2019-12-01

Merkel migracijos politikos fiasko: „pabėgėliai“ Vokietijoje nepajėgia konkuruoti darbo rinkoje ir ritasi į skurdą


Vokietijos portalas Kopp-report.de rašo, kad „tiesa apie Merkel migracijos politikos fiasko epizodiškai prasiskverbia į dienos šviesą“.

Po to, kai „piliečiai daugelį metų buvo maitinamo melu“ apie sėkmingą pabėgėlių integraciją į Vokietijos darbo rinką, dabar Federalinės migracijos ir pabėgėlių žinybos (BAMF) prezidentas Hans-Eckhard Sommer perspėja apie dideles problemas.

Nors, kaip skelbė pranešimai, dauguma 2015 ir 2016 metais prieglobstį gavusių migrantų dirbo, jie dirbo mažai apmokamą darbą. Yra didelis pavojus, kad šie žmonės atsidurs skurde. Daugumas „pabėgėlių“, kurie pastaraisiais metais atvyko į Vokietiją, nėra gydytojai, inžinieriai arba IT-specialistai, kaip politikai ir MIP pasakojo vokiečiams.


Iš tikrųjų 76 procentai imigrantų neturi profesinio pasirengimo. Tik septyni procentai jų buvo apmokyti gimtojoje šalyje. 17 procentų jų teigė, kad jie baigė kolegiją. Tačiau tik retai jie gali pateikti tinkamus įrodymus. Be to, dažnai nekreipiama dėmesio į tai, kad prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse švietimo kokybė yra žymiai prastesnė nei Vokietijoje. Standartinis sirijietis ar afrikietis, atvykęs iš kraštų į pietus nuo Sacharos, kuris teigia baigęs universitetą neatitinka šios kvalifikacijos.

Paprastai imigrantų turima kvalifikacija neatitinka aukštų šiuolaikinės pramonės ir paslaugų visuomenės poreikių. Šiuos trūkumus sunkiai galima ištaisyti pas imigrantus, kurie niekada nesimokė Vokietijos mokyklų sistemoje, net imantis didelių integracijos pastangų. Tai rodo pastarųjų metų Vokietijos patirtis. Didelės daugumos pabėgėlių vokiečių kalbos įgūdžių stoka taip pat daro neigiamą poveikį įsidarbinimo galimybėms. Jie ypač svarbūs pretenduojant dirbti sudėtingų profesijų darbus.

Tad nenuostabu, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesį iš beveik 2 milijonų darbingo amžiaus „pabėgėlių“ tik 345 000 dirbo apmokamą darbą, o dar 75 000 – buvo dalinai užimti. 446.000 buvo užregistruoti kaip ieškantys darbo. 545.000 pabėgėlių gavo išmokas Hartz IV. Trečdalis pabėgėlių yra įdarbinti laikinai, daugiausiai paslaugų įmonėse, dažniausiai valymo ir maitinimo sektoriuose, kur maži atlyginimai. Čia dirbantys darbuotojai nemoka mokesčių, arba moka tik nedideles socialines įmokas, ko nepakanka vėlesnei bazinei pensijai.

Vykstant tokiems procesams per kelis dešimtmečius Vokietijos „gerovės valstybės“ neliks, o „pabėgėliams“ pensininkams nebus kam mokėti jų neuždirbtų pensijų.

Tai gali būti dar blogiau: žemos kvalifikacijos darbo vietos yra ypač jautrios ekonomikos ciklui, todėl jų smarkiai sumažėja dėl ekonominio nuosmukio. „Pabėgėliai“ tam ypač jautrūs. Federalinės užimtumo agentūros duomenimis, vien tik rugsėjį 31 562 „pabėgėlių“ prarado darbą. Jei po kelerių metų ištiks pasaulio ekonomikos ir finansų krizė, kurios tikėjosi kai kurie ekspertai, pavyzdžiui, Maxas Otte'as, šios žmonių grupės padėtis smarkiai pablogės.

Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu skaitmeninimas ir dirbtinis intelektas pakeis daugelį paprastų darbo vietų išsivysčiusiose šalyse ir dar labiau sumažins žemos kvalifikacijos darbuotojų galimybes rasti gerai apmokamą darbą Vokietijoje. Ši raida yra nesustabdoma.

Ateities kartoms gresia nenumatytos finansinės pasekmės dėl 2015 metų neapgalvoto kanclerės sprendimo. Šį pavojų, matyt, pripažino ir BAMF prezidentas Sommeris, kuris ragina federalinę vyriausybę priešintis ir „ateityje žymiai sumažinti migraciją į žemų atlyginimų sektorių Vokietijoje“. Tačiau tai lieka pasvarstymais, nes per kiauras sienas vyksta skurdo migrantai, kurie nėra kvalifikuoti.

Profesorius Sinn: Pabėgėliai Vokietijos mokesčių mokėtojams kainuos trilijoną eurų



Savo autobiografijoje "Tiesos paieškoje" garsiausias Vokietijos ekonomistas profesorius Hansas-Werneris Sinn sako, kad migrantų krizė gali kainuoti šaliai beveik vieną trilijoną eurų. Sinnas yra buvęs Angelos Merkel patarėjas ir iki pernai buvęs ekonominių tyrimų IFO instituto prezidentas.

Nuo 2015 metų Vokietija priėmė 1,5 milijono migrantų, kurie, kaip sako Sinnas, nėra stomatologai, teisininkai ir branduolinės energijos mokslininkai, tačiau dažniausiai neturi kvalifikacijos ir jokio išsilavinimo. Tarp jų 59 procentai buvo beraščiai. Profesorius nuomone, šie žmonės jų gyvenimo metu niekada grąžins to, ką gavo iš Vokietijos gerovės valstybės. Kiekvienas „pabėgėlis“ Vokietijai per savo gyvenimą kainuos 450000 eurų, atskaičius jo indėlį į šalies ekonomiką.

Vokietijos federalinė vyriausybė pabėgėliams 2016 metais išleido per 21,7 mlrd. eurų. Dar tiek pat išleido savivaldybės iš savo biudžetų. Prie šių išlaidų dar reikia priskaičiuoti valdymo, socialinio poveikio, medicinos draudimo, saugumo, personalo, transporto, juridines, padaromų nusikaltimų išlaidas, imigrantų šeimų susijungimo kainą. Į savo kilmės šalis šie „pabėgėliai“ išsiunčia iš Vokietijos 343 milijonus eurų.



Visos šios išlaidos leido profesoriui Sinn sumuoti visus pabėgėlių kaštus, kurie per jų gyvenimą pasieks astronominę 1 trilijoną eurų sumą.

Autoriaus nuomone, turi būti atsisakyta ekonominių imigrantų, o įsileisti reikia tuos, kas Vokietijai yra ekonomiškai naudingi. Sinnas siūlo „pabėgėlius“ grąžinti į jų kilmės šalis, tačiau politikai nepripažįsta ekonominės realybės ir laidoja Vokietijos ekonomikos ateitį.

Už tiesos sakymą profesorius buvo pašalintas iš IFO instituto direktoriaus pareigų, išleistas į pensiją. Po jo pašalinimo, Vokietijos spaudoje neliko šio instituto informacijos apie Vokietijos ekonomikos nuostolius „pabėgėlių“ išlaikymui.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą