Europos Sąjunga baiminasi migrantų iš Afganistano antplūdžio, todėl Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas leidosi į diplomatinę kelionę, kurios metu šeštadienį susitiko su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučičiumi ir paprašė jo pagalbos.
- Šiuo metu migrantų banga yra Afganistano viduje, tačiau jei banga keliauja į kitas šalis, kaimyninės šalys turėtų pasirūpinti šiais žmonėmis", - sakė R. Kurzas. - Neturėtų atsitikti taip, kad jie išvyktų į Europą.
Savo ruožtu Vučičius teigė, kad jo šalis nenori tokių žmonių apgyvendinti savo teritorijoje:
- Iš Afganistano išvykstančiųjų tikslas yra aiškus - Vakarų Europa ir Jungtinės Valstijos. Nedaugelis jų siekia likti Vakarų Balkanuose. Solidarizuosimės su visais, bet netapsime migrantų laikymo platforma.
Šiuo metu Serbijos ir Vengrijos pasienyje įrengtos tvirtos tvoros ir dislokuotos papildomos policijos pajėgos, kad sulaikytų nelegalius migrantus, bandančius patekti į ES, kurių skaičius netrukus gali išaugti.
Šiais metais centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu jau atvyko 39 183 migrantai, t. y. 83 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir septynis kartus daugiau nei 2019 m., o Ispanija iki šiol užregistravo 20 500 atvykėlių (47 proc. daugiau). Vis dėlto padėtis prie ES išorės sienų yra ramesnė nei migracijos krizės metais apie 2015 m.
Vokietijoje iki liepos pabaigos buvo pateikta 72 000 prieglobsčio prašymų - daugiausia dėl migrantų, kurie be leidimo atvyko iš kitų ES šalių. Dažnai tai būna prieglobsčio prašytojai, kuriems Graikijoje prieglobsčio prašymas jau buvo atmestas arba pripažintas. Nuo 2013 m. Vokietijoje nuolat buvo viršijama 100 000 žmonių riba, net ir 2020 m. pandemijos metais, kai per ES išorės sienas kartais atvykdavo vos keli žmonės. Liepos mėn., kai pirmą kartą buvo pateikta apie 12 200 prašymų, buvo didžiausias atvykėlių skaičius nuo 2020 m. sausio mėn. Šiemet, kaip ir pernai, afganistaniečiai sudaro didžiausią grupę po sirų.
Be to, kadangi Vokietijos Federacinėje Respublikoje šiuo metu gyvena didžiausia afganų diaspora už Vidurinės Azijos ribų (280 000 žmonių), daugelis ekspertų tikisi, kad afganų pabėgėlių judėjimo į Europą atveju jų kelionės tikslas bus būtent Vokietija.
Už nelegalų tiekimą į ES Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka buvo apdovanotas pasaulio pinigų šeimininkų: TVF jam skyrė 1 milijardą eurų, o Pasaulio Bankas dar 5 milijardus.
Lietuvos valdžia, skirtingai negu Višegrado kaimynės, pati uoliai veža migrantus į šalį. Pernai Lietuva atskraidinti 18 juodaodžiai, o šiais metais rugpjūčio 10 d. šį lobį papildė 10 negrais iš Somalio. Ar jūs tai žinojote? Apie šių socialinių parazitų perkėlimą buvo pranešta ir 2017 metais. Tuomet Lietuva atskraidino 8 juodaodžius iš Eritrėjos.
Die Welt dar 2016 m, paskelbė tyrimą, kuris atskleidė visą ES valdžių idiotizmą. Paaiškėjo, kad šitie „vargšai pabėgėliai“, kurie atbėgo į ES dėl „grėsmės jų gyvybėms“, vos susitvarkę dokumentus prieglobsčiui gauti ir gavę sočias europines išmokas, vyksta atostogauti į tas valstybes iš kurių „pabėgo“.
Apie pabėgėlių socialinį parazitizmą išsamiai esu rašęs straipsnyje „Ar pabėgėliai tai, ar Lietuvos socialinės sistemos parazitai?“
ES apskaičiavo, kad nuo 2015 m. prieglobsčio Europos Sąjungoje paprašė apie 570 000 afganistaniečių - beveik visi jie jauni vyrai. 2020 m. Afganistanas buvo antras pagal dydį prieglobsčio prašytojų ES šaltinis po Sirijos.
Afganistano vyrai, kurių daugelį ypač sunku asimiliuoti ar integruoti į Europos visuomenę, pastaraisiais metais įvykdė šimtus, o gal net tūkstančius seksualinių išpuolių prieš vietos europietes ir merginas. Milijonų afganų atvykimas į Europą reiškia didelę socialinę sumaištį ateityje.
Europos Komisijos, Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos, vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad ES turi "moralinę pareigą" priimti nuo Talibano bėgančius asmenis. Daugelio ES valstybių narių vadovai su tuo nesutinka.
Austrijoje, kuri pastaraisiais metais priėmė daugiau kaip 40 000 afganistaniečių (antras pagal dydį skaičius Europoje po Vokietijos (148 000 afganistaniečių), kancleris Sebastianas Kurzas pažadėjo, kad jo šalis daugiau jų nepriims. Interviu Austrijos transliuotojui "Puls 24" jis sakė, kad Austrija jau yra "neproporcingai daug prisidėjusi" prie Afganistano:
"Austria 24" paskelbta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad beveik trys ketvirtadaliai respondentų pritaria griežtai Austrijos vyriausybės pozicijai dėl migracijos iš Afganistano. Apklausa buvo susijusi su plačiai nuskambėjusia baudžiamąja byla, kurioje keturi afganistaniečiai Vienoje apsvaigino ir išprievartavo 13 metų mergaitę, kuri buvo uždusinta, prarado sąmonę ir mirė.
Rugpjūčio 25 d. Švedijos teisingumo ministerija paskelbė ataskaitą, kurioje atskleistas ryšys tarp migracijos ir nusikalstamumo. Ataskaita apima 2007-2018 metų periodą. Paaiškėjo, kad pirmos kartos imigrantas 2,5 karto dažniau pažeidžia įstatymus, negu žmogus, ginęs švedų šeimoje. O antroje kartoje imigrantai nusižengia net 3 kartus dažniau. Nusikalstamumo rekordininkai – atėjūnai iš Centrinės Azijos ir Vakarų Afrikos.
2015 metais į Švediją atvyko 163000 imigrantų. 60000 iš jų yra suteikta nuolatinio gyvenimo teisė. Nepaisant visų valdžios pastangų, tik vos daugiau pusė jų, turinčių nuo 20 iki 64 metų, 2019 metais dirbo, o 11 900 migrantų gaudavo socialinę paramą, 10000 gaudavo paramą vaikams ir 8700 gaudavo paramą studijoms.
Profesorius Johan Eklund pasakė: „Aš nesiruošiu rodyti pirštu, kieno tai nesėkmė. Tačiau kaip ekonomistas aš reaguoju į tą faktą, kad yra tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių, kurie neturi jokių pajamų. Tai našta visuomenei. Priklausymas nuo paramos – tai socialiniai-ekonominiai nuostoliai. Kyla klausimas apie tai, kas vyksta su individais, kurie nedalyvauja visuomenės gyvenime.“
Profesoriaus Eklund atlikti tyrimai parodė, kad iš migrantų, į Švediją atvykusių nuo 1990 iki 2016 metų, tik pusei jų pavyko gyventi be valstybės paramos po 12-13 metų gyvenimo šalyje.
Švedijos užimtumo tarnybos duomenimis, spalio pradžioje beveik pusė užsieniečių, neturinčių darbo, neturėjo vidurinio išsilavinimo.
Pabėgėlių „naudą“ valstybei švedai pajuto savo kailiu. Švedijoje 61 No-go zona, čia yra išprievartaujama daugiausiai moterų pasaulyje, o miestuose siaučia atėjūnų nusikaltėlių gaujos ir teroristai. Apsaugai nuo islamo teroristų, traiškančių švedus automobiliais, kaip tai įvyko 2017 metais, Stokholmo pėsčiųjų zonose buvo statomos masyvios cementinės skulptūros.
"Jeigu žvaigždės užsidega - reiškia kažkam to reikia..." (V.Majakovskis)
Nuotraukoje afganas ir jo dvi nužudytos merginos. Didžiojoje Britanijoje prieglobsčio prašytojas iš Afganistano privertė buvusią merginą stebėti, kaip jis mirtinai subadė jos seserį ir draugę, nes ji nenorėjo jo priimti atgal. Jis buvo įkalintas iki gyvos galvos. Prieš šią dvigubą žmogžudystę Elisa Frank ir kitos baltosios merginos skundėsi policijai ir kitoms valdžios institucijoms dėl vyriškos lyties atstovo A. Otako elgesio. Tačiau ji skundėsi veltui. Kaip ir musulmonų prievartautojų gaujos, dešimtmečius veikusios Jorkšyre, Otakas turėjo ne baltųjų ir ne krikščionių privilegijų.
Tai kas uždega migracijos žvaigždes? TOBIAS LANGDON straipsnyje „Importing Afghanistan: A Very Stupid Idea with VeryPowerful Enablers“ atsako į šį klausimą: „Kaip nurodė Kevinas Makdonaldas, Afganistano katastrofa buvo visiškai žydų projektas. Jį prižiūrėjo ir melavo įtakingi žydų politikai ir žurnalistai. Neatsitiktinai Rubin ir daugelis tų pačių žydų šiuo metu "džiaugiasi artėjančiu baltųjų mažumos statusu" Amerikoje“.
„Nors per pastaruosius du dešimtmečius Afganistane buvo išleistos milžiniškos sumos ir jos davė katastrofiškų rezultatų, daug mažesnės sumos, išleistos afganistaniečių "evakuacijai" į Vakarus, tikrai duos rezultatų. Afganistaniečiai nužudys, išprievartaus, suluošins ir apiplėš daugiau baltųjų. O afganistaniečiai prisijungs prie vis didėjančios prieš baltuosius nukreiptos armijos, kovojančios su "baltųjų rasizmu", "baltųjų pranašumu" ir "baltųjų privilegijomis". Kas gali nepatikti tiems, kurie nekenčia baltųjų ir Vakarų civilizacijos?“
Aš nieko nepridursiu, nes koks nors „tautininkas“ Marius Kundrotas ir vėl mane apskųs prokurorams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą