Holokausto aritmetika pagal V.Putiną ir pagal R.D.P.de Menasą

Šiandien Jeruzalėje prasidėjo Rusijos oligarcho V.V.Kantor organizuotas Tarptautinis Holokausto atminties forumas, kuriame apdairiai atsisakė dalyvauti Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Vienas iš pagrindinių forumo svečių buvo Kantoro globėjas Vladimiras Putinas, padedantis žydų oligarchams plėšti Rusiją ir rusų tautą.

Putinas pasakė:

„Mes liūdime dėl visų nacizmo aukų, tarp jų - šešių milijonų žydų, nukankintų getuose ir koncentracijos stovyklose, žvėriškai užmuštų baudžiamųjų operacijų metu. Iš jų 40 procentų – tai piliečiai buvusios Sovietų Sąjungos, todėl Holokaustas buvo ir lieka mums gilia žaizda, tragedija, kurią mes visada atsiminsime. (…) Nepamiršime ir to, kad nusikaltimas turėjo ir bendrininkus, parankinius. Savo žiaurumu jie dažnai pranokdavo savo šeimininkus. Mirties fabrikus, koncentracijos stovyklas aptarnaudavo ne tiktai nacistai, be ir jų parankiniai Europos valstybėse. Sovietų Sąjungos okupuotose teritorijose, kur veikė šitie banditai, buvo nužudyta daugiausiai žydų. Taip, Ukrainoje žuvo 1,4 milijonai žydų. Lietuvoje sunaikinta 220 tūkstančiai žmonių. Tai-atkreipiu į tai jūsų dėmesį, brangūs draugai, - tai 95 procentai ikikarinių šios šalies žydų gyventojų. Latvijoje – 77 tūkstančiai. Holokaustą pergyveno tik keli šimtai Latvijos žydų.“

Suprantama, Vladimiras Putinas nenurodė, kiek Sovietinė imperija per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį sunaikino lietuvių, kiek latvių, kurie tapo mažuma Latvijoje. Aš neskaičiuosiu, ar tikslūs Vladimiro Putino pateikiami aukų skaičiai. Aš pateiksiu nuomonę iškilių žydų, ką jie mano apie Holokausto „aritmetiką“.

O dabar R.D.P.de Menaso nuomonė ir skaičiai

 Holokaustas: R.D.P. de Menaso atviras laiškas Stivenui Spilbergui

„…Praėjus 55 metams dažniausiai girdima – Holokausto problema, kurią ypatingai eskaluoja žydų ortodoksai. Neįmanoma įsivaizduoti, kad kokia nors valstybė, nukentėjusi Pirmojo pasaulinio karo metais, kažkokiais 75-aisiais metais reikalautų kompensacijų, kontribucijų ir kitokių „užtarnautų“ gėrybių. Ir prieš papasakojant, kaip tai tapo įmanoma mūsų dienomis, aš norėčiau supažindinti jus su atviru laišku žymaus žydų istoriko ir teisių gynėjo Rožero Dommergo Polakko de Menaso (Roger Dommergue Polacco de Menasce), adresuotu amerikiečių režisieriui Stivenui Spilbergui, irgi, tarp kitko, žydui (Eduardas Hodos. Kn. „Žydų sindromas -1“. Laiškas autoriaus cituojamas pagal “Final Conflict”, Nr. 884, 1999 gegužės 30 d. www.hodos-video.com).

Atviras laiškas Stivenui Spilbergui

Brangus Misteri Spilbergai!

Kaip norėčiau, kad Jūs būtumėte sąžiningas tiek, kiek esate talentingas!

Kalbėdamas per prancūzų televiziją, Jūs pažadėjote išplėtoti Holokausto propagandą Vokietijos mokyklose. Jūsų nuomone, liudininkų parodymai gali įtikinti bet kurį klausytoją, kad dujų kamerose iš tikrųjų žuvo šeši milijonai žydų. Kaip žydas, štai jau 20 metų užsiimantis istorinėmis Holokausto problemomis, aš jaučiu, kad privalau atkreipti Jūsų dėmesį į eilę faktų.

Faktai – užsispyręs dalykas. Ir kadangi jiems prieštarauti neįmanoma, mūsų gentainiai ėmėsi šlykštaus metodo: jie privertė priimti stalinistiškai-orveliškus įstatymus, kurie paprasčiausiai uždraudžia minėti bet kokius faktus apie „šešis milijonus aukų dujų kamerose“. Tokiu būdu, Holokaustas pavirto į dogmą, kurią visi turi vertinti kaip tiesos apreiškimą. Tuos gi, kas nenori tylėti ir melstis šiam mitui, laukia bauda, įkalinimas, o kai kada – ir viena, ir kita. Profesorius Forissonas, paskyręs šios temos tyrinėjimui 20 metų, buvo persekiojamas ir prarado praktiškai viską.

Tokie įstatymai gali pasirodyti juokingais, bet atiduokite visų šalių policiją ir teisingumą į misterio Levi rankas – ir Jums nesinorės juoktis. Mes gyvename ХХ amžiuje. Šie įstatymai tarnauja, tarytum, absoliučiu patvirtinimu klastotės, jie užkerta kelią matematinei ir techninei Holokausto prieštaravimų analizei.

Bet, sere, Jūs nerasite NEI VIENO šešių milijonų žydų sunaikinimo liudininko. Jūs nerasite NEI VIENO liudininko to, kad greta krematoriumų būtų dujų kameros, naikinusios po tūkstantį, o gal ir po du tūkstančius žmonių iškarto.

Atkreipkite dėmesį į priedą prie mano laiško pavadintą „Holokaustas Šerloko Holmso akimis“, kuriame sudėta kvintesencija dvidešimties metų šios temos tyrinėjimo.

Aš imuosi pagrįsti kaip matematiškai, taip ir techniškai, kad sunaikinimas šešių milijonų žydų dujų kamerose – visiška beprasmybė.

Kas liečia murmėjimą ir seiles, leidžiamas dėl Holokausto šiandien, praėjus pusei amžiaus po karo – jos negali sukelti nieko kito, kaip pasišlykštėjimo jausmą. Tai – gėda ir nešlovė ant mūsų galvų. Nei viena tauta žmonijos istorijoje neraudojo taip garsiai apie savo praradimus, kokios jos realiai bebūtų, praėjus pusei šimto metų. Jeigu dujų kamerose iš tikrųjų žūtų šeši milijonai žydų, kelti neįsivaizduojamą triukšmą dėl to ir tęsti pasipelnymą senai praėjusių dienų būtų mažiausiai nepadoru. Bet kyla ir kitas klausimas: o kuo buvo Veimaro respublikos lupikautojai? Apie jų tautybę jūs žinote geriau negu aš.

Vienok visiems mums gerai žinoma, kad nuolatos minimas žuvusiųjų skaičius – tai kolosalus padidinimas. Na ir dujų kamerų „Ciklono-B“ pagrindu tiesiog neįmanoma sukurti techniškai (tai matyti kad ir iš Degešo teismo 1949 metais medžiagos).

Iš tikrųjų, vokiečių koncentracijos stovyklose nuo šiltinės ir bado mirė 150-200 tūkstančių žydų. Daugelis žuvo kovodami prieš Vokietiją, kuriai mes, žydai, paskelbėme karą 1933 metais! (Hitleris buvo alergiškas aukso ir dolerio hegemonijai, o karinės gamybos vystymas davė darbo šešiems milijonams bedarbių).

Jūs girdėjote apie vieną iš to periodo knygų, kurią parašė mūsų gentainis Kaufmanas? Ji vadinosi „Vokietija turi išnykti“. Mes žinome 80 milijonų gojų, sunaikintų TSRS, kurios politinis režimas buvo sukurtas vos ne išimtinai žydų, pradedant Marksu ir Varburgais ir baigiant Kaganovičiu, Frenkeliu, Jagoda ir jų valios vykdytojais. Mes žinome, kad po 1945 metų amerikiečiai ir rusai žudė ir prievartavo vokiečius visoje Europoje, nuo Lietuvos iki Albanijos. Mes žinome, kad jau po karo pusantro milijono vokiečių karo belaisvių mirė nuo bado (knyga šia tema, parašyta prieš kelis metus, iki šios dienos mažai kam žinoma).

Visą tą blogį, kurį mes atnešėme žmonijai, neatpirks nei Jūsų puikūs filmai, nei Jegudi Menuchino virtuoziškumas , nei neutroninė S.T.Koeno bomba. Aš parašiau knygą įžymių žydų straipsnių pagrindu, kurių turinys daug kartesnis mums, negu antisemitiniai gojų kūriniai. Štai tokios tragiškos išvados prieina, pavyzdžiui, Simono Veilo: “Žydai, saujelė kažkada nukentėjusių žmonių, tapo priežastimi visos žmonijos kančių“. Prisiminė ir žodžiai Džordžo Stainerio: „Bėgyje penkių tūkstančių metų mes per daug dažnai kvietėme mirtį sau ir kitiems“.

Mes žinome, kad per praėjusį karą buvo sugriauti visi vokiečių miestai kuriuose gyveno daugiau negu 100000 žmonių. Bet šitas tikrasis holokaustas, kurio ugnyje sudegė daugybė moterų ir vaikų, apsuptas tylos siena.

Jeigu susimastyti apie tą Holokausto propagandą, kurią Jūs ruošiatės užversti ant vokiečių galvų, tai tampa aišku: Jūs pasirenkate trumpiausią kelią į judofobijos sprogimą, kokios dar nežinojo istorija. Atsargumas ir nuosaikumas – štai kokie turėtų būti mūsų elgesio bruožai. Visa kita mums – savižudybė. Nei „mondializmas“, nei orveliški dėsniai „nusikaltimo mintyse“ nepajėgs užkirsti kelio antisemitizmui. Mus išgelbės tiktai mūsų pačių elgesys. Jūsų gi ketinimai, kaip graudulingos raudos ir pinigų pumpavimas, tiktai provokuoja judofobiją. Ji greitai išeis už leistinų (jeigu tik antisemitizmas gali būti „laistinu“) ribų. Aš puikiai suprantu, kad mūsų aistra biržos spekuliacijoms jau senai ėmė dirginti kitas tautas, lygiai kaip ir naujagimių apipjaustymas 8-tą dieną po gimimo. Bet mes turime, kraštutiniu atveju, stengtis išvengti grubių klaidų, panašių į tą, ką jūs ruošiatės įvykdyti Vokietijoje. Jų pasekmės gali būti siaubingos.

Aš – aistringas Jūsų filmų gerbėjas (išskyrus „Šindlerio sąrašą“: paklauskite savo žmonos ir istorikų – jie patvirtins, kad visas šitas kino filmas pagrįstas istorine klaida). Tikiuosi, kad Jūs susimastysite ties visu tuo kas čia pasakyta ir galėsite išvengti kvailysčių, būdingų daugumai mūsų gentainių.

Jeigu Jums kils klausimai, aš visada pasiruošęs į juos atsakyti.

Nuoširdžiai Jūsų,

Rodžeris Dommerg Polakko de Menas.

Priedas

Holokaustas Šerloko Holmso akimis

1. Ar yra istorijoje nors viena nacija, kurią nepradžiugintų žinia, nors ir po pusės amžiaus po karo, kad jos nuostoliai yra žymiai mažesni, negu manyta? Ar tas, kuris padarė panašų atradimą, nevertas apdovanojimų ir pagerbimo? Nejaugi jam galima skirti kolosalias baudas, kėsintis į jo gyvybę? O juk profesorius Forissonas patyrė visą tai. Ar tokia reakcija į atradimus nėra sunkus psichopatijos atvejis?

2. Ar vaikštantys skeletai, kuriuos rodo filmuose, panašiuose į Alano Resne „Naktis ir rūkas“, gali turėti ką bendro su dujų kameromis? Ar tai ne rezultatas bado koncentracijos stovyklose? Ir ar nebuvo sukeltas šis badas sisteminiu bombardavimu vokiečių miestų, „visuotiniu sudeginimu“ šimtų tūkstančių moterų ir vaikų, apie kuriuos šiandien niekas net neprisimena?

3. Kur buvo laikomi 4 milijonai žydų (jeigu daryti prielaidą, kad 2 milijonai žuvo mūšių laukuose)? Patikimai žinoma, kad viena koncentracijos stovykla netalpino daugiau negu 60 tūkstančių žmonių, dujų kameros „Ciklono-B“ pagrindu buvo tiktai Aušvice (kokių nors įrodymų to, kad masiniam žmonių naikinimui buvo naudojamos kitos dujos, tiesiog nėra).

4. Ko verti liudijimai, gauti kankinant, kada žmogus gali „prisipažinti“ ką nori? O juk būtent taip buvo gauti nevykę komendanto Hesso tvirtinimai, taip plačiai cituojami šiandien. O štai dar vienas faktas. Šimtas liudininkų tvirtina masinį žmonių žudymą Dachau dujų kamerose, nors oficialiai įrodyta, kad stovykloje dujų kamerų nebuvo!

5. Kremacijai vieno lavono būtina 130 kg anglių, o vokiečiams, kaip priimta skaityti, tekdavo sudeginti apie 1.300 lavonų kasdien. Išliko šimtai Aušvico aero fotonuotraukų, padarytų iš amerikiečių lėktuvų menamo Holokausto metu (1943 – 1944 metais). Kodėl nei vienas iš jų neužregistravo gigantiškų anglies kalnų? Kodėl juose nematyti nei vieno juodo dūmų kamuolio?

6. Kuo paaiškinti, kad radijas, kinematografas, spauda, televizija nesiliauja kasdien tvirtinti mums apie mitinį šešių milijonų žydų sunaikinimą dujų kamerose, palydėdami tokias laidas begaliniais skundais ir stenėjimais? Kodėl žydų lobbi ir šiandien, praėjus pusei šimto metų po karo, nepalieka ramybėje gilių senelių, kurie kažkada bandė išgelbėti Vokietiją nuo Versalio sutarties beteisiškumo, nuo Veimaro respublikos miazmų, nuo vokiečių jaunimo degradacijos, nuo masinio nedarbo? O juk sugrąžinimas šešių milijonų vokiečių prie darbo davė duonos dvidešimt vienam su puse milijono jų išlaikytinių.

7. Kuo paaiškinti, kad Amerikos žydų dienraštis (“American Jewish Yearbook”, Nr. 43, psl. 666) nurodo, kad 1941 metais okupuotoje Europoje gyveno viso 3,3 milijonai žydų?

8. Ar galima patikėti, kad dujų kameros galėjo būti kaimynystėje su krematoriumais, jeigu „Ciklonas B“, kaip žinoma kiekvienam chemikui, yra labai sprogstamas?

9. Kuo paaiškinti, kad bet kuris istorikas, bandantis parodyti visą nevykusį mitą apie Holokaustą, yra teismo keliu persekiojamas? Pradedant nuo 1980 metų, pasigirsta reikalavimai mokslinio dialogo, apie teismo ekspertizę, matematinius ir techninius aspektus šios problemos. Jų rezultatai atvertų visą tiesą ir priverstų visiems laikams nutilti gandų platintojus, kaip tai įvyko su Chatynės tragedija, pertvarkininko Gorbačiovo dėka.

10. Ar galima pasitikėti, kad šio „Ciklono B“ pagalba buvo sunaikinama tūkstantis žmonių per vieną kartą? Patikimai žinoma, kad amerikiečių dujų kameros, skirtos numarinti vieną, maksimum – du, nusikaltėlius, neįtikėtinai sudėtingos. Be to 1949 metais Degešo, gaminusiu „Cikloną-B“, teismo proceso metu buvo padaryta išvada, kad masinis naikinimas žmonių tokiu būdu visiškai neįmanomas ir net neįsivaizduojamas.

11. Kuo paaiškinti, kad Lechteris, tuo metu atsakingas už dujų kamerų eksploataciją JAV, tvirtai pareiškė, kad Aušvice masinis žmonių nuodijimas dujomis nebuvo vykdomas? Kuo paaiškinti, kad Lechterio pareiškimas toliau buvo patvirtintas lenkų ir austrų dokumentuose? Kodėl iki šiol uždarytas tyrimams Rudolfo pranešimas, kuriame yra detali visų gautų rezultatų analizė? Kodėl tie, kas bandė paskelbti Rudolfo pranešimą, buvo taip griežtai nubausti? Kodėl yra uždrausti net pokalbiai apie patikimumą ir tikslumą šio pranešimo duomenų?

12. Kuo paaiškinti, kad pirmą kartą mokslo pasaulio istorijoje buvo atšauktas daktaro laipsnis, gautas pono Rokeso už „Geršteino pranešimas“ tyrimus? Ir kodėl pats šis pranešimas net nebuvo nagrinėjimas Niurnbergo procese? O juk žinomas istorikas, ministras-specialistas Alenas Deko, pasisakydamas procese, kalbėjo, kad „neįmanoma pilnu mastu įvertinti Geršteino pranešimą, nesusipažinus iš anksto su puikiu M.Rokeso darbu“. Savo knygoje „Absoliutus karas“ (“La guerre absolue”, 1988) jis rašė: Aš sužavėtas pono Rokeso meistriškumu ir nepriekaištingumu jo daktaro disertacijos skirtos Geršeino pranešimui“.

13. Kuo paaiškinti pareiškimą Raimono Arono ir Fransua Fiurė konferencijoje Sarbonos universitete (kur, tarp kitko, nebuvo nei vieno nacionalisto) apie tai, kad jiems nepavyko rasti nei užuominos apie raštiškus ir žodinius potvarkius apie žydų naikinimą?

14. Kodėl visaip nutylimi planai apie vokiečių nacijos sunaikinimą per visų vyrų sterilizaciją? O juk apie tai, rašė ir žydas Kaufmanas savo knygoje „Vokietija turi išnykti“. Ar tai tokia smulkmena, apie kurią ir kalbėti neverta?

15. Dujos „Ciklonas-B“ plačiai buvo naudojamas Vokietijos sveikatos apsaugos sistemoje pradedant 1920 metais. Tai ar verta tvirtinti, neva koncentracijos stovyklose jam atrado kitą pritaikymą, išeinantį už rėmų kovos su utėlėmis ir šiltinės prevencija? Kaip paaiškinti, kad didelės atsargos „Ciklonas-B“ buvo surastos net tose stovyklose, kur, kaip oficialiai pripažinta, niekada nebuvo naikinami žmonės dujų kamerose?

16. Kodėl tiek daug triukšmo dėl „žuvimo dujų kamerose šešių milijonų žydų“, bet nieko negirdėti apie 80 milijonus gojų, sunaikintų TSRS grynai žydų politinio režimo? Tada buvo budeliais Kaganovičius, Jagoda, Frenkelis, Firinas, Urickis, Rappoportas ir pusšimtis kitų žydų.

17. Kodėl Zundelio teisme, vykusiame Kanadoje, jis buvo kaltinamas Holokausto „poetiniu skatinimu“? Kodėl žydų istorinio teisingumo mylėtojai, apsijuokę su tokiais pareiškimais, vėliau atsisakė atvykti pagal teismo šaukimą?

18. Kas privertė priimti Fabiuso-Gesso įstatymą? Vienas iš jo autorių – žmogus maišyto kraujo, o kitas priklausė komunistų partijai, ant kurios sąžinės 200 milijonų žmonių gyvybių.

19. Ar visa kas pasakyta nėra falsifikato įrodymu? Iki to, kaip užimti Prancūzijos teisingumo ministro postą M.Tubonas tvirtino, kad staliniškas-orveliškas principas „baudimas už įsitikinimus“ (tai skaitoma nusikaltimu Didžiojo Brolio bendrijoje, aprašyta knygoje “1984”) tiktai trukdo pasiekti tiesą. Įstatymai paremti tokiu principu ne tiktai antikonstituciniai ir antidemokratiniai; jie pažeidžia fundamentalias žmogaus teises. Mums reikalingi faktai ir įrodymai, nepriklausomai nuo to, ar gina jie hipotezę ar jai prieštarauja. Profesorius Forissonas tiesiog maldavo apie platų kolosalaus kiekio prieštaravimų nagrinėjimą, bet tokios galimybės jam nedavė. To prašė ir Labb Pjer, kuriam pradžioje tarytum pažadėjo organizuoti tokią diskusiją, bet beveik tuojau pat atsakė. Kada panašų svarstymą vis dėlto pavyko surengti Lugano televizijoje, šalininkai peržiūrėjimo Holokausto teorijos pasiekė tokią įtikinamą sėkmę, kad laidą teko kartoti. Pervertinti šį įvykį tiesiog neįmanoma, juk masinės informavimo priemonės retai kada ryžtasi pajudinti nors pirštu, negavę tam sankcijų iš žydų lobbi.

20. Kodėl, kada mokslininkas bando nurodyti į matematinius ar techninius hipotezės neatitikimus, jį tuojau pat nutraukia? Eilinį kartą mes tampame liudininkais religinės istorinės dogmos primetimo. Tas, kas atsisako jai melstis, tuojau gauna smūgį šiuolaikinės inkvizicijos, nors bažnyčia šiandien atskirta nuo valstybės.

21. Kaip paaiškinti pranešimą, paskelbtą „Ekspress“, žinomame prancūzų laikraštyje, 1995 metų sausį, kad dujų kameros, dešimtmečius demonstruotos Aušvico lankytojams, buvo pastatytos jau po karo? Išeina, viskas, ką apie jas kalba, – grynas melas?

22. Tikru Holokaustu, nusinešusiu 60 milijonų žmonių gyvybes, tapo karas, kurį 1933 metais pradėjo žydai prieš Hitlerį. Hitleris davė duonos šešiems milijonams bedarbių, jis atstūmė dolerio ir žydiško totalitarizmo diktatūrą, išniekinančio ne tiktai atskirą žmogų, bet ir visą planetą, prisidengiant netikra „demokratijos“ iškaba. Liko tiktai du dalyviai: Totalitari judopatija, nukreipta pažeminti žmoniją ir planetą, ir nacionalizmas gojams, dar nepažeistiems kapitalo-marksistiniu žydų poveikiu.

Netgi Žanas Fransua Kan išsako savo knygoje „Marianna“ kraštutinį susidirginimą prieš Pasaulinio žydų kongreso biurokratus, inicijavusius procesą dėl žydų nuosavybės grąžinimo, kuris įvyko 3 kovo 1998 metais Vašingtone. „Jie suvedė visą Holokaustą į finansinius santykius, – rašo jis.

– Pasirodo, tipine auka nacistiniu barbarų, architipu paties baisiausio visų laikų genocido buvo ne darbininkas iš Krokuvos, ne meistras iš Lodzės, ne valdininkas iš Kijevo, ne parduotuvės savininkas iš Riu de Rozje, ne bevardis namudininkas iš Rygos. Pagrindinių varguoliu čia pasireiškia milijardierius-kosmopolitas, kolekcionuojantis Rembrandtą ir Rubensą, miegantis ant aukso krūvos, valdantis daugybę pelningų draudimo akcijų, siunčiantis savo vaikus mokytis į JAV, kad jie galėtų padaryti puikią karjerą. Ką gi, šiam galingam lobbi Amerikos oligarchų nei kiek ne gėda pervesti visą Holokaustą į grynai verslo vagą“.

Jeigu šiuos žodžius parašytų ne Ž.F.Kanas, o Forissonas, mes būtume liudininkais dar vieno teismo proceso! Aš tuo nei kiek neabejoju.

R.Dommerg Polakko de Menas, žydas, kuriam nepriimtina totalitarinės judopatijos idėja.

Vertė Algimantas Lebionka