sakydami, kad nėra dabar bažnyčios persekiojimo. Tai netiesa. Šitie, kurie dabar kaip „nukentėjusieji“ nuo kunigų išmetami Vyskupams kaip kompromatai, jų advokatai ir jų teisėjai už didelius tikinčiųjų pinigus „įrodys“ ir juos apgins.

JAV katalikų bažnyčia tokiems „nukentėjusiems“ „pardavė“ visą vyskupiją. Lietuvai tai būtų per daug. Ne visada tyla yra gera byla. Kaip dainuojamoje M.Mikutavičiaus dainoje „per ilgai mes tylėjom“. Susigriebkime šiuose rinkimuose, nes nuo jų priklauso Lietuvos likimas, kadangi jie sutampa ir su ES rinkimais.

Nuo šių rinkimų priklausys ar mes būsime kitos sąjungos antrarūšiais kolonistais, ar būsime Lietuva. O kaip balsuoti, kad būtų Lietuvai gerai, pasiklauskite parapijos kunigų. Jų, tų tikrų ganytojų išauklėtų dar yra daug, kaip ir tas, kuris man atnešė mirusio Žemaitijos vyskupo A.Vaičiaus kreipimąsi dėl balsavimo, kaip relikviją ir pasididžiavimą savo ganytoju.

Man abu kandidatai yra labai mieli, vertinant iš jų paveikslėlių, ir kad krikščioniškai būčiau visiems tolerantiškas, todėl, kad nė vieno nenuskriausčiau, balsuosiu už juos abu. Jeigu jau piliečiai neišsirinko per pirmą rinkimų turą, kuris iš jų labiau myli Lietuvą, ar Lietuva juos myli, tai tegul jie patys susitaria vardan Lietuvos.

Pagarbiai, krikščionis A. Bulotas