Ką daryti su MMA
akademijomis Lietuvoje (Mixed Martial Arts Federation, Mišriojo
kovos meno federacija, toliau – ir MMA), kurių treneriai rengia
besmegenius profesionalius žudikus psichopatus, be jokios
atsakomybės išmokydami juos kovinio žudymo būdų, „kovotojus“,
kurie nepanašūs į žmones, jie neturi žmogiškųjų vertybių,
netiki Dievu, iš jų nesulauksi nei žmogiškumo, nei nuoširdumo. Ne
paslaptis, kad treniruočių ar kovų metu jie „atitranko
vienas kitam smegenis“ ir tokie neadekvatūs subjektai
sugrįžta (patenka) į normalių adekvačių piliečių visuomenę.
Tada ir įvyksta neištaisomi ir kraupūs dalykai. Tai žmonės,
žudantys kitus žmones, todėl jie apverktini. Visur, kur jie
sušmėžuoja – tik nuodėmės, kančios, baimė ir
skausmas...Vadinamieji „kovos menai“ neturi būti naudojami tų
kovos būdų nemokančių piliečių atžvilgiu, negalinčių net
apsiginti.
Specialistai žino, jog
tokie profesionalūs smūgiai gali būti prilyginti ginklo
panaudojimui, kadangi netgi patyrusiam kovotojui, gali baigtis
mažiausiai smegenų sutrenkimu, sąmonės praradimu ir galima komos
būsena. Taigi, žagintojas Mantas Icikevičius žinojo, suvokė,
suprato ir padarė – pilnai įvykdė, tai ką buvo suplanavęs iš
anksto, nes būtent taip jis norėjo pasielgti, bet, kadangi
kito asmens nesutikimas tokiems individams sukelia agresiją, todėl,
šiam nusikaltimui nėra ir negali būti jokio pateisinimo. Tačiau,
kaip mes matome šiandien Lietuvos realybėje – tai visiškai
įmanoma! Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis
jaunuolis gyveno ir buvo auklėjamas pilnoje ir pasiturinčioje
šeimoje, kur jam viskas buvo leidžiama.
Neblogas gyvenimas: ir
vėl jaunas įžūlus banditas, turintis gerą užnugarį: motina
darbo partijos „politikė“ Laura Icikevičienė dirba Jurbarko
savivaldybėje; (tėvas Icikevičius – taip pat tos pačios
partijos „politikas“), o jų sūnus „kovos menų
būdais“ savaip žagino jauną mergaitę, niekam niekuo
neprasikaltusią, gerai besimokančią gimnazistę. Ir
vėl ,,SAVI" stengiasi banditą „atskalbti“, išsaugoti nuo
ilgos ir pelnytos bausmės: (padarys?), bus taip pat, kaip su Karoliu
Vilniškiu – Vilniaus apygardos teisme „užstrigo“ MMA
„kovotojo“ D. Gulino baudžiamoji byla, „ringo kovų kovotojas“
iki komos sumušė abiturientą, kurio gyvybė jau du metai palaikoma
medicinine aparatūra, jo smegenys mirusios, vienok, kažkodėl
teisės ir medicinos „autoritetai“ iki šiol Karolį
laiko veiksniu. Tačiau vadinamieji „sportininkai“ siautėja
toliau. Prisiminkime, kaip buvo su panevėžiečiu Laurecku, kurį
įtakingų „šiškų“ sūneliai (banditai) nužudė viduryje
gatvės, visiems matant, - tarsi nieko tokio, nors jo tėvas Z.
Laureckas gal 20 metų kovojo su „mielaširdinga“ žudikams
teisėsauga, kad nusikaltėliai būtų nuteisti, bet kas iš to, -
nieko taip ir nepasiekė. Tyrėjai ir prokurorai eliminavo visa tai
iš savo klastojamo ir paviršutiniško ikiteisminio tyrimo.
Pradėjus plisti žiniai,
kad Jurbarke įvykusio klaikaus nusikaltimo tyrimas nevyksta, arba
yra vykdomas atmestinai, į Jurbarką, 2019 m. gegužės 31 d.,
atvyko Rūta Janutienė, Naglis Puteikis ir Robertas Šarknickas. Vos
pasirodžius žurnalistei ir politikams, transliavusiems susitikimus
su miesto meru bei kitais asmenimis, turinčiais įtakos tyrimo
eigai, reikalai ėmė krypti geresnėn pusėn - prie gimnazijos
budėti atvyko policijos pareigūnai.
Taip pat paaiškėjo, kad teismo medicinos ekspertai iki pat vakar nebuvo apsilankę kaimo turizmo sodyboje, kurioje buvo žiauriai sumušta mergina. „Spėjame, kad įtariamasis buvo prokurorės paleistas be namų arešto, kad „susitartų" su auka” - soc. Tinklo Facebook anketoje teigia R. Janutienė.(Autoriaus pastaba – viena iš „gelbėtojų” – prokurorė?).
Viešai žinomas faktas, kad sužvėrėjęs paauglys, sudaužęs merginą, nuo rimtų policijos veiksmų galimai išsisuko dėl tėvų postų politikoje. Socialiniuose tinkluose žmonės kalba, esą šis vaikinas jau ne pirmą kartą smurtauja prieš merginas. (Kaip ir Karolio atveju). (In: Jurbarko bylos tyrimas iš vietos pajudėjo tik į įvykio vietą atvykus Rūtai Janutienei, Nagliui Puteikiui ir Robertui Šarknickui. TIESA.COM, 2019 m. birželio 1 d.).
Baltijos Wing Tsun KungFu
Asociacijos III lygio meistras bei savigynos kursų A.R.M.O.R.
instruktorius Dai Si-Hing Remigijus Lazauskas dėl itin baisių
merginos sužalojimų kaltina ne pačius kovos menų įgūdžius,
(prisiminkite nesenus laikus, kada užsiėmimai tokios rūšies
kovomis buvo laikomi pavojingais visuomenei ir buvo uždrausti,
tačiau dabar viskas leista ir nedraudžiama. Vyriausybėje ir LR
Seime svarstomi klausimai, ar legalizuoti marihuaną. Ar galite
įsivaizduoti, kaip ir kiek kartų padidės (išaugs) „nelaimingų
atsitikimų“ skaičius, jeigu tokie „bebokščiai kovotojai“
pasipils į gatves, ne tik apsvaigę nuo alkoholio, bet ir apkvaitę
nuo narkotikų?). Kokia turėtų būti atsakomybė – mokytojo
(trenerio), nepakankamai išaiškinusio, kad, kai tavo kūnas tampa
savotišku ginklu, privalai alkoholio atsisakyti?
Kovos menų instruktorių teigimu,
akivaizdu, kad Mantas Icikevičius suprato, žinojo, jog smūgiai į
galvos sritį gali būti mirtini (arba labai pavojingi), (apie tai jį
turėjo įspėti ir informuoti treneriai). Nepabrėžiamas faktas,
kad nusikaltimą įvykdęs nepilnametis Mantas Icikevičius buvo
neblaivus (1,12 % (promilių). Juk Lietuvoje būdamas 17 metų neturi
teisės nei įsigyti, nei vartoti alkoholio. Būtina nustatyti, kas
davė jam alkoholio, ir tuos asmenis nubausti. Asmenys davę jam
alkoholio, tapo ir tragedijos bendrininkais. Kokia įtariamojo M.
Icikevičiaus trenerio atsakomybė? Kovos menai nėra blogis savaime,
ypač išsiskiria rytietiški kovų menai, kuriuose šalia kovinės
technikos lygiagrečiai turėtų būti mokoma ir filosofijos. MMA
turi savo filosofiją ir vertybes, bet, kiekvienas treneris prieš
pradėdamas jauną žmogų mokyti žudymo meno, privalo įkalti į jo
galvą, kad kovinius veiksmus naudoti galima tik prieš kitą
sportininką ringe, o gatvėje tik kraštutiniais atvejais –
ginantis arba ginant kitą žmogų. Neveskite savo vaikų treneriams,
kurie moko tik muštis ir nežinia ar turi elementarias vertybes.
Neugdykime žudymo mašinų. Tokie nuolat pasikartojantys įvykiai
yra ryški iliustracija, kad situaciją reikia keisti. Prokuratūros
ir policijos komunikacija yra „stogdengiška“. Įtariamasis yra
nepilnametis ir turi savo teises, bet jos nėra aukščiau už
liudytojų ir, juo labiau, nukentėjusiųjų teisių. Kodėl
įtariamajam tik sujudus visuomenei skirta kardomoji priemonė –
namų areštas ir elektroninė apykojė? Juk jei būtų iš karto
suimtas, pavojus negrėstų nei pačiam įtariamajam, nei
liudytojams. Bet, buvo priimtas gailestingas sprendimas leisti jam
būti laisvam, pasižadant neišvykti iš šalies, o motyvai
neatskleidžiami, prisidengiant ikiteisminiu tyrimu, nepilnamečių
apsauga ar ES normomis. Kodėl įtariamieji ekonominių nusikaltimų
padarymu, korupcija ar nežinia ko šnipinėjimu, - be jokių
skrupulų suimami mėnesių mėnesiams? Keistas
gailestingumas.
Klaipėdos apygardos prokurorė Edita
Mikalainienė teigia: „Tai labai jautru, labai šviežia. Faktų
atskleidimas gali pakenkti tyrimo sėkmei“. „Smarkiai pažeista
trachėja, išmušti 5 dantys, sutrupintas žandikaulis, nustatyta
labai stipri kaklo trauma“. „Pirminiai
įtarimai įtariamajam pateikti pasikėsinimu išžaginti. Šios
nusikalstamos veikos sudėtis apima ir nežymų kūno sužalojimą“.
Sic! Prokurorės nuomone, Karolina patyrė tik nežymų
kūno sužalojimą. Tai nėra pagrindas pareikšti įtarimus dėl
sunkesnio, nei nežymus kūno sužalojimas. Trūksta žodžių.
Galimai, pasikėsinimas išžaginti inkriminuojamas tik todėl, kad
veikiamas alkoholio jis nesugebėjo išžaginti. Todėl, visi kiti
nežmoniškai žiaurūs veiksmai merginos atžvilgiu kilo dėl jo
lytinės impotencijos. Įdomu, kokia būtų prokurorės E.
Mikalainienės nuomonė, jeigu ji pati būtų atsidūrusi
nukentėjusiosios vietoje? Ar dar reikia komentaro?
Prokuroras Vladimir Sergejev, kitoje
byloje, atvirai pritarė ir palaikė žudiko poziciją, nes: „reikia
palikti lėšų ir teisiamojo išgyvenimui“. Ar padaręs apšilimą
sporto salėje ir po to žudydamas Karolį žudikas D. Gulinas
galvojo apie savo „išgyvenimą“ ir ar vertino, kiek kainuoja
kito žmogaus Gyvybė, kiek verta apskritai neįkainojama Žmogaus
gyvybė? D. Gulinas mėgino dominuoti tarp jaunesnio amžiaus vaikinų
ir merginų, kaip „kietas bičas“. Liepdavo vadinti jį „Tėvu“.
Boksuotis su juo. Visą tai mes dar papildome tuo, kad Danielius
Gulinas absoliučiai neturi empatijos, gailėjimosi, yra deformuotos
ir nestabilios psichikos psichopatas, visiškai nepatikimas ir
patologinis melagis. Jis iki šiol nenuteistas ir laisvas vaikšto
Vilniaus gatvėmis be elektroninės apykojės. (Daugiau
skaitykite: Kikboksininko nužudyto vaiko byloje teismui prireikė
pažymos, kad aukos smegenys mirusios. Laisvas laikraštis, 2018 m.
lapkričio 24 - gruodžio 1/ Nr. 45., http//laisvaslaikrastis.lt).
Seniai ir gerai žinoma,
kad tuščių pinigų masės didėjimui tiesiai proporcingas
demoralizuotų žmonių masės didėjimas. Kas antras tuščias
piniginis vienetas pagimdo vagį, banditą, simuliantą arba
biurokratą, trumpai tariant, parazitą, kurį domina tik vienas
projektas – rasti būdą, kaip mažiausiomis sąnaudomis
pasinaudoti euroelektroniniais pinigais. Lietuvoje toks verslas
veikia kuo puikiausiai – per tiesioginės ir netiesioginės
korupcijos mechanizmus, per vadinamuosius projektus, visokiausias
nevyriausybines organizacijas, savivaldybes ir net per vadinamąjį
MMA verslą.
Trumpai
tariant, visoje masinio mulkinimo terpėje, atmetus pavienes išimtis,
agresyviai propaguojamas gyvenimo būdas, skatinantis kuo spartesnę
mūsų Tautos savižudybę, o turint galvoje neįtikėtinai žemą
tautinio intelekto vidurkį ir visišką vidutinio tautiečio
neatsparumą ideologiniam terorui, nekyla abejonių, kad šita
totalinė individo apoteozė pasieks pergalę – totalinę tautos
demoralizaciją.
Ir
dar viena pastaba: visus beveik trisdešimt metų Lietuvoje
atkakliai, metodiškai ar net ciniškai naikinamos bet kokios sąlygos
atsirasti tikram – atsakingam, aristokratiškam, pilietiškai
susipratusiam, aukšto intelekto, kilnios dvasios, valstybiškai
mąstančiam, turinčiam garbės kodeksą – Žmogui, be kurio
negali normaliai gyventi jokia Tauta, net bendruomenė; niekada ir
niekur nėra buvę taip, kad valstybę sėkmingai valdytų
tamsuomenė.
Lietuvos
žmonių daugumai didžiulę įtaką daro televizorius ir
kompiuteris, tarus trumpiau, Elektroninė informacija, kaip
dabartinės ideologijos ar netgi religijos koncentratas, tą
ideologiją teroristiškai primetantis, galima sakyti, visiems
žmonėms – vieniems tiesiogiai, kitiems slapčia, iracionaliai,
klastingai, nepastebimai: skleidžiant gandus, paskalas, primetant
vertybinius orientyrus, per švietimo sistemą ir auklėjimo
struktūras. Magiškas žodis, glaustai, tačiau iškreiptai
išreiškiantis Elektroninės informacijos ideologijos pateikimo
būdą, gerai žinomas visiems: trumpai tai vadinamoji informacija.
Kaip
savaime suprantamas dalykas tariama, kad informacija yra ne tik
būtinas, bet ir sveikintinas, siektinas ir netgi labai geidžiamas
būdas individui pažinti dabarties pasaulio esmę, sukaupti kuo
daugiau ir kuo tikslesnių žinių, tapti, kaip sakoma, sąmoningu,
apsišvietusiu, visose gyvenimo aktualijose puikiai
besiorientuojančiu personažu, sugebančiu prisitaikyti prie
dabartinio egzistencijos ritmo, netgi tapti kūrybingu žmogumi,
atsakingai dalyvaujančiu tiek profesinėje veikloje, tiek valstybės
ar tautos gyvenime, tiek moralinėje bendruomenės tvarkoje.
Šitokį
naivų informacinį fetišizmą geriausiai perteikia toks pat naivus
šūkis, pakeitęs tradicinių visuomenių moralės kodeksą ir tapęs
svarbiausiu nūdienos kategoriniu imperatyvu: „Kas valdo
informaciją, tas valdo pasaulį!“ Tačiau tai naivus, netgi
infantilus požiūris, iš tikrųjų slepiantis teroristinį
imperatyvą: „Dezorientuok personažą, sukelk chaosą jo sieloje,
kad galėtum juo manipuliuoti kaip tinkamas!“ Kaip ir kiekviena
ideologija, Elektroninės informacijos ideologija atvirai arba
slapčia siekia vienintelio tikslo – pavergti žmogų, o pas mus –
visiškai kontroliuoti visuomenės gyvenimą, ištirpdyti individą
neartikuliuotoje hoministinėje pliurėje, jį dezorientuoti ir
demoralizuoti.
Elektroninės
informacijos perteklius, naikindamas individo sielą, jį
demoralizuoja, išmuša jam iš po kojų pagrindą, paverčia
kosminiu ar globaliniu valkata, nebeturinčiu nei tėvynės, nei
šaknų, praradusiu pilietinį atsakingumą, garbės jausmą,
prieraišumą, ištikimybę, spjaunančiu į bendruomeninius
įsipareigojimus ar moralinius priesakus ir virstančiu žemiausių
instinktų vergu, fiziologinių procesų ir reakcijų telkiniu. Tai
labai gerai matyti Lietuvoje pirmiausia todėl, kad globalios
informacijos lavina per labai trumpą laiką mus užgriuvo
visiškai nepasiruošusius, neturinčius jokių saugiklių, bet,
svarbiausia, užgriuvo kaip visiška svetimybė, kaip kažkokia mums
nesuprantama demoniška ar net šėtoniška galybė, pagraužianti
– o gal jau ir pagraužusi – lietuvio prigimtinės
pasaulėžiūros pamatus: artumą žemei, pagarbą nežmogiškajai
gamtai, sėslumą, prisirišimą prie artimų, jusliškai apčiuopiamų
ar regimų dalykų, darbštumą, daiktiškai orientuotą
fundamentalumą, panieką su tikrąja daiktiškąja aplinka
nesusijusioms abstrakcijoms, abejingumą ideologiniam fanatizmui,
sveiką ironiją bet kokių abstrakčių stabų atžvilgiu.
Mes,
lietuviai, savo mąstysena labai skiriamės nuo dabartinę
Elektroninės informacijos ideologiją kuriančių ir propaguojančių
anglosaksų arba slavų, kurių mąstysenos centre glūdi mašina ir
panieka gyvybei bei gyvajam kosmosui – nežmogiškajai gamtai.
Anglosaksiškosios ideologijos tikslas – sunaikinti gyvybę,
sunaikinti žmogiškumą netgi pačiame žmoguje, gyvąją sielą
paversti negyva sąmone, taigi sunaikinti mirtingojo egzistencinės
būklės pamatų pamatą – gyvąją sielą, bet kokios dorovės
centrą ir dirvą. (In: Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma
parazitų civilizacija. (2012 m.). Tiesos.lt redakcija. www.tiesos.lt
2019 m. gegužės 29 d., 20:05).
Apgailestaudami
turime pripažinti, kad mes, Lietuvos žmonės – esame toji nuolat
makabriškai į kampą įspeista Tauta. Bandant iš to vaduotis, šią
žmonių kovą labai apsunkina ir komplikuoja nenuosekli bei
prieštaringa Lietuvos teismų pozicija. Lietuviškosios Temidės
svarstyklės dažniausiai nulinksta „stipriojo“ naudai,
pamiršdamos principą „Tegyvuoja teisingumas!“ ir ignoruodamos
savo pačios sprendimus, nuosprendžius, paskelbtus žmonių labui ir
viešojo intereso gynybai.
Mūsų
nuomonė šiuo klausimu tokia: Tokio tyčiojimosi ir žmonių
niekinimo, kokį girdime ir patiriame šiandieną Lietuvoje, net
sovietai nepraktikavo sovietinėje Lietuvoje. Pradedant
savivaldoje klestinčia diktatūra ir vietos valdininkų vykdomais
žmonių persekiojimais, baigiant absurdiškais antivalstybiniais
vykdomosios ir įstatymus leidžiančiosios valdžios veiksmais,
visas kompetencijos ribas peržengiančiu teisiniu nihilizmu.
Tai „nepriklausomi“ prokurorai ir teisėjai užsimerkia ir
apsimeta nematantys, kad perverzinių vertybių diktatas įsitvirtina
Lietuvos teisėje. Tai jie tokiais būdais rodo pavyzdį
doriems Lietuvos žmonėms, kaip dabar reikia gyventi, nepaisant
jokių įstatymų ir poįstatyminių aktų, Konstitucijos, ir
apskritai, tokiu būdu teisėsauga vykdo Tautos naikinimo politiką,
tuštindami kaimus ir miestelius, iškreipdami teisingumo sistemą ir
ugdydami nesąžiningą perverzinę situaciją valstybėje. Tai
jie paskelbia tūkstančius sprendimų prieš kažką arba už
kažką ir ramūs užmiegate popierinėse sprendimų ataskaitose savo
vyresnybei, nes jų pateikiami sprendimai neturi nieko bendra su
realybe. Nederėtų to ignoruoti, nes tai yra neteisėta
ir amoralu (Jūs tikriausiai jau senai pamiršote šiuos žodžius ir
sąvokas). Sancta simplicitas! Kada pagaliau įstatymų leidėjai,
valstybės institucijos, uoliai talkininkaujant prokurorams ir
teismams, nutrauks MMA „kovotojų“ makabrišką Lietuvos vaikų
prievartavimą ir žudymą ? Ši problema aštri, nes tai, kas
yra daroma mums, mūsų vaikams ir anūkams, yra neteisinga.Trumpai
bandysime pasakyti, kodėl ? Visų pirma, šiuo atveju reikėtų
prisiminti Šaolinio Vu De kodeksą.
Šaolinio vienuolyne
sakoma, kad be nuodugnių Vu De studijų negalima žengti net pirmųjų
žingsnių įvaldant kovos meną. Tai sena filosofija, ypatingos
gyvenimo taisyklės, ypatingos ugdymo taisyklės, kurios tradiciškai
pradėtos vadinti Vu De – „kovine morale“, o Japonijoje „kario
keliu“ Bu Ši Do (kin.: 武士道
Wu Shi Dao). Už to slypi labai gili tradicija, kuri atkeliavo
net ne iš kovos menų mokyklų, o iš karių ugdymo mokyklų. Juk
meistras mokydamas kovotoją perduodavo jam mirtį nešančią kovos
techniką ir reikėjo įsitikinti, kad jis niekuomet be reikalo jos
nepanaudos ir nepakenks kitiems žmonėms.
ŠAOLINIO Vu
De KODEKSAS (kin.: Shao Lin Wu De 少林武德)
1.
Pagrindinis tikslas to, kuris mokosi mūsų [kovos] technikos, yra
sutvirtinti kūną ir dvasią. Jis turi lavintis nuo saulėtekio iki
saulėlydžio. Ir negali nutraukti praktikos pats to panorėjęs.
2.
Besitobulinantis kovos menus daro tai tik savigynos tikslais,
stiprindamas savo kraują ir Ci (kin.: Qi 氣)
cirkuliaciją, ugdydamas savyje drąsą ir narsą kovoje. Tas, kas
nusižengia tam, daro tokį pat nusikaltimą, kaip ir nusižengdamas
budistiniams įžadams.
3.
Kasdien bendraujant su mokytoju, būtina elgtis su juo pagarbiai ir
negalima atlikti poelgių, kuriuose ryškėtų pasipūtimas ir
panieka.
4.
Su broliais reikia elgtis švelniai ir mandagiai, būti nuoširdžiu
ir netoleruoti apgavystės. Negalima puikuojantis jėga skriausti
silpnesnio.
5.
Jei klajodamas sutiksi pasaulietį, tuomet svarbiausia kantriai
nusileisti ir negalima demonstruoti savo kovos technikos
neapgalvotai.
6.
Kiekvienas pažinęs Šaolino mokytojų metodus, negali naudoti jėgos
santykiams spręsti. Jei jis staiga sutiks žmogų, nežinia iš kur
atėjusį, jis turi pradžioje pakelti kairį delną ties antakiais.
Jei keliauninkas priklauo tai pačiai mokyklai, jis turi atsakyti
kairio delno ženklu, kad pagal jį jie pažintų vienas kitą ir
suteiktų vienas kitam pagalbą, išreikšdami draugiškus jausmus
Mokymo draugui.
7.
Vyno ir mėsos vartojimas budizme laikomas sunkiausiu nusikaltimu.
Būtina nuolankiai laikytis šio draudimo, niekuomet jam
nenusižengiant. Vyno vartojimas atima valią, o mėsa susilpnina
dvasią.
8.
Potraukis moterims ir neištikimybė neišvengiamai iššauks Dangaus
pyktį, be to, tai neatleistina budizmo pažiūriu. Visi mūsų Čan
mokyklos pasekėjai turi nepamiršti šio griežčiausio draudimo.
9.
Negalima neapgalvotai mokyti kovos meno pasekėjų – pasauliečių,
kad būtų išvengta žalos, kurią gali atnešti šis mokymas
pasauliui ir taip pažeisti pagrindinius budizmo principus. Jei iš
tikrųjų esi įsitkinęs, kad žmogaus prigimtis ir būdas švarūs
ir nepriekaištingi, o mokydamasis jis nėra įžūlus ir
nežmogiškas, tai gali pradėti perduoti jam patrą ir vienuoliškus
apdarus [t.y. mokymą]. Tačiau jei jis puola į perdėto potraukio
vynui ir ištvirkusiomis moterimis nuodėmę, būtina paimti iš
tokio žmogaus priesaiką, kad nuo šiol jis laikytųsi padorumo
taisyklių. Negalima kartą pasiekus iš jo entuziazmo mokyme, iškart
patikėti tuo visam gyvenimui. Tai pirmas ir svarbiausias mūsų
mokyklos principas, ir jokiu būdu jo negalima nepaisyti.
10.
Saugokis varžymosi dvasios, taip pat venk įpročio gobšaus
pagyrūniškumo. Taip tu žudai save, be to nuodiji ir kitus
žmones. Net nežinia kiek [jų]. Tokių žmonių gyvenimo principas,
praktikuojančių kovos menus, yra arba pasigirti savo technika, arba
noras praturtėti. Todėl visa tai tik atplaišos išeinančios už
esminių UŠU principų ribų. Tokie žmonės yra Čan (kin.: Chan
禅)
mokyklos atmatos. Atnešusiam į šį pasaulį gėdą ne už ilgo
bus atlyginta mirtimi. Argi tai meno, sukurto pirmųjų mokytojų,
esmė?! Visi pasekėjai turi kuo tvirčiausiai tai prisiminti“.
Vienas
įžymiausių visų laikų Šaolinio vienuolių Ši Miao Sing (kin.:
Shi Miao Xing 釋妙兴,
1891-1927), pramintas „Auksiniu arhatu“, kovose, gindamas
vienuolyną užmušė daugiau nei dvidešimt žmonių, tačiau tuo
pat metu buvo laikomas pačiu doriausiu Šaolino vienuolyno kovotoju.
Dėl to, kad tiksliai žinojo kada ir prieš ką galima pasitelkti
savo meną. Prieš mirtį Ši Miao Sing savo pasekėjams paliko
penkis draudimus arba penkias elgesio taisykles. Jis aiškino: „pirma
– venk vangumo ir tingėjimo, antra – šalinkis pasipūteliškumo
ir pagyruniškumo, trečia – nebūk ūmaus būdo ir nenuorama,
nebandyk peršokti per nustatytus meistriškumo laiptus, penkta –
venk nesaikingo potraukio vynui ir moterims“.
KODĖL
MMA ŽUDIKAI ŽUDO NEKALTUS ŽMONES? TODĖL, KAD LIETUVOJE JIE
IŠMOKYTI ŽUDYTI
Mes pateiksime ištraukas,
iš specialiosios literatūros, kuria naudojasi treneriai ir
kovotojai, apie MMA federacijos (Mixed Martial Arts Federation,
Mišriojo kovos meno federacija) kovotojo psichologinį parengimą
nužudymui. „Bet koks kovos menas visada gyvavo vieninteliu
tikslu: sunaikinti priešininką. Šiuolaikiniame pasaulyje
karai įgijo technologinį charakterį – karo veiksmai tapo panašūs
į kompiuterinį žaidimą. Pavyzdžiui, europietiškose kariuomenėse
susidurta su tuo, kad kariškiai nepajėgia įvykdyti savo uždavinių
(užduočių) efektyviai – jie patys nepasirengę žudyti.
Viena, paspausti raketos paleidimo ar karinio drono valdymo mygtuką,
o visiškai kas kita – pačiam priešininkui perpjauti gerklę.
Paprastas taikus žmogus patenka į realaus mūšio situaciją beveik
kaip viduramžiais. Kiekvieną dieną gatvėse ir tarpuvartėse jūs
susiduriate su tokiu pasirinkimu: užmušti arba būti užmuštu.
Būna ir švelnesne forma: sužaloti arba pačiam būti sužalotu.
Tai objektyvi realybė. Žmonės eina užsiiminėti įvairiais kovų
menais, bet šių užsiėmimų efektyvumas nedidelis (menkas). Kodėl?
Tiesiog paprasčiausiai žmonės nepasirengę kariauti gatvėse. Taip
pat, kaip nepasirengę kariauti europiečių kariškiai. Galima
pateikti sparingo pavyzdį – daugelyje kovos menų mokyklų moko
kovoti dėl gyvybės ir mirties, tačiau vaidina, žaidžia
arba imituoja tik kovą. Tereikia jiems susitikti su
„užkietėjusiu“ kriminaliniu nusikaltėliu ir visas jų
meistriškumas išgaruos į nieką. Dažnai tenka matyti, kad
mokinys-kovotojas, ne tik kad užmušti, bet ir smogti ne
pagal taisykles – nesugeba, nepajėgia. Pradėdami kovą, turite
suvokti, kodėl tai darote. Kovoje yra du faktoriai, lemiantys,
apsprendžiantys visus jūsų veiksmus. Pirmasis – tai pasirengimas
nužudyti priešininką. Antrasis – tai pasirengimas pačiam mirti.
Jeigu jūs pasirengęs kovoti dėl gyvybės iki mirties – jūs
kovosite iš visų jėgų, skirdamas tam visas jėgas. Priešingu
atveju jūs ribosite (varžysite) save. Ir jūsų technika nebus
nepriekaištinga. Būseną, kada jūs pasirengęs nužudyti arba
numirti pats įsitikinęs savo teisumu, mes vadiname kovine
būsena. Tai tokia būsena, kada žmogus pasiryžęs nueiti šį
kelią iki galo. Šioje būsenoje žmogus maksimaliai
susikoncentravęs kovai, jo resursai optimizuoti. Tai nėra žmogaus
normali būsena. Tai labai rimtas išbandymas kiekvieno žmogaus
gyvenime. Išbandymas, kurį žmogus turi išlaikyti, jeigu jis
žmogus. Sugebėjimas pereiti, atlaikyti tokį išbandymą vadintinas
nepriekaištinga dvasia. Kada jūs nepasirengęs nužudyti,
jūs ribosite smūgio jėgą, darysite pauzes, kai priešininkas
pargrius (nugrius), vietoje to, kad jį pribaigtumėte. Tai
yra, jūs gaišite laiką ir galimybes baigti kovą,
sukeldamas sau bereikalingą pavojų ir priešininkui duodamas
(suteikdamas) šansą sėkmingai atakai. Kaip žinia, kartą metuose
ir lazda šauna – net meistrai daro klaidas. Netgi, jeigu jūs
meistras, rizika praleisti atsitiktinį smūgį egzistuoja. Tai kodėl
reikėtų didinti galimą riziką? Dažnai žmonės pademonstruoja
minkštakūniškumą, svarstydami: kam būti tokiu žiauriu, kodėl
žudyti? Itin (ypatingai) pavojinga, kada taip galvoja ir
samprotauja kovos menų instruktoriai. (In: Psichologičeskaja
podgotovka boica k ubyistvu!
http://www.perunica.ru/vsako/5260-psihologicheskaya-podgotovka-boyca-k-ubiystvu.html).
Tokiems MMA akademijų
atmatoms - „kovotojams“ Šaolinio vienuolių etika ir moralė –
ne šio Pasaulio dimensijos. Tokie žmonės yra Čan (kin.:
Chan 禅).
Atmatos. Todėl Lietuvoje MMA kovotojų teisinė padėtis, kaip
profesionaliai išugdytų ir išmokytų žudyti, visada ginkluotų
savo „kūnu-ginklu“, jų psichinės sveikatos kontrolė ir
baudžiamoji atsakomybė, turėtų būti kuo skubiausiai labai
aiškiai ir vienareikšmiškai griežtai teisiškai reglamentuota.
Nestabilios psichikos asmenims psichiatrų turėtų būti uždrausta
treniruotis ir įgyti MMA įgūdžius.
Baigdamas
šį straipsnį apie du kraupius nusikaltimus, vis dar negaliu
atsakyti į klausimą: kodėl žudikas ir žagintojas savo aukomis
pasirinko gabius ir perspektyvius jaunuolius: Karolį
ir Karoliną? Gal
todėl, kad tai buvo visiškos jų priešingybės? Intelektualios ir
kultūringos asmenybės?
Beje,
vienas žudikas buvo visiškai blaivus ir padaręs apšilimą sporto
salėje, o kitas, žagintojas - neblaivus. Bet abu – MMA Lietuvos
federacijos auklėtiniai. Beje, praktiškai visi specialistai susiję
su tokios rūšies „sportu“, unisonu tvirtina, kad MMA kovotojai
po ilgų treniruočių keičiasi į blogąją pusę, jų smegenys
tarsi persiprogramuoja, keičiasi jų gyvenimiška pozicija,
charakteris, išauga (padidėja) agresija, kinta nervų sistemos
medicininiai parametrai, etc. Norėčiau paklausti: kur gi mūsų
psichiatrija, kur mokytojai, auklėtojai ir treneriai? Apskritai,
kyla klausimas: kam tai naudinga?
Ką daryti su MMA akademijomis Lietuvoje,
kurios rengia besmegenius profesionalius žudikus psichopatus, be
jokios atsakomybės išmokydami juos karinio žudymo būdų, kurie
neturi būti naudojami taikos metu tų kovos būdų nemokančių
taikių piliečių atžvilgiu, todėl negalinčių net apsiginti?
Kokia šiuo klausimu įstatymų leidėjo – Lietuvos Respublikos
Seimo nuomonė ir pozicija? Ar aiškiai apibrėžti MMA kovotojų
teisinę padėtį ir reglamentuoti besmegenių profesionalių žudikų
griežtą baudžiamąją atsakomybę? Ar tik pertekliniais draudimais
mažinti legaliai turinčių ginklus žmonių teises, Lietuvos
piliečių ginklų ir jų dėtuvių šovinių skaičių, etc.,
imituojant kovą su tarptautiniu terorizmu, kuriuo visą ES
absurdiškai apsėklino mums žinomi globalistiniai ir trumparegiai
politikieriai? Labai norėtųsi, kad Lietuvos Respublikos Seimas
sugebėtų nors trumpam, iki naujų rinkimų, pamiršti savo
graudžiai juokingas tuščias vidines rietenas ir intrigėles,
nustotų kliedėti apie vis naujas „exseimo narių“ rentas, o
garbingai ir oriai pritartų Vyšegrado šalių pozicijai legalių
ginklų klausimu, bei priimtų jau vakar reikalingus Lietuvos
įstatymus, nustatančius vienareikšmiškai apibrėžtą griežtą
baudžiamąją atsakomybę tokios rūšies Lietuvos MMA akademijų
kovotojams ir jų treneriams.
Rašant
šį straipsnį, naudotasi:
ŠAOLINIO Vu De KODEKSAS (kin.: Shao
Lin Wu De 少林武德)
Arvydas
Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija. (Vilnius: 2012
m.). Tiesos.lt redakcija. www.tiesos.lt
2019 m. gegužės 29 d., 20:05.
Научное издание. Соловьев
Андрей Александрович. Правовое
регулирование спортивных единоборств:
опыт США и Канады. Подписано в печать
14.01.2013. Тираж 500 экз. www.bukivedi.com,
info@bukivedi.com
Aleksej
Mamatov, Konstantin Vojušin. Nemnogo o psichologičeskoj podgotovke
k rukopašnomu boju. Na osnove statjy dlia žurnala „Bratyška“.
M.: 2009, email@rubulat.ru
Psichologičeskaja podgotovka boica k
ubyistvu!
http://www.perunica.ru/vsako/5260-psihologicheskaya-podgotovka-boyca-k-ubiystvu.html
Kikboksininko
nužudyto vaiko byloje teismui prireikė pažymos, kad aukos smegenys
mirusios. Laisvas laikraštis, 2018 m. lapkričio 24 - gruodžio 1/
Nr. 45., http//laisvaslaikrastis.lt).
Sec. 53-01-01.1
«Mixed fighting style competition - Definition - Prohibition» of
chapter 53-01 «Commissioner of combative sports» of Title 53
«Sports and Amusements» of the 2011 North Dakota Century Code //
http://www.legis.nd.gov/cencode/t53c01.pdf.
§
102 «Definitions» of Subchapter I «General Provisions» of Chapter
1 «Combative sports and combative sports entertainment» of Title 28
«Sports and Amusements» of the 2012 Delaware Code //
<http://law.justia.com/codes/delaware/
2012/title28/c001/sc06/110/>;
http://codes.lp.findlaw.com/decode/28/1/I/102.
Jurbarko bylos tyrimas iš vietos
pajudėjo tik į įvykio vietą atvykus Rūtai Janutienei, Nagliui
Puteikiui ir Robertui Šarknickui. TIESA.COM, 2019 m. birželio 1
d.).
2019 m.
birželio 1-2 d.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą