2019-06-28

Antikristo belaukiant. Ar Libra taps jo pinigais? 1 dalis



Apie žydų ketinimus valdyti pasaulį kalbėjo dar Romos imperatorius Titas, o Douglas Reed savo garsioje knygoje „The Controversy of  Zion“ rašo, kad „dvidešimtame amžiuje Vakarų tautos, sąmoningai ar nesąmoningai paklūsta ne savo įstatymui, o judėjų, valdomi jėgos, kuri valdo jų vyriausybes.“

Mošiacho (krikščionims antikristo) pasodinimo į pasaulio valdovo sostą planai yra išdėstyti „Siono išminčių protokoluose“. Jie, buvusio ilgamečio Charkovo liberalios žydų bendruomenės pirmininko Eduardo Chodoso žodžiais, jau įgyvendinti, teliko laukti greito Mošiacho atėjimo.



Aišku, ir kas Mošiachui perduos raktus – tai dabartinis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. 

Eduardas Chodos sako: „Kodėl aš esu sunerimęs dėl rugsėjo mėnesį vyksiančių rinkimų Izraelyje. Šioje priešpriešoje Knesete, pasipriešinimui ortodoksaliam judaizmui, slypi didelis pavojus ne tik Izraeliui, bet ir visam pasauliui. Įsivaizduokime, kad Netanyahu nebus perrinktas, praras premjero pareigas, kurias jau užima dešimt metų ir neteks galimybės „perduoti raktus“. Сhabadnikai jau daug metų ruošia Netanyahu misijai: jis turi „perduoti raktus“ Mošiachui. O jeigu tai nesigaus, pas kabalistus gali kilti noras įvykdyti šį procesą bet kokia kaina. Nes toks buvo Rebe testamentas. Ši situacija gali būti trigeriu globaliam susidūrimui. Įsivaizduokite, Artimieji Rytai, kur sumegzti Amerikos, Rusijos interesai. Visi žino, kad Artimieji rytai tai parako statinė, ant kurios sėdi visa žmonija. Ir štai dabar, rugsėjo mėnesį, jeigu nebus neįvykdytos Rebe pranašystės, ši parako statinė gali sprogti.“

Ar ne sutapimas, kad didelio karo su Iranu ir Mošiacho atėjimo išvakarėse paskelbiamas planas sukurti visą pasaulį apimančius pinigus?

Birželio vidury Facebook (FB) paskelbė, kad planuoja nuosavą pasaulinę valiutą Librą. Tai reiškia: politiškai nekorektiškiems ir „bendruomenės standartus“ neatitinkantiems vartotojams bus galima užblokuoti ne tik paskyras, bet ir sąskaitas. Buvo neaišku, kodėl dėl šio pranešimo beveik jokios reakcijos neparodė JAV FRS, ECB, kiti Centriniai bankai? Juk tai mirtinas pavojaus jų egzistencijai? Gal jie pritaria? Gal tai sionistų kuriamas elektroninis „Gyvulių ūkis“ gojams, o jo centrine figūra bus Mošiachas, kurio atėjimo laukia ir jam ruošiasi judėjai ortodoksai? Tokią prielaidą aš iškėliau savo straipsnyje „Prof. Katherine Pistor: Jei vyriausybės neapgins mūsų nuo Facebook valiutos Libra, mes visi už tai sumokėsime“, kurį paskelbiau savo bloge (lebionka.blogspot.com) ir portale „Sarmatas“.

Šiame straipsnyje pažymėjau, kad finansų ekspertams nesuprantama, kodėl centriniai bankai, ypač FRS, priima dolerio konkurentą. Doleris, kaip žinoma, yra pasaulinė valiuta ir per šią savo funkciją kontroliuoja pasaulio valdžią. Facebook „kriptovaliuta“ (kokia tai „kriptovaliuta“, jei FB pardavinėja vartotojų duomenis?) Libra bus skirta aptarnauti milijardus žmonių visame pasaulyje.

JAV Kolumbijos universiteto teisės profesorės Katherine Pistor nuomone, „po kelių metų konfidencialumo ignoravimo, vartotojų duomenų naudojimo ir nesugebėjimo kontroliuoti savo platformą, Facebook dabar pristatė kriptovaliutą ir mokėjimo sistemą, kuri gali sunaikinti visą pasaulio ekonomiką.“ Profesorė kviečia pasaulio vyriausybes stabdyti šį projektą.

Pistor rašo: „Cukerbergas, panašu, supranta, kad technologinės inovacijos savaime neužtikrins Libra sėkmę“ ir reikia, kad vyriausybės priimtų įsipareigojimus dėl Libros, o „centriniai bankai privalės suteikti likvidumą.“ Idėja privačios mokėjimo sistemos su 2,6 milijardais aktyvių vartotojų gali pasirodyti patrauklia, bet kiekvienam bankininkui ir pinigų-kredito politikos vystytojui žinoma, kad mokėjimo sistemos reikalauja tokio likvidumo lygio, kurio negali užtikrinti nei viena privati organizacija."

Skirtingai nuo valstybės, privačios struktūros negali vienašališkai perkelti finansinius įsipareigojimus kitiems ir taip save išgelbėti. Jas turės gelbėti valstybės.

Pistor klausia: „ar supranta vyriausybės, kokios rizikos finansiniam stabilumui gali nešti tokia sistema?“ „Jei vyriausybės neapgins mūsų nuo Facebook valiutos Libra, mes visi už tai sumokėsim.“ - konstatuoja Kolumbijos universiteto profesorė.“



Po aukščiau aptariamo straipsnio paskelbimo, sulaukiau JAV gyvenančio rašytojo Valdo Anelausko laiško, kuriame jis rašo:
"Na, vyksta dabar būtent tas, kas ir buvo numatyta, kad vyks, manęs tad niekas ir nestebina. Tai juk buvo jau išpranašauta Džordžo Orvelo futuristiniame romane "1984-ieji", o pagaliau juk ir "Siono išminčių protokoluose" buvo suplanuota, kad šitaip turės būti. Taigi viskas tiksliai pagal planą. Ir Cukerbergas ir Makronas, ir apskritai visi žydiški šiandieniniai standartai. Internetas apskritai bus totaliai jų valdomas, nėra ir negali būt dėl to jokios abejonės. Tai jau dabar bene pagrindinis jų ir yra įrankis. Totaliai gojų kontrolei. Aš jau prieš kokia 15 metų supratau kur link viskas eina. Tada pats nuo interneto ir nusišalinau, nes žiūriu į jį labai ir labai skeptiškai. O juk kadaise, pačioje pradžioje, kada buvo džiūgaujama, jog internetas — tai "informacinis greitkelis", aš juk irgi žiūrėjau į viską gan entuziastiškai. Buvau vienu iš pirmųjų lietuvių internete. Tačiau neilgai tas užtruko, iki internetas pagaliau irgi, kaip viskas, neatsidūrė žydų kontrolėje. Pagrindiniu momentu, kada įvyko galutinis lūžis, buvo būtent Cukerbergo "feisbuko" ir visų kitų vadinamųjų "socialinių tinklų" atsiradimas, tada tad interneto "greitkelis" jau ir virto šunkeliu... Toliau bus dar blogiau. Garantuoju."

Savo laiške Valdas Anelauskas atsiuntė man nuorodą į Reuters publikaciją apie I.Makrono ir M.Cukerbergo susitikimus ir jų bendrą veiklą, naikinant demokratijos likučius Prancūzijoje.


Reuters birželio 25 dieną pranešė apie tai, kad Facebook vartotojų identifikacijos duomenis teiks Prancūzijos teismams, kad šie juos persekiotų už „neapykantos skleidimą“, o „neapykantos skleidimas“ bus prilygintas tarptautiniam terorizmui.

Straipsnyje pažymima, kad Makronas „nori vaidinti pasaulio lyderio vaidmenį, reguliuojant pasaulyje neapykantą ir platinant internete melagingą informaciją“. „Iki šiol Facebook bendradarbiavo su Prancūzijos teisingumu klausimais, surištais su teroristinėmis ir prievartos atakomis, perduodamas IP-adresus ir kitus konfidencialius duomenis įtariamų asmenų Prancūzijos teisėjams, kurie to oficialiai reikalaudavo.“

Nuo šiol neapykantos skleidimas prilygintas terorizmui, o Prancūzija tapo lyderiu socialinių tinklų reguliavime, pažymi Reuters.

Pats nepopuliariausias Prancūzijos prezidentas per visą Respublikos istoriją, kurio atsistatydinimo jau pusę metų reikalauja „galtonųjų liemenių“ judėjimas, Rotšildų „Goldman Sachs“ banko statytinis, homseksualistas, sergantis edipo kompleksu, dabar kartu su Cukerbergu naikins Respublikos iškovojimus, o artimiausiu metu prancūzus, kartu su kitais europiečiais, bandys suvaryti į Libros elektroninių pinigų konclagerį.

Tiesiog nuostabios perspektyvos atsiveria tokiems bankininkų statytiniams makronams valdyti prancūzų tautą, tiksliau šios tautos likučius, kurie dar bando priešintis terorui, mėgina užsivilkti „geltonas liemenes“. Jie jau prilyginti Prancūzijoje islamo teroristams! 

Politologų nuomone, islamo terorizmas, yra Vakarų Europoje sugalvotas tam, kad būtų patogiau valdyti piliečius, naikinti demokratijos likučius.

Teroro aktai pagal užsakymą?


Pastebėta, kad teroro aktai Prancūzijoje įvydavo tada, kai eidavo į pabaigą nepaprastosios padėties galiojimo terminas? Pirmą kartą tai galima vertinti kaip atsitiktinumą, bet kai tai kartojasi antrą ir trečią kartą, tai jau sistema.



Olga Četverikova straipsnyje „…Ir tai tęsis ilgai“: teroro aktai ir socialinės valstybės demontavimas Europoje vyksta paraleliai“ rašo: „Gyvenimas Europoje sparčiai keičiasi. Migracijos srautų valdymas ir nuolat pasikartojantys teroro aktai grasina tuo, kad socialinės valstybės naikinimo Europoje sąlygomis taip pat teks pergyventi ir teisinės valstybės išmontavimą.“

„Policijos kontrolės unifikacija Europoje visada buvo apsunkinta tuo, kad europiečiai, skirtingai nuo amerikiečių, labai sunkiai atsisako nuo savo politinių laisvių, teisių į asmeninį gyvenimą ir socialinių iškovojimų. Ir pirmiausiai tai liečia Prancūziją su jos specifine politine kultūra, blogiausiai pritaikytą prie „skaitmeninio pasaulio“ sąlygų. Prancūzų revoliucinė dvasia, savo laiku apvertusi tradicinės visuomenės sanklodą, šiandien tapo pavojinga elektroninės koncentracijos stovyklos statytojams. Prancūzai parodė, kad jie dar sugeba organizuoti protestus prieš vienos lyties individų „santuokas“, ir už socialinės valstybės gynimą. O PNR sistemą Prancūzijos liaudis sutiko kaip „visos ES piliečių sekimą prisidengiant kova su terorizmu“.

„2015 gruodžio 20 dieną nepaprastoji padėtis Prancūzijoje buvo pratęsta specialiu įstatymu trims mėnesiams suteikiant valdžiai papildomus ypatingus įgaliojimus, kuriuos galima naudoti ne tiktai kovai su terorizmu. Taip buvo išplėstas namų arešto režimas, kurį dabar galima pritaikyti bet kam, „kurio atžvilgiu egzistuoja rimtos priežastys galvoti, kad jo elgesys yra pavojingas visuomeninės saugumui“. Kratos gali būti daromos be juridinių institucijų išankstinio sutikimo, leidžiamas paleidimas organizacijų, kurios gali kelti grėsmę visuomeninei tvarkai (tuo pačiu pati grėsmės sąvoka traktuojama labai plačiai).“

„2016 metais Prancūzijos valdžia pratęsė ypatingąją padėtį iki gegužės 26, o po to – iki liepos 26. Ir nors tai buvo aiškinama saugumo interesais pasaulio futbolo čempionate, valdžios dėmesys buvo sukoncentruotas į socialinius protestus, sustiprėjusius paaštrėjus ekonominėms problemoms. Bedarbių skaičius Prancūzijoje buvo 3,6 milijonai žmonių (15 metų rekordas). Prezidentas pripažino, kad „užimtumas – yra pati svarbiausia Prancūzijos piliečių problema“. Vasarį buvo paskelbta apie radikalią darbo reformą, suduodančią smūgį į socialinės valstybės pamatus – Darbo kodeksą, reglamentuojantį darbo santykius Prancūzijoje. Valstybė pasitraukia iš samdymo proceso derybų, suvaržomos profsąjungų ir darbo tarybų teisės. Valstybinio darbo kodekso, ginančio samdomų darbuotojų teises, reikšmė krenta, šeimininkams ir darbo kolektyvams siūloma sudaryti individualias sutartis. Maksimalus darbo dienos laikas padidinamas iki 10 valandų, bet kokia įmonė galės prailginti ją iki 12 valandų; darbo savaitę bus galima prailginti iki 48 valandų, o kai kuriais atvejais iki 60; sumažinamos priemokos už viršvalandžius; prie teisėtų atleidimo iš darbo priežasčių pridedama „reikšmingi kompanijos finansiniai praradimai“ ir „reorganizaciją siekiant konkurencingumo“. Prieš reformas pasisakė 70% prancūzų. Profsąjungoms pakvietus prasidėjo masinės protesto demonstracijos, apjungusios šimtus tūkstančių žmonių. Protestai tęsėsi tris mėnesius, buvo lydimi susidūrimais su policija, panaudojusią demonstrantų išvaikymui ašarines dujas. Nepaprastosios padėties režimas leido valdžiai panaudoti priemones, sukliudžiusias susidaryti organizuotiems pasipriešinimo židiniams. Nuolatinių pavojų kurstymo aplinkoje nesunku pateikti bet kokį socialinį protestą kaip terorizmą. Ir kaip besistengtų vidaus reikalų ministras „sutaikyti teisę į demonstracijas su prancūzų gynimu nuo neišvengiamo pavojaus, kurią kelia teroro pavojus“, jam tai blogai pavyksta.“

2016 metų liepos 14 dienos teroro aktui Nicoje niekas neužkirto kelio, nors mieste buvo sutelktos papildomos teisėtvarkos pajėgos.

O.Četverikova rašo: „Iškart po tragedijos prancūzų žurnalistai atkreipė dėmesį į kai kuriuos sutapimus, galinčius sukelti konspirologų susidomėjimą. Nicoje viskas vyko tą dieną, kada prezidentas Olandas pareiškė, kad jis nepratęs ypatingos padėties režimą po liepos 26. Ir jau sekančią dieną, pavadinęs įvykį teroro aktu, jis paskelbė, kad ypatingoji padėtis bus pratęsta trims mėnesiams. Toliau paaiškėjo, kad, nors teisėsaugos organai buvo pasiruošę galimam teroro aktui, prie įvažiavimo į pėsčiųjų zoną Anglų krantinėje nebuvo nei vieno (!) policininko. Nicos regioninės tarybos pirmininkas ir miesto meras suskubo apkaltinti vyriausybę betvarke. Kai kurie ypatingai priekabūs žurnalistai atkreipė taip pat dėmesį į tai, kad „nepriklausomas žurnalistas“, nufilmavęs video, vaizduojantį pirmą sunkvežimio judėjimo momentą krantine ir parodytą Internete, – tai vokiečių artistas Richard Gutjar, vedęs izraelietę Einat Vilf. Ši gi tarnavo karinėje žvalgyboje (АМАN), padalinyje 8200 (elektroninė žvalgyba), dirbo Šimono Pereso patarėja, buvo Kneseto deputate ir įėjo į Kneseto užsienio reikalų ir gynybos komitetų sudėtį.

Tolimesnis įvykių vystymasis vyko pagal atidirbtą schemą. Iškarto po to kai „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už teroro aktą Nicoje, valdžia pakvietė prancūzų visuomenę mobilizuotis.“

Teroras Europoje naudingas tik vienai žmonių grupei Europoje – finansinei oligarchijai ir jos į valdžią įstatytoms marionetėms, tiems antipopulistams, kurie nekenčia europiečių tautų (lot. populus), kurie iš jų nori atimti socialines garantijas, padaryti juos beteise vergų mase, betautėmis, belytėmis kosmopolitinėmis prekėmis. Tuo tikslu ir buvo sukurtas islamo terorizmas, tuo tikslu islamo terorizmas globojamas Europoje, tuo tikslu teroristai importuojami į Europą.

JAV prezidentas Donaldas Trampas yra įvardinęs teroristinės Islamo valstybės steigėjus. Jo žodžiais, tai Barakas Obama ir Hilari Klinton.



Nuorodos:




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą