Izraelio portalas 9 tv informuoja, kad
Izraelio nacionalinio saugumo vadovybė kontaktuoja su penkiomis
Afrikos valstybėmis, kad iš šalies išsiųsti afrikiečius
pabėgėlius. Čia kalbama apie pabėgėlius, kurių saugumui, JTO
nuomone, kyla pavojus gyvybei jų kilmės šalyse. Šie žmonės,
Izraelio vertinimu, sudaro viso labo 2% nuo visų
„pabėgėlių“. Visiems kitiems „pabėgėliams“ -ekonominiams
imigrantams galioja principas: lagaminas, oro uostas ir namučiai
namai. Dauguma, gavę 3,5 tūkstančio eurų kelionpinigių, išvyksta
ieškoti geresnio gyvenimo į Europą, kur vėl užsiregistruoja
pabėgėliais.
Valstybės, į kurias Izraelis planuoja
deportuoti pabėgėlius, nėra skelbiamos, kad „priešiškos jėgos,
norinčios suniveliuoti valstybės žydišką charakterį, negalėtų
pakenkti šioms Izraelio pastangoms išvalyti šalį“ nuo dar čia
likusių dešimčių tūkstančių afrikiečių pabėgėlių.
Reikia pažymėti, kad nauji pabėgėliai
iš Afrikos į Izraelį praktiškai nebeatvyksta, nuo jų Izraelį
saugo 11 metrų tvoros ir ginkluota apsauga. Niekas čia neleidžia
afrikiečiams laipioti per šias sienas, kaip tai vyksta Ispanijoje,
apie pabėgėlių vargus praktiškai nepasakoja pasaulio spauda,
nesmerkia šios valstybė „nežmoniško“ elgesio, negraudina
publikos nuotraukomis apie kelionės iškankintus vaikelius ir
kenčiančias jų mamas. Tai pastebi spauda Vyšegrado (V4)
valstybių, kurios dėl atsisakymo įsileisti pabėgėlius nuolatos
yra atakuojamas Briuselio, JTO, Sorošo NVO ir kairiųjų.
Pasinaudodami milžiniška savo ekonominę ir politinę įtaką,
žydai sugeba užčiaupti burnas MIP, JTO, Briuselio biurokratijai.
Lieka tik Sorošas, kuris tapo bendru V4 šalių ir Izraelio premjero
Benjamino Netanyahu priešu ir kairieji (daugiausiai moterys, kurios,
Izraelio interneto komentatorių nuomone, yra pasiilgusios aistringų
afrikiečių meilės).
Žinoma tik, kad Izraelio pasiuntinys
tariasi dėl galimybės išsiųsti pabėgėlius į Afrikos valstybes.
Ankstesni Izraelio mėginimai išsiųsti
Sudano ir Eritrėjos piliečius buvo bevaisiai – pagal tarptautines
konvencijas šios valstybės yra skaitomos pavojingomis ir ten siųsti
migrantų negalima. Išsiųsti juos į trečiąsias šalis irgi
neįmanoma be šių „trečiųjų šalių“ sutikimo. Ruanda ir
Uganda jau atsisakė juos priimti.
Net neinformavę ES valstybių, JTO
pabėgėlių agentūra tarėsi su Izraeliu, kad Sudano ir Eritrėjos
pabėgėlius deportuoti į Europą. Kilus ES valstybių
pasipiktinimui dėl tokio savivaliavimo, planas nebuvo pilnai
realizuotas. Vis tiktai, buvo pranešimų, kad dalis nelegalų, gavę
Izraelio finansinę paramą, išvyko į Europą.
9 tv žodžiais, Tel-Avivo pietinių
kvartalų gyventojai, kurie labiausiai kenčia nuo nelegalių
imigrantų, šį ketvirtadienį planuoja masinę protesto
demonstraciją prie Izraelio premjero kanceliarijos Jeruzalėje.
Pažymima, kad ir pabėgėliai
apsiprato Izraelyje. „Globojami kairiųjų visuomeninių
organizacijų jie įrodinėja savo teises, stoja į profsąjungą,
nors pagal Izraelio įstatymus neturi teisės dirbti šalyje, ir
rengia demonstracijas Jeruzalėje prieš Eritrėjos diktatorių
Isajasa Afeverki, tvirtindami, kad jis siunčia į Izraelio pabėgėlių
kvartalus savo emisarus-agitatatorius. Eritrėjos valdžios
šalininkai ir priešininkai net rengia Izraelyje muštynes. Be to,
migrantai meluoja ir tvirtina, kad Izraelis juos išsiunčia dėl to,
kad jie yra negrai, o ne todėl, kad jie į Izraelį atvyko
nelegaliai.“
Kol kas teismas neleido valstybei
laikyti nelegalus įkalinimo įstaigose be teismo, kol šie nesutiks
laivanoriškai išvykti iš šalies.
Pabėgėlių atvykimo ir deportacijos
istorija Izraelyje
Šių metų sausio pradžioje Izraelio
vyriausybė paskelbė ultimatumą „pabėgėliams“ iš Afrikos:
per 90 dienų išsinešdinti lauk iš Izraelio. Izraelio teismas
vėliau sustabdė šį nutarimą.
Vasario 4 dieną Izraelio premjeras
Benjaminas Netanyahu pakartojo, kad šiems planams niekas
nesukliudys, net Džordžo Sorošo ultrakairioji organizacija
„Naujasis izraelietiškas fondas.“
Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad
nepaisant antiizraelietiškos ultrakairiosios organizacijos „Naujas
izraelietiškas fondas“ pastangų, Afrikos nelegalai bus išvyti už
šalies ribų pagal vyriausybės programą. „Tai jums nepadės,
šiandien mes pradėjome operaciją išsiuntimo nelegalių migrantų
iš Izraelio. Taip pat elgiasi kitos išvystytos valstybės, ir
pirmiausiai JAV. Taip pat, kaip mes sustabdėme migraciją tvoros
pagalba, kurią aš pastačiau pasienyje su Sinaju, aš įvykdysiu ir
savo pažadą apie išvijimą infiltrantų iš šalies“, - parašė
Netanyahu Feisbuke“.
Su žodžiais „tai jums nepadės“
Netanyahu pateikė nuorodą į Užsienio reikalų ministerijos
portalą, kuriame aprašomos pastangos „Naujojo izraelietiškojo
fondo“ užkertant kelią išsiųsti Afrikos nelegalus iš Izraelio,
kas atitinka bendrai programai šios organizacijos, dedančios
pastangas suniveliuoti Izraelio valstybės žydišką charakterį ir
vykdyti tolimesnį šalies užgrobimą arabais ir musulmonais.
„Naujas izraelietiškas fondas“
(organizacija, užregistruota JAV ir neturinti formaliai nieko bendro
su Izraeliu), išskyrė 600 tūkstančių dolerių veiklai užkertant
kelią realizuoti valstybės programą, dėl nelegalų deportacijos.
Pagal vyriausybės planą, iki
balandžio mėnesio iš šalies buvo planuojama išvykti 35
tūkstančius nelegalų. Buvo paskelbta, kad jeigu iki kovo pabaigos
to jie nepadarys laisvanoriškai, gavę 3500 dolerių „išvykimui“,
tai vyriausybė išsiųs juos priverstinai – atnaujinti susitarimai
su Ruanda ir Uganda leidžia tai padaryti be sutikimo pačių
deportuojamųjų.
Izraelio teritorijoje 2017 metų
pabaigoje buvo radę prieglobstį 27000 Eritrėjos piliečiai, 7500
sudaniečiai ir 2500 atvykėliai iš kitų Afrikos valstybių.
Deportacijos programai buvo numatyta 300 milijonų šekelių.
Per pastaruosius tris metus iš
Izraelio buvo iškraustyta 15800 afrikiečių — 9 200
eritrėjiečiai, 5 300 sudaniečių ir 1300 kitų Afrikos valstybių
piliečių.
2017 metais 60% išvykusių nelegalų
keliavo į Europą, 20% — į Ugandą ir Ruandą ir 16% sugrįžo į
tėvynę.
Savo noru išvykstantys iš Izraelio
iki kovo mėnesio gaus 3,5 tūkstančių dolerių kelionei. Šiuo
metu Izraelyje yra 38 tūkstančių „infiltratų“, kurie į šalį
atvyko be reikalingų tam dokumentų.
Dauguma atvykusių į Izraelį
„infiltratų“ tvirtino, kad bėgo nuo karo ir persekiojimų,
turėjo oficialų pabėgėlių statusą. Izraelio nuomone, tikrų
pabėgėlių tarp jų yra 2%, o visi kiti –
ekonominiai migrantai. Europoje visi tokie “infiltrantai”
padaryti “pabėgėliais.“ Čia net iš
Izraelio išprašyti „infiltrantai“ padaromi „pabėgėliais“,
nors Izraelyje jie pripažinti ekonominiais migrantais. Tai dar kartą
parodo, kad Europos tikslas – negrizuoti ir islamizuoti Europą.
Lenkų spauda komentuodama Izraelio
nutarimą, kėlė klausimą, kokia reakcija butų pasaulyje, jeigu
tokių priemonių imtųsi Vengrija ar Lenkija?
Premjeras Netanyjahu „atkreipė
dėmesį į terorizmo grėsmę, kurią atneša nekontroliuojama
imigracija. Šis nekontroliuojamas srautas migrantų iš Afrikos gali
sukelti grėsmę Izraelio valstybės europiniam charakteriui.“
Lenkų dienraštyje wPolytice buvo rašoma: „Užduosiu jums tą
patį klausimą. Įsivaizduokite reakciją į žodžius apie tai, kad
imigracija kelia grėsmę „lenkiškam valstybės charakteriui“?
Nebūtų kaltinimo ksenofobija, fašizmu, nacionalizmu?“
Netanyahu pasisakė priei imigraciją,
nes ji "yra grėsmė mūsų civilizacijai". Dideliu mastu
tai liečia „iškastravimą“ Europos identiteto, kuris susidūręs
su islamu neturi šansų išsigelbėti dėl savo sukurtų taisyklių.
„Pati didžiausia problema yra ne
teroro aktai. Didžiausiu pavoju yra civilizacinių normų
rekonstrukcija. Tai sugriovimas, kalbant Amerikos neokonservatorių
žodžiais, mūsų gyvenimo būdo. Šis griovimas yra sisteminis ir
nuoseklus.
Žydai iki šiol didžiuojasi savo
šalimi ir civilizacija, kurią sukūrė Artimuosiuose Rytuose. Myli
savo šalį savo identitetą. Gerai žino, kuo gresia jį prarasti.
Oikofobija, taip paplitusi vakarų civilizacijoje, jiems svetima.
Todėl jie turi jėgą ir dvasią, kad išgelbėti
judėjo-krikščionišką civilizaciją. Europa tokio noro neturi. O
gal ir nebėra ko gelbėti?“, - pasakė Netanyahu.
Kaip Izraelis sutvarkė afrikiečių
imigracijos problemą
Afrikos nelegalai ėmė veržtis į
Izraelį 2006 metais, kai į šalį atvyko 200 sudaniečių. Greitai
jiems iš paskui atvyko jų giminės, o taip pat dezertyrai iš
Eritrėjos kariuomenės. 2007 metais kas mėnesį Izraelio sieną jau
kirsdavo po 600 migrantų, tarp kurių tik ketvirtadalis buvo tikri
pabėgėliai iš Darfuro. 2007 metų gale šalyje jau buvo 8000
afrikiečių.
Imigrantų srautas augo. Nuo 2008 iki
2011 metų į Izraelį prasiskverbė 45000 nelegalių migrantų,
pagrinde iš Eritrėjos. Ėmė protestuoti Telavivo gyventojai ir
protingų žmonių šalies vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių.
Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta 140 kilometrų siena,
kuri kainavo 400 milijonus dolerių, Ši investicija atsipirko su
kaupu, nes nuostoliai dėl imigrantų būtų daug didesni.
Jeigu 2012 metais į Izraelį atvyko
6357 nelegalių imigrantų, tai po metų — viso 36.
Naujai atvykstantiems skyrė griežtai
saugomą kompleksą Sachnorim Negev dykumoje. 2012 pradžioje beveik
visus šio komplekso įkalintus „pabėgėlius“ pervedė į Cholot
— naują nelegalių migrantų laikymo centrą. Tuometinė Vidaus
reikalų ministro pavaduotoja Faina Kiršenbaum pasakė, kad bus
„tęsiama humaniško elgesio politika su nelegalais,
prasiskverbusiais į Izraelį ieškant darbo, tuo pačiu metu daroma
viskas, kad jie išvyktų iš šalies“.
Išstūmimo kursas
2012 metais Izraelyje jau buvo 54
tūkstančiai imigrantų, priemiesčiuose ėmė formuotis jų geto.
Esminė problema — migrantų statusas: beveik visi pateikė
prašymus dėl politinio prieglobsčio, bet vyriausybė vengia juos
pripažinti politiniais pabėgėliais, ir linkusi kalbėti apie
„ekonominius infiltrantus“, „darbo“ migrantus. Tai daroma,
kad jiems negaliotų Izraelio 1951 metais pasirašyta Konvencija dėl
pabėgėlių, pagal kurią tokiems žmonėms turėtų būti
suteikiamas prieglobstis.
Nesant galimybės deportuoti šiuos
„pabėgėlius“ Izraelio valdžia maksimaliai apsunkina jų
gyvenimą Izraelyje, kad šie laisvanoriškai išvyktų namo.
Migrantams yra duodamas laikinas leidimas gyventi šalyje, kurį
reikia atnaujinti kas trys mėnesius. Tai jiems leidžia likti
šalyje, bet nesuteikia juridinės teisės dirbti ir gauti socialinių
tarnybų teikiamas paslaugas.
Migrantai ne kartą rengė protesto
akcijas, bet šalies valdžia į tai reaguoja griežtai. Policija
gavo teisę sulaikyti bet kurį afrikietį, kurį įtaria nusikaltus,
metams laiko be kaltinimo pateikimo.
Premjeras Benjaminas Netanyahu pasakė:
„Tai ne pabėgėliai, o žmonės, pažeidžiantys įstatymus, ir su
jais elgiasi pagal įstatymus“.
Vienas iš naudojamų būdų išstūmimo
migrantų iš šalies yra delsimas nagrinėti prašymą dėl
politinio prieglobsčio. Izraelyje prieglobstis suteikiamas tik 0,2
procentams Eritrėjos piliečių, „Durnių laivo“ šalyje
Lietuvoje – 100%.
Yra papildoma
problema su deportavimu į Sudaną ir Eritrėją. Eritrėjoje
repatriantų laukia persekiojimai, o su Sudanu Izraelis neturi
diplomatinių santykių. Izraelis aktyviai padėjo Sudano
sukilėliams, kurie Sudano pietuose 2011 metais įkūrė
nepriklausomą valstybę Pietų Sudaną
ir nedelsiant su juo užmezgė diplomatinius
santykius.
Tenai ir buvo išsiųsta apie
tūkstantis migrantų iš Sudano išimtinai laisvanoriškai, kaip
tvirtino Izraelis. Jiems buvo nupirkti lėktuvo bilietai ir išmokėta
po 1000 dolerių grynais. Po to Izraelyje liko ne daugiau 60 išeivių
iš Pietų Sudano.
Šią deportacijos schemą Izraelis ėmė
taikyti ir „pabėgėliams“ iš kitų Afrikos valstybių. Jiems
siūloma po 3500 dolerių grynais ir lėktuvo bilietas namo arba į
trečiąją Afrikos šalį: Ruandą arba Ugandą, kurios gavo
materialinę paramą iš Izraelio.
Atvykę į šias šalis afrikiečiai
dažniausiai bando bėgti dar kartą, tik jau dabar į Europą.
Izraelio migracijos tarnybų duomenimis
į trečiąsias šalis nuo 2014 metų buvo deportuota 7000
afrikiečių. Nepaisant to 2015 metais jų Izraelyje vis dar jų buvo
42 tūkstančiai. 2016 metais
iš Izraelio savo noru išvyko 2700 migrantų iš Afrikos. Tai 700
žmonių daugiau negu 2015 metais. Per tą patį laiką į šalį
prasiskverbė tik 18 nelegalų iš Afrikos.
Mokykimės gyventi
iš žydų ir Izraelio, semkimės jų išminies puoselėjant savo
šalį, saugant ją nuo pabėgėlių invazijos.
Nuorodos ir šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą