Globalus valdomas chaosas: vykdytojai, tikslai, organizatoriai

O islamistai europiečius ir toliau šaudys prie kalėdinių eglučių?

Lapkričio 4 dieną 73 marionetės išdavė Lietuvą ir balsavo už Globalų migracijos paktą, už tai, kad atėjūnai iš Afrikos ir Azijos mus šaudytų ir traiškytų sunkvežimiais prie kalėdinių eglučių Strasbūre, Berlyne, Vilniuje. Gal jie visi bepročiai? Gal ir taip, gal dauguma jų. Tiktai, net neabejoju, kad tarp jų yra suprantančių, kad pasaulio vyriausybei geriau paklusti, taip sočiau, taip leis vogti, leis prisisiurbti prie mirusios Lietuvos valstybės spenio ir iščiulpti iš mirusio jos kūno paskutinius krešulius. Prisiminkim Lietuvos duobkasių pavardes ir niekada jų nepamirškim (sąrašas straipsnio pabaigoje). 

Kas gi tas „geltonųjų liemenių“ sukilimas?

Apie „Geltonųjų liemenių“ reikalavimus labai vaizdingai papasakojo Ukrainos advokatė ir politikė Tatjana Montian:

https://youtu.be/72fJVzbqrK0

Gali būti, kad "Geltonosios liemenės" - garo nuleidimas, kurį suorganizavo pinigų šeimininkai, o kai jis tapo nebevaldomas, buvo mesta jau ne kartą išbandyta korta – teroro aktas ir po jo sekanti „nepaprastoji padėtis“, kuomet uždraudžiamos demonstracijos, leidžiamos kratos ir t.t. Kai toks „atsitiktinis“ teroro aktas įvyko Prancūzijoje vieną kartą, galima buvo manyti, kad tai atsitiktinumas, bet kai „atsitiktinumas“ pasikartoja jau trečią kartą vien Prancūzijoje, tai kelia rimtų abejonių. Tai jau „atsitiktinumai“, kurie tampa demokratijos ir piliečių valios gniuždymo sistema!

Kas nepatiko Rotšildų karteliui, kad jie ėmė gesinti „Geltonąsias liemenes“?

Socialiniai tinklai – masių valdymo įrankis, globalistų naudoti organizuojant terorizmą, masinę imigraciją, todėl naivu tikėti, kad šita totali žmonių sekimo ir valdymo priemonė galėtų būti be savininkų žinios naudojama prieš jų pačių interesus.

„Geltonosios liemenės“ atsirado staiga, panašiai kaip ir Occupy Wall Street 2011 Amerikoje. Organizuotas Geltonųjų liemenių judėjimas prasidėjo lapkričio vidury prieš Rotšildų banko buvusį darbuotoją Emanuelį Makroną ir jo ekonominę veiklą, siekiančią pasmaugti eilinį prancūzą. Greitai reikalavimai nuo ekonominių persimetė į politinius, imta reikalauti liautis naikinti prancūzų tautą, jos kultūrą, liautis vežti į šalį afrikiečius ir azijatus.

Lione Marakešo konferencijos išvakarėse „Geltonosios liemenės“ žygiavo su lozungu „Ne Marakešui“.

Gatestone portale Bruce Bawer reiškia prielaidą, kad sukilimas Prancūzijoje yra prieš „elitą“ kuri nesiliauja vežti į Europą islamistus, „dauguma iš kurių duoda suprasti, kad jie neketina įsilieti į juos priimančias visuomenes, įnešti savo indėlį į jas, o greičiau tenkinasi tuo, kad padaryti žalą ir jas sunaikinti, o kupini ryžto tolimoje perspektyvoje užkariauti ir valdyti.

Niekas niekada neklausė Vakarų Europos piliečių, ar jie nori, kad jų šalys radikaliai transformuotųsi tokiu būdu. Ši transformacija, be to, stiprėja metai iš metų. Kažkuriuo momentu Vakarų Europos gyventojai sureaguotų.“

Ši piliečiams priešiška „elita“, autoriaus nuomone, išvijo prancūzus iš didmiesčių, o jų namuose apgyvendino atėjūnus, kuriais valdžia rūpinasi, o visą ekonominę naštą perkėlė ant etninių prancūzų pečių.

Pilietinis maištas persimetė į Belgiją ir Olandiją. Europiečiai skundžiasi, kad išnyko socialinė rūpyba, o vyriausybės netarnauja piliečiams, o tik remia atėjūnus, kai europiečiai priversti dirbti ligi pat mirties. Jie tvirtina, kad Europoje vyksta didysis tautų pakeitimas (Grand Remplacement) – etėjūnais iš Afrikos ir Azijos. Jų nuomone, šis makiaveliškas JTO planas griauna Europą, neigia europinį identitetą ir kultūrą.“

„Nacionalinio fronto“ lyderė Marin la Pen pavadino Globalų migracijos paktą sandoriu su velniu. Ji pasakė: „nepadoru toliau švaistyti mūsų šalių gerovę kvailam paskirstymui mūsų pinigų po visą pasaulį, kuomet mūsų tėvynainiai nebegali gydytis, mokėti už transportą, o kai kada pavalgyti“.

Eilinis teroro aktas neišblaivė nupirktų „elitų“

Lenkų dienraštyje wPolytice Jacek Karnovski (Jacek Karnowski) cituojama Lenkijos EP narį Janušą Levandovskį, kuris po teroro akto Strasbūre pasakė: „laimei, mes toli“. „Toli“ reiškė šiuo konkrečiu atveju kelis kilometrus, nes tiek Strasbūro eglutė nutolusi nuo EP pastato. Lygiai toks pats atstumas yra Vilniuje nuo Seimo pastato iki Kalėdinės eglutės. Reiškia, jie, šitie 73 seimo nariai, balsavę už Globalų migracijos paktą, yra labai „toli“ nuo galimos teroristų išpuolio vietos. Jiems vežami į Lietuvą teroristai kol kas nepavojingi. Skvernelis yra arčiau, todėl pernai, po kruvino išpuolio prie Berlyno kalėdinės eglutės, jis apsitvėrė vyriausybę geležiniais stulpais.

Karnovskis pažymi, kad Vakarų elitos – ypač politinės – pritaria visoms beprotiškoms idėjoms, kurios turi nedaug įtakos jų gyvybėms. Masinė migracija iš skurdžių ir kultūriškai svetimų šalių jiems abstrakti. Visai kitaip veikia migracija veikia skurdžių piliečių gyvenimą, iš priemiesčių, ar magapolio satelitinių gyvenviečių. Šie gyventojai moka didžiausią kainą už šį eksperimentą, kovodami su nusikalstamumu, visomis socialinėmis problemomis ir galiausiai priversti išsikraustyti, jei nori turėti savo vaikams minimaliai padorią mokyklą ir banalaus saugumo.

Gal teroro aktas bent kiek išblaivys valdančiuosius? Gal eurodeputatas Levandovskis, o gal ir Lietuvos deputatai, apie kuriuos mes absoliučiai nieko nežinome, ką gi jie tiek daug metų ten veikia, gal jie nors dalinai išsiblaivys?

Global Compact for Safe and Orderly Migration eina dar toliau už 2015 metų Merkel, įleidusią į ES 4 milijonus „pabėgėlių“. Šis paktas užtikrina visišką migracijos laisvę po visą žemės rutulį.

Nekontroliuojamos migracijos postulatas lėtai, bet labai nuosekliai įvedamas į politinę apyvartą. Turi būti taip, kad gyveni kur nori, nepriklausomai nuo to, iš kur tu kilęs, ar turi šeimininkų pakvietimą atvykti gyventi į jų šalį, ar bent tam šeimininkai pritarė. Tai liečia Afrikos ir Azijos gyventojus. Ne atsitiktinai Frans Timmermans pasakė prieš kelias dienas Europos socialistams, kad Europos ir Afrikos laukia tas pats likimas, kad tai vieningas likimas. Tai ką jis turėjo omenyje – neribojama afrikiečių teisė gyventi Europoje. Kuo visa tai pasibaigs, lengva nuspėti, sako Karnovskis ir pažymi: „Ar tai nėra kraštutinė ideologija, ekstremizmas? Tenka apgailestauti, iš tiesų pasaulį valdo bepročiai, kuriems mūsų mylima Europa net ne civilizacija – tai tik medžiaga, iš kurios nori išlipdyti kažką visiškai naujo, kažką suderinamo su kažkokių totalitarinių regėjimu.“

https://youtu.be/zQPrPhX2Ics

Kokie tai „totalitariniai regėjimai“, kokie planai?

Garsus Rusijos ekonomistas prof. Valentinas Katasonovas vakar video atsakė į klausimą, ko siekia pasaulio šeimininkai, kokie jų planai? (19:20; 27:40)

Pasak Katasonovo, pasaulio pinigų šeimininkai siekia tapti pasaulio šeimininkais, o pasaulio pertvarkos valdymo centras yra Artimieji rytai, dar konkrečiau – Izraelis, dar konkrečiau – Jeruzalė. O viso to tikslas yra Trečioji šventykla, Mošiacho atėjimas ir viešpatavimas visam pasauliui. Katasonovas pažymėjo, kad mošiachas krikščionims yra antikristas.

Katasonovas video dar pasakoja apie šiandien Briuselyje prasidedantį Europos Tarybos susitikimą – marionečių teatrą.

Vaclovas Klausas perspėjo dėl migracijos pavojaus: „Migracija-tai ne išeitis“

Dr. prof. Vaclovas Klausas (ček. Václav Klaus) – politikas, ekonomistas, buvęs Čekijos prezidentas (2003-2013 m.) ir ministras pirmininkas (1992-1997).

Klausas gruodžio 10 dieną perspėjo dėl migracijos pavojaus. Jis pasisakė už stiprias regionines valstybes ir už regioninį bendradabiavimą. Pirmadienį jis kalbėjo Vengrijos sostinėje esančiame „Teroro muziejuje.“ Klausas pasakė, kad būtina post-demokratinė sąjunga tarp Čekijos ir Vengrijos. Kokios tam galimybės?

Vaclovo Klauso nuomone, turi būti stiprios nacijos-valstybės, kurios ekonomiškai ir politiškai nepriklauso nuo vakarinių valstybių ES narių, turi veikti išvien, tai nebus lengvas procesas.

Migracijos klausimu Klausas pasakė: „Mes, Centrinės Europos valstybės, postkomunistinės šalys, mes niekada nesusitaikysime su mintimi, kad migracija-tai žmogaus teisė. Priešingai: normalu, kai žmonės nemigruoja, o lieka namuose, ir savo gimtoje šalyje, jie čia stengiasi sukurti kažką gero. Imigracija nėra problemos sprendimas.“

Europinio identiteto klausimu Vaclovas Klausas pasakė:

„Mes visi turime daugybę identifikacijų, vienas stipresnes, kitas silpnesnes. Miestas, kur aš gimiau, šią valstybę, kuriai aš priklausau, nacionalinė kalbą, kuria mano mama kalbėjo su manimi, tai stiprios identifikacijos. Yra stiprūs ryšiai su centrine Europa, gal tai daugeliui skambės provokuojančiai, bet aš nejaučiu tokio stipraus ryšio su suomiais, su portugalais, airais ar kipriečiais. Iš mandagumo aš galiu pasakyti, kad aš myliu ispanus taip pat, kaip savo kaimynus, bet tai netiesa. Aš manau, kad europinis identitetas yra santykinai silpnas, ir kai kuriais atvejais dirbtinis. Ne spontaniškas, ne tikras. Aš žinau, žinoma, kad tai nėra populiarus požiūrio taškas mūsų dienomis Europoje, bet nepaisant to aš tai jums sakau.“

Klauso nuomone, Europos Sąjunga kaip suvereni struktūra yra per daug dirbtina. Aš sutinku, kad krikščioniškas europinis mentalitetas vienas šaltinis, bet aš įsitikinęs, kad tai nepakankamas pagrindas Europos Sąjungai politinė jėga, kad ją pastatyti.

Lietuvos duobkasių sąrašas:

Ačienė Vida, Alekna Virgilijus, Anušauskas Arvydas, Armonaitė Aušrinė, Bacvinka Kęstutis, Bakas Vytautas, Baublys Juozas, Baura Antanas, Bernatonis Juozas, Budbergytė Rasa, Burokienė Guoda, Čmilytė-Nielsen Viktorija, Degutienė Irena, Gaidžiūnas Aurimas, Gailius Vitalijus, Gelūnas Arūnas, Gentvilas Eugenijus, Gentvilas Simonas, Haase Irena, Jarutis Jonas, Jovaiša Eugenijus, Jovaiša Sergejus, Juknevičienė Rasa, Juozapaitis Vytautas, Juška Ričardas, Kernagis Vytautas, Kindurys Gintautas, Kirkilas Gediminas, Kreivys Dainius, Kubilienė Asta, Kubilius Andrius, Kupčinskas Andrius, Landsbergis Gabrielius, Liesys Jonas, Masiulis Kęstutis, Matelis Bronislovas, Matulas Antanas, Mažeika Kęstutis, Miliūtė Rūta, Morkūnaitė-Mikulėnienė Radvilė, Navickas Andrius, Navickienė Monika, Nevulis Petras, Norkienė Aušrinė, Olekas Juozas, Pavilionis Žygimantas, Popovienė Raminta, Pranckietis Viktoras, Pupinis Edmundas, Rastenis Vytautas, Razma Jurgis, Rimkus Juozas, Sabatauskas Julius, Sinkevičius Rimantas, Sysas Algirdas, Skaistė Gintarė, Skardžius Artūras, Skvernelis Saulius, Smirnovas Kęstutis, Starkevičius Kazys, Strelčiūnas Algis, Šakalienė Dovilė, Šalaševičiūtė Rimantė, Šarknickas Robertas, Šiaulienė Irena, Šimonytė Ingrida, Širinskienė Agnė, Tomilinas Tomas, Valiūnas Petras, Varkalys Jonas, Veryga Aurelijus, Vingrienė Virginija, Zingeris Emanuelis.