„Great Barrington Declaration“ peticija paskelbta spalio 4 dieną puslapyje https://gbdeclaration.org/
Jos iniciatoriais yra žymūs COVID-19 srities specialistai, Harvardo, Oksfordo ir Stanfordo profesoriai Dr. Martin Kulldorff, Dr. Sunetra Gupta ir Dr. Jay Bhattacharya (žiūr.nuotrauką). Deklaraciją pasirašė: Dr. Rajiv Bhatia (JAV), Dr. Stephen Bremner (Anglija), Dr. Anthony J Brookes (Anglija), Dr. Helen Colhoun (Škotija), Dr. Angus Dalgleish (Anglija), Dr. Sylvia Fogel (JAV), Dr. Eitan Friedman (Izraelis), Dr. Uri Gavish (Izraelis), Dr. Motti Gerlic (Izraelis), Dr. Gabriela Gomes (Škotija), Dr. Mike Hulme (Anglija), Dr. Michael Jackson (Naujoji Zelandija), Dr. Annie Janvier (Kanada), Dr. David Katz (JAV), Dr. Andrius Kavaliunas (Švedija), Dr. Laura Lazzeroni (JAV), Dr. Michael Levitt (JAV), Nobelio premijos 2013 m. laureatas Dr. David Livermore (Anglija), Dr. Jonas Ludvigsson (Švedija), Dr. Paul McKeigue (Škotija), Dr. Cody Meissner (JAV), Dr. Ariel Munitz (Izraelis), Dr. Yaz Gulnur Muradoglu (Anglija), Dr. Partha P. Majumder (Indija), Dr. Udi Qimron (Izraelis), Dr. Matthew Ratcliffe (Anglija), Dr. Mario Recker, (Anglija), Dr. Eyal Shahar (JAV), Dr. Karol Sikora (Anglija), Dr. Matthew Strauss (Kanada), Dr. Rodney Sturdivant (JAV), Dr. Simon Thornley (Naujoji Zelandija), Dr. Ellen Townsend (Anglija), Dr. Lisa White (Anglija), Dr. Simon Wood (Škotija).
Prie šio judėjmo jau prisijungė apie 8000 mokslininkų, kelios dešimtys tūkstančių gydytojų, kitų piliečių.
Deklaracijoje „The Great Barrington Declaration“ sakoma:
Kaip epidemiologai-infekcionistai ir visuomenės sveikatos mokslininkai, esame susirūpinę vyraujančių kovos su COVID-19 priemonių žalingu poveikiu į fizinę ir psichinę piliečių sveikatą ir rekomenduojame požiūrį, kurį vadiname fokusuota apsauga.
Mes pašventėme savo karjerą žmonių sveikatos apsaugai ir skaitome, kad dabartinė izoliacijos strategija daro griaunantį poveikį žmonių sveikatai trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Taikomos strategijos negatyvūs efektai (ir tai tik kai kurie iš jų) apima mažesnius vaikų vakcinacijos rodiklius, blogėjančius širdies ir kraujagyslių ligų rezultatus, mažesnį vėžio patikrų skaičių ir pablogėjusią psichinę sveikatą, kas lems didesnį mirtingumo per ateinančius metus. Mažiau pasiturintiems ir vaikams teks didžiausia našta. Neleisti vaikus į mokyklą yra didžiulė neteisybė.
Šių priemonių taikymas tol, kol bus vakcina, padarys nepataisomą žalą žmonijai, o labiausiai nukentės nepasiturintys.
Laimei, mūsų žinios apie virusą nuolatos plečiasi. Mes jau žinome, kad šansas susirgti COVID-19 senų ir silpnų žmonių daugiau negu tūkstantį kartų didesnis nei jaunimui. Iš tiesų, vaikams COVID-19 yra mažiau pavojingas nei daugelis kitų infekcinių susirgimų, įskaitant gripą.
Didėjant gyventojų imunitetui, sumažėja infekcijos pavojus visiems - taip pat ir pažeidžiamiems. Mes žinome, kad visos populiacijos galų gale pasieks kolektyvinį imunitetą - t. y. tašką, kuriame naujų infekcijų lygis yra stabilus. Tam gali padėti vakcina (bet ji tam nebūtina). Todėl mūsų tikslas sumažinti mirtingumą ir socialinę žalą, kol pasieksime kolektyvinį imunitetą.
Teisingiausias požiūris, kuris subalansuoja rizikas ir privalumus pasiekimo kolektyvinio imuniteto, yra leisti tiems, kuriems gresia minimali mirties rizika, normaliai gyventi savo gyvenimą, sukurti natūralų imunitetą virusui, tuo pačiu geriau apsaugant tuos, kurie yra aukštos rizikos grupėje. Mes tai vadiname tikslinga apsauga.
Naudojimas priemonių apsaugant nuo COVID-19 labiausiai pažeidžiamų turi būti centriniu visuomeninės sveikatos apsaugos tikslu. Pavyzdžiui, slaugos namuose turėtų dirbti darbuotojai, turintys įgytą imunitetą, ir dažnai atliekami kitų darbuotojų ir visų lankytojų PGR tyrimai. Darbuotojų rotacija turėtų būti kuo mažesnė. Namuose gyvenantiems pensininkams turėtų būti pristatytos maisto prekės ir kiti būtini daiktai. Kai įmanoma, jie turėtų susitikti su šeimos nariais ne patalpoje, o lauke. Gali būti įgyvendinamas išsamus ir smulkus priemonių sąrašas, įskaitant požiūrį į kelių kartų namų ūkių šeimas, ir tai gali išspręsti visuomenės sveikatos specialistai.
Tiems, kurie nėra pažeidžiami, turėtų būti nedelsiant leidžiama atnaujinti gyvenimą kaip įprasta. Norint sumažinti kolektyvinio imuniteto slenkstį, visi turėtų taikyti paprastas higienos priemones, pavyzdžiui, plauti rankas ir likti namuose, kai serga. Mokyklos ir universitetai turėtų būti atviri mokymui asmeniškai. Reikėtų atnaujinti popamokinę veiklą, pavyzdžiui, sportą. Jauni mažos rizikos suaugusieji turėtų dirbti įprastai, o ne namuose. Restoranai ir kitos įmonės turėtų atsidaryti. Menas, muzika, sportas ir kita kultūrinė veikla turėtų būti atnaujinta. Žmonės, kuriems yra didesnė rizika, gali dalyvauti, jei jie to nori, o visa visuomenė naudojasi apsauga, kurią pažeidžiamiesiems suteikia tie, kurie turi imunitetą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą