Afrikos ir Azijos gyventojų importas į Lietuvą - nusikaltimas su tragiškomis pasekmėmis. 1 dalis.

 

Importas svetimos kultūros žmonių į ES prasidėjo po antrojo pasaulinio karo, kuomet JAV iš ekonominės krizės apimtos Turkijos į Vokietiją nutarė perkelti šimtus tūkstančių turkų. Darbiniai migrantai iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir kitų Europos valstybių grįžo namo, o turkai liko. Ar jie integravosi? Dauguma liko neintegruotais ir antroje, trečioje kartoje. Jie buvo turkais, turkais ir liko, tik prisivežė gausybę savo giminių. 2015 m. globalistai organizavo sekančią 1,5 milijonų migracijos  bangą. Buvo meluojama, kad tai karo „pabėgėliai“, kad tai reikalingos ES „darbo rankos“, tarp kurių daugybė inžinierių, gydytojų ir kitų aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Buvo meluojama, kad tai taikūs ir kultūringi žmonės. Kasdien į Vokietiją dabar atvyksta 500-1000 nelegalų, dauguma iš Afganistano.

Panašiai šviesų migrantų paveikslą šiandien piešia Lietuvos valdžia, - JAV-Izraelio marionetės.

Lietuvos demokratijos būklę gana išsamiai atskleidė Vidas Rachlevičius straipsnyje „Lietuviškoji demokratija: teoriškai – arklys, praktiškai – neatsikelia.“

Autorius paliečia ir gyventojų pakeitimo atėjūnais Lietuvoje problemą, atvirą valdžios melą visuomenei. Jis rašo: „Kiekvienas nelegalus migrantas yra Vyriausybės darbo brokas, kuris jau dabar gula ant kiekvieno mokesčių mokėtojo pečių. VSAT paskelbė 700 mln. (725 mln. A.L) eurų pirkimą konteineriniams nameliams, kurį, tiesa, dabar tobulins. Juose tilptų 40 tūkst. migrantų, nors dabar jų yra apie 4 tūkst. Tačiau nepamirškime viso to miestelio išlaikymo kaštų, aptarnaujančio personalo, maitinimo, sveikatos, teisinių, vertėjų ir kitų paslaugų kainų, ir tuomet prisiminkime kalbas apie gerovės valstybę tiems, kurie ją statė, jai visą gyvenimą dirbo, gynė, dėl jos buvo Sibire. O štai buvusio premjero, dabartinio europarlamentaro teiginys: „Ši Vyriausybė skaidriai ir efektyviai susitvarko su vis naujomis krizėmis ir iššūkiais“.

Premjerė Ingrida Šimonytė (PIŠ), kiti neadekvatūs jos ministrai ne kartą sakė, kad jie gauna direktyvas iš užsienio. Nėra abejonės, kad 40.000 vietų namelių miestas yra nurodymas iš JAV-Izraelio metropolijos. Šių migrantų paskirtis – naujo, mišrios rasės europiečio gamyba. Apie šį planą galima pasiskaityti „ES Tėvo“ Kudenhove-Kalergi knygoje „Praktinis idealizmas“.

Keturiasdešimt tūkstančių migrantų injekcija bus mirtina dozė užkrato, kurį suleidus į Lietuvių tautos kūną, mūsų tauta bus pasmerktas išnykti. Atėjūnų gimstamumo koeficientas yra apie 8 vaikus/moteriai jų kilmės šalyse, atvykus į Europą jis krenta, bet net 2-3 kartoje išlieka virš 3. Be to, šie imigrantai atsiveža savo gausius gimines. Į Vokietiją kiekvienas iš paskos atsivežė po 3,4 savo giminaičius.

Lietuvoje gimstamumas tėra apie 1,6 vaiko moteriai ir dedamos pastangos, diegiant homoseksualizmą, abortus ir kt. priemones, kad jis mažėtų. Eurostato prognozės Lietuvai atspindėtos diagramoje.

Eurostato pateiktoje prognozėje iki 2030 metų yra apie 0,5 milijono Lietuvos populiacijos augimas migracijos sąskaita.

Nėra abejonės, kad tas augimas bus dėka gyventojų pakeitimo Afrikos ir Azijos gyventojais, lietuvių tautos genocido.

Prancūzijoje imigrančių iš Šiaurės Afrikos gimstamumo koeficientas yra 3,5-3,6, turkių -3,12, o juodaodžių į pietus nuo Sacharos -2,91 vaiko moteriai.

Migrantų priežiūra sukuria naują pelningą verslo industriją. Italijoje migrantų aptarnavimu užsiima mafija. Tokia mafija susiformavo ir kitose ES valstybėse. Iš migracijos industrijos Vokietijoje pelnosi gausios NVO, protestantų-liuteronų bažnyčia, kuri net finansuoja afrikiečius vežančias ekspedicijas.

Manoma, kad rugsėjo 27 dieną Vokietijoje vyks rinkimai į Bundestagą, o po jų prasidės afganų vežimas. Vidaus reikalų ministras Horstas Zeehoferis išsitarė apie 5 milijonus į ES importuojamų afganų, o MIP, kaip ir 2015 metais, jau spaudžia vokiečių ašarų liaukas kuriamais foto ir video siužetais su kenčiančiais afganų kūdikiais.

Garsus Vokietijos ekonomistas profesorius Hansas-Werneris Sinn apskaičiavo, kad 2015 metų migrantų krizė gali kainuoti šaliai beveik vieną trilijoną eurų.

Nors dauguma 2015 ir 2016 metais prieglobstį Vokietijoje gavusių migrantų dirbo, jie dirbo mažai apmokamą darbą. Daugumas jų nėra gydytojai, inžinieriai arba IT-specialistai, kaip politikai ir MIP pasakojo vokiečiams. 76 procentai imigrantų neturi profesinio pasirengimo. Tik septyni procentai jų buvo apmokyti gimtojoje šalyje. 17 procentų jų teigė, kad jie baigė kolegiją. Tačiau tik retai jie gali pateikti tinkamus įrodymus. Be to, dažnai nekreipiama dėmesio į tai, kad prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse švietimo kokybė yra žymiai prastesnė nei Vokietijoje. Standartinis sirijietis ar afrikietis, atvykęs iš kraštų į pietus nuo Sacharos, kuris teigia baigęs universitetą neatitinka šios kvalifikacijos.

Paprastai imigrantų turima kvalifikacija neatitinka aukštų šiuolaikinės pramonės ir paslaugų visuomenės poreikių. Šiuos trūkumus sunkiai galima ištaisyti pas imigrantus, kurie niekada nesimokė Vokietijos mokyklų sistemoje, net imantis didelių integracijos pastangų. Tai rodo pastarųjų metų Vokietijos patirtis. Didelės daugumos pabėgėlių vokiečių kalbos įgūdžių stoka taip pat daro neigiamą poveikį įsidarbinimo galimybėms. Jie ypač svarbūs pretenduojant dirbti sudėtingų profesijų darbus.

Tad nenuostabu, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesį iš beveik 2 milijonų darbingo amžiaus „pabėgėlių“ tik 345 000 dirbo apmokamą darbą, o dar 75 000 – buvo dalinai užimti. 446.000 buvo užregistruoti kaip ieškantys darbo. 545.000 pabėgėlių gavo išmokas Hartz IV. Trečdalis pabėgėlių yra įdarbinti laikinai, daugiausiai paslaugų įmonėse, dažniausiai valymo ir maitinimo sektoriuose, kur maži atlyginimai. Čia dirbantys darbuotojai nemoka mokesčių, arba moka tik nedideles socialines įmokas, ko nepakanka vėlesnei bazinei pensijai.

Vykstant tokiems procesams per kelis dešimtmečius Vokietijos „gerovės valstybės“ neliks, o „pabėgėliams“ pensininkams nebus kam mokėti jų neuždirbtų pensijų.

Tai gali būti dar blogiau: žemos kvalifikacijos darbo vietos yra ypač jautrios ekonomikos ciklui, todėl jų smarkiai sumažėja dėl ekonominio nuosmukio. „Pabėgėliai“ tam ypač jautrūs. Federalinės užimtumo agentūros duomenimis, vien tik rugsėjį 31 562 „pabėgėlių“ prarado darbą. Jei po kelerių metų ištiks pasaulio ekonomikos ir finansų krizė, kurios tikėjosi kai kurie ekspertai, pavyzdžiui, Maxas Otte'as, šios žmonių grupės padėtis smarkiai pablogės.

Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu skaitmeninimas ir dirbtinis intelektas pakeis daugelį paprastų darbo vietų išsivysčiusiose šalyse ir dar labiau sumažins žemos kvalifikacijos darbuotojų galimybes rasti gerai apmokamą darbą Vokietijoje. Ši raida yra nesustabdoma.

Dykaduoniai imigrantai gyvena ilgiau už dirbančius vokiečius ir niekam tai nerūpi. Apie tai rašoma portale Sciencefiles.org.

Heike Diefenbach jau prieš daugelį metų atkreipė dėmesį, kad tai netrukdo tiems, kurie pelnosi iš genderizmo, kurie eina iš proto dėl LGBT ir pan. ir stengiasi "padėti" migrantams. Surinkti statistiniai duomenys parodė didžiulę socialinę nelygybę vokiečių vyrų atžvilgiu, kurie „tarytum asilai visą gyvenimą dirbo ir mokėjo įmokas į pensijų fondą“, o „kiti gali nerūpestingai gyventi kaip pensininkai“.

Tokiais asilais padaryti ir mokesčių mokėtojai lietuviai, kuriuos kompradorinė PIŠ valdžia verčia išlaikyti parazitus „nelegalius imigrantus“.

 

Šešiasdešimt tūkstančių imigrantų Italijoje gauna pensijas, nors niekada nėra dirbę ir į pensijų fondą neįmokėjo nei cento.

Tęsinys.