Indijos pinigų reforma. Technologijos, tikslai, pasekmės

Naktį, iš 2016 lapkričio 8 į 9 Indijoje prasidėjo piniginė reforma. Jos esmė paprasta: iš apyvartos išimamos 500 rupijų nominalo kupiūros (maždaug 7,5 JAV doleriai) ir 1000 rupijų (maždaug 15 JAV dolerių). Nuo 2016 gruodžio tokios kupiūros negalioja ir jas būtina pakeisti į naujo pavyzdžio piniginius ženklus nominalu 500 ir 2000 rupijų arba įnešti į bankų sąskaitas.

Pakeisti senas kupiūras į naujas, arba užskaityti jas į sąskaitas, galima iki 2016 metų gruodžio 30 dienos. Informacija apie sumas, padėtas į bankų depozitus nuo 10 lapkričio iki gruodžio 30, bus prilyginta mokesčių deklaracijoms, o aptikus rimtus neatitikimus pažeidėjams teks sumokėti nesumokėtus mokesčius ir iki 200% dydžio baudą. Rugsėjo mėnesį pasibaigė mokesčių amnestijos terminas, kurios dėka buvo deklaruota 652,5 milijardai rupijų neįskaitytų gyventojų pajamų (apie 0,5% BVP). Ekspertai pažymi, kad mokesčių amnestija pasinaudojo nedaugelis, iš jos buvo laukta daugiau. Dabar mokesčių nemokantiems teks rimtas išbandymas.

Panašios prigimties pinigų reformos pasaulio praktikoje – ne naujiena. Dabartinė Indijos reforma priklauso prie pačių paprasčiausių. Oficialiai pareikšti reformos tikslai – kova su korupcija, terorizmo finansavimu, šešėline ekonomika, kupiūrų padirbinėjimu ir mokesčių surinkimo padidinimas.

Pasaulio MIP dabar įdėmiai stebi Indiją, bet pagrindinį dėmesį jos skiria į neramumus, kylančius ryšium su reforma. 2016 metų spalio pabaigoje grynųjų pinigų masė apyvartoje Indijoje buvo maždaug 17,77 trilijonai rupijų (apie 260 milijardai JAV dolerių). Nuo bendro banknotų skaičiaus išimamos kupiūros sudaro 25%, bet pagal kainą tai 86% visos šalies pinigų masės. Ant šitų grynųjų laikosi mažmeninė prekyba ir paslaugų sfera, šių banknotų rolę 1,3 milijardų Indijos gyventojų aprūpinime sunku pervertinti.

Reformos sumanytojai sukūrė savotiškus „butelių gurklelius“, apribojančius senų banknotų keitimą į naujus. Bankams buvo leista keisti sumas iki 4000 rupijų (60 JAV dolerių) vienam žmogui su sąlyga asmens pažymėjimo pateikimo ir rašytinio keitimo prašymo. Lapkričio 14 dieną limitas buvo padidintas ik 4500 rupijų. Išeina, kad jeigu žmogus kiekvieną dieną keis nurodytas sumas iki naujųjų metų (paskutinis terminas), tai jam pavyks gauti maždaug 3,5 tūkstančiai JAV dolerių sumą.

Pasiturintys žmonės, turintys bankų sąskaitas ir bankų korteles, turi alternatyvius būdus gauti naujas kupiūras. Tačiau ir čia nustatyti apribojimai. 2016 gruodžio 10 d. buvo įvestas limitas išimant grynus iš banko sąskaitų 10000 rupijų (150 USD) per dieną arba 20 000 rupijų (300 USD) per savaitę. Nuo lapkričio 14 d. paros limitas buvo padidintas iki 24 000 rupijų (360 USD). Bankomatams limitas pinigų nuėmimui naujomis kupiūromis nustatytas 2500 rupijų (37 USD). Norintieji nuimti smulkaus nominalo apriboti suma 2000 rupijų per parą (30 USD). 

Numatyta galimybė pakeisti ir gana dideles grynųjų sumas į naujo pavyzdžio ženklus, bet čia piliečiui gali kilti sunkumų. Keičiant daugiau negu 250 000 rupijų (maždaug 3 700 USD) būtina pateikti mokestinę deklaraciją, kur keičiamos sumos deklaruotos, arba užmokėti nuo keičiamos sumos mokesčius. Čia akivaizdi konfiskacinė reforma.

Reformos sumanytojai sukonstravo „butelių gurklelius“, kad nufiltruoti „švarius“ pinigus nuo „nešvarių“, bet reikalingą techninį pasiruošimą reformai neatliko. O jis buvo reikalingas. Kiekis bankomatų, išduodančių smulkias kupiūras, buvo nepakankamas, prie jų nusitęsdavo kilometrinės eilės, o pačių bankomatų darbas nutrūkdavo pritrūkus juose pinigų. Be to naujos kupiūros turėjo kitus išmatavimus, o technika nebuvo joms perderinta. Finansų ministras Arun Džeitli pripažino, kad 200 tūkstančių bankomatų neparuošti darbui su naujomis kupiūromis, o jų perderinimui reikės 2-3 savaičių.

Indijos spauda pažymi, kad labiausiai, kaip paprastai, nukentėjo neturtingieji. Padažnėjo atvejai minių susidarymo prie bankų ir bankomatų, blokuojančių transporto judėjimą. Stumdymosi eilėse pasekoje, daugelio valandų stovėjimuose, grumtynių ir net žiaurių muštynių pasekoje buvo aukų. Spaudos duomenimis, žuvo 80 žmonių. Staigiai krito apyvartos mažmeninės prekybos srityje, restoranuose, kavinėse, kitose paslaugų įstaigose.

Valdžios skubos tvarka teko koreguoti reformos vykdymo taisykles. Buvo leista priimti kupiūras po 500 ir 1000 rupijų kuro kolonėlėse, valstybinėse gydymo įstaigose, parduodant geležinkelio ir lėktuvų bilietus, valstybinėse pieno ir dietinėse parduotuvėse. Iš pradžių toks leidimas veikė iki gruodžio 11 d., po to šis terminas buvo dar du kartus pratęsiamas. Praktiškai kiekvieną dieną reformos vykdymo taisyklėse valdžia daro vis naujas korekcijas, bandydamos sumažinti šalyje kilusią įtampą.

Pasiturintys žmonės ėmė naudotis improvizuotų keitimo kontorų paslaugomis. Kalba eina apie verslius žmones, surenkančius vargšų brigadas, kurios už nedidelį užmokestį stovi eilėse ir keičia senus pinigus į naujus. Nežiūrint į ilgiausias eiles, kai kurie keitimo brigadų nariai įsigudrina per parą surinkti dvigubą ar net trigubą normą. Bankai, užsiimantys kupiūrų keitimu, bandė neleisti paros keitimo normų pažeidimo – statydavo ateinantiems klientams ant kūno nenuplaunamų dažų ženklus. Bet sumanūs indai jau išmoko šiuos dažus pašalinti.

Prie labiausiai nukentėjusiųjų kategorijos galima priskirti užsienio turistus. Jiems poilsis Indijoje buvo sugadintas. Dalinai negatyvų efektą pavyko sumažinti, leidus pirmų trijų dienų bėgyje keisti sumą iki 5 tūkstančių rupijų (75 USD), bet sunkumai užsienio turistams tęsiasi – nors ir tai, kad jie negali pasinaudoti bankomatais, nesuderintais dirbti su naujomis kupiūromis. Daugelis, turėję nelaimę atvykti į Indiją šiuo sunkiu laiku, neturi jokių rupijų – nei senų, nei naujų. Prasibrauti prie bankų, kad pakeisti dolerius, eurus ir kitas valiutas į naujas rupija, beveik neįmanoma. Savo paslaugas siūlo gatvės keitėjai, bet jie parduoda rupijas fantastiniu kursu.

Indijos pinigų reforma turi vieną svarbų tikslą, kurios neaiškina šalies valdžia. Šis tikslas - suvaryti gyventojus į bankinę sistemą, apribojant grynųjų pinigų naudojimą. Ankstesnė reforma žlugo 1978 metais. Tada iš apyvartos buvo išimami 1000, 5000 ir 10.000 rupijų vertės banknotai. Buvo padarytas svarbus bandymas apriboti stambių kupiūrų kaip taupymo priemonių panaudojimą ir priversti piliečius naudotis bankų paslaugomis. Tačiau Indijoje žmonės per daug įprato naudotis grynais pinigais ne tiktai kaip apyvartos priemone, bet ir kaip taupymo priemone. Tai turi daug priežasčių, o pati svarbiausia ta, kad atidarant indėlį didesnį negu 50.000 rupijų (750 USD) iš indėlininko reikalauja pažymos dėl indėlio kilmės.

Visumoje, tokia filtrų sistema sukurta kovai su „nešvariais“ pinigais esančiais šešėliniame ekonomikos sektoriuje. Pasaulio banko vertinimu, Indijoje šis sektorius sudaro apie 25% visos ekonomikos (yra ir didesni vertinimai – 30-35%). Besistengdamos apriboti šešėlinį sektorių, valdžios, tačiau, pamiršta, kad tų, kurie dalyvauja jame, o jame dalyvauja kriminalinis verslas (narkotikai, prekyba žmonėmis, ginklais ir t.t.), tenka maždaug 1 procentas. Likusieji 99% - tie, kurie negali rasti darbo legaliame sektoriuje ir išgyvena kas kaip moka. Tokių žmonių, priverstinai dirbančių „šešėlyje“, Indijoje priskaičiuojama milijonai, jei ne dešimtys milijonų. Jis naudojasi tiktai grynaisiais pinigais, o bankų sąskaitas gali atidarinėti tiktai mažoms sumoms, kurioms nereikia pažymų.

Indijos spauda praneša, kad problemos kilo pas vietinius prekeivius medvilne. Po nelaukto pranešimo apie reformą, tiekimas augalinio pluošto sumažėjo pusiau, o kainos išaugo. Dauguma fermerių parduoda savo derlių už grynuosius, o susiklosčiusi šalyje situacija juo atbaido. Net oficiali statistika fiksuoja, kad bedarbystės lygis Indijoje artėja prie 10%, o tai kelios dešimtis milijonų žmonių. Dauguma iš jų palaiko egzistenciją tiktai šešėlinio sektoriaus sąskaita.

Per pirmas dvi savaites nuo reformos pradžios buvo pakeista arba deponuota bankuose seno pavyzdžio kupiūrų sumai, ekvivalentiškai 80 milijardams dolerių. Tai maždaug 40% visos kupiūrų masės. Tolimesnis senų piniginių ženklų „performinimo“ procesas sulėtėjo. Ekspertai mano, kad iki metų pabaigos bus „performinta“ su didelėmis pastangomis dar maždaug tiek pat, o 20% pinigų „sudegs“. Prognozuojamas konfiskacinis efektas pasieks 40 milijardus dolerių. Tarp kitko, tokio efekto, gali būti, nepavyks pasiekti. Iki naujų metų dešimtys milijonų skurdžių bus naudojami kaip keitėjai, aptarnaujantys turtingus indus. Šie tikisi, kad „pagalbininkai“ vis tiktai užtikrins jiems pilną konversiją senų ženklų į naujus.

Indija tarp trečiojo pasaulio šalių priklauso toms, kur grynų pinigų dalis bendroje pinigų masėje (grynieji plius negrynieji) artėja prie išsivysčiusių šalių rodiklių ir sudaro 10-15%. Palyginimui: Europoje šis rodiklis artimas 10%; Rusijoje – 20-25%; ekonomiškai mažiau išvystytose šalyse (pavyzdžiui CAR, Čadas, Afganistanas) – nuo 40 iki 50%. Dabartinė reforma siekiama pastūmėti Indijos gyventojus aktyviau naudoti negrynuosius pinigus, paversti juos visam gyvenimui bankų klientais. Išvirkščia reformos puse gali tapti atėmimas iš milijonų Indijos piliečių paskutinių pragyvenimo šaltinių. Premjero Modi politiniai oponentai jau pareiškė apie ketinimą susijungti ir pasipriešinti tolimesnei ekonomikos demonetizacijai.

Vienu iš pirmųjų reformos pasekmių tapo tai, kad valdžia bando suvaryti šalį į „negrynuosius“, o pas gyventojus atsirado atvirkštinė reakcija. Net tie, kas senai naudojosi kortelėmis (debetinėmis ir kreditinėmis) ir bankų sąskaitomis, dabar galvoja, kaip atsiriboti nuo bankų ir neatsidurti „elektroninė bankų koncentracijos stovykloje“. Reforma padovanojo nepasitikėjimą savo valstybės negryniesiems pinigams, ekspertai laukia grynos užsienio valiutos paklausos didėjimo. Dalinai šios nuotaikos jau pasireiškė poveikiu į Indijos rupijos kursą, kuris nukrito dolerio ir kitų pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu.

Valentinas Katasonovas

Šaltinis:

http://www.fondsk.ru/news/2016/11/29/denezhnaya-reforma-v-indii-tehnologia-celi-posledstvija-43128.html

vertė Algimantas Lebionka

Kedmi: Lenkijoje liko sluoksniai, kurie iki šiol skaito, kad tęsiasi Kostiuškos sukilimas

ITON.TV studijoje karinis-politinis analitikas, Izraelio specialiosios tarnybos „Nativ“ eksvadovas Jakovas Kedmi. Vedantysis – lenkų žurnalistas Mačej Višnevskij – lenkiško portalo STRAIK.eu vyriausias redaktorius.

M.V.: Ar prasidėjo III Pasaulinis karas?

J.K.: Ne, III Pasaulinis karas neprasidėjo ir vargu ar prasidės. Prasidėjo šaltasis karas, kuris vis stiprėjo, bet šiuo metu jis sukėlė pokyčius tose šalyse, kurios jį sumanė. Karštojo karo tikimybė šiandien yra žymiai mažesnė.

M.V.: Kas buvo šaltojo karo kaltininkas?

J.K.: Pasaulyje įvyko dideli pokyčiai, kuriuos neteisingai traktavo JAV ir jos sąjungininkai. Tai buvo Tarybų Sąjungos subyrėjimas, 9-to dešimtmečio pradžioje. Po Tarybų Sąjungos subyrėjimo pasaulyje liko vienintelė pasaulinė valstybė, turinti kolosalią, ekonominę, politinę ir karinę jėgą. Tai – JAV. JAV sustiprėjo sluoksniai, kurie nusprendė, kad ši būklė yra ideali, geriausia JAV ir ją reikia išlaikyti. Buvo paimtas kursas į tai, kad niekada ši situacija nepasikeistų ir vyktų spaudimas į Rusiją. Buvo įsitikinimas, kad Rusija yra silpstanti valstybė, ir Rusijoje galima visai klusni valdžia, o jeigu ši valstybė galutinai subyrės, tai bus dar geriau JAV. Visa tai vyko Kinijos stiprėjimo fone. 9 dešimtmečio pabaigoje tai atrodė visai realu. Šio šimtmečio pradžioje daugelis JAV buvo įsitikinę, kad Rusija labai greitai subyrės ir su ja neverta skaitytis. Tada visiems laikams JAV liks vienintele Pasauline galybe.

Įvyko tai, kas įvyko, ir atėjus naujam Rusijos vadovui, ji pakeitė savo politiką ir nutarė ne skilti, o stiprėti. Iš pradžių Jungtinėse Valstijose nepatikėjo, kad tai įmanoma. Stiprėjant Rusijai, stiprėjo JAV spaudimas į Rusiją. Jie tikėjo, kad tereikia dar kiek spaudimo ir neapkenčiamas Putinas bus nepatenkintų žmonių nuverstas. JAV labiausiai neramina ne Rusija, o Kinija, jos ekonomikos ir karinės galios stiprėjimas. Jie manė, kad jei Rusija nusilps, tai jiems padės priešpriešoje su Kinija. Viskas išėjo atvirkščiai. Kuo jie labiau spaudė Rusiją, veikė postsovieinėje erdvėje, plėtė NATO, tai tik artino Rusiją su Kinija. Rusija ir Kinija atrado bendrus priešus ir kuo labiau jas spaudė, tuo jos labiau stiprino karinę-politinę sąjungą tarpusavyje. Tai pasiekė epogėju Ukrainos krizės metu. JAV neįvertino, kad Rusijos vidinio potencialo ir jos sugebėjimo atsikurti. Pagal JAV planą 18-20 metais ji turėjo įgyti absoliutų pranašumą prieš Rusiją, o spaudimo dėka pakeisti valdžią Rusijoje. Taip tai vertino Rusijos vyriausybė ir Rusijos gynybos ministerija. Nuo 2005 metų, kai jie suprato šitą strategiją, jie paėmė kursą į staigų Rusijos stiprinimą: karinę ir strateginę sudedamąsias dalis. Tai atvedė į tai, kad JAV stovi prieš milžinišką Rusijos ir Kinijos jėgą, nepasiekė savo absoliutaus karinio pranašumo.

M.V.: JAV vieno polio pasaulio idėja nepavyko, pasaulis tampa daugiapoliu. Ar nuo to situacija netampa pavojingesne?

J.K.: Tai buvo JAV politika iki pastarųjų prezidento rinkimų. Ponia Klinton sakė, kad JAV tikslas užkirsti kelia Rusijos ir Kinijos sustiprėjimui. Daugiapoliame pasaulyje šalys turi paisyti ne tik savo interesų, bet ir skaitytis su kitų interesais. Tai sukelia didesnę pusiausvyrą ir tokie ekscesai, kurie įvyko Artimuose Rytuose, pradedant Irako sunaikinimu, Libijos sunaikinimu, ta avantiūra, kuri prieš penkis metus prasidėjo Sirijoje, tiesiog bus neįmanomos. Jeigu Rusija ir Kinija turėtų tokią galią anksčiau, neįvyktų tai, kas įvyko Jugoslavijoje. Pasaulis eina į išbalansuotą būklę, kai viena valstybė išeinant iš jos ekonominių elitų interesų mano, kad gali nurodyti kitoms valstybėms, kaip joms gyventi. Obama dar visai nesenai pasakė: „Mes nustatysime visuomeninius-politinius dėsnius, o visas pasaulis juos vykdys“. Kada pasaulis daugiapolis, tai jau nebeįmanoma. Laimei visa tai pasibaigė per paskutinius prezidento rinkimus.

M.V.: Europoje liko daug vienapolio pasaulio supratimo. Ji, kaip ir mano šalis mentaliai liko 10 metų praeityje. Lenkijos elita nesupranta, kad pasaulis keičiasi. Ar tai negali prieštarauti šiam daugiapoliam pasauliui?

J.K.: Po karo Europoje įsitvirtino struktūros, kurios orientuotos tik į JAV, į Amerikos politiką ir tame jų jėga ir sugebėjimas išgyventi. Jiems sunku išsiskirti su tokia padėtimi. Bet Europos vystymasis eina savo keliu. Vienas iš JAV tikslų buvo neleisti Europai suartėti su Tolimaisiais Rytais, Azija. Palikti Europą Amerikos įtakos sferoje. Rusija šiuo atveju, kaip jungiamoji grandis, turinti savo reikšmę. Tai kas įvyko parodė, kad nei Europos politika, nei Amerikos globali politika nesugebėjo išspręsti ne tik problemų, kurios iškilo besivystančiam pasauliui, ji nesugebėjo išspręsti net jų pačių problemų, tik pagimdė naujas problemas, kurios sustiprėjo. Todėl šiandien Europa liko viena su savo problemomis ir ji turi mokytis jas spręsti pati viena. Europos elitos turi tapti savarankiškomis ir kiekviena valstybė paisyti savo interesų ir ieškoti savo problemų sprendimų.

Kas liečia Lenkiją, čia sudėtingesnės problemos. Lenkijoje liko sluoksniai, kurie iki šiol skaito, kad tęsiasi Kostiuškos sukilimas ir nesupranta, kad pasaulis visiškai kitas. Jeigu Prancūzija ir Vokietija rado būdą, kaip neįsimilint vienas į kitą, egzistuoti, taip ir Lenkija turi tokią galimybę, kaip iš vakarų pusės, taip ir iš rytų. Lenkijoje paskutiniu metu venas iš egzistavimo pagrindų ir nacionalinė Lenkijos idėja buvo priešprieša su Rusija. Remiantis priešprieša kokiai tai valstybei negalima kurti visuomenės. Tai galima naudoti kaip instrumentą, bet pastovia baze ji negali būti, tai nekonstruktyvu. Lenkija turi ieškoti labiau konstruktyvius pagrindus ne tik savo nacionalinei savimonei, bet ir vystymuisi, kaip valstybei. Lenkija nuostabioje vietoje. Ji yra tarp Vakarų Europos ir Rytų Europos. Lenkija turi vieną iš turtingiausių kultūrų Europoje. Ji tai gali panaudoti, jei tolygiai naudosis pranašumais ir į Vakarus, ir į Rytus. Lenkijos vadovybė neatsižvelgė, kad jos pranašumai prieš Rytus didesni negu Vakarų kryptimi. Vokietijai Lenkija nereikalinga. Ji reikalinga, kaip darbo jėgos šaltinis ir kaip instrumentas prieš Rusiją, kol Vokietija laikosi antirusiškos politikos. Kai kalbu apie Lenkiją, klausiu, o kas paskutinį kartą buvo Gdansko laivų statykloje? Ten be žiurkių nieko nėra. O tai buvo viena iš geriausių laivų statyklų Rytų Europoje. <...> (15. 0) 

Die Welt: Federalinė vyriausybė sumokėjo Klintonų fondui milijonus

Vokiečių mokesčių mokėtojai net neįtarė, kad jų pinigai keliauja į nešvarų Klintonų fondą, kurį ši susitepusi šeimynėlė įsteigė Kanadoje, kad niekas nesužinotų, kas aukoja ir kur keliauja paaukoti pinigai. Tik štai nesėkmė, WikiLeaks paskelbtame Klintonų fondo sponsorių sąraše figūruoja ir Vokietijos gamtos apsaugos ministrė, Angelos Merkel, to „Štazi gyvatės kiaušinio“, partijos bendražygė, kuri valdiškus pinigus aukojo Klintonų fondui. Apie tai vakar pranešė die Welt.

Žurnalistų ištirti duomenys rodo, kad per patį JAV prezidento rinkimų įkarštį Vokietijos ministerija pervedė į Klintonų fondą nuo vieno iki penkių milijonų dolerių.

„Trečiame 2016 metų kvartale, kada kandidatų kova pasiekė viršūnę vokiečių mokesčių mokėtojų pinigai buvo perduoti šeimyniniam fondui“, - rašoma die Welt.

Ministerijos komentavo šią situaciją, kad lėšos „buvo nukreiptos fondo aplinkos apsaugos iniciatyvoms palaikyti“.

Dar vienas ministerijos atstovas užtikrino žurnalistus, kas lėšos bus skiriamos „miškų sodinimui ir dirvos rekultivavimui Kenijoje ir Etiopijoje“.

Klintonų fondo veikla daugelį kartų buvo griežtai kritikuojama spaudoje. Vakarų spauda rašė, kad vietoj labdaros ši organizacija užsiima Klintonų šeimos politinės veiklos finansavimu. 2013 metais skurstantiems vaikams fondas skyrė 1 milijoną dolerių, o savo paties veiklos palaikymui – 60 milijonų. Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas rinkiminės kompanijos metu atkreipė dėmesį į tai, kad ši organizacija yra patogus poveikio į įvairias lobistines grupuotes instrumentas.

Kaip Klintonai užsiima labdara 

V.Katasonovo straipsnyje “Klintonai ir Volstritas” rašoma: „Svarbiu Klintonų šeimos instrumentu yra Klintonų fondas, deklaruojamas kaip labdaros. Faktiškai tai šeimos verslo struktūra. Fondo įplaukos ir išlaidos atrodo labai neskaidriai, bet jeigu pažiūrėti į išlaidas, kurios bet kuriame labdaros fonde yra skaidresnės, negu „įplaukos“, tai pasirodo, kad 2013 metais pagrindinei veiklai (labdaros veiklai) teko viso 10% fondo išlaidų, likusios – taip vadinamos administravimo sąnaudos. Čia, kaip sako, komentarai nereikalingi.

Jeigu kalbėti apie įplaukas į Klintonų fondą, tai čia ištisai anoniminiai aukotojai, kurie darė pinigų perlaidas per partnerių kanadiečių struktūrą Clinton Giustra Enterprise Partnership (CGEP). MIP gavo informaciją apie daugiau negu 1100 užsienio donorų, kurie nebuvo užfiksuoti fondo ataskaitose. Klintonų fondo viceprezidentė Mora Peli pareiškė, kad aukotojų pavardės nebuvo atskleistos, nes CGEP yra reguliuojamas Kanados įstatymų, kurie draudžia skelbti informaciją apie aukotojus be jų sutikimo. O juk Klintonų fondas privalėjo arba priversti anoniminius aukotojus tai pasiviešinti, arba atsisakyti nuo aukojimo, nes amerikiečių įstatymai reikalauja paviešinti „donorų“ vardus. Akivaizdus grubiausias Jungtinių Valstijų įstatymų pažeidimas.

Klintonų Fondo vykdomas pinigų įsiurbimas nenutrūko net tada, kada Hilari užėmė valstybės sekretorės postą. Ji, tiesa, pareiškė, kad tuo metu fondas nepriiminės aukų iš vyriausybių (tiesioginis interesų konfliktas). Tačiau nuo privačių aukų jie neatsisakė. Per šį periodą, kurio metu Hilari vadovavo JAV valstybės departamentui (2009-2013 metais), Klintonų Fondas gavo, įvairiais vertinimais, nuo 34 iki 68 milijonų dolerių iš dešimties užsienio piliečių arba jiems priklausančių fondų ir kompanijų. Be to tiesiogiai pervesta 60 milijonų dolerių projektų finansavimui, kuriuos remia fondas. Kažkodėl Barakas Obama, jo patarėjai ir jo administracijos nariai neįžvelgė tokioje praktikoje „interesų konflikto“.“

Porošenko freskoje tapo Šventuoju. O kur Judas? Kur auksinis batonas?

Ukrainietis Jurijus Kasjanovas gruodžio 28 dieną Feisbuke paskelbė fotografiją freskos, kurioje pavaizduota Šventa šeimyna, labai panaši į Ukrainos prezidento Piotro Porošenkos šeimą.

Prie šios nuotraukos buvo prierašas: „Kažkur greta su šia tapyba guli auksinis batonas...“ ir daug retorinių klausimų, pavyzdžiui: Papasakokite, kaip jūs pavogėte Maidano pergalę?

Manoma, kad ši „Šventos šeimos“ freska yra Porošenkos privačiame dvare prie Dnepro, kur oligarchas pasistatė savo „Baltuosius rūmus“ - JAV prezidentų rezidencijos kopiją.

Suprantamas ukrainiečių pasipiktinimas. Porošenko nepardavė savo valdomų įmonių, kaip žadėjo, jo turtas padidėjo kelis kartus, tuo tarpu ukrainiečiai visiškai nuskurdo.

Vokietijos Bundestago deputatė Sara Vagenknecht kalba apie nacistinį Porošenkos režimą:

JAV valdo pederastai ir pedofilai! PizzaGate. FTB tęsia tyrimą Vašingtone.

Viskas prasidėjo po to, kai Wikileaks steigėjas Džulianas Asanžas paskelbė šimtus tūkstančių slaptų dokumentų, atskleidžiančių visą Klintonų fondo purvą. Bet dabar aiškėja, kad tikra tiesa, kurią mums atskleidė Asanžas, slėpėsi tarp paskelbtų Hilari Klinton priešrinkiminės kompanijos vadovo Džono Podestos elektroninių laiškų drumstų eilučių. Jo laiškai, savo ruožtu, atvedė į Džono Podestos brolio Toni susirašinėjimą ...

Skandalu, kuris pavadintas PizzaGate, užsiima JAV FTB.  

Lietuvai būtina perimti Vladimiro Putino praktiką: netrukdyti valdininkams tarnauti mokslui

Kai tik Lietuvos valdininkai užima aukštus postus, tuojau pat pas juos atsiranda noras tarnauti mokslui. Tokių pasišventusių mokslui apstu Konstituciniame teisme, vyriausybėje, seime. Nereikėtų žmonėms trukdyti, versti juos dirbti valstybės tarnyboje. Išsilaisvintų gerai apmokamos valdininkų kėdės, būtų jaunimui daugiau gerų darbo vietų - socialinių liftų.

Praėjusią savaitę V.Putinas priminė, kad 2015 metais jis paprašė valdžios atstovus susilaikyti nuo dalyvavimo rinkimuose į Rusijos mokslų akademiją (RMA). Valstybės vadovas taip pat pažadėjo valdininkams, kurie bus išrinkti į RMA, sudaryti galimybę užsiimti tiktai moksline veikla.

Lapkričio 28 dieną V.Putinas ištęsėjo savo pažadą ir visus valdininkus-mokslininkus atleido iš valstybės tarnybos. Apie tai pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Savo pareigų neteko prezidento reikalų tarnybos pavaduotojas — Vyriausiosios medicinos valdybos vadovas Konstantinas Kostenko, Federalinė saugumo tarnybos Archyvų fondų valdybos viršininkas generolas-leitenantas Vasilijus Christoforovas, Vyriausios karo-medicinos valdybos viršininkas Aleksandras Fisun, Vidaus reikalų ministro pavaduotojas – VRM tardymo departamento viršininkas Aleksandras Savenko ir kiti mokslininkai. Beveik visi valdininkai atleisti su formuliruote „savo noru“.

Rusijos premjeras D.Medvedevas atleido dar vieną „mokslininką“ - Švietimo viceministrą Aleksėjų Lopatiną.

Spalio pabaigoje į RMA balotiravosi 25 valstybės tarnautojai. Po prezidento Vladimiro Putino potvarkių, jų jau nevaržo valstybės tarnyba ir jie pilnai galės pasišvęsti mokslui.

Gera Rusijos praktika, turėtų būti įdiegta ir Lietuvoje. Nereikia valdininkams trukdyti tarnauti mokslui!

Video, kur Vladimiras Putinas išaiškino RMA prezidentui savo poziciją - 44,3 minutė.

Junkeris už blogą darbą gaus 10204 eurų priedą!

Neliūdėkite mieli tautiečiai pensininkai, kad prieš Kalėdas jūsų tuščios kišenės, kad esate labiausiai nualinti visoje Europoje, pasidžiaukite už kitus, tai taip kilnu!

Štai austrai, kurių vidutinė pensija -1000 eurų, gaus dar 100 eurų priedą. Bet ką reiškia šitas priedas lyginant su tais priedais ir ta alga, kurią gaus vertingiausias ES žmogus (kaip kalba informuoti šaltiniai, turintis problemų su alkoholiu), Europos komisijos pirmininkas - Žanas Klodas Junkeris.

Visiems įdomu, už kokius nuopelnus šios karališkos algos ir karališki priedai? Šį klausimą šiandien kelia Austrijos Krone. Gal už Didžiosios Britanijos Brexit? O gal už milijonus nelegalių imigrantų, užplūdusių Europą? O gal už nesibaigiančią ekonomikos krizę?

Junkerio alga yra 325000 eurų. Tai dvigubai daugiau negus Anglijos premjero ir 25000 eurų daugiau negu Austrijos kanclerio. Šis buvęs Liuksemburgo premjeras, o prieš tai JAV banko „Goldman Sachs“ vykdantysis direktorius, gaus dar ir papildomą Kalėdinį bonusą – 5181 eurus. Dar jis gauna iš Europos Komisijos 48657 eurų subsidiją ir 17017 eurų „už papildomas išlaidas“.

Išėjus iš šio darbo, kuriame būnant galima nieko neveikti, bent jau nieko nenuveikti, ar kenkti, jis gaus 70000 eurų pensiją ir 420000 eurų „pašalpą“ naujo gyvenimo pradžiai.

Krone kelia aktualų klausimą, ar sumažės EK pirmininko alga po Brexit, kai sumažės ES biudžetas?

Bet ar mažėja Lietuvos prezidentės, premjero, seimo narių algos dėl to, kad Lietuvoje gyventojų sumažėjo trečdaliu. Juk jų algos irgi turėjo sumažėti. Kas per piemenys, kurie praganė trečdalį kaimenės? 

Taip ir Junkeris, kuris praganė 65 milijonus savo avelių iš Didžiosios Britanijos, ir toliau krės girtus pokštus ir už nieką neatsakys.

Šiuo metu ES struktūrose dirba 55000 karališkai apmokamų darbuotojų. Visiems jiems algos bus pakeltos 3,3%. Junkeriui tai bus 10204 priedas per metus!

Sirijos kariuomenė išvadavo iš teroristų aštuonis Aleppo kvartalus

Pranešama, kad Sirijos kariuomenė sekmadienį išvadavo aštuonis Alepo miesto rajonus. Buvo evakuota 2,5 tūkstančiai gyventojų, tarp kurių 800 vaikų. 42 teroristai laisvanoriškai išėjo iš miesto ir sudėjo ginklus. Visiems sudėjusiems ginklus teroristams galioja amnestija.

Apsimetę taikiais gyventojais, iš miesto mėgino ištrūkti keli ginkluoti smogikai, bet buvo sulaikyti. Kad išvengti civilių aukų, Sirijos armija vykdo derybas su teroristų būriais dėl ginklų sudėjimo.

Sirijos vyriausybės pajėgos Alepo rytinių rajonų išlaisvinimą iš teroristų gaujų pradėjo prieš 12 dienų, kai pasibaigė paskutinio ultimatumo laikas. Sirijos kariuomenė šiuo metu bando apsuptas teroristų grupuotes perkirsti, uždaryti jas dviejuose „katiluose“, kad kuo greičiau jas likviduoti. Sirų kariuomenės smūgių kryptys žemėlapyje pažymėtos geltonomis linijomis.

Krokodilo Delfio ašaros dėl „badaujančių“ Rusijos pensininkų

Lapkričio 26 dieną portalas „Delfi“ labai susirūpino „badaujančiais“ Rusijos pensininkais, visai pamiršęs badaujančius lietuvius, nors jie badauja visai greta, čia pat Vilniuje, Lietuvoje.

- Koks siaubas, - mums aiškina šis ašarojantis krokodilas, - gaunantis vidutinę pensiją rusas po mokesčių už komunalines paslaugas turi tenkintis pragyvenimui 4 eurais per dieną!

Aš krokodilui „Delfiui“ noriu papasakoti, gal jis nežino, kas vyksta Lietuvoje, kad lietuviui po mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo iš pensijos nelieka nieko, baronkos skylė. Na, tarkim, tam laimės kūdikiui Lietuvos pensininkui (gal jis dirbo valdininku) liko keturi eurai, kaip tam rusui.

Aš palyginau, ką gali nusipirkti už keturis eurus rusas ir ką už keturis eurus gali nusipirkti lietuvis.

Pasirodo, kad mums neverta ašaroti dėl „badaujančio“ ruso, nes ruso senelio maisto krepšelis gerokai didesnis negu „senjoro“ lietuvio.

Baikim vieną kartą Lietuvos pensininkus vadinti senjorais, nes tai patys didžiausi ubagai visoje Europoje.

Vidutinės maisto produktų kainos (eurais) Rusijoje/Lietuvoje 

1 kg jautienos – 5,1 / 8,9 *

1 litras pieno – 0,757 / 0,86

1 kg duonos – 0,471/ 1,91

1 kg kopustų – 0,357/ 0,64

1 kg bulvių – 0,343/0,35

1 ltr augalinio aliejaus – 1,243/2,39

0,2 kg sviesto – 1,306/1,42

10 kiaušinių – 0,828/1,47

1 kg cukraus – 0,757/0,92 (Maksima)

http://tsenomer.ru/russia/

http://www.produktukainos.lt/

*https://www.zzz.lt/mesa-zuvys-ir-kiausiniai/sviezia-mesa/jautiena?gclid=Cj0KEQiAperBBRDfuMf72sr56fIBEiQAPFXszSxDEjepofRU89htX0XvjaHu2dNwv4poZoQV3FF9Vl0aArc38P8HAQ

Okupanto batas, kaip Lietuvos kolapso indikatorius

Šiandien ir vėl okupantų batai trypia Lietuvą. Prieškalėdinio Vilniaus gatvėmis vaikštinėja Bundesvero kariai, ir vėl Lietuvoje „sodybų tuštėjimo metas“.

Taip jau sutampa, taip jau, kaip lakmuso popierėlis, tas okupanto batas Lietuvos žemėje ir jos sodybų tuštėjimas.

Okupacijos forma pasikeitė, tapo labiau subtilia, rafinuota. Nereikia per prievartą vežti lietuvių darbams į Vakarus - patys bėga.

Pasirodo, tereikia sukurti Rytuose nepakenčiamas gyvenimo sąlygas, kad bėgtų. O jas sukurti labai lengva: per didesnį bankų skolinimo procentą ūkiui, per nelygias, neteisingas išmokas žemdirbiams, įvairias eksporto kvotas, priverčiant sugriauti atominę elektrinę, supjaustyti žvejybos laivyną ir t.t. Būdų sunaikinti konkurentus prigalvota aibė ir jie pritaikyti Lietuvoje.

Ekonomikos katastrofa

Nebeliko Lietuvoje ekonomikos, nebeliko ir ekonomistų, vien laisvosios rinkos melagiai šimašiai, kuriems viskas „auga“, bet augdamas niekada neišauga. Kokius ekonominius rodiklius palyginsi, jei viskas augo, peraugo ir supuvo? Geriausi rodikliai – brangiausias benzinas, brangiausia elektra, mažiausios algos, didžiausias alkoholizmas. Ar nepakanka šių ekonominių rodiklių? Ar nepakanka gamyklų, paverstų idiotiškais loftais? O dažniausiai, visai sugriautų, iki plytų ir gelžbetonio blokų.

Manau, kad šių rodiklių visiškai pakanka pasakyti, kodėl tuštėja sodybos, juo labiau, kad jos tikrai tuščios.

O lakmuso popierėlis – okupanto batas, kuris mina prie žemės šitą šimašinę ekonomiką.

Vakarų klestėjimo iliuziją sukūrė tai, kad jos ekonomika iš gaminančios ekonomikos virto į finansinę, skolų ekonomiką ir, kad kapitalizmo periferija, kuria tapo ir Lietuva, virto Vakarų kapitalizmo donorais. Vakarai Lietuvą išsiurbė, kaip voras musę, patekusią į jo tinklą. Pirma įšvirkštė liberalizmo ir laisvosios rinkos nuodus į jos kūnus, o jiems suveikus, išsiurbė turinį. Liko tik Lietuvos apvalkalas, o turinys jau išvalgytas.

Paramos iliuzija

Milijonas darbams į Vakarus išvežto išsilavinusio jaunimo turi tūkstančius kartų didesnę vertę negu iš Vakarų įvežama eurų makulatūrą, kuri, beje, tų pačių Vakarų statytinių čia išvagiama ir vėl reeksportuojama į Vakarų bankus ir ofšorus, transformuojama į nekilnojamą turtą Vakaruose.

Iš Lietuvos bėga užsienio įmonės, lietuviškos įmonės, užsienio atstovybės (Švedijos).

O ką veikti „pafrontės zonoje“ (Hilari Klintos žodžiai), kur tušti miesteliai, kaimai, kurių vietą sparčiai užima Vakarų armijų treniruotėms skirti poligonai, vežami socialiniai parazitai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos?

O ką veikti valstybėje, kurios beprotis ministras kiekvieną dieną visuomenę gąsdina rusų puolimu?

Protaujantis žmogus juk negali tokiomis sąlygomis gyventi.

Todėl ir liko Lietuvoje tris žmonių grupės: vagys, seneliai ir ligoniai (kvailiai, dirbantys už minimumą jų skaičiuje). Neišvengiamai artėja valstybės krachas – finita la comedia, o viso to kolapso indikatorius – kryžiuočio knechto batas, trypiantis mūsų žemę.

Negrų maištas Turine prieš „rasistus italus“: „Alachas padės mums atkeršyti“

Turine nelegalūs migrantai iš Afrikos trečiadienio naktį ir ketvirtadienį išėjo į gatvę protestuodami, kad jiems už italų mokesčių mokėtojų pinigus nesuteikiamas „orus gyvenimas“. Jie šaukė, kad prieš metus vykusios skerdynės Paryžiuje Bataklane buvo „atstumtųjų maištas“. „Mes nieko neturime šiame mieste“, - pasakė nelegalas iš Kamerūno, kad „žmonės nesupranta, kad ir mes norime oraus gyvenimo“ (1).

Trečiadienį apie 23 valandą maždaug trys šimtai negrų, iš jų neteisėtai užgrobto buvusio Turino Olimpinio kaimelio, išėjo į Džordano Bruno gatvę ypač agresyviai nusiteikę: jie laužė kelio ženklus, mėtė butelius ir vartė šiukšlių konteinerius. Nelegalų protestas buvo prieš italus, gyvenančius šiame rajone, kuriuos jie vadino „rasistais“ ir „svoločiais“. Prie jų greitai prisijungė dar šimtas demonstrantų, kurie blokavo transporto eismą gatve ir ėmė viską aplink siaubti. Italai iškvietė policiją, kuri išvaikė sužvėrėjusių negrų gaują. Maištas buvo sutramdytas vėlai po pusiaunakčio, bet vietos gyventojų patirtas siaubas neišnyko. Kitą dieną negrų riaušės vėl pasikartojo.

Trečiadienį vyko futbolo rungtynės tarp Napeapolio Napoli ir Kijevo Dinamo klubų. Rungtynės pasibaigė 22:00. Pagal dviejų varžybų rezultatą laimėjo Dinamo. Pasirodo, imigrantai turtingi, jie dalyvauja totalizatoriuje bukmekerių kontorose, kurios yra Džordano Bruno gatvėje. Tuo metu, trisdešimtyje metrų nuo Galimberti aikštės ir netoli namų, kuriuose gyvena afrikiečiai susprogo kelios petardos, italų vadinamos „petardoni“. Po valandos sprogo dar viena petardoni. Šis petardos sprogimas ir buvo pretekstas negrų agresijai ir riaušėms.

Riaušininkai buvo iš tų 1500 afrikiečių, kurie neteisėtai įsikraustė į apleistą Olimpinį kaimelį Turine (2).Visi jie – niekur nedirbantys socialiniai parazitai, sėdintys ant italų mokesčių mokėtojų sprando. Dalis iš jų užsiima nelegalia prekyba ir kenkia Italijos ekonomikai.

Šiame rajone gyvenantis italas Umberto pasakė, kad ruošiasi išvykti iš šio rajono, nes jo žodžiais, jam nusibodo ši nuolatinio smurto situacija. „Dabar mes iš tikrųjų bijom“, - pasakė Umberto.

Europos parlamento deputatas nuo Šiaurės lygos partijos Mario Borghezio pasakė, kad jo anti migracijos partija jau daug metų kelia aliarmą dėl situacijos Turino buvusiame olimpiniame komplekse. Jis pasakė: „akivaizdu, kad priimamos iki šiol priemonės pasirodė nepakankamos, kad užkirsti kelią nesibaigiantiems prievartos aktams, kurie sukelia baimę ir nerimą pas piliečius“.

Burgezio žodžiais, vyriausybė privalo panaikinti šį gangrenos židinį ir imtis skubių ir būtinų žingsnių perkeliant migrantus ir išvejant visus nusikaltėlius“.

Šiaurės Lygos politikas pareikalavo „nulinio pakantumo“ migrantams buvusiame Olimpiniame kaimelyje dar pernai, kai negrai iš šio kaimelio pagrobė psichiškai nesveiką mergaitę ir ją 30 valandų prievartavo.

Nuo šių metų pradžios jau daugiau negu 168500 nelegalių migrantų išsilaipino Italijoje. Visi jie ne iš Artimųjų Rytų, kur vyksta karas, o iš saugių Afrikos valstybių: Nigerijos, Eritrėjos, Sudano Gambijos, Kot d'Ivuaro, Gvinėjos, Somalio ir Malio (3).

Turino Universiteto profesorė Anna Bono pasakė, kad dauguma į Italiją atvykstančių afrikiečių nėra pabėgėliai ir net ne skurdūs žmonės, kurie gelbėjasi nuo bado, o yra jauni viduriniosios klasės atstovai. Ji taip pat pareiškė, kad Afrikos valstybėse vyksta aktyvi reklaminė kompanija, kuri žada Europoje šiltą priėmimą ir socialinę paramą.

„Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos vykdoma reklama kviečianti vykti į Italija, aiškinanti, kad čia viskas nemokama. Ir tai iš tikrųjų taip“ - pasakė profesorė.

Yra daug duomenų, kad šią reklamą finansuoja ir negrų perkėlimą į Europą organizuoja JAV ir Anglijos NVO, kurios turi ryšį su tokiais pasaulinio sionizmo atstovais, kaip Džordžas Sorošas (4).

Nesenai netoli Venecijos apgyvendinti imigrantai negrai surengė streiką, blokavo regioninį kelią ir reikalavo Armani ir Hugo Boss dizainerių drabužių, bei Pirelli batų. Caritas drabužiai jiems netiko, nes neturėjo žinomų brendų etikečių (5).

Gegužės mėnesį grupė „nepilnamečių vaikų“ - nelegalių imigrantų protestavo, nes „mieste per mažai pramogų“. Po to, kai jie pilnai sunaikino apgyvendinimo centrą, juo jau nebuvo įmanoma panaudoti, VRM pervežė migrantus į ištaigingą viešbutį.

Birželio mėnesį, nelegalūs Afrikos imigrantai, gyvenantys mažame Sardinijos miestelyje, protestavo kelias dienas, reikalaudami geresnio maisto, televizoriaus kiekviename numeryje, o taip pat autobuso kiekvieną dieną, kad juos vežtų į salos sostinę Kaljari. Įtampa miestelyje išaugo, negrai mosavo pagaliais ir sudaužė daiktus viešbutyje. Politikas iš Marčello miestelio Sardinijoje taip komentavo šį incidentą. „Tai neleistina mums, kad toliau priimti šituos žmones, kurie nevertina vaišingumo, gyvenimo veltui viešbutyje, maitinimo“.

„Tai labai paprasta, kad apkaltinti mus rasizmu ar ksenofobija, bet mes atsisakome kęsti šitą neteisybę Sardinijos žmonių atžvilgiu,“ - pasakė politikas ir pažymėjo, kad tai raumeningi vaikinai ir visi turi paskutinio modelio aifonus.

„Aš sakau, jeigu jie nori, kad būtų televizoriai kiekviename kambaryje ir netgi masažistės, jie turi būti pakrauti į laivą ir išsiųsti nedelsiant atgal į Afriką. Su „one-way ticket”.

Italijos premjeras Matteo Renzi yra pasakęs, kad nelegalūs ekonominiai migrantai yra nepakeliama našta Italijai. Pernai jie kainavo šaliai 1 milijardą eurų, šiemet jie kainuos 1,5 milijardus. Netiesioginė imigrantų žala Italijos ekonomikai skaičiuojama 26,5 milijardai eurų. Juos sudaro nuostoliai dėl pajamų praradimo, nuostoliai dėl traumų, draudimas ir išlaidos saugumo sistemoms, nusikalstamumo prevencijai (6).

Italijos premjeras pasakė, kad Italija „arba blokuos migraciją 2017 metais, arba nepergyvens sekančių metų, tokių, kaip šie metai“ (4).

1. http://italia-ru.com/news/turine-etoi-nochyu-migranty-ustroili-agressivnyi-bunt-protiv-rezidentov-121042
2. http://www.breitbart.com/london/2016/11/25/migrants-riot-racism-allah/
3. http://www.breitbart.com/london/2016/11/22/italy-set-break-immigration-record-2016/
4. http://versijos.lt/tautu-lydymo-katilo-operatoriai-atsuko-juodaji-krana/
5. http://lebionka.blogspot.ru/2016/10/mes-norime-armani-ir-hugo-boss.html
6. http://lebionka.blogspot.ru/2016/11/italija-daugiau-imigrantudaugiau.html

Rostislavas Iščenko apžvelgia praėjusios savaitės įvykius

Ukrainos-Rusijos politologas Rostislavas Iščenko Pravda laidoje apžvelgia praėjusios savaitės įvykius.

Kodėl Vakaruose kilo kova su „Kremliaus propaganda“? Ar įveikiami prieštaravimai tarp Amerikos ir Rusijos? Kodėl JAV tokia svarbi Sirija? Ar pasuks Fransua Fejonas Prancūziją į Rusiją? Kodėl ukrainiečiai svajoja apie bevizį režimą? Ar įvyks Porošenkos apklausa Kijevo teisme ir kam tarnauja „Dešiniojo sektoriaus“ radikalai? Apie tuos ir kitus įvykius kalba Pravda vyriausia redaktorė Ina Novikova ir Sisteminės analizės ir prognozavimo centro direktorius Rostislavas Iščenko.   

Valentinas Katasonovas: Be alternatyvos. Trampas kaip simptomas

Kapitalizmo modelis išsemtas ir tai didina stambių pasaulinių sukrėtimų riziką. Aš jau rašiau, kad Trampo pareiškimus rinkiminės kompanijos metu galima pavadinti planu sugrąžinimo Amerikos iš egzistuojančio ekonomikos modelio (bankų kapitalizmo) prie to modelio, kuris buvo prieš jį (pramoninio kapitalizmo). Šis modelis gyvavo Amerikoje iki prezidento Džono Kenedžio ir 7-tą dešimtmetį buvo pakeistas bankinio kapitalizmo modeliu.

Per pastaruosius 40-50 metų Amerika beveik pilnai prarado savo pramonės potencialą ir tapo finansine ekonomika, gyvenančia bankų procento, skolų kaupimo, o taip pat valiutinės rentos sąskaita (pajamų, gaunamų dėka JAV dolerio statuso, kaip pasaulinės valiutos). Tolimesnis JAV vystymasis pagal bankinio kapitalizmo modelį susietas su rimtomis rizikomis šiai valstybei. Galimybės didinti JAV skolų piramidę nėra beribės. Tuo atveju, jeigu FRS padidintų procentinę normą (o ją reikia kelti dėl daugelio priežasčių), sąnaudos valstybės skolos aptarnavimui gali staigiai išaugti ir praryti visą JAV federalinį biudžetą. Jeigu kuri tai iš valstybių, turinčių milžiniškus valiutinius rezervus Amerikos dolerių ir finansinių instrumentų nominuotų doleriais pavidalu (visų pirma JAV iždo popierių), dėl vienų ar kitų priežasčių pradės masinį dolerių išmetimą į rinką, amerikiečių valiuta gali griūti. Amerikoje daugelis tai supranta, bet visai šaliai pirmą kartą tai išsakė Trampas – atstovas ir statytinis tų sluoksnių, kurie nori atitraukti Ameriką ir visą pasaulį nuo bedugnės krašto.

Tuo pačiu, nei Trampas, nei jo šalininkai nesusimąsto, kad Amerikai pasiūlytos rizikų mažinimo priemonės yra tiktai dalinės priemonės. Jos tik suteikia tam tikrą atokvėpį, bet neįveikia fundamentinius socialinio-ekonominio vystymosi prieštaravimus, išplaukiančius iš pačios visuomeninės santvarkos – kapitalizmo esmės.

Tai, su kuo mes susidūrėme šiandien, nėra absoliučiai naujas reiškinys. Dar XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje pasaulis įžengė į taip vadinamą internacionalinę ūkinio gyvenimo fazę. Tai buvo reakcija į paaštrėjimą socialinių-ekonominių prieštaravimų pagrindinėse to meto pasaulio valstybėse – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV. Prieštaravimų esmė buvo tame, kad šių šalių pasirinktas kapitalistinio vystymosi modelis numatė nuolatinį ekonomikos augimo palaikymą. Bet ne tam, kad aprūpinti pilnesnį visų visuomenės narių poreikių patenkinimą, o tam, kad patenkinti bankininkų siekį gauti procentą, prekybinį pelną, pramoninį pelną. Dar Marksas įspėjo, kad žmonijos vystymosi galimybės einant kapitalizmo keliu labai ribotos.

Šis ribotumas išplaukia dėl dviejų priežasčių. Pirmiausiai, kapitalizmui būdingas toks organiškas defektas, kaip prieštaravimas tarp gamybos ir visuomenės ribotos mokios paklausos. Šis disbalansas lygus tam pelnui, kurį kapitalistai išima iš ekonominės apyvartos, arba, paprasčiau kalbant, vagia iš visuomenės. O pasireiškia disbalansas kaip taip vadinamos perprodukcijos krizės.

Antra, kokie bebūtų kapitalistai, ilgalaikėje perspektyvoje kapitalo kaupimo efektyvumas krenta. Iki to, kad jis krenta iki nulio. Marksas suformulavo dėsningumą – pelno normos mažėjimo tendenciją. Ir šiandien mes matome, kaip Vakarų bankų sektoriuje depozitų procentinė norma tampa neigiama, kreditams ji dažnai sudaro viso 1-2 procentus, o valstybinių skolinimosi popierių dažnai krenta žemiau nulio. Tai jau ne kapitalizmas, o jo parodija. Netgi atsirado terminas „bankinis socializmas“ - visuomenė, kurioje pinigai nieko nekainuoja.

Grįžtant prie XX amžiaus kapitalizmo, noriu pasakyti, kad vienas iš būdų palaikyti kapitalo kaupimo efektyvumą bankininkams, prekybininkams ir pramonininkams tapo išėjimas už nacionalinės ekonomikos ribų, pasaulinių prekių, paslaugų, kapitalo rinkų įsisavinimas. „Įsisavinimas“ įvyko žaibiškai, per kokius du-tris dešimtmečius. Ekonominis augimas, kaip sąlyga „efektyvaus kapitalo kaupimo“, vėl atsirėmė į rinkos ribotumą ir mokumą (dabar jau ribose ne atskiros šalies, o viso pasaulio). Kapitalistinio išgyvenimo galimybės su tradicinių ekonomikos metodų pagalba buvo išsemtos. Buvo panaudotas toks konkurencijos instrumentas, kaip karinė jėga. Teritorinis ir ekonominis pasaulio padalinimas buvo baigtas, prasidėjo jo perdalinimas.

Kapitalizmas pagimdė 1914-1918 metų pasaulinį karą, kuris nusinešė milijonus žmonių gyvybių. Apie kapitalistinės konkurencijos ir pasaulinio karo ryšį pakankamai nuodugniai rašė Leninas savo darbe „Imperializmas, kaip aukščiausia kapitalizmo stadija“, kuris buvo paskelbtas prieš 100 metų (1).

Po to, kai pasaulis išsigydė Antrojo pasaulinio karo pasekmes, prasidėjo nauja ūkinio gyvenimo internacionalizacijos banga – transnacionalinių korporacijų ir bankų ekspansija. Nuo 6-jo dešimtmečio doleris tampa pagrindine valiuta, aptarnaujančia prekybą ir kitus ekonominius trečiųjų šalių santykius (iki to doleris aptarnavo pagrindinai prekybą ir kitus JAV santykius su užsienio valstybėmis). Iš nacionalinės valiutos doleris galutinai virto į pasaulinius pinigus. Vietoj mašinų eksporto, įrengimų, grūdų ir naftos Amerika ėmė eksportuoti žalią popierių.

Nuo septintojo dešimtmečio pabaigos, kada prasidėjo tarptautinių prekybinių-ekonominių ir finansinių santykių liberalizacija, internacionalizacija įgijo papildomus impulsus ir kokybes. Ją ėmė vadinti globalizacija. Jeigu pirma XIX amžiaus pabaigos -XX amžiaus internacionalizacija užtruko apie ketvirtį amžiaus, tai antroji internacionalizacija užsitęsė 35-40 metų. Pasaulinio karo, ačiū Dievui, kol kas nėra – veikia du suminkštinantys faktoriai, kurių nebuvo per pirmą internacionalizaciją.

Pirmasis suminkštinantis faktorius – rimtas kapitalizmo modelio pertvarkymas dėl perėjimo nuo gamybos ekonomikos prie finansų ekonomikos. Sukūrimas finansinių rinkų, įdiegimas naujų finansinių instrumentų, visuotinis visų ekonominio gyvenimo subjektų pavertimas skolininkais, auginimas skolų piramidžių – štai tik keli požymiai finansinės ekonomikos, paremtos tuo, kad gamybos augimas yra pakeičiamas skolos augimu. Finansų ekonomikos, bankinio kapitalizmo ir skolų ekonomikos esmė ta pati, čia skolos augimas vaizduojamas kaip ekonomikos augimas. Iš tikrųjų ekonomikos augimo pasaulyje jau senai nėra – yra tik statistinės manipuliacijos, kurių dėka finansiniai burbulai vaizduojami kaip turintys vertę. Karalius nuogas, bet politikai ir „profesionalūs ekonomistai“ toliau žavisi jo drabužiais. Iliuzija tolimesnio ekonomikos augimo ir leido atidėti „tiesos valandą“, kuo tapo 2007-2009 metų finansinė krizė, neįveikta, tarp kitko, iki šiol. Nėra net supratimo to, kaip ją įveikti bankinio kapitalizmo (finansinės ekonomikos) rėmuose .

Antras suminkštinantis faktorius – TSRS ir socialistinės sandraugos sugriuvimas, po ko Vakarų transnacionalinės korporacijos ir transnacionaliniai bankai pradėjo įsisavinti naują ekonominę erdvę (realizacijos rinkas, kapitalo investavimo rinkas, žaliavų šaltinius). Tos įplaukos, kurias Vakarai ėmė gauti dėka atsivėrusių prieš jį ekonominių erdvių, susilpnino kuriam laikui būdingus kapitalistinei visuomenei prieštaravimus, bet efektas injekcijų, kurias Vakarai gavo, ėmė nykti XXI amžiaus pradžioje. Galutinai jis išnyko po 2007-2009 metų finansinės krizės.

Po šios krizės, ypač, ir pasibaigė globalizacija. Trampas atėjo į politiką, kad išgelbėti kapitalizmą – ne tiktai amerikietišką, bet ir pasaulinį. Jis pasiūlė „atsukti“ istoriją keliais dešimtmečiais atgal, sugrįžti į pramoninį kapitalizmą, egzistavusį Amerikoje šeštą praeito šimtmečio dešimtmetį. Tačiau du kartus negalima įbristi į tą pačią upę. Net jeigu Donaldui Trampui pavyks „atsukti“ laiką atgal ir pradėti Amerikos industrializaciją, nukreipus transnacionalinių kompanijų ir transnacionalinių bankų kapitalus į vidinį šalies vystymą, kils maždaug tokia pati situacija, kaip trečią XX amžiaus dešimtmetį.

JAV 1929-1933 metų krizė atvedė pasaulį prie griežto protekcionizmo, tarptautinės prekybos apimtys sumažėjo kartais. Vyriausybės ėmė ginkluotis Keinso idėjomis (valstybės kišimosi į ekonomiką stiprėjimas), bet tai tiktai suminkštino prieštaravimus, nepašalino jų. Bedarbystė

Amerikoje viršijo 25 %, pačioje turtingiausioje pasaulio valstybėje kilo badas. Pagal oficialią statistiką, depresijos Amerikoje metais nuo bado mirė ne mažiau kaip 5 milijonų žmonių. Tai buvo amerikietiškas „hlodomoras“. Valdantieji Vakarų sluoksniai išeitį ėmė ieškoti ne ekonomikos sferoje, ir laipsniškai subrendo nuomonė, kad krizė įveikiama tik didelio karo pagalba. Antrasis pasaulinis karas kuriam laikui susilpnino kapitalizmo prieštaravimus, be to jis tapo pasaulio ekonominio perdalinimo priemone JAV naudai Europos sąskaita, ypač Didžiosios Britanijos sąskaita, praradusios kolonijas. Tačiau nepavyko įvykdyti vieną iš pagrindinių pasaulio oligarchijos sumanymų – perimti kontrolę 1/6 sausumos vadinamos „Tarybų Sąjunga“ ir pradėti jos ekonominį įsisavinimą.

Kodėl aš tai prisimenu? Todėl, kad man atrodo, kad Trampas apskaičiuoja ne visas savo iniciatyvų pasekmes. Pirmiausiai, jis neįvertina galimą bumerango efektą, kuris atsiras perėjus Amerikai prie protekcionizmo. Tarkim, JAV sugebės likviduoti dabartinį prekybos su Kinija deficitą, kuris pastaraisiais metais buvo 300-400 milijardai dolerių, bet juk šiuo atveju Amerikos iždas negalės išleisti paskolos popierių tai pačiai sumai. O tęsti skolų piramidės statybą Amerikai tolygu mirčiai.

Dar daugiau, jeigu lyg šiol Kinija susilaikydavo nuo dolerių išmetimo iš savo tarptautinių rezervų, jų naudojimo kaip ginklo spaudžiant Vašingtoną, tai valdant Trampui šio ginklo panaudojimo tikimybė kyla.

Noriu pasakyti, kad rizika pasaulinių sukrėtimų, išeinančių už ekonomikos ir finansų ribų, šiandien labai išaugo. Ir esmė ne Trampe. Jo atėjimas – tiktai simptomas, kalbantis apie tai, kad dalis pasaulinės užkulisės jaučia, kad kapitalizmo modelis išsisėmė, bet alternatyvaus modelio negali pasiūlyti. Tai reiškia, ji gali eilinį kartą pabandyti rasti „išsigelbėtojimo išeitį“ - pasaulinį karą.

__________________________________

1 См.: В. Катасонов. Империализм как высшая стадия капитализма. Метаморфозы столетия (1916-2016 гг.). – М.: «Кислород», 2016.

Šaltinis:

http://www.fondsk.ru/news/2016/11/25/bez-alternativy-tramp-kak-simptom-43107.html

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas

Emiras Kusturica apie Europarlamento rezoliuciją dėl rusiškų MIP

Serbų kino režisierius Emiras Kusturica agentūrai „Sputnik“ pareiškė, kad po Donaldo Trampo pergalės JAV prezidento rinkimuose Europoje kilo panika, kuri pasireiškė Europarlamento rezoliucijoje dėl Rusijos MIP.

Kusturicos žodžiais, panika ES prasidėjo todėl, kad JAV atsirado naujas isteblišmentas, kuris dar nesuspėjo sutarti su ankstene elita, kurią valdė Klintonai ir finansistas Džordžas Sorošas.

„Jei nebūtų šitos panikos, atsiradusios po šeimininko pasikeitimo, kuris, sprendžiant iš visko, elgsis kitaip, aš, gal būt, ir galėčiau priimti jų idėją, kad iš tikrųjų prieš tą, kas sako tiesą, ir, pagal jų logiką, tampa propagandos centru. Bet tiesa niekada nebuvo propaganda, su reta išimtimi“, - pažymėjo režisierius.

„Idėja apkaltinti RT ir Sputnik propaganda — tai taip jei Pinokis apkaltintų savo kūrėją meluojant. Idėja palyginti dvi jaunas ir kokybiškas MIP su Daiš reikalauja paaiškinimo, kas iš tikrųjų sukūrė Daiš – Vakarai, Rytai, ar tai savistovi organizacija? - papildė jis.

Trečiadienį Europarlamentas priėmė rezoliuciją, pavadintą „Strateginės ES komunikacijos, kaip pasipriešinimas trečiųjų šalių propagandai“. Dokumente teigiama, kas Rusija neva finansiškai remia opozicines politines partijas ir organizacijas ES valstybėse narėse, naudodamos dvišalių tarpvalstybinių ryšių faktorių skaldant bendrijos nares. Kaip pagrindinius informacinius pavojus Europos Sąjungai rezoliucijoje įvardijama agentūra Sputnik, televizijos kanalas RT, fondas „Rusų pasaulis“ ir Rusijos URM pavaldi federalinė agentūra „Rossotrudničestvo“.

Iš 691 deputatų, dalyvavusių balsavime, šį dokumentą palaikė 304, prieš – 179, susilaikė – 208 deputatai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas priimtą rezoliuciją, pasveikino RT ir Sputnik su rezultatyviu darbu ir pažymėjo, kad rezoliucija byloja apie akivaizdžią degradaciją demokratijos sampratos Vakarų visuomenėje. Putino žodžiais, jis viliasi, kad sveikas protas nugalės ir realių Rusijos MIP apribojimų nebus.

Agentūra Sputnik savo ruožtu pareiškė, Europos parlamento rezoliucija yra tiesioginis MIP ir žmogaus teisių pažeidimas ir kviečia ES neįvedinėti valstybinės cenzūros.

Lietuvoje, kaip žinome, valstybinė MIP cenzūra jau įvesta ir televizijos žiūrovai už savo pinigus nuo praėjusio pirmadienio jau nebegali matyti Rusijos kanalo Rusija 1 laidų.

„Baltieji šalmai“ falsifikuoja faktus

Video siužete žuvęs vyras staiga prisikelia iš mirusiųjų. Tai ne pirmas „Baltųjų šalmų“ falsifikatas.

Baigiamoji Gerdo Vilderso kalba teisme

Arabai džiūgauja: Alachas pasiuntė ugnį ant sionistų

Izraelio portale 9tv rašoma, kad Palestinos autonomijoje ir arabų valstybėse žinios apie gaisrus Izraelyje sukėlė džiaugsmą ir džiūgavimą. „Sionistinė šalis dega“ - šis posakis šiandien tapo pačiu populiariausiu tarp arabų socialinių tinklų lankytojų, praneša Egipto laikraštis „Al-Jaum al-sabaa“.

Laikraštis „al-Dostor“ cituoja dar vieną populiarų interneto šūkį: „O, Alache, apšlakstyk juos iš dangaus benzinu 95-m“.

„Izraelis bandė uždrausti muedzinus, dabar jį apėmė ugnis, šlovė Alachui“, - parašė Tviteryje aukštas Dubajaus policijos pareigūnas.

Socialiniuose tinkluose arabai viliasi, kad ugnis sunaikins strateginius objektus ir sukels ekologinę katastrofą, persimetęs į kariuomenės arsenalus ir chemijos kombinatus.

„Tegu visi Izraelio kaimynai jam padeda - „Tegul visi Izraelio kaimynai jam padeda – siunčia lėktuvus, pilnus benzino, ir apšlaksto juo gaisro rajonus, noriu užuosti barbekiu iš sionistų kvapą“ - parašė vienas iš Feisbuko vartotojų.

Paskyroje, pavadintoje „Beit-Lechem TV“ paskelbtas video „ugnies įpūtimo dainos“, kurią atlieka musulmonų choras, matomai iš Beatliejaus, Daugybė arabų socialiniuose tinkluose skelbia gaisro židinių žemėlapį, kurį palydi piktais komentarais.

Feisbuko blogeris iš Gazos parašė: „Rusų lėktuvai, kurie kiekvieną degina nelaimingus sirus, dabar padeda gesinti sionistams ugnį okupuotose teritorijose. Alache, pametėk jiems dar ugnies“.

Kaip pažymi gaisrininkai, daugiau dviejų trečdalių dabartinių gaisrų yra padegimai, kitas trečdalis – dėl žmonių nerūpestingumo. Šią savaitę buvo ypač palankios sąlygos plisti ugniai – žemas drėgnumas, nelijo ir vėjuota.

Seniai besmegeniai ir sniego bobos išbraukė žodžio ir spaudos laisvę iš ES vertybių sąrašo?

Istorija kartojasi

Prie ES pagrindinių vertybių priklauso pederastija, islamizacija, beribės Briuselio biurokratų privilegijos, toleranciją bet kokiam blogiui ir t.t., ir pan. Su tuo man viskas aišku, o štai žodžio ir spaudos laisvė nuo gruodžio 23 dienos vertybė, ar jau ne vertybė, kai EP priėmė lenkės Anos Fotygos rezoliuciją dėl rusų propagandos ir sulygino rusus su islamo teroristais?

Ar tiesa nuo vakar, jei ji bus pasakyta ruso, jau ne tiesa, o propaganda? O jei melas bus skelbiamas Vakaruose, tai jau - tiesa?

O jei rusas pasakys, kad pederastija yra didžiausias žmonijos gėris, arba jis pasakys, kad Vokietija be islamizacijos, be milijonų arabų ir negrų sužlugs, kaip tada? Gal tos EP lenkų fertygos tada rėks, kad tai propaganda?

Kaip aš suprantu vakar įvykusį balsavimą Europos parlamente, kad kažkoks Briuselio perdyla man parašys tiesų sąrašą: kuri tiesa yra naudojimui tinkanti tiesa, o kurios tiesos aš jau naudoti negalėsiu.

Aš, prisipažinsiu, tokio žingsnio iš Europos parlamento ir laukiau. Viskas toje ES supuvo iki pat pašaknų, apsisuko ratu ir sugrįžo į tą patį rudai raudoną, hitleriniu totalitarizmu prasmirdusį praėjusį šimtmetį, net su jo „Drang nach Osten!“

Net neabejoju, bus tame puvėke ES, tame tautų konclageryje, labai greitai ant laikraščių parašyta didelėmis raidėmis - „Tiesa“, „Sodomo Tiesa,“ „Islamo Tiesa“ ir t.t. Ir visi žinos, kad tai „Tiesa“, o kur valdžios neparašyta „Tiesa“, tai ir nėra tiesa, ten propaganda, suprantama - rusiška.

Visa netiesa nuo šios idiotiškos Europarlamento rezoliucijos priėmimo dienos bus rusiška.

O ko jie siekia tokiomis rezoliucijomis?

Šitai senių besmegenių ir sniego bobų šutvei baisiai knieti atstumti kuo toliau Rusiją nuo Europos?

Na gerai, jie Rusiją atstums, nustums į Kinijos glėbį, į šių valstybių karinę ir ekonominę sąjungą, o ką darys tada šitas Eurazijos kontinento priedėlis, šita nupederastinta ir islamizuota ES?

Ką tada darys tie seniai besmegeniai ir sniego bobos fertygos iš niekam nereikalingos įstaigos – Europos Parlamento?