Antradienį Seime buvo
buvo pritarta Vyriausybės pasiūlymui skirti 200 eurų vienkartinę
išmoką senjorams ir neįgaliesiems. Prieš balsavo liberalios
„Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Balsavime
registravosi, tačiau savo balso neatidavė 4 socialdemokratai:
Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė ir Algimantas
Salamakinas.
Mano nuomone, šį plataus
politinio spektro penketuką jungia vienas bendras bruožas –
ekonominis imbicilizmas. Paaiškinsiu.
JAV prezidentas Donaldas
Trampas puikiai supranta, kad didžiausias efektas gaivinant
ekonomiką „pinigais iš sraigtasparnio“ yra gaunamas juos
dalinant vargingiausiems, nes tuomet pinigai
skiriami vartojimui, bet ne
kaupimui. Todėl Trampas išdalino jiems po 1200 dolerių, o
jų vaikams po 500 dolerių.
Ekonomikos profesorius
Valentinas Katasonovas gegužės 7 dieną straipsnyje „Grefas ir
Siluanovas išsidavė“ rašo:
„Kas
liečia vadinamuosius „sraigtasparnių pinigus“, tai šiandien
yra keli būdai, kaip palaikyti ekonomiką. Tarp jų per
„sraigtasparnių pinigus“ ir per kreditus, kuriuos Centrinis
bankas išduoda komerciniams bankams, o tie išduoda realaus
sektoriaus įmonėms arba perka skolos vertybinius popierius finansų
rinkoje. Skolos vertybinius popierius dažniausiai perka komerciniai
bankai, gavę paskolą iš Centrinio banko. Nors aš galiu įvardinti
dabar pavyzdžius centrinių bankų, kurie šiandien tai jau daro
beveik tiesiogiai. Pavyzdžiui, Šveicarijos nacionalinis bankas arba
Japonijos bankas.
JAV Federalinio rezervo
sistema taip pat jau eina prie šios schemos tiesioginio pirkimo
korporatyvinių skolos popierių. Aš norėčiau pasakyti, kad
„sraigtasparnio pinigai“ yra tinkamiausias pasirinkimas, nes
patenka į fizinių asmenų rankas. Fiziniai asmenys, žinoma, 90%
šių pinigų naudoja pirkimui kokių-tai vartojimo prekių ir
paslaugų. Tai yra tuo pačiu bus stimuliuojama ekonomika.
Dabar įsivaizduokite,
kad yra naudojama kitokia schema, kai pinigai išleidžiami
komerciniams bankams, ir jie, atrodo, turi palaikyti realiąją
ekonomiką. Ne, pinigai nepateks į realiąją ekonomiką. Pinigai
eis į finansų rinkas, kurios paprastai yra tam tikros šalies
finansų rinkos. Labiausiai tikėtina, kad jie paprastai išvyks už
šalies ribų. Todėl iš šių dviejų blogybių mažesnė blogybė
yra spaustuvės sukuriami būtent „sraigtasparnio pinigai“. Visi
kiti variantai tiesiog lems tai, kad pinigai išeis už šalies
ribų.“
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą