2024-03-18

"Kovos su korupcija fondas" iš Rusijos persikėlė į Lietuvą, bet čia su korupcija nekovoja!

 


Mano galva, jei yra šakės, tai visai nesvarbu ar su jomis mėžti mėšlą iš tvarto Rusijoje ar Lietuvoje! Kodėl šitie "grantojedai" nepadeda Lietuvai, dosniai priimančiai visus gerus daiktus iš Rusijos ir Baltarusijos, kad šie patyrę kovos su korupcija specialistai mums, atsilikusiems lietuviams, draugiškai paaiškintų, kaip atsirado Landsbergių mokyklos ir darželiai, kas gi pavogė 40 milijonų iš pensijų fondų, kas pavogė iš Lietuvos "Lietuvos energiją", kokios tų vagių pavardės ir t.t.

Ne, jie to nedaro, mums nepadeda švarinti Lietuvos, kurioje apsigyveno ir kurioje sočiai maitinasi, bet be tikslo blaškosi po sostinės gatves, nors juos čia bežioplinėjančius ir gyvenančius parazitinį gyvenimą tai kažkas seka, tai atbaladoja galimi meilužiai su virtuviniais plaktukais. Štai šitiems žioplinėtojams ir skirta ši trumpa Lietuvos ir užsienio publikacijų apžvalga.



Anastasija Ševčenko dirba judėjimo "Atvira Rusija" koordinatore Vilniuje.

"Helsingin sanomat" rašoma, kad "Vilniuje stebimi Rusijos opozicijos aktyvistai"

https://www.hs.fi/newsinrussian/art-2000010293400.html

Po pasikėsinimo į Leonidą Volkovą HS kalbėjosi su kitu Vilniuje gyvenančia Rusijos aktyviste  Anastasija Ševčenko, kuri pasakojo, kad Lietuvos sostinėje yra sekama.

"Pastaruoju metu įvairiuose Vilniaus kampeliuose" ją "seka aukštas, maždaug 45 metų vyras žilais plaukais. Be to, jis ją filmavo vaizdo kamera".

Ši kovotoja "iš Rusijos išvyko 2022 m. Ten policija ją sekė net jos miegamajame. Dabar ji vėl jaučia sekimą".

Laikraštyje rašoma, kad "Vilnius laikomas Rusijos ir Baltarusijos opozicijos centru". 





Leonidas Volkovas po įvykdyto išpuolio. 

Sekančią dieną po pokalbio su A.Ševčenko buvo užpultas "Kovos su korupcija" fondo vadovas Leonidas Volkovas. Gal jis ėmė kovoti su korupcija Lietuvoje, neapsikėntęs aplink klestinčia korupcija?

Po Volkovo užpuolimo, Lietuvos saugumo vadovas ragina stiprinti Rusijos opozicijos atstovų apsaugą

LRT rašoma, kad po buvusio Aleksejaus Navalno štabo vadovo Leonido Volkovo užpuolimo, saugumo vadovas Darius Jauniškis sako, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti Rusijos opozicijos atstovų apsaugai Lietuvoje. Tuo metu buvęs saugumo departamento direktorius Gediminas Grina teigia, kad į Europos Sąjungą įsileista tiek priešiškos valstybės piliečių, kad sunku suprasti, kas tikrieji Kremliaus opozicionieriai. Norint išsiaiškinti, reikia nemažų žvalgybos išteklių, kurių Lietuva neturi. Patys Lietuvoje gyvenantys opozicionieriai teigia, svarbiausia, kad būtų išaiškintas Volkovo užpuolimas, ir neprašo išskirtinio tarnybų dėmesio.

RT apie kovą dėl įtakos ir pinigų tarp kovotojų prieš korupciją

RT rašoma, kad kovos su korupcija fondas įkūrėjo Aleksejaus Navalno mirtis ir jo žmonos Julijos pareiškimai apie "vyro verslo tęsimą" gerokai paaštrino nesisteminės opozicijos kovą dėl finansavimo šaltinių. 

Kaip RT sužinojo iš šaltinių Rusijos nesisteminės opozicijos vadovybės aplinkoje, Julijos Navalnajos paskyrimą "FBC ekosistemos" vadove iškart po jos vyro mirties priešiškai sutiko "Navalno aplinkos veteranai". Pirmiausia kalbama apie Mariją Pevčich ir Leonidą Volkovą, kurie bando kurti savo žiniasklaidos priemones ir užmegzti ryšius su Vakarų politikais ir funkcionieriais.

Labiau privilegijuotoje padėtyje yra aktyvistai, kurių pagrindą sudaro Maria Pevčich, sugebėjusi užmegzti stabilius ryšius su Didžiosios Britanijos atstovais. Tuo pat metu Leonidui Volkovui ruošiaasi mažinti finansavimą ir darbuotojų skaičių. 

Rusijos Valstybės Dūmos informacinės politikos, informacinių technologijų ir ryšių komiteto pirmininko pavaduotojas Olegas Matveiščevas mano, kad prieš Juliją Navalną žaidžia jos palyginti didelis nežinomumas, o kiti opozicijos aktyvistai šiuo metu yra pernelyg susikompromitavę.

"Leonidas Volkovas turi plačius ryšius su eiliniais atlikėjais, bet kartu yra skandalingos reputacijos", - aiškina deputatas.

Siūlau saugumo vadovui D.Jauniškiui įdarbinti be naudos po Vilnių besišlaistančius Rusijos "opozicijos" atstovus. Jie galėtų Lietuvoje pritaikyti "kovos su korupcija" patirtį, rinkti duomenis apie Lietuvos korupcionierius, galimus V.Putino saugumo agentus.







2024-03-17

Ilsėkis ramybėje, brangi profesore Sofija Kanopkaite (1926-2024)

 


Šį rytą netekau savo mylimos mokslinės vadovės akademikės profesorės Sofijos Kanopkaitės. Kovo 3 dieną gerb. profesorei sukako 98 metai. 1975 - 1982 metais dirbau jos vadovaujamoje MA "Biochemijos instituto" "Mikroorganizmų biochemijos" laboratorijoje. 

Paskutinį kartą kalbėjomės telefonu kovo 3 d. Velionė skundėsi prasta klausa ir regėjimu, kojų tynimu, bet visą gyvenimą treniruotos smegenys veikė nepriekaištingai. Gerb. profesorę slėgė karo psichozė, nuolatos kurstoma žiniasklaidos, jaudino nūdienos problemos. 

Sofija Kanopkaitė (g. 1926 m. kovo 3 d. Alionyse, Širvintų valsčius) – Lietuvos biochemikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

1952 m. baigė Vilniaus universitetą1968 m. biologijos mokslų daktarė. 1976 m. Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė. Nuo 2000 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikė.

19571959 m. dirbo Biologijos institute, 1959–1967 m. – Botanikos institute1963–1967 m. Mikroorganizmų biochemijos sektoriaus vadovė, 1967–1990 m. – Biochemijos institute, 1967–1980 m. Mikroorganizmų biochemijos sektoriaus, 1980–1986 m. to paties pavadinimo laboratorijos vadovė, 1990–1993 m. – Imunologijos institute, nuo 1974 m. profesorė. 19721992 m. ir 19942000 m. Lietuvos biochemikų draugijos pirmininkė.

Pirmoji molekulinės vitaminologijos specialistė Lietuvoje. Svarbiausi darbai – vitaminų kofermentų biosintezė ir cheminė sintezė, funkcijos, veikimo mechanizmas, jų santykis ir svarba nukleorūgštimsbaltymams ir biopolimerų metilinimui ląstelėse. Paskelbė apie 300 mokslinių darbų, 3 išradimų autorė, su kitais.[1]


Su velione atsisveikinimas vyks laidojimo namuose "Nutrūkusi styga" kovo 20d., 9-14 val., 4-je salėje.




Šis karas ne mūsų. Įrodymai iš Vilniaus, JAV ir Ukrainos (3 video)

 

https://www.youtube.com/watch?v=4aNqdzJaQTU

Šioje apžvalgoje aš pateikiu tris video siužetus. Pirmasis - iš Ukrainos, Charkovo miesto, sukurtas žinomo Ukrainos žydų publicisto Eduardo Hodos. Antrasis - buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro prof. Povilo Gylio, o trečiasis iš JAV. Jo autorius yra Garlandas Niksonas, kuris kalbasi su Skotu Riteriu, buvusiu JAV kariškiu ir JTO ginklų inspektoriumi. Visus šiuos siužetus jungia faktai, įrodantys, kad karas, vykstantis Ukrainoje, yra ne mūsų karas, o jį kurstantys Lietuvoje yra mūsų valstybės priešai ir idiotai. 


https://hodos-video.com/videoarkhiv/videomaterialy-soratnikov-i-spodvizhnikov/khabad-vzyal-otvetstvennost-za-yadernu-porozhnechu-kharkova/


https://www.youtube.com/watch?v=OHgILEWJlfA

https://www.youtube.com/watch?v=hI-NEBwC_-o

Vertimas rusų kalba:




2024-03-16

Argentinos prezidento Milėjaus patarimai lietuviškiems mokesčių didintojams

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdytojas Gediminas Šimkus šią savaitę sprendė klausimą, kaip dar labiau apiplėšti Lietuvos piliečius ir gausiau finansuoti svetimą karą Ukrainoje, kuriam ir taip Lietuvą skiria daugiausia lėšų skaičiuojant vienam gyventojui.

G.Šimkus siūlė skolintis bei didinti mokesčius, taip pat atsisakyti dalies lengvatų arba jas sumažinti. Pasak LB vadovo, tokiu būdu būtų galima papildomai surinkti apie 300 mln. eurų, o tai sudaro 0,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Jis teigė, kad centrinis bankas pirmiausia siūlo peržiūrėti galiojančią 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui, 5 proc. pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms.

Taip pat siūloma peržiūrėti akcizo lengvatas, tarp jų – žemės ūkyje naudojamam dyzelinui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą gyvybės draudimui bei kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose, nulinį artimųjų dovanų apmokestinimą.


I. Šimonytė tvirtino, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP. Jos akiratyje visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, kurio idėjai anksčiau nebuvo pritarta, nes skolininkais ir ubagais tai paverstų daugumą Lietuvos piliečių. Konservatorių akiratyje ir PVM didinimas maistui ir būtiniausioms prekėms.

Visi šie valdžios Delfų orakulo pitijų planai labai primena Džani Radari "Čipolino nuotykius", kur senjoras pomidoras apmokestina lietų, lietų su griaustiniu ir kruša.

https://www.youtube.com/watch?v=vpxwUtGZwhM

Mano siūlymai.

1. Nutraukti svetimo karo finansavimą.

2. Kad padengti biudžeto deficitą ir mažinti valstybės skolą, sutvarkyti naikinamą valstybės infrastruktūrą, švietimą, mediciną, mokslą, didinti gimstamumą, remti motinystę, didinti pensijas, aš siūlau:

a. Dvigubai sumažinti neproporcingai padidintus seimo narių atlyginimus, panaikinti jų padėjėjų etatus, seimo narių skaičių sumažinti iki 71, panaikinant rinkimus pagal partinius sąrašus. Sutvarkyti valstybės lėšų grobstymą seime.

b. Likviduoti Centrinį  Banką ir Konstitucinį Teismą. 

c. Dvigubai sumažinti ministerijų skaičių.

d. Likviduoti ministerijas aplipusias agentūras, uždrausti ministerijoms pirkti paslaugas, jei ministerijose dirba atitinkamo išsilavinimo darbuotojai ir t.t.



Lietuvai naudinga Argentinos prezidento patirtis

Pernai lapkričio mėn. į Argentinos prezidento postą įžengė ekonomistas Chavjeras Milėjus. Jis žadėjo likviduoti Argentinos Centrinį Banką, optimizuoti valdymo struktūras. Per tris valdymo mėnesius jis gerokai sumažino skaičių biudžeto veltėdžių ir uždarė kelias ministerijas. 

Mėnesio infliacijos lygis Argentinoje:

Gruodžio mėn.: 25,5 %.

2024 m. sausio mėn.: 20,6 %.

2024 m. vasario mėn: 13,2%

Argentinoje taip pat ką tik užfiksuotas pirmasis per 12 metų biudžeto perteklius (589 mln. USD). 

Argentinos prezidentas pakartojo savo savo ketinimą uždaryti šalies centrinį banką, ką jis buvo pažadėjęs per savo rinkimų kampaniją. 

"Dėl paskleistų klaidingų gandų norime paaiškinti, kad Argentinos Respublikos centrinio banko uždarymo klausimas nėra nesvarstomas", - pareiškė Argentinos nacionalinės administracijos biuras.

Naujai išrinktas Argentinos prezidentas Javieras Milay panaikino šalies Kultūros ministeriją. Savo dekretu jis sujungė keletą departamentų į vieną Žmogiškojo kapitalo ministeriją. Taip Kultūros, Švietimo, Sveikatos apsaugos, Darbo ir Socialinės plėtros ministerijos susijungė į vieną vyriausybinę įstaigą - Sveikatos ir žmogiškojo kapitalo ministeriją.

Ministerijų skaičiaus mažinimas buvo vienas iš naujojo prezidento Chaviero Milajaus rinkimų programos punktų. Iškart po priesaikos jis pasirašė dekretą, kuriuo sumažino ministerijų skaičių nuo devyniolikos iki devynių.

- Į pragarą su Sporto ir turizmo ministerija! Kultūros ministerijai - po velnių! Ekonomikos plėtros ministerija - į pragarą! Moterų reikalų ministerijai - į pragarą! Mokslo ir technologijų ministerija - po velnių! Darbo ir socialinės apsaugos ministerija - po velnių! Švietimo ministerija - į pragarą! Transporto ministerija - į pragarą! Sveikatos apsaugos ministerija - į pragarą! - pasakė Javieras Milay.

Argentinos prezidento planas veikia! Norime panaikinti biudžeto deficitą - naikinkime valstybę parazituojančių valdininkų armiją!


2024-03-15

Orbanas: "Jie nori įsprausti mus į karą, nori primesti mums migrantus ir nori perauklėti mūsų vaikus"


Kovo 15-oji yra Vengrijos nacionalinė šventė. Vengrija švenčia modernaus parlamentinio valdymo gimimą ir 1848–1849 m. Nepriklausomybės revoliucijos pradžią – istorinį įvykį, kuriuo buvo siekiama nuversti Habsburgų valdžią. 

Nacionalinės šventės proga Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasakė kalbą. Pagrindinės Orbano kalbos mintys yra cituajamos dienraštyje "Magyar Hirlap".

"Tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt aštuntųjų metų kovą Europa liepsnojo, sostinių gatvėse liejosi kraujas. Ką darė vengrai? Parašėme eilėraštį. Suredagavome 12 punktų. Ėjome pėsčiomis iš Pešto į Budą - tai buvo mūsų pirmasis taikos žygis. Išlaisvinome politinius kalinius be šūvio. Ėjome į teatrą, žiūrėjome nacionalinę pjesę ir dienos pabaigoje laimėjome. Tai ne neigėjas, o kūrėjas. Tiesa ir grožis. Ir galiausiai tai ne mirtis, o gyvenimas. Štai kas yra revoliucija, kai ją daro jauni vengrai".

Pasak premjero, šiandien Vakarai daro didžiulę klaidą. Svarbu ne tai, kokį pasaulį paliksime savo vaikams, o tai, kokius vaikus paliksime pasauliui. Būtent nuo to viskas priklauso, ir būtent nuo to priklausė 1848 m. kovo jaunimo tėvai", - sakė jis.


"Vengrijos tėvynę palaiko tik ir tik jos piliečių meilė ir jų širdžių stiprybė. Būtent tai daro mus ypatingus. Šiandien Vakarų pasaulyje milijonai žmonių taip galvoja ir gyvena taip, tarsi būtų kilę iš niekur ir iškeliavę į niekur. Todėl jie niekuo nesidomi ir yra įsitikinę, kad niekam ir niekam neturi jokios pagarbos. Jie pradeda karus, perbraižo sienas ir ganosi kaip skėriai. Jie atima teises iš negimusiųjų. Mes, vengrai, norime gyventi kitaip. Mes iš kažkur atėjome ir kažkur einame. Viską, ką turime, mums davė mūsų protėviai, o kartu ir pareigą tai išsaugoti ir perduoti. Vengras nelaiko savęs laisvu, nes nėra alkanas. Laisvė nėra tai, kad kiekvienas daro, ką nori. To mums nepakanka. Mums laisvė reiškia, kad nėra mūsų šeimininko", - pabrėžė V. Orbanas.

Ministras Pirmininkas nurodė: Vakaruose manoma, kad kiekvienas žmogus yra panašus į save. Tėvynė yra tik vieta. Tačiau mes, vengrai, žinome, kad tai netiesa. "Kovo jaunimas šaukė pasauliui: mes, vengrai, esame partneriai. Esame tautiečiai tėvynėje. O mano bendražygis yra tas, kuris ėjo prieš mane, ir tas, kuris ateina po manęs. Visi nuo Švento Stepono iki 56-ųjų ir būsimųjų kartų", - sakė jis.

Po to jis papasakojo istoriją: keliautojas Europoje pamatė du vyrus, skaldančius akmenis. Vienas iš jų, paklaustas, ką daro, atsakė, kad skaldo akmenis. Kitas atsakė: aš statau katedrą. "Toks yra mūsų gyvenimas. Mes statome katedrą", - pabrėžė jis.

"48-ųjų didvyriai matė katedrą, jie matė aukštai iškilusią tėvynę, kuri stovi virš kasdienybės ir suteikia aukštesnę prasmę mūsų baigtiniam gyvenimui", - tęsė jis, nurodydamas, kad tai suteikė jiems jėgų kovoti net tada, kai sėkmė nebuvo garantuota, taip pat nebuvo užtikrinta, kad kovojusieji išgyvens.


"Vergovė ar laisvė - tai pirmas klausimas, į kurį turime atsakyti. Šiandien jis yra toks pat. Trokštame tylaus, ramaus ir saugaus gyvenimo malonumų. Galime jį turėti. Tačiau pirmiausia reikia atlikti nedidelį darbą. Europa šiandien nėra rami. Ji darosi vis audringesnė. Europos tautos šiandien, kaip ir Petőfi laikais, bijo Briuselio dėl savo laisvės: jie nori primesti mums tai, ko vengrai negali daryti. Kažką, kas žeidžia vengrų dvasią, kažką, kas svetima vengrų gyvenimui. Jie nori įsprausti mus į karą, nori primesti mums migrantus ir nori perauklėti mūsų vaikus. Bet mes to neleisime, nes Vengrija yra ir išliks laisva ir suvereni", - sakė V. Orbanas.

Pasak ministro pirmininko, Briuselis nėra pirmoji imperija, metanti akį į Vengriją. Tačiau per pastaruosius penkis šimtus metų kiekviena imperija anksčiau ar vėliau suprato, kad priespauda ir šantažas niekur neveda.

"Mes esame Dovydas, kurio Galijotui geriau vengti", - sakė jis ir pridūrė, kad kovo 15 d. per vieną dieną apvertėme pasaulį aukštyn kojomis, 56-aisiais sudrebinome pasaulinį komunizmą, o 89-aisiais išmušėme pirmąją plytą iš Berlyno sienos.

"Susitaikydami kartu parodėme, kad jei sulauksime pagarbos, atiduosime ją ir sukursime taikų, klestintį laikmetį, kiek tik akys mato. Atrodo, kad tik Briuselis to nesupranta. Todėl jei norime apginti vengrų tautos laisvę, neturime kito pasirinkimo, kaip tik okupuoti Briuselį. 1848 m. mes sustojome prie Švechato. Nesustosime ir dabar, eisime iki pat Briuselio ir patys vadovausime permainoms", - sakė Ministras Pirmininkas.

"Atėjo laikas Briuselio valdytojų tarybai pradėti drebėti", - sakė jis. "Netoleruosime, kad Briuselis apleistų Europą", - pridūrė jis, užsimindamas, kad Bendrija nyksta.

V. Orbanas pabrėžė, kad nesame vieni ir kad iki metų pabaigos Vakarų pasaulyje sudarysime daugumą. "Esame ant suverenaus posūkio Amerikoje ir Europoje slenksčio. Galima atkurti normalų gyvenimą, ir mes galime pradėti naują didingą Vakarų tautų erą".

Ministras Pirmininkas pridūrė, kad tarptautinė kairė yra blogesnė už labanus ir musulmonus, išdavikus, kurie neras savo vietos naujajame pasaulyje, kurį kuriame.

"Jūs turite apsispręsti: karas ar taika, skaldyti akmenis ar statyti katedras. Per artėjančius EP rinkimus kiekvienas turės pasirinkti, o tada taip pat sužinosime, kokius vaikus palikome pasaulyje", - baigė savo kalbą V. Orbanas.


Lenkai ilgisi Lenino?

 


Lenkų dienraštis "Polonia Christiana 24" šiandien rašo:

Lenkijos miestų gatvėse tai vienur, tai kitur pasirodo plakatai su bolševikų lyderio Vladimiro Iljičiaus Lenino atvaizdu, kuris dabar jau šiek tiek primirštas pasaulinių kairiųjų atgarsių objektas. Plakatus pasirašo mįslingas susivienijimas, pavadintas Raudonuoju frontu. Jo interneto svetainėje gausu rimtų eilių, parašytų klasių kovos dvasia, "principingu" partijos biurokrato žargonu, jaunesniajai visuomenės daliai pažįstamu daugiausia iš filmų apie Bareją.

Straipsnio autorius Andžejus Solas rašo, kad Lenkijoje "galima pastebėti elementarų leninizmo kultą, daugiausia internete, o kartais ir gatvėje, dažniausiai "maištaujančio" jaunuolio (nepatyrusio gyvenimo "didžiojoje sistemoje" skonio), dėvinčio marškinėlius su Lenino, Che Guevaros ar kito chuligano atvaizdu, pavidalu". 

Dar visai nesenai lenkai tyčiojosi iš V.Lenino. 2014 metų birželio mėn. Krokuvoje buvo pastatytas štai toks laikinas paminklas tarptautinio proletariato vadui. 


Miesto gyventojai ir turistai noriai fotografavo šį neįprastą paminklą, pavadintą "Ateities fontanu". Neįprastas fontanas gyventojams ir turistams sukėlė įvairių emocijų. Vieni Lenino pasirodymą priėmė su humoru, kiti protestavo prieš pasityčiojimą iš Spalio revoliucijos lyderio. Po kelių dienų meno kūrinys buvo perkeltas į Laznia Nova teatro kiemą, nes dar 2009 metais Lenkijos Seimas buvo uždraudęs nacistinių ir komunistinių simbolių viešą demonstravimą.

Lietuvoje, manau, viešas Lenino simbolikos demostravimas neįmanomas.

Dauguma dabartinių Lietuvos vadovų vienaip ar kitaip yra susiję su Leninine Komunistų partija, sovietiniu KGB, todėl nelinkę prisiminti savo komunistinės praeities ir niekada neafišuos to, kas gali ją visuomenei priminti.


"Leninas Razlive" dail. Arkadijus Rylovas (1934)

"Leninas Lenkijoje" - sovietinių laikų anekdotas

Vyko jaunųjų dailininkų paroda-konkursas tema "Leninas Lenkijoje". Komisijos nariai prieina prie paveikslo, kur pavaizduota palapinė ir keturios kyšančios kojos.

- Kieno šitos kojos, - klausia dailininko komisijos pirmininkas?

- Felikso Dzeržinskio (saugumo vadas) ir Nadeždos Krupskajos (Lenino sugyventinė).

- O kur Leninas?- klausia pirmininkas.

- "Leninas Lenkijoje", - atsakė jam autorius.


https://pch24.pl/lenin-wiecznie-zywy/


2024-03-14

Atgrasimas, pagrasimas, nusigrasimas...

 


1 d. Atgrasimas

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Prancūzijos Prezidentu Emanueliu Makronu. Susitikime jis pažymėjo, kad reikia tvirto visų sąjungininkų įsipareigojimo stiprinti transatlantinės bendruomenės atgrasymo ir gynybos laikyseną, atremiant didžiausią ir tiesioginę saugumui kylančią – Rusijos – grėsmę.

„Lietuva ženkliai didina gynybos biudžetą, kuris šiemet jau siekia 2,5 proc., kuria infrastruktūrą sąjungininkams priimti, steigia nacionalinę diviziją, modernizuoja ginkluotę. Itin svarbu, kad visi sąjungininkai suvoktų dabartinės saugumo situacijos rimtumą ir taip pat didintų investicijas į gynybą“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, Europos lyderystė telkiant paramą Ukrainai – gyvybiškai svarbi.


„Kiekvienas šiandien turime būti lyderiu, kuris savo sprendimais artins Ukrainos pergalę. Turime rasti būdų, kaip spręsti Ukrainos oro gynybos užtikrinimo, artilerijos ir raketų tiekimo klausimus, įgyvendinti ES įsipareigojimą patiekti 1 mln. šaudmenų. Turime svarstyti visus įmanomus variantus, kad reikiama parama pasiektų Ukrainą“, – pasakė G.Nausėda. 

https://www.youtube.com/watch?v=afwak3TU-Ss

2 d. Pagrasimas

Kovo 13 d. Vladimiro Putino interviu Dmitrijui Kiseliovui sakoma (ištrauka):

http://kremlin.ru/events/president/news/73648

(...)

D. Kiselevas: Vladimirai Vladimirovičiau, kas nutiko Macronui? Ar jis išprotėjo? Jis ketina siųsti prancūzų karius kariauti su mūsų kariuomene, atrodo kaip galų gaidys, taip gąsdindamas visus europiečius. Kaip turėtume į tai reaguoti?

VLADIMIRAS PUTINAS: Faktas tas, kad Vakarų šalių kariuomenė Ukrainoje yra jau seniai, dar prieš valstybės perversmą, o po perversmo jų skaičius dar labiau išaugo. Dabar jie dalyvauja tiesiogiai kaip patarėjai, dalyvauja kaip užsienio samdiniai ir patiria nuostolių. Bet jei kalbame apie oficialius užsienio šalių karinius kontingentus, esu tikras, kad tai nepakeis padėties mūšio lauke - tai svarbiausia, kaip ir ginklų tiekimas nieko nekeičia.

Antra, tai gali sukelti rimtų geopolitinių pasekmių. Nes jeigu, tarkime, Lenkijos kariai įžengs į Ukrainos teritoriją, kaip tai skamba, kad dengtų, tarkime, Ukrainos ir Baltarusijos sieną arba kai kuriose kitose vietose išlaisvintų Ukrainos karinius kontingentus, kad jie galėtų dalyvauti kovinėse operacijose ties kontakto linija, manau, kad Lenkijos kariai iš ten daugiau niekada neišvyks. Aš taip manau. Jie svajoja ir mato, jie nori susigrąžinti tas žemes, kurias laiko istoriškai savo ir kurias iš jų atėmė "tautų tėvas" Josifas Stalinas ir atidavė Ukrainai. Jie, žinoma, nori jas susigrąžinti. Ir jei ten įžengs oficialūs lenkų daliniai, vargu ar jie iš ten išeis.

Tačiau vėliau jų pavyzdžiu gali pasekti ir kitos šalys, kurios per Antrąjį pasaulinį karą neteko dalies savo teritorijų. Manau, kad geopolitinės pasekmės Ukrainai, net ir dabartinio jos valstybingumo išsaugojimo požiūriu, žinoma, atsiras.

D. Kiselevas: Jei grįžtume prie E. Macrono, gal jis nusprendė atkeršyti Rusijai už tai, kad Afrikoje mes jai "tampėme už uodegos", o mums teko "stovėti ir bijoti"? Tikriausiai jis nesitikėjo, kad mes ten būsime tokie aktyvūs.

VLADIMIRAS PUTINAS: Taip, manau, kad esama tam tikros nuoskaudos, bet kai mes su juo tiesiogiai bendravome, pakankamai atvirai kalbėjomės šia tema.

Mes nesikišome į Afriką ir neišstūmėme iš ten Prancūzijos. Problema yra kitokia. Gerai žinoma Vagnerio grupė pirmiausia vykdė daugybę ekonominių projektų Sirijoje, paskui persikėlė į kitas Afrikos šalis. Gynybos ministerija teikia paramą, bet tik tuo pagrindu, kad tai yra Rusijos grupė, nieko daugiau. Mes nieko neišstūmėme. Tiesiog kai kurių Afrikos šalių vadovai sutarė su Rusijos ekonominiais operatoriais, norėjo su jais dirbti, o su prancūzais kai kuriais aspektais nenorėjo dirbti. Tai net nebuvo mūsų iniciatyva, tai buvo mūsų Afrikos draugų iniciatyva.

Neaišku, kodėl šiuo atžvilgiu turėtume piktintis, jei nepriklausoma valstybė nori plėtoti santykius su savo partneriais iš kitų šalių, įskaitant Rusiją, ji nori plėtoti santykius su Rusija. Mes jų, buvusių Prancūzijos kolonizatorių, šiose šalyse nelietėme. Netgi sakau tai be ironijos, nes daugelyje šalių, kuriose Prancūzija istoriškai buvo metropolija, jie nelabai nori su jais turėti reikalų. Tai neturi nieko bendra su mumis. Galbūt patogiau piktintis kuo nors nematant savo problemų. Galbūt tokia aštri, gana emocinga Prancūzijos prezidento reakcija susijusi ir su tuo, kas vyksta kai kuriose Afrikos šalyse.

Nors pažįstu ir kitų Afrikos šalių, kuriose dėl prancūzų pasilikimo jie ramūs ir sako, kad "taip, tai mums tinka, mes pasirengę su jais dirbti". Tačiau kai kuriose šalyse jie to nenori. Tai neturi nieko bendra su mumis. Mes ten nieko nekurstome, nieko prieš Prancūziją nekurstome.

Mes nekeliame sau tokių uždavinių. Tiesą sakant, tokių nacionalinių, valstybinių užduočių Rusijos valstybės lygmeniu mes nekeliame. Mes su jais tiesiog draugaujame, ir viskas. Jie nori plėtoti santykius su mumis - dėl Dievo meilės, o mes juos pasitinkame pusiaukelėje. Nėra dėl ko įsižeisti.


D. Kiselevas: Tačiau dabar Prancūzijoje sakoma, kad Rusijos atžvilgiu nebėra jokių "raudonų linijų", kad nėra nieko neįmanomo ir viskas įmanoma. Apskritai jie nori kažkaip kalbėtis su mumis remdamiesi jėgų pusiausvyros principu. Daug ką girdime ir iš Prancūzijos, ir iš Vakarų, ir iš Lietuvos. Apskritai tai nėra darnus, bet priešiškas choras.

Galbūt ir mums reikėtų ieškoti netradicinių sprendimų ir kada nors paprašyti dviejų milijonų Šiaurės Korėjos kariuomenės pagalbos? Pavyzdžiui, mainais į mūsų "branduolinį skėtį" virš pusės Korėjos pusiasalio? Kodėl gi ne tada?

VLADIMIRAS PUTINAS: Pirma, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika turi savo branduolinį skėtį. Jie mūsų nieko neprašė. Tai pirmas dalykas.

Antra. Iš esmės, kaip šiandien matome iš to, kas vyksta mūšio lauke, mes susidorojame su užduotimis, kurias sau iškėlėme.

Kalbant apie tas valstybes, kurios sako, kad neturi "raudonų linijų" Rusijos atžvilgiu, jos turėtų suprasti, kad Rusija taip pat neturės jokių "raudonų linijų" šių valstybių atžvilgiu.

Kalbant apie mažąsias Europos valstybes, pirmiausia, mes su visais elgiamės pagarbiai, kad ir kas nutiktų. Antra, kai jos, šios mažosios valstybės, ragina vykdyti griežtesnę politiką Rusijos atžvilgiu ir imasi kraštutinių priemonių, įskaitant, tarkime, kariuomenės įvedimą ir t. t., jos vis tiek yra tos valstybės, ir jos tai supranta, kurios nepajus savo provokacinių pareiškimų pasekmių. O tos, kurios gali pajusti pasekmes, elgiasi daug santūriau. Ir teisingai daro.

D. Kiselevas: Ir visi šie Vokietijos šokiai su Tauru? Šolcas sako "mes netiekiame", bet yra jėgų, kurios primygtinai reikalauja tiekti "Taurus" Ukrainai, britai savo iniciatyva pareiškė: tegul tranzitu per Angliją, mes pasiruošę jį siųsti. Taikinys - Krymo tiltas, vokiečių generolai jau planuoja operacijas, kaip girdėjome, ne tik Krymo tiltas, bet ir karinės bazės, kaip sakoma, giliai Rusijos teritorijoje. Kai kas jau sako, kad šios raketos gali pataikyti į Kremlių. Apskritai, ar jie nėra labai palaidoti savo svajonėse?

VLADIMIRAS PUTINAS: Jie fantazuoja, jie pirmiausia save padrąsina. Antra, jie bando mus įbauginti.

Kalbant apie Vokietijos Federacinę Respubliką, ten taip pat yra konstitucinių problemų. Jie teisingai sako, kad jeigu "Tauras" pataikys į tą Krymo tilto dalį, kuri, žinoma, net pagal jų sampratą yra Rusijos teritorija, tai bus Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos pažeidimas.

Faktas tas, kad VFR opozicija elgiasi dar agresyviau. Pažiūrėkime, dėl ko jie sutaria. Mes tai atidžiai stebime. Jie naudoja britų, amerikiečių raketas. Tai nekeičia padėties mūšio lauke. Taip, jos mums kenkia, žinoma, tai akivaizdu. Bet iš esmės tai nekeičia karo veiksmų eigos ir pasekmių, kurios neišvengiamai kyla priešingai pusei.

Dabar girdime, kad VFR tiek jūsų kanalai, tiek užsienio kanalai, Vokietijos kanalai, rodo, kiek daug jie turi, kiek daug jų yra sugedę, kiek daug jų reikia tobulinti, modernizuoti ir pan. Leiskite jiems dirbti. Kaip jūs teisingai pasakėte, yra dalykų, apie kuriuos jie turėtų pagalvoti. Apie tai galvoja tie, kurie yra protingesni.

(...)

3 d. Nusigrasimas

JAV jūrų pėstininkas maj. Scott Ritter, buvęs JTO ginklų kontrolės inspektorius, Džefo Normano laidoje "Scott Ritter Extra: Klauskite inspektoriaus" atsakė į klausimą, kas laukia Lietuvos, jei ji sugalvotų atgrasinti Rusiją ir užblokuotų Kaliningrado sritį. Žiūr. video (48:30): 


https://www.youtube.com/watch?v=0sKr76a3hhA

Rusų kalba.


https://www.youtube.com/watch?v=Fk_-DnK2FpA

P.S. O gal ponas G.Nausėda turi atsarginę Lietuvą? Gal planuoja perkelti mus, kas liks po branduolinio karo, į kokį Gibraltarą?