Vanagaitės skrydis virš jos apdergto lietuvių tautos lizdo: kvapas pasiekė Lenkiją

Kruopščiai suorganizuotas Lietuvos didvyrių ir valstybės dergimo skandalas, kuris, mano nuomone, yra skirtas reketuoti Lietuvą dėl žydų turto, o jo landsknechtu yra parinkta žydų kilmės Lietuvos veikėja Rūta Vanagaitė, pasiekė ir mūsų kaimynę Lenkiją. Vanagaitės skrydis virš jos apdergto lietuvių tautos lizdo ir antisemitizmo kurstymas tęsiasi...

Lenkijos dienraštyje „wPlytice“ pasirodė ilgametės lenkų dienraščio „Rzeczpospolita” korespondentės Vilniuje Maja Narbutt straipsnis, pavadintas „Skandalas Lietuvoje. Knygos apie holokaustą autorė užsipuolė nacionalinį lietuvių didvyrį“. Straipsnis dar labiau sustiprino R.Vanagaitės paskleistą dvoką.

Maja Narbutt rašo: „Knygos apie holokaustą užsipuolė nacionalinį lietuvių didvyrį, kas iššaukė nepasitenkinimo audrą. Jos knyga buvo išimta iš knygynų. Tai įvyko kartu su griežta kritika užsienio MIP, kurios ėmė rašyti, kad antisemitinė Lietuva užčiaupia burną laisvam žodžiui“.

Toliau autorė perpasakoja visiems mums gerai žinomą Vanagaitės šmeižtą prieš mūsų tautos didvyrį Adolfą Ramanauską – Vanagą, kuris buvo grindžiamas žydo KGBisto-sadisto Nachmano Dušanskio kankinimų protokolais.

Narbutt cituoja „Vilniuje gimusį rusų istoriką“ lenkiška pavarde Jarosław Wołkonowski, kuris laikosi antilietuviškos istorinės pozicijos, juodinančios lietuvių tautos pasipriešinimą sovietinei okupacijai.

Istorikas sako: „Aš ėmiau labai gerbti Vanagaitę po susitikimo Lenkų namuose Vilniuje. Ji atėjo su Efraimu Zuroffu, iš Vizentalio centro Jaruzalėje. Nieko neslėpė, net klausimus, kurie galėjo būti jai skausmingi, kaip, pavyzdžiui, kad jos senelis sudarinėjo žydų sąrašus. Lenkai Lietuvoje puikiai žinojo rolę, kurią vaidino lietuviai holokausto metu. Visi žinojo, Pavilnio miške lietuvių šauliai masiškai šaudė žydus, lenkų intelektualus, lavonus metė į milžiniškas duobes, iškastas, kaip kuro bakai. Kai kas girdėjo apie kitas represijas, kaip, pavyzdžiui, žudynes Kaune, kur lietuviai žudė žydus, dar iki to, kaip įėjo vokiečiai, o per radiją buvo retransliuojamas Lietuvos himnas.

Šias žinias lenkai Lietuvoje neišnešdavo iš namų, nes mokykloje buvo tylima šia tema, kaip sovietiniais metais, taip ir po nepriklausomybės Lietuvoje atstatymo, kada jie atakavo Armiją Krajovą, išaukštindami tuo pačiu metu lietuviškus kolaboracionistų junginius. (A.L. pastaba: Mano draugo Edvardo Ambrulevičiau atrasti, o tėvo dr. Juozo Lebionkos kartu su „Vilnijos Draugija“ ir kitais mokslininkais istorikais paskelbti Armija Krajova archyvai įrodė, kad ši lenkų organizacija karo metu buvo suplanavusi ir vykdė lietuvių genocidą).

Tik Rūta Vanagaitė atvėrė akis daugumai lietuvių į tai, kas vyko karo metu. Pramušė abejingumo sieną. Juk nužudytų žydų procentas čia buvo pats didžiausias visoje Europoje. Mano lietuviški draugai po jos knygos perskaitymo buvo šoke, net susitaikė su tuo, kad teks susitaikyti ir priimti tai omenin.“ - pasakė Jarosław Wołkonowski.

Kenas Kizis romane "Skrydis virš gegutės lizdo" aprašė sistemos gniuždoma žmogų, o R.Vanagaitė, dergdama į lietuvių tautos lizdą savo  surogatais ir propagandinėmis kelionėmis po Rusiją, gniuždo lietuvių tautą. 

Man savigarba neleidžia toliau perpasakojinėti straipsnio autorės reziumuoto Vanagaitės šmeižto prieš lietuvių tautą. Paminėsiu tik tai, kad žurnalistė Maja Narbutt įsitikinusi, kad Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ sėkmę garantavo būtent tai, kad Vanagaitė yra lietuvė.

Galiu nuliūdinti ponią Narbutt, Vanagaitė žydų supratimu nėra lietuvė, ji yra „mūsiškė“.

Mano gerai informuoto šaltinio žiniomis, Rūtos Vanagaitės mama – žydė. Mano šaltinis pažinojo ją asmeniškai. Vanagaitė ir pati yra minėjusi apie žydą prosenelį: „Taip. Mano prosenelis iš motinos pusės buvo Seradzinskis, Rygos batsiuvys. Dabar jau žinote viską.“

Geriausias R.Vanagaitės žydiškumo įrodymas yra jos partneris – religingas sionistas Efraimas Zuroffas, kuris yra, kas galėtų tai paneigti, viso gerai organizuoto reketo prieš Lietuvą sumanytojas.

Nuorodos:

https://wpolityce.pl/polityka/367670-skandal-na-litwie-autorka-ksiazki-o-holocauscie-zaatakowala-narodowego-bohatera-litwinow

http://lebionka.blogspot.lt/2016/10/armija-krajova-archyvo-atradimo-istorija.html

http://lebionka.blogspot.lt/2017/08/lenkija-dvigubu-istorijos-standartu.html

https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2016/02/01/news/ruta-vanagaite-apie-savo-protevius-ir-zydiska-krauja-1589933/

Kaip atsaką lietuvių tautos šmeižikams aš žemiau pateikiu signatarės dr.Rūtos Gajauskaitės straipsnį "Genocidas ar Holokaustas?"

Dr.Rūta Gajauskaitė. Genocidas ar Holokaustas.

http://www.llks.lt/pdf/Holokaustas%20ar%20genocidas.pdf

Jau savaitė kaip Lietuvos Seime puikuojasi M. Duškero paroda „Lietuvos žydų organizacijos dokumentuose iki 1941 m.“ , tačiau kažkaip nematyti komunistų partijos veiklos ir 4 komunarų nuteisimo myriop eigos bei finalo pėdsakų. O juk sovietmečiu buvo net paminklas Kaune pastatytas jiems, – sukilimus kėlusių komunistų vadams. Juk dar neužmiršome jų pavardžių. Tai – Josif Greifenberger, Rafail Čarn, Karl Požėlo ir Kazys Giedrius. Prisimename ir pirmuosius Lietuvos komunistų partijos centro komiteto KGB skyriaus kadrus – E. Rozovskij, D. Todes, J. Komod, F. Kranstin, A. Slavin. Vis dar neužmirštame ir paskutinio KGB vadovo Nachmano Dušanskio bei 72 jo sėbrų, sėkmingai pasprukusių į Izraelį nuo atsakomybės už lietuvių Genocidą. Budelių Lietuvai negražina Izraelis ligi šiolei jau 20 metų. Tuo tarpu Lietuvos Seime rugsėjo 22 d. vyko konferencija apie litvakus, o ES, Izraelio ir kitų šalių ambasadoriai diskutavo tema „Holokaustas ir jo istorinės pasekmės“. O jau atrodė, kad po komunizmo prilyginimo fašizmui, ES Holokausto tema nebedominuos bendro rudai-raudonų marksistų įvykdyto Žmonijai Genocido fone. Tik Europos Tautų piliečių aukos viršija 100 mln. gyvybių, (fašistų konclageriuose 18 mln., komunistų gulaguose – 93 mln.), o kur dar 50 mln. žuvusių frontuose? Tuo tarpu deklaruojamas Holokausto žydams 6 mln. skaičius tikrai kukliai atrodo 150 mln. aukų fone. Juo labiau, kai šis skaičius pradėjo labai sparčiai tirpti...

Iš Europos ta „marksizmo šmėkla“ nusivalkiojo po kitus kontinentus ir iki šiolei naikina tautas: 45 mln. Kinijoje, 3 mln. Kambodžoje, 1 mln. tucių aukų Afrikoje. O kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose – matome visi. Tai vis to paties Mordochėjaus Levi aukos: Karlo Markso vardu sukūrusio marksizmo teoriją, mutavusią iš marksizmo į liberalus, kosmopolitus, globalistus, semitus ir kitus eruditus, bet vis siekiančius tų pačių tikslų. Taigi, ir pasekmės tos pačios. Bet grįžkime į Lietuvą. Rugsėjo 24 d. Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vilniaus geto sunaikinimui paminėti. O juk galėjo tokių aukų ir nebūti. Raudonieji partizanai siūlė labai realų pabėgimo planą, bet Geto vadovai atsisakė...

Taigi, Seime buvo apie ką kalbėti ir šį bei tą nutylėti. O pusė tiesos blogiau už melą. Sakykime, ką reiškia tai, kad šiuokart jau kalbama ne tik apie nacių, o ir sovietinio režimo nusikaltimus Lietuvai, jų įvertinimą ir (būtinai) už žalos atlyginimą, kai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky tėvas sovietmečiu dirbo represinėje struktūroje – Lietuvos respublikinės prokuratūros ypatingų (KGB) bylų tyrime? Tai F. Kukliansky nuomone, mes, lietuviai, turėtume atlyginti už jos tėvo S. Kuklianskij žydams padarytą žalą? Juk tai mes, lietuviai, buvome okupuoti ir rudų, ir raudonų marksistų, tai ar ne mums kažkas turėtų atlyginti padarytą žalą? Pagal F. Kukliansky – tai okupuotasis dar turi duoti „magaryčių“, kad nebūtų apjuodintas svetimu purvu? O juk apjuodino lietuvių tautą žydšaudžiais per visą pasaulį ir nutilo, tik nusprendus duoti žydams tas „magaryčias“. Apie išvystytą „Holokausto industriją“ jau rašo patys žydai. Ir ne straipsnius rašo, o rašo ištisas knygas, kaip niekieno neįpareigoti sionistai susižėrė nukentėjusiųjų žydų vardu milijardines sumas, o išlikusiems gyviems išdalino vos po 3 tūkstantėlius, ir kvit. Argi neįdomu kaip skaičiuosis F. Kukliansky? Tuo pačiu ir Zurofas pristabdė savo „polėkį“ į Lietuvą, juo labiau, kad jam buvo pakartotas jo paties 10 000 Lt pasiūlymas ne už žydšaudį, o už žydą, padėjusį išgelbėti nors vieną lietuvį!!! Ir Zurofas staigiai ne tik nutilo, bet ir pradingo iš Lietuvos... 

O tai rodo, kad užmynėm ant Achilo kulno. Pasirodo, reikia kalbėti ne apie žudymus, o apie gelbėjimą. Argi žmogžudys gali būti įvertintas 10 000 litų, o gelbėtojas – t. y. didvyris, – kukliai nutylėtas? Okupanto ir okupuotojo požiūris į didvyrį ir žudiką – skirtingas. Okupantui besiginančiojo partizanas – žudikas, o užgrobtai Tautai – jis didvyris. Tai kodėl mes turime savo didvyrius vertinti pagal okupanto kriterijus? Neturime. Todėl šiandien privalome peržiūrėti Lileikio, Dailidės, Impulevičiaus ir daugelio kitų bylas ir juos reabilituoti. Maža to, pagal žmogiškumo principus jau pats laikas kas gera prisiminti, o kas bloga – lai išblės... Lietuviai tai ir daro – nedrasko akių ir neskalambija varpų.

Pats didžiausias Lietuvos žmoniškumas buvo pademonstruotas II Pasaulinio karo metu tiek Valstybei, tiek piliečiams gelbėjant žydus, čia pat užmiršus žydiškos KGB represijas ir tremtis 1940 metais. Pagal ambasadoriaus A. Eidinto knygą „Žydų žudymo byla“, Lietuva išgelbėjo 56 000 žydų vien tik išplatinus palengvintu būdu tarptautinį blanką lietuvių-prancūzų kalba per spaudos kioskus. Būtent jį nusipirkęs žydas už 50 ct ir užpildęs bei pridėjęs nuotrauką, galėjo pirmoje pasitaikiusioje policijos nuovadoje gauti užtvirtinantį dokumentą – antspaudą. Tai, šiuolaikine terminija, buvo lygu užsieniniam pasui, gaunamam be jokios biurokratijos. Sugihara ir dėjo vizas pabėgėliams ant lietuviškų blankų, o ne ant kaktų. Ambasadorius A. Eidintas savo knygoje nurodo ne tik išsigelbėjusių žydų skaičių, bet ir šalis, - kur ir kiek suspėjo pabėgti su lietuviškais dokumentais persekiojamųjų. Maža to, Gurevičiaus išleistoje knygoje yra pateikta 14 000 žydų pavardžių, kuriuos išgelbėjo Lietuvos piliečiai, nurodant ne tik profesiją, bet ir socialinę padėtį. Taigi, viso Lietuvoje nuo Holokausto išgelbėta 70 000 žydų ir išgelbėta būtent tų – tyliųjų didvyrių, kuriems reikėtų nors padėkoti, o ne juodinti ir žalą iš jų reikalauti atlyginti. Taigi, Lietuva ne žydšaudžių kraštas, o gelbėtojų. Karo metu nacisto A. Eichmano sąrašuose nurodytas 134 000 žydų Lietuvoje skaičius, todėl Lietuviai išgelbėjo daugiau nei pusę pasmerktųjų. Savo skunde Niurnbergo tribunolui, Žydų suvažiavimas Miunchene teikė 150 000 žydų skaičių. Ir kasmet šis skaičius buvo didinamas iki šiandien išaugusio 220 000. Net ir tokiu atveju lietuviai išgelbėjo 1/3 litvakų. O per visą pasaulį melagingai skelbiama – beveik visus išžudę?! Jau ES atitaisinėjami tikrieji Holokausto skaičiai, pvz. Maidaneko konclageryje iš deklaruotų 1,5 mln. nužudytų žydų beliko ar tik ne 40 000? O ir Lietuvoje jau buvo „Lietuvos ryte“ skelbiama S. Alperavičiaus, kad žuvo 90 000 jo tautiečių. Šiandien ir vėl šis skaičius pakilo iki 220 000. O juk yra gyventojų surašymo duomenys ir paties žydo – A. Eichmano, žydų Holokausto planuotojo, sąrašai, yra dokumentai Niurnbergo tribunolui. Jų nepaneigsi. Pažymėtina, kad virš 800 „tyliųjų Lietuvos didvyrių“ vis tik yra pažymėti Izraelio Jad Vašemo „Pasaulio Teisuolio“ vardais. Jei išvesti koreliaciją 1000 gyventojų, tai Lietuva yra II-je vietoje tarp 32 pasaulio šalių pagal „Teisuolio“ vardą gavusių. Jei tokiu pačiu būdu skaičiuoti išgelbėtų žydų kiekį – ir vėl Lietuva yra II-je vietoje tarp kitų šalių. Lietuviai gelbėjo ne tik žydų gyvybes (70 000) bet ir žydų archyvus, jų šventas knygas Toras bei grąžino jas žydams. Ar kur nors yra pažymėta, pranešta, jau nekalbant apie padėką? Atvirkščiai, žydų institutas Amerikoje YIVO pasiskelbė patsai atradęs neįkainojamus pasaulyje žydų archyvus!!! Kai tokių archyvų kitos valstybės neatiduoda žydams išsivežti, o tik naudotis valstybės viduje. Lietuvoje šie vieninteliai pagal unikalumą Pasaulyje archyvai buvo išvežti į JAV?!! Tai vis AMB nuopelnas žydams ir praradimas Lietuvai. Tik gėrio siekyje yra visų Tautų ateitis, o ne nuoskaudų skaičiavime ir nepagrįstame kaltinime. Kas to nepaiso, tas pakerta savo ir tik savo ateitį bei sėkmę. Todėl siūlome žydams prisiminti Lietuvą per visą istorijos raidą kaip „Šiaurės Jeruzalę“, lietuvius kaip „tyliuosius didvyrius“, kad galėtumėte tikėtis prieglobsčio ateities katastrofose, kurias patys savo elgesiu sėjate, auginate ir brandinate.

KREIPIMASIS Į PASAULĮ DĖL ŽYDŲ GELBĖJIMO

Pastaruoju metu pasaulyje piktybiškai skleidžiama dezinformacija apie Lietuvos valstybės ir lietuvių dalyvavimą žydų holokauste. Iš tikro tai tikrovės neatitinkančios žinios, nes: − Lietuva – vienintelė valstybė Europoje, dar viduramžiais gelbėjusi žydus nuo pogromų: Lietuva ne tik priglaudė, bet ir įstatymiškai gynė žydus., − Lietuva jau 1939 m. priėmė karo pabėgėlius iš Lenkijos, tame tarpe apie 30 000 – 40 000 žydų., − Lietuva daugeliui pabėgėlių žydų išdavė tarptautinę galią turinčius dokumentus, kuriais remiantis visos valstybės ( tame tarpe ir Japonija) galėjo duoti vizas, garantavusias jų išsigelbėjimą nuo mirties; Taip išsigelbėjo 56 000 žydų nuo fašistų teroro. − Okupavus Lietuvą, žydus gelbėjo dešimtys tūkstančių lietuvių, patys rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybe, tačiau nėra nei vieno atvejo, kad žydai gelbėtų lietuvius nuo nacių ar komunistų teroro; − Už žydų gelbėjimą 2 705 lietuviai pripažinti žydų gelbėtojais , o 800 lietuvių suteiktas Pasaulio Teisuolio vardas; − Lietuva viena iš nedaugelio valstybių nedalyvavo SS dalinių formavime ir neturėjo bendrų valdymo institucijų su nacistine Vokietija. Todėl mes privalome ginti savo tautos ir Lietuvos garbę:

1. Aiškindami pasauliui tikrąją Lietuvos valstybės istoriją;

2. Demaskuodami istorijos falsifikatorius bei jų tikslus;

3. Smerkdami piktybiškai kenkiančius lietuvių tautai ir valstybei bei pažeidžiančius nekaltumo prezumpciją;

4. Reikalaudami iš Lietuvos žydų bendruomenės bent lojalumo Lietuvai, jeigu jos nariai nesupranta, kiek gero lietuvių tauta jiems padarė ir nesusipranta būti bent dėkingais už 600 metų gyvenimo, kūrybos ir klestėjimo mūsų žemėje, už lietuvių tautos atjauta žydams, suteiktą prieglobstį ir gelbėjimą;

 5. Vesdami tolygų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Izraelio teisėsaugos institucijų, Lietuvos Genocido ir Rezistencijos tyrimo centro ir Vizentalio centro dėl tikrųjų lietuvių ir žydų Genocido vykdytojų išaiškinimo, jų patraukimo atsakomybėn.