2019-06-02

Advokatas dr. ANTANAS BARTUSEVIČIUS. MMA FEDERACIJOS LIETUVOJE ŽUDYMO MENO BIZNIO „STOGAS“ IR GELBĖTOJAI




Ką daryti su MMA akademijomis Lietuvoje (Mixed Martial Arts Federation, Mišriojo kovos meno federacija, toliau – ir MMA), kurių treneriai rengia besmegenius profesionalius žudikus psichopatus, be jokios atsakomybės išmokydami juos kovinio žudymo būdų, „kovotojus“, kurie nepanašūs į žmones, jie neturi žmogiškųjų vertybių, netiki Dievu, iš jų nesulauksi nei žmogiškumo, nei nuoširdumo. Ne paslaptis, kad treniruočių ar kovų metu jie „atitranko vienas kitam smegenis“ ir tokie neadekvatūs subjektai sugrįžta (patenka) į normalių adekvačių piliečių visuomenę. Tada ir įvyksta neištaisomi ir kraupūs dalykai. Tai žmonės, žudantys kitus žmones, todėl jie apverktini. Visur, kur jie sušmėžuoja – tik nuodėmės, kančios, baimė ir skausmas...Vadinamieji „kovos menai“ neturi būti naudojami tų kovos būdų nemokančių piliečių atžvilgiu, negalinčių net apsiginti.

Specialistai žino, jog tokie profesionalūs smūgiai gali būti prilyginti ginklo panaudojimui, kadangi netgi patyrusiam kovotojui, gali baigtis mažiausiai smegenų sutrenkimu, sąmonės praradimu ir galima komos būsena. Taigi, žagintojas Mantas Icikevičius žinojo, suvokė, suprato ir padarė – pilnai įvykdė, tai ką buvo suplanavęs iš anksto, nes būtent taip jis norėjo pasielgti, bet, kadangi kito asmens nesutikimas tokiems individams sukelia agresiją, todėl, šiam nusikaltimui nėra ir negali būti jokio pateisinimo. Tačiau, kaip mes matome šiandien Lietuvos realybėje – tai visiškai įmanoma! Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis jaunuolis gyveno ir buvo auklėjamas pilnoje ir pasiturinčioje šeimoje, kur jam viskas buvo leidžiama.

Neblogas gyvenimas: ir vėl jaunas įžūlus banditas, turintis gerą užnugarį: motina darbo partijos „politikė“ Laura Icikevičienė dirba Jurbarko savivaldybėje; (tėvas Icikevičius – taip pat tos pačios partijos „politikas“), o jų sūnus „kovos menų būdais“ savaip žagino jauną mergaitę, niekam niekuo neprasikaltusią, gerai besimokančią gimnazistę. Ir vėl ,,SAVI" stengiasi banditą „atskalbti“, išsaugoti nuo ilgos ir pelnytos bausmės: (padarys?), bus taip pat, kaip su Karoliu Vilniškiu – Vilniaus apygardos teisme „užstrigo“ MMA „kovotojo“ D. Gulino baudžiamoji byla, „ringo kovų kovotojas“ iki komos sumušė abiturientą, kurio gyvybė jau du metai palaikoma medicinine aparatūra, jo smegenys mirusios, vienok, kažkodėl teisės ir medicinos „autoritetai“ iki šiol Karolį laiko veiksniu. Tačiau vadinamieji „sportininkai“ siautėja toliau. Prisiminkime, kaip buvo su panevėžiečiu Laurecku, kurį įtakingų „šiškų“ sūneliai (banditai) nužudė viduryje gatvės, visiems matant, - tarsi nieko tokio, nors jo tėvas Z. Laureckas gal 20 metų kovojo su „mielaširdinga“ žudikams teisėsauga, kad nusikaltėliai būtų nuteisti, bet kas iš to, - nieko taip ir nepasiekė. Tyrėjai ir prokurorai eliminavo visa tai iš savo klastojamo ir paviršutiniško ikiteisminio tyrimo.

Pradėjus plisti žiniai, kad Jurbarke įvykusio klaikaus nusikaltimo tyrimas nevyksta, arba yra vykdomas atmestinai, į Jurbarką, 2019 m. gegužės 31 d., atvyko Rūta Janutienė, Naglis Puteikis ir Robertas Šarknickas. Vos pasirodžius žurnalistei ir politikams, transliavusiems susitikimus su miesto meru bei kitais asmenimis, turinčiais įtakos tyrimo eigai, reikalai ėmė krypti geresnėn pusėn - prie gimnazijos budėti atvyko policijos pareigūnai.

Taip pat paaiškėjo, kad teismo medicinos ekspertai iki pat vakar nebuvo apsilankę kaimo turizmo sodyboje, kurioje buvo žiauriai sumušta mergina. „Spėjame, kad įtariamasis buvo prokurorės paleistas be namų arešto, kad „susitartų" su auka” - soc. Tinklo Facebook anketoje teigia R. Janutienė.(Autoriaus pastaba – viena iš „gelbėtojų” – prokurorė?).

Viešai žinomas faktas, kad sužvėrėjęs paauglys, sudaužęs merginą, nuo rimtų policijos veiksmų galimai išsisuko dėl tėvų postų politikoje. Socialiniuose tinkluose žmonės kalba, esą šis vaikinas jau ne pirmą kartą smurtauja prieš merginas. (Kaip ir Karolio atveju). (In: Jurbarko bylos tyrimas iš vietos pajudėjo tik į įvykio vietą atvykus Rūtai Janutienei, Nagliui Puteikiui ir Robertui Šarknickui. TIESA.COM, 2019 m. birželio 1 d.).



Baltijos Wing Tsun KungFu Asociacijos III lygio meistras bei savigynos kursų A.R.M.O.R. instruktorius Dai Si-Hing Remigijus Lazauskas dėl itin baisių merginos sužalojimų kaltina ne pačius kovos menų įgūdžius, (prisiminkite nesenus laikus, kada užsiėmimai tokios rūšies kovomis buvo laikomi pavojingais visuomenei ir buvo uždrausti, tačiau dabar viskas leista ir nedraudžiama. Vyriausybėje ir LR Seime svarstomi klausimai, ar legalizuoti marihuaną. Ar galite įsivaizduoti, kaip ir kiek kartų padidės (išaugs) „nelaimingų atsitikimų“ skaičius, jeigu tokie „bebokščiai kovotojai“ pasipils į gatves, ne tik apsvaigę nuo alkoholio, bet ir apkvaitę nuo narkotikų?). Kokia turėtų būti atsakomybė – mokytojo (trenerio), nepakankamai išaiškinusio, kad, kai tavo kūnas tampa savotišku ginklu, privalai alkoholio atsisakyti?


Kovos menų instruktorių teigimu, akivaizdu, kad Mantas Icikevičius suprato, žinojo, jog smūgiai į galvos sritį gali būti mirtini (arba labai pavojingi), (apie tai jį turėjo įspėti ir informuoti treneriai). Nepabrėžiamas faktas, kad nusikaltimą įvykdęs nepilnametis Mantas Icikevičius buvo neblaivus (1,12 % (promilių). Juk Lietuvoje būdamas 17 metų neturi teisės nei įsigyti, nei vartoti alkoholio. Būtina nustatyti, kas davė jam alkoholio, ir tuos asmenis nubausti. Asmenys davę jam alkoholio, tapo ir tragedijos bendrininkais. Kokia įtariamojo M. Icikevičiaus trenerio atsakomybė? Kovos menai nėra blogis savaime, ypač išsiskiria rytietiški kovų menai, kuriuose šalia kovinės technikos lygiagrečiai turėtų būti mokoma ir filosofijos. MMA turi savo filosofiją ir vertybes, bet, kiekvienas treneris prieš pradėdamas jauną žmogų mokyti žudymo meno, privalo įkalti į jo galvą, kad kovinius veiksmus naudoti galima tik prieš kitą sportininką ringe, o gatvėje tik kraštutiniais atvejais – ginantis arba ginant kitą žmogų. Neveskite savo vaikų treneriams, kurie moko tik muštis ir nežinia ar turi elementarias vertybes. Neugdykime žudymo mašinų. Tokie nuolat pasikartojantys įvykiai yra ryški iliustracija, kad situaciją reikia keisti. Prokuratūros ir policijos komunikacija yra „stogdengiška“. Įtariamasis yra nepilnametis ir turi savo teises, bet jos nėra aukščiau už liudytojų ir, juo labiau, nukentėjusiųjų teisių. Kodėl įtariamajam tik sujudus visuomenei skirta kardomoji priemonė – namų areštas ir elektroninė apykojė? Juk jei būtų iš karto suimtas, pavojus negrėstų nei pačiam įtariamajam, nei liudytojams. Bet, buvo priimtas gailestingas sprendimas leisti jam būti laisvam, pasižadant neišvykti iš šalies, o motyvai neatskleidžiami, prisidengiant ikiteisminiu tyrimu, nepilnamečių apsauga ar ES normomis. Kodėl įtariamieji ekonominių nusikaltimų padarymu, korupcija ar nežinia ko šnipinėjimu, - be jokių skrupulų suimami mėnesių mėnesiams? Keistas gailestingumas.

Klaipėdos apygardos prokurorė Edita Mikalainienė teigia: „Tai labai jautru, labai šviežia. Faktų atskleidimas gali pakenkti tyrimo sėkmei“. „Smarkiai pažeista trachėja, išmušti 5 dantys, sutrupintas žandikaulis, nustatyta labai stipri kaklo trauma“. „Pirminiai įtarimai įtariamajam pateikti pasikėsinimu išžaginti. Šios nusikalstamos veikos sudėtis apima ir nežymų kūno sužalojimą“. Sic! Prokurorės nuomone, Karolina patyrė tik nežymų kūno sužalojimą. Tai nėra pagrindas pareikšti įtarimus dėl sunkesnio, nei nežymus kūno sužalojimas. Trūksta žodžių. Galimai, pasikėsinimas išžaginti inkriminuojamas tik todėl, kad veikiamas alkoholio jis nesugebėjo išžaginti. Todėl, visi kiti nežmoniškai žiaurūs veiksmai merginos atžvilgiu kilo dėl jo lytinės impotencijos. Įdomu, kokia būtų prokurorės E. Mikalainienės nuomonė, jeigu ji pati būtų atsidūrusi nukentėjusiosios vietoje? Ar dar reikia komentaro?

Prokuroras Vladimir Sergejev, kitoje byloje, atvirai pritarė ir palaikė žudiko poziciją, nes: „reikia palikti lėšų ir teisiamojo išgyvenimui“. Ar padaręs apšilimą sporto salėje ir po to žudydamas Karolį žudikas D. Gulinas galvojo apie savo „išgyvenimą“ ir ar vertino, kiek kainuoja kito žmogaus Gyvybė, kiek verta apskritai neįkainojama Žmogaus gyvybė? D. Gulinas mėgino dominuoti tarp jaunesnio amžiaus vaikinų ir merginų, kaip „kietas bičas“. Liepdavo vadinti jį „Tėvu“. Boksuotis su juo. Visą tai mes dar papildome tuo, kad Danielius Gulinas absoliučiai neturi empatijos, gailėjimosi, yra deformuotos ir nestabilios psichikos psichopatas, visiškai nepatikimas ir patologinis melagis. Jis iki šiol nenuteistas ir laisvas vaikšto Vilniaus gatvėmis be elektroninės apykojės. (Daugiau skaitykite: Kikboksininko nužudyto vaiko byloje teismui prireikė pažymos, kad aukos smegenys mirusios. Laisvas laikraštis, 2018 m. lapkričio 24 - gruodžio 1/ Nr. 45., http//laisvaslaikrastis.lt).
Seniai ir gerai žinoma, kad tuščių pinigų masės didėjimui tiesiai proporcingas demoralizuotų žmonių masės didėjimas. Kas antras tuščias piniginis vienetas pagimdo vagį, banditą, simuliantą arba biurokratą, trumpai tariant, parazitą, kurį domina tik vienas projektas – rasti būdą, kaip mažiausiomis sąnaudomis pasinaudoti euroelektroniniais pinigais. Lietuvoje toks verslas veikia kuo puikiausiai – per tiesioginės ir netiesioginės korupcijos mechanizmus, per vadinamuosius projektus, visokiausias nevyriausybines organizacijas, savivaldybes ir net per vadinamąjį MMA verslą.
Trumpai tariant, visoje masinio mulkinimo terpėje, atmetus pavienes išimtis, agresyviai propaguojamas gyvenimo būdas, skatinantis kuo spartesnę mūsų Tautos savižudybę, o turint galvoje neįtikėtinai žemą tautinio intelekto vidurkį ir visišką vidutinio tautiečio neatsparumą ideologiniam terorui, nekyla abejonių, kad šita totalinė individo apoteozė pasieks pergalę – totalinę tautos demoralizaciją.
Ir dar viena pastaba: visus beveik trisdešimt metų Lietuvoje atkakliai, metodiškai ar net ciniškai naikinamos bet kokios sąlygos atsirasti tikram – atsakingam, aristokratiškam, pilietiškai susipratusiam, aukšto intelekto, kilnios dvasios, valstybiškai mąstančiam, turinčiam garbės kodeksą – Žmogui, be kurio negali normaliai gyventi jokia Tauta, net bendruomenė; niekada ir niekur nėra buvę taip, kad valstybę sėkmingai valdytų tamsuomenė.
Lietuvos žmonių daugumai didžiulę įtaką daro televizorius ir kompiuteris, tarus trumpiau, Elektroninė informacija, kaip dabartinės ideologijos ar netgi religijos koncentratas, tą ideologiją teroristiškai primetantis, galima sakyti, visiems žmonėms – vieniems tiesiogiai, kitiems slapčia, iracionaliai, klastingai, nepastebimai: skleidžiant gandus, paskalas, primetant vertybinius orientyrus, per švietimo sistemą ir auklėjimo struktūras. Magiškas žodis, glaustai, tačiau iškreiptai išreiškiantis Elektroninės informacijos ideologijos pateikimo būdą, gerai žinomas visiems: trumpai tai vadinamoji informacija.
Kaip savaime suprantamas dalykas tariama, kad informacija yra ne tik būtinas, bet ir sveikintinas, siektinas ir netgi labai geidžiamas būdas individui pažinti dabarties pasaulio esmę, sukaupti kuo daugiau ir kuo tikslesnių žinių, tapti, kaip sakoma, sąmoningu, apsišvietusiu, visose gyvenimo aktualijose puikiai besiorientuojančiu personažu, sugebančiu prisitaikyti prie dabartinio egzistencijos ritmo, netgi tapti kūrybingu žmogumi, atsakingai dalyvaujančiu tiek profesinėje veikloje, tiek valstybės ar tautos gyvenime, tiek moralinėje bendruomenės tvarkoje.
Šitokį naivų informacinį fetišizmą geriausiai perteikia toks pat naivus šūkis, pakeitęs tradicinių visuomenių moralės kodeksą ir tapęs svarbiausiu nūdienos kategoriniu imperatyvu: „Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį!“ Tačiau tai naivus, netgi infantilus požiūris, iš tikrųjų slepiantis teroristinį imperatyvą: „Dezorientuok personažą, sukelk chaosą jo sieloje, kad galėtum juo manipuliuoti kaip tinkamas!“ Kaip ir kiekviena ideologija, Elektroninės informacijos ideologija atvirai arba slapčia siekia vienintelio tikslo – pavergti žmogų, o pas mus – visiškai kontroliuoti visuomenės gyvenimą, ištirpdyti individą neartikuliuotoje hoministinėje pliurėje, jį dezorientuoti ir demoralizuoti.
Elektroninės informacijos perteklius, naikindamas individo sielą, jį demoralizuoja, išmuša jam iš po kojų pagrindą, paverčia kosminiu ar globaliniu valkata, nebeturinčiu nei tėvynės, nei šaknų, praradusiu pilietinį atsakingumą, garbės jausmą, prieraišumą, ištikimybę, spjaunančiu į bendruomeninius įsipareigojimus ar moralinius priesakus ir virstančiu žemiausių instinktų vergu, fiziologinių procesų ir reakcijų telkiniu. Tai labai gerai matyti Lietuvoje pirmiausia todėl, kad globalios informacijos lavina per labai trumpą laiką mus užgriuvo visiškai nepasiruošusius, neturinčius jokių saugiklių, bet, svarbiausia, užgriuvo kaip visiška svetimybė, kaip kažkokia mums nesuprantama demoniška ar net šėtoniška galybė, pagraužianti – o gal jau ir pagraužusi – lietuvio prigimtinės pasaulėžiūros pamatus: artumą žemei, pagarbą nežmogiškajai gamtai, sėslumą, prisirišimą prie artimų, jusliškai apčiuopiamų ar regimų dalykų, darbštumą, daiktiškai orientuotą fundamentalumą, panieką su tikrąja daiktiškąja aplinka nesusijusioms abstrakcijoms, abejingumą ideologiniam fanatizmui, sveiką ironiją bet kokių abstrakčių stabų atžvilgiu.
Mes, lietuviai, savo mąstysena labai skiriamės nuo dabartinę Elektroninės informacijos ideologiją kuriančių ir propaguojančių anglosaksų arba slavų, kurių mąstysenos centre glūdi mašina ir panieka gyvybei bei gyvajam kosmosui – nežmogiškajai gamtai. Anglosaksiškosios ideologijos tikslas – sunaikinti gyvybę, sunaikinti žmogiškumą netgi pačiame žmoguje, gyvąją sielą paversti negyva sąmone, taigi sunaikinti mirtingojo egzistencinės būklės pamatų pamatą – gyvąją sielą, bet kokios dorovės centrą ir dirvą. (In: Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija. (2012 m.). Tiesos.lt redakcija. www.tiesos.lt 2019 m. gegužės 29 d., 20:05).
Apgailestaudami turime pripažinti, kad mes, Lietuvos žmonės – esame toji nuolat makabriškai į kampą įspeista Tauta. Bandant iš to vaduotis, šią žmonių kovą labai apsunkina ir komplikuoja nenuosekli bei prieštaringa Lietuvos teismų pozicija. Lietuviškosios Temidės svarstyklės dažniausiai nulinksta „stipriojo“ naudai, pamiršdamos principą „Tegyvuoja teisingumas!“ ir ignoruodamos savo pačios sprendimus, nuosprendžius, paskelbtus žmonių labui ir viešojo intereso gynybai.
Mūsų nuomonė šiuo klausimu tokia: Tokio tyčiojimosi ir žmonių niekinimo, kokį girdime ir patiriame šiandieną Lietuvoje, net sovietai nepraktikavo sovietinėje Lietuvoje. Pradedant savivaldoje klestinčia diktatūra ir vietos valdininkų vykdomais žmonių persekiojimais, baigiant absurdiškais antivalstybiniais vykdomosios ir įstatymus leidžiančiosios valdžios veiksmais, visas kompetencijos ribas peržengiančiu teisiniu nihilizmu. Tai „nepriklausomi“ prokurorai ir teisėjai užsimerkia ir apsimeta nematantys, kad perverzinių vertybių diktatas įsitvirtina Lietuvos teisėje. Tai jie tokiais būdais rodo pavyzdį doriems Lietuvos žmonėms, kaip dabar reikia gyventi, nepaisant jokių įstatymų ir poįstatyminių aktų, Konstitucijos, ir apskritai, tokiu būdu teisėsauga vykdo Tautos naikinimo politiką, tuštindami kaimus ir miestelius, iškreipdami teisingumo sistemą ir ugdydami nesąžiningą perverzinę situaciją valstybėje. Tai jie paskelbia tūkstančius sprendimų prieš kažką arba už kažką ir ramūs užmiegate popierinėse sprendimų ataskaitose savo vyresnybei, nes jų pateikiami sprendimai neturi nieko bendra su realybe. Nederėtų to ignoruoti, nes tai yra neteisėta ir amoralu (Jūs tikriausiai jau senai pamiršote šiuos žodžius ir sąvokas). Sancta simplicitas! Kada pagaliau įstatymų leidėjai, valstybės institucijos, uoliai talkininkaujant prokurorams ir teismams, nutrauks MMA „kovotojų“ makabrišką Lietuvos vaikų prievartavimą ir žudymą ? Ši problema aštri, nes tai, kas yra daroma mums, mūsų vaikams ir anūkams, yra neteisinga.Trumpai bandysime pasakyti, kodėl ? Visų pirma, šiuo atveju reikėtų prisiminti Šaolinio Vu De kodeksą.

Šaolinio vienuolyne sakoma, kad be nuodugnių Vu De studijų negalima žengti net pirmųjų žingsnių įvaldant kovos meną. Tai sena filosofija, ypatingos gyvenimo taisyklės, ypatingos ugdymo taisyklės, kurios tradiciškai pradėtos vadinti Vu De – „kovine morale“, o Japonijoje „kario keliu“ Bu Ši Do (kin.: 武士道 Wu Shi Dao). Už to slypi labai gili tradicija, kuri atkeliavo net ne iš kovos menų mokyklų, o iš karių ugdymo mokyklų. Juk meistras mokydamas kovotoją perduodavo jam mirtį nešančią kovos techniką ir reikėjo įsitikinti, kad jis niekuomet be reikalo jos nepanaudos ir nepakenks kitiems žmonėms.
ŠAOLINIO Vu De KODEKSAS (kin.: Shao Lin Wu De  少林武德)
1. Pagrindinis tikslas to, kuris mokosi mūsų [kovos] technikos, yra sutvirtinti kūną ir dvasią. Jis turi lavintis nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Ir negali nutraukti praktikos pats to panorėjęs.
2. Besitobulinantis kovos menus daro tai tik savigynos tikslais, stiprindamas savo kraują ir Ci (kin.: Qi ) cirkuliaciją, ugdydamas savyje drąsą ir narsą kovoje. Tas, kas nusižengia tam, daro tokį pat nusikaltimą, kaip ir nusižengdamas budistiniams įžadams.
3. Kasdien bendraujant su mokytoju, būtina elgtis su juo pagarbiai ir negalima atlikti poelgių, kuriuose ryškėtų pasipūtimas ir panieka.
4. Su broliais reikia elgtis švelniai ir mandagiai, būti nuoširdžiu ir netoleruoti apgavystės. Negalima puikuojantis jėga skriausti silpnesnio.
5. Jei klajodamas sutiksi pasaulietį, tuomet svarbiausia kantriai nusileisti ir negalima demonstruoti savo kovos technikos neapgalvotai.
6. Kiekvienas pažinęs Šaolino mokytojų metodus, negali naudoti jėgos santykiams spręsti. Jei jis staiga sutiks žmogų, nežinia iš kur atėjusį, jis turi pradžioje pakelti kairį delną ties antakiais. Jei keliauninkas priklauo tai pačiai mokyklai, jis turi atsakyti kairio delno ženklu, kad pagal jį jie pažintų vienas kitą ir suteiktų vienas kitam pagalbą, išreikšdami draugiškus jausmus Mokymo draugui.
7. Vyno ir mėsos vartojimas budizme laikomas sunkiausiu nusikaltimu. Būtina nuolankiai laikytis šio draudimo, niekuomet jam nenusižengiant. Vyno vartojimas atima valią, o mėsa susilpnina dvasią.
8. Potraukis moterims ir neištikimybė neišvengiamai iššauks Dangaus pyktį, be to, tai neatleistina budizmo pažiūriu. Visi mūsų Čan mokyklos pasekėjai turi nepamiršti šio griežčiausio draudimo.
9. Negalima neapgalvotai mokyti kovos meno pasekėjų – pasauliečių, kad būtų išvengta žalos, kurią gali atnešti šis mokymas pasauliui ir taip pažeisti pagrindinius budizmo principus. Jei iš tikrųjų esi įsitkinęs, kad žmogaus prigimtis ir būdas švarūs ir nepriekaištingi, o mokydamasis jis nėra įžūlus ir nežmogiškas, tai gali pradėti perduoti jam patrą ir vienuoliškus apdarus [t.y. mokymą]. Tačiau jei jis puola į perdėto potraukio vynui ir ištvirkusiomis moterimis nuodėmę, būtina paimti iš tokio žmogaus priesaiką, kad nuo šiol jis laikytųsi padorumo taisyklių. Negalima kartą pasiekus iš jo entuziazmo mokyme, iškart patikėti tuo visam gyvenimui. Tai pirmas ir svarbiausias mūsų mokyklos principas, ir jokiu būdu jo negalima nepaisyti.
10. Saugokis varžymosi dvasios, taip pat venk įpročio gobšaus pagyrūniškumo.  Taip tu žudai save, be to nuodiji ir kitus žmones. Net nežinia kiek [jų]. Tokių žmonių gyvenimo principas, praktikuojančių kovos menus, yra arba pasigirti savo technika, arba noras praturtėti. Todėl visa tai tik atplaišos išeinančios už esminių UŠU principų ribų. Tokie žmonės yra Čan (kin.: Chan ) mokyklos atmatos. Atnešusiam į šį pasaulį gėdą ne už ilgo bus atlyginta mirtimi. Argi tai meno, sukurto pirmųjų mokytojų, esmė?! Visi pasekėjai turi kuo tvirčiausiai tai prisiminti“.
Vienas įžymiausių visų laikų Šaolinio vienuolių Ši Miao Sing (kin.: Shi Miao Xing 釋妙, 1891-1927), pramintas „Auksiniu arhatu“, kovose, gindamas vienuolyną užmušė daugiau nei dvidešimt žmonių, tačiau tuo pat metu buvo laikomas pačiu doriausiu Šaolino vienuolyno kovotoju. Dėl to, kad tiksliai žinojo kada ir prieš ką galima pasitelkti savo meną. Prieš mirtį Ši Miao Sing savo pasekėjams paliko penkis draudimus arba penkias elgesio taisykles. Jis aiškino: „pirma – venk vangumo ir tingėjimo, antra – šalinkis pasipūteliškumo ir pagyruniškumo, trečia – nebūk ūmaus būdo ir nenuorama, nebandyk peršokti per nustatytus meistriškumo laiptus, penkta – venk nesaikingo potraukio vynui ir moterims“.
KODĖL MMA ŽUDIKAI ŽUDO NEKALTUS ŽMONES? TODĖL, KAD LIETUVOJE JIE IŠMOKYTI ŽUDYTI



Mes pateiksime ištraukas, iš specialiosios literatūros, kuria naudojasi treneriai ir kovotojai, apie MMA federacijos (Mixed Martial Arts Federation, Mišriojo kovos meno federacija) kovotojo psichologinį parengimą nužudymui. „Bet koks kovos menas visada gyvavo vieninteliu tikslu: sunaikinti priešininką. Šiuolaikiniame pasaulyje karai įgijo technologinį charakterį – karo veiksmai tapo panašūs į kompiuterinį žaidimą. Pavyzdžiui, europietiškose kariuomenėse susidurta su tuo, kad kariškiai nepajėgia įvykdyti savo uždavinių (užduočių) efektyviai – jie patys nepasirengę žudyti. Viena, paspausti raketos paleidimo ar karinio drono valdymo mygtuką, o visiškai kas kita – pačiam priešininkui perpjauti gerklę. Paprastas taikus žmogus patenka į realaus mūšio situaciją beveik kaip viduramžiais. Kiekvieną dieną gatvėse ir tarpuvartėse jūs susiduriate su tokiu pasirinkimu: užmušti arba būti užmuštu. Būna ir švelnesne forma: sužaloti arba pačiam būti sužalotu. Tai objektyvi realybė. Žmonės eina užsiiminėti įvairiais kovų menais, bet šių užsiėmimų efektyvumas nedidelis (menkas). Kodėl? Tiesiog paprasčiausiai žmonės nepasirengę kariauti gatvėse. Taip pat, kaip nepasirengę kariauti europiečių kariškiai. Galima pateikti sparingo pavyzdį – daugelyje kovos menų mokyklų moko kovoti dėl gyvybės ir mirties, tačiau vaidina, žaidžia arba imituoja tik kovą. Tereikia jiems susitikti su „užkietėjusiu“ kriminaliniu nusikaltėliu ir visas jų meistriškumas išgaruos į nieką. Dažnai tenka matyti, kad mokinys-kovotojas, ne tik kad užmušti, bet ir smogti ne pagal taisykles – nesugeba, nepajėgia. Pradėdami kovą, turite suvokti, kodėl tai darote. Kovoje yra du faktoriai, lemiantys, apsprendžiantys visus jūsų veiksmus. Pirmasis – tai pasirengimas nužudyti priešininką. Antrasis – tai pasirengimas pačiam mirti. Jeigu jūs pasirengęs kovoti dėl gyvybės iki mirties – jūs kovosite iš visų jėgų, skirdamas tam visas jėgas. Priešingu atveju jūs ribosite (varžysite) save. Ir jūsų technika nebus nepriekaištinga. Būseną, kada jūs pasirengęs nužudyti arba numirti pats įsitikinęs savo teisumu, mes vadiname kovine būsena. Tai tokia būsena, kada žmogus pasiryžęs nueiti šį kelią iki galo. Šioje būsenoje žmogus maksimaliai susikoncentravęs kovai, jo resursai optimizuoti. Tai nėra žmogaus normali būsena. Tai labai rimtas išbandymas kiekvieno žmogaus gyvenime. Išbandymas, kurį žmogus turi išlaikyti, jeigu jis žmogus. Sugebėjimas pereiti, atlaikyti tokį išbandymą vadintinas nepriekaištinga dvasia. Kada jūs nepasirengęs nužudyti, jūs ribosite smūgio jėgą, darysite pauzes, kai priešininkas pargrius (nugrius), vietoje to, kad jį pribaigtumėte. Tai yra, jūs gaišite laiką ir galimybes baigti kovą, sukeldamas sau bereikalingą pavojų ir priešininkui duodamas (suteikdamas) šansą sėkmingai atakai. Kaip žinia, kartą metuose ir lazda šauna – net meistrai daro klaidas. Netgi, jeigu jūs meistras, rizika praleisti atsitiktinį smūgį egzistuoja. Tai kodėl reikėtų didinti galimą riziką? Dažnai žmonės pademonstruoja minkštakūniškumą, svarstydami: kam būti tokiu žiauriu, kodėl žudyti? Itin (ypatingai) pavojinga, kada taip galvoja ir samprotauja kovos menų instruktoriai. (In: Psichologičeskaja podgotovka boica k ubyistvu! http://www.perunica.ru/vsako/5260-psihologicheskaya-podgotovka-boyca-k-ubiystvu.html).
Tokiems MMA akademijų atmatoms - „kovotojams“ Šaolinio vienuolių etika ir moralė – ne šio Pasaulio dimensijos. Tokie žmonės yra Čan (kin.: Chan ). Atmatos. Todėl Lietuvoje MMA kovotojų teisinė padėtis, kaip profesionaliai išugdytų ir išmokytų žudyti, visada ginkluotų savo „kūnu-ginklu“, jų psichinės sveikatos kontrolė ir baudžiamoji atsakomybė, turėtų būti kuo skubiausiai labai aiškiai ir vienareikšmiškai griežtai teisiškai reglamentuota. Nestabilios psichikos asmenims psichiatrų turėtų būti uždrausta treniruotis ir įgyti MMA įgūdžius.
Baigdamas šį straipsnį apie du kraupius nusikaltimus, vis dar negaliu atsakyti į klausimą: kodėl žudikas ir žagintojas savo aukomis pasirinko gabius ir perspektyvius jaunuolius: Karolį ir Karoliną? Gal todėl, kad tai buvo visiškos jų priešingybės? Intelektualios ir kultūringos asmenybės? Beje, vienas žudikas buvo visiškai blaivus ir padaręs apšilimą sporto salėje, o kitas, žagintojas - neblaivus. Bet abu – MMA Lietuvos federacijos auklėtiniai. Beje, praktiškai visi specialistai susiję su tokios rūšies „sportu“, unisonu tvirtina, kad MMA kovotojai po ilgų treniruočių keičiasi į blogąją pusę, jų smegenys tarsi persiprogramuoja, keičiasi jų gyvenimiška pozicija, charakteris, išauga (padidėja) agresija, kinta nervų sistemos medicininiai parametrai, etc. Norėčiau paklausti: kur gi mūsų psichiatrija, kur mokytojai, auklėtojai ir treneriai? Apskritai, kyla klausimas: kam tai naudinga? Ką daryti su MMA akademijomis Lietuvoje, kurios rengia besmegenius profesionalius žudikus psichopatus, be jokios atsakomybės išmokydami juos karinio žudymo būdų, kurie neturi būti naudojami taikos metu tų kovos būdų nemokančių taikių piliečių atžvilgiu, todėl negalinčių net apsiginti? Kokia šiuo klausimu įstatymų leidėjo – Lietuvos Respublikos Seimo nuomonė ir pozicija? Ar aiškiai apibrėžti MMA kovotojų teisinę padėtį ir reglamentuoti besmegenių profesionalių žudikų griežtą baudžiamąją atsakomybę? Ar tik pertekliniais draudimais mažinti legaliai turinčių ginklus žmonių teises, Lietuvos piliečių ginklų ir jų dėtuvių šovinių skaičių, etc., imituojant kovą su tarptautiniu terorizmu, kuriuo visą ES absurdiškai apsėklino mums žinomi globalistiniai ir trumparegiai politikieriai? Labai norėtųsi, kad Lietuvos Respublikos Seimas sugebėtų nors trumpam, iki naujų rinkimų, pamiršti savo graudžiai juokingas tuščias vidines rietenas ir intrigėles, nustotų kliedėti apie vis naujas „exseimo narių“ rentas, o garbingai ir oriai pritartų Vyšegrado šalių pozicijai legalių ginklų klausimu, bei priimtų jau vakar reikalingus Lietuvos įstatymus, nustatančius vienareikšmiškai apibrėžtą griežtą baudžiamąją atsakomybę tokios rūšies Lietuvos MMA akademijų kovotojams ir jų treneriams.
Rašant šį straipsnį, naudotasi:
ŠAOLINIO Vu De KODEKSAS (kin.: Shao Lin Wu De  少林武德)
Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija. (Vilnius: 2012 m.). Tiesos.lt redakcija. www.tiesos.lt 2019 m. gegužės 29 d., 20:05.

Научное издание. Соловьев Андрей Александрович. Правовое регулирование спортивных единоборств: опыт США и Канады. Подписано в печать 14.01.2013. Тираж 500 экз. www.bukivedi.com, info@bukivedi.com

Aleksej Mamatov, Konstantin Vojušin. Nemnogo o psichologičeskoj podgotovke k rukopašnomu boju. Na osnove statjy dlia žurnala „Bratyška“. M.: 2009, email@rubulat.ru

Kikboksininko nužudyto vaiko byloje teismui prireikė pažymos, kad aukos smegenys mirusios. Laisvas laikraštis, 2018 m. lapkričio 24 - gruodžio 1/ Nr. 45., http//laisvaslaikrastis.lt).



Sec. 53-01-01.1 «Mixed fighting style competition - Definition - Prohibition» of chapter 53-01 «Commissioner of combative sports» of Title 53 «Sports and Amusements» of the 2011 North Dakota Century Code // http://www.legis.nd.gov/cencode/t53c01.pdf.

Chapter 2052 «Combative sports» of Subtitle B «Sports» of Title 13 «Sports, amusements, and entertainment» of the Occupations code of the Texas Statutes // <http://www.statutes.legis.state.tx.us/Docs/OC/pdf/OC.2052.pdf>; http://www.statutes.legis.state.tx.us/Docs/OC/word/OC.2052.doc.


§ 102 «Definitions» of Subchapter I «General Provisions» of Chapter 1 «Combative sports and combative sports entertainment» of Title 28 «Sports and Amusements» of the 2012 Delaware Code // <http://law.justia.com/codes/delaware/ 2012/title28/c001/sc06/110/>; http://codes.lp.findlaw.com/decode/28/1/I/102.



Jurbarko bylos tyrimas iš vietos pajudėjo tik į įvykio vietą atvykus Rūtai Janutienei, Nagliui Puteikiui ir Robertui Šarknickui. TIESA.COM, 2019 m. birželio 1 d.).

2019 m. birželio 1-2 d.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą