Izraelio ultimatumas „pabėgėliams“ iš Afrikos: per 90 dienų išsinešdinti lauk iš Izraelio. 60 % išvarytų iš Izraelio „pabėgėlių“ vyksta į Europą

Atvykstantys į Izraelio VRM pratęsti savo trijų mėnesių vizų imigrantai gauna įspėjimą, kad bus patalpinti į kalėjimą, jei per tris mėnesius neišvyks iš Izraelio, apie tai prieš pat naujuosius metus pranešė Izraelio spauda.

Pirmasis etapas nelies vaikų, moterų virš 60 metų, nepilnamečių vaikų tėvų ir asmenų, nukentėjusių nuo prekeivių žmonėmis, o taip pat psichikos ligonių.

Portalo israinfo.co.il duomenimis, Izraelio teritorijoje 2017 metų pabaigoje buvo radę prieglobstį 27000 Eritrėjos piliečiai, 7500 sudaniečiai ir 2500 atvykėliai iš kitų Afrikos valstybių. Deportacijos programai numatoma 300 milijonų šėkelių.

Per pastaruosius tris metus iš Izraelio buvo iškraustyta 15800 afrikiečių — 9 200 eritrėjiečiai, 5 300 sudaniečių ir 1300 kitų Afrikos valstybių piliečių.

2017 metais 60% išvykusių nelegalų keliavo į Europą, 20% — į Ugandą ir Ruandą ir 16% sugrįžo į tėvynę.

Savo noru išvykstantys iš Izraelio iki kovo mėnesio gaus 3,5 tūkstančių dolerių kelionei. Šiuo metu Izraelyje yra 38 tūkstančių „infiltratų“, kurie į šalį atvyko be reikalingų tam dokumentų.

Dauguma atvykusių į Izraelį „infiltratų“ tvirtino, kad bėgo nuo karo ir persekiojimų, turėjo oficialų pabėgėlių statusą. Izraelio nuomone, tikrų pabėgėlių tarp jų yra 2%, o visi kiti – ekonominiai migrantai. Europoje visi tokie “infiltrantai” padaryti “pabėgėliais.“ Čia net iš Izraelio išprašyti „infiltrantai“ padaromi „pabėgėliais“, nors Izraelyje jie pripažinti ekonominiais migrantais. Tai dar kartą parodo, kad Europos tikslas – negrizuoti ir islamizuoti Europą.

Aš dar kartą kartą primenu eurokomisaro Vytenio Andriukaičio beprotiškus ir nusikalstamus paistalus apie „įvairių genetinių kompozicijų lietuvio sukūrimą“. Dar kartą patariu pažiūrėti į Europos komisijos vadovo Žano Klodo Junkerio girtus triukus, prisiminti Angelos Merkel biografiją, ir susimąstyti, kokie žmonės valdo ES.  

Lenkų spauda komentuodama Izraelio nutarimą, kelią klausimą, kokia reakcija butų pasaulyje, jeigu tokių priemonių imtųsi Vengrija ar Lenkija?

Premjeras Netanyjahu, kaip informuoja wPolytice, „atkreipė dėmesį į terorizmo grėsmę, kurią atneša nekontroliuojama imigracija. Šis nekontroliuojamas srautas migrantų iš Afrikos gali sukelti grėsmę Izraelio valstybės europiniam charakteriui.“ Toliau wPolytice rašoma: „Užduosiu jums tą patį klausimą. Įsivaizduokite reakciją į žodžius apie tai, kad imigracija kelia grėsmę „lenkiškam valstybės charakteriui“? Nebūtų kaltinimo ksenofobija, fašizmu, nacionalizmu?“

wPolytice pažymima, kad Netanyjahu pasisakė preiš imigraciją, nes ji "yra grėsmė mūsų civilizacijai". Dideliu mastu tai liečia „iškastravimą“ Europos identiteto, kuris susidūręs su islamu neturi šansų išsigelbėti dėl savo sukurtų taisyklių.

„Pati didžiausia problema yra ne teroro aktai. Didžiausiu pavoju yra civilizacinių normų rekonstrukcija. Tai sugriovimas, kalbant Amerikos neokonservatorių žodžiais, mūsų gyvenimo būdo. Šis griovimas yra sisteminis ir nuoseklus.

Žydai iki šiol didžiuojasi savo šalimi ir civilizacija, kurią sukūrė Artimuosiuose Rytuose. Myli savo šalį savo identitetą. Gerai žino, kuo gresia jį prarasti. Oikofobija, taip paplitusi vakarų civilizacijoje, jiems svetima. Todėl jie turi jėgą ir dvasią, kad išgelbėti judėjo-krikščionišką civilizaciją. Europa tokio noro neturi. O gal ir nebėra ko gelbėti?“, - rašoma wPolytice.

Kaip Izraelis sutvarkė afrikiečių imigracijos problemą

Afrikos nelegalai ėmė veržtis į Izraelį 2006 metais, kai į šalį atvyko 200 sudaniečių. Greitai jiems iš paskui atvyko jų giminės, o taip pat dezertyrai iš Eritrėjos kariuomenės. 2007 metais kas mėnesį Izraelio sieną jau kirsdavo po 600 migrantų, tarp kurių tik ketvirtadalis buvo tikri pabėgėliai iš Darfuro. 2007 metų gale šalyje jau buvo 8000 afrikiečių.

Imigrantų srautas augo. Nuo 2008 iki 2011 metų į Izraelį prasiskverbė 45000 nelegalių migrantų, pagrinde iš Eritrėjos. Ėmė protestuoti Telavivo gyventojai ir protingų žmonių šalies vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių. Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta 140 kilometrų siena, kuri kainavo 400 milijonus dolerių, Ši investicija atsipirko su kaupu, nes nuostoliai dėl imigrantų būtų daug didesni.

Jeigu 2012 metais į Izraelį atvyko 6357 nelegalių imigrantų, tai po metų — viso 36.

Naujai atvykstantiems skyrė griežtai saugomą kompleksą Sachnorim Negev dykumoje. 2012 pradžioje beveik visus šio komplekso įkalintus „pabėgėlius“ pervedė į Cholot — naują nelegalių migrantų laikymo centrą. Tuometinė Vidaus reikalų ministro pavaduotoja Faina Kiršenbaum pasakė, kad bus „tęsiama humaniško elgesio politika su nelegalais, prasiskverbusiais į Izraelį ieškant darbo, tuo pačiu metu daroma viskas, kad jie išvyktų iš šalies“.

Išstūmimo kursas

2012 metais Izraelyje jau buvo 54 tūkstančiai imigrantų, priemiesčiuose ėmė formuotis jų geto. Esminė problema — migrantų statusas: beveik visi pateikė prašymus dėl politinio prieglobsčio, bet vyriausybė vengia juos pripažinti politiniais pabėgėliais, ir linkusi kalbėti apie „ekonominius infiltrantus“, „darbo“ migrantus. Tai daroma, kad jiems negaliotų Izraelio 1951 metais pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių, pagal kurią tokiems žmonėms turėtų būti suteikiamas prieglobstis.

Nesant galimybės deportuoti šiuos „pabėgėlius“ Izraelio valdžia maksimaliai apsunkina jų gyvenimą Izraelyje, kad šie laisvanoriškai išvyktų namo. Migrantams yra duodamas laikinas leidimas gyventi šalyje, kurį reikia atnaujinti kas trys mėnesius. Tai jiems leidžia likti šalyje, bet nesuteikia juridinės teisės dirbti ir gauti socialinių tarnybų teikiamas paslaugas.

Migrantai ne kartą rengė protesto akcijas, bet šalies valdžia į tai reaguoja griežtai. Policija gavo teisę sulaikyti bet kurį afrikietį, kurį įtaria nusikaltus, metams laiko be kaltinimo pateikimo.

Premjeras Benjaminas Netanyahu pasakė: „Tai ne pabėgėliai, o žmonės, pažeidžiantys įstatymus, ir su jais elgiasi pagal įstatymus“.

Vienas iš naudojamų būdų išstūmimo migrantų iš šalies yra delsimas nagrinėti prašymą dėl politinio prieglobsčio. Izraelyje prieglobstis suteikiamas tik 0,2 procentams Eritrėjos piliečių, „Durnių laivo“ šalyje Lietuvoje – 100%.

Yra papildoma problema su deportavimu į Sudaną ir Eritrėją. Eritrėjoje repatriantų laukia persekiojimai, o su Sudanu Izraelis neturi diplomatinių santykių. Izraelis aktyviai padėjo Sudano sukilėliams, kurie Sudano pietuose 2011 metais įkūrė nepriklausomą valstybę Pietų Sudaną ir nedelsiant su juo užmezgė diplomatinius santykius.

Tenai ir buvo išsiųsta apie tūkstantis migrantų iš Sudano išimtinai laisvanoriškai, kaip tvirtino Izraelis. Jiems buvo nupirkti lėktuvo bilietai ir išmokėta po 1000 dolerių grynais. Po to Izraelyje liko ne daugiau 60 išeivių iš Pietų Sudano.

Šią deportacijos schemą Izraelis ėmė taikyti ir „pabėgėliams“ iš kitų Afrikos valstybių. Jiems siūloma po 3500 dolerių grynais ir lėktuvo bilietas namo arba į trečiąją Afrikos šalį: Ruandą arba Ugandą, kurios gavo materialinę paramą iš Izraelio.

Atvykę į šias šalis afrikiečiai dažniausiai bando bėgti dar kartą, tik jau dabar į Europą.

Izraelio migracijos tarnybų duomenimis į trečiąsias šalis nuo 2014 metų buvo deportuota 7000 afrikiečių. Nepaisant to 2015 metais jų Izraelyje vis dar jų buvo 42 tūkstančiai. 2016 metais iš Izraelio savo noru išvyko 2700 migrantų iš Afrikos. Tai 700 žmonių daugiau negu 2015 metais. Per tą patį laiką į šalį prasiskverbė 18 nelegalų iš Afrikos.

Buvo pranešta, kad Izraelis artėja prie susitarimo su trečia Afrikos valstybe, kuri sutinka priimti imigrantus iš Sudano ir Eritrėjos. Pagal šią sutartį bus galima išsiųsti ne tik pačius nelegalus, bet ir jų šeimas.

P.S. Švedija daugiausiai migrantų iš Afrikos ir Azijos priėmusi valstybė Europoje. Šią savaitę pranešta, kad Švedijoje pastebimai krenta mokinių intelekto koeficientas.