Kaip beveidžiai IT-gigantai formuoja vakarų politikos veidą. Skaitmeniniai minčių valdovai. Elena Pustovoitova

Paryžius ir Amsterdamas pareikalavo iš Europos Sąjungos vadovybės sukurti specialų organą amerikiečių technologinių gigantų Google ir Facebook veiklos ES reguliavimui. Šie informacinių technologijų gigantai faktiškai užvaldė pasaulinį kompiuterių tinklų sistemą. Amerikiečių kompanijos dėl savo interesų aktyviai manipuliuoja su informacija ir pajėgios ne tik konkuruoti su valstybių interesais, bet ir juos nulemti.

Prancūzijos ir Olandijos iškelti reikalavimai pridėjo energijos Europos Komisijos vice-prezidentei Margret Vestager, užsiimančiai skaitmeninių technologijų klausimais ir kuriančiai įstatymo projektą dėl skaitmeninių paslaugų (Digital Services Act). Vestager žinoma tuo, kad 2017 metais inicijavo Google 2,4 milijardų baudą už tai, kad šis savo paieškos sistemoje teikė pirmenybę Google Shopping programai, darant žalą kitiems prekių agregatoriams. O sekančiais metais – dar 4,3 milijardų eurų už tai, kad korporacija vertė smartfonų gamintojus instaliuoti savo Google servisus ir priedus.

Tokia praktika, kurią Europoje skaitoma įžūlumu, ne tiktai atneša kompanijai Google milijardinius pelnus, bet ir leidžia jai sukurti gigantišką banką personalinės informacijos, naudojamos patiems įvairiausiems tikslams, tame tarpe Google bendradarbiavimo su CŽV ir FTB rėmuose. Kompanija turi daugiau negu milijoną serverių duomenų apdorojimo centruose visame pasaulyje ir apdoroja kiekvieną dieną virš milijardo paieškos paklausimų 24 petabaitų (1 petabaitas = 1024 terabaitai) vartotojų duomenų.

Europiečiai ketina uždrausti Google ir Facebook naudoti duomenis, surinktus Europoje jų platformose, jeigu tokių duomenų neturi konkuruojančios kompanijos. O kas Europoje pas Google ir Facebook šiuo metu konkurentai? Jų nėra. Europiečių debesies federacija (European Cloud Federation), skirta suvienyti skaitmeninių paslaugų tiekėjus, kol kas dar vystykluose ir ženkliai įtakoti į nepriklausomybę nuo amerikiečių kompanijų negali.

Potencialios Google ir Facebook galimybės informaciniame lauke žymiai pavojingesnės, negu jų darbas prekių internete, kur jie lengvai nustumia į šešėlį prekiautojus-konkurentus. Kaip skaito Kanados analitinis centras Global Research, kompanijos Big Tech slaptai tapo visavaldėmis informaciniame versle.

Yra įrodymų, kad Google ir Facebook yra valdžios monopolistai, naudodami juodos dėžės (black box) algoritmą. Didžiosios Britanijos lordų rūmų Komunikacijų ir informacinių technologijų komitetas išklausė parodymus vykdomojo direktoriaus DMG Media (kompanija leidžia The Daily Mail) Piterio Raito (Peter Wright), kuris tvirtina, kad, po to kai Google ir Facebook pakeitė paieškos algoritmą, paklausa žinių leidinio sumažėjo perpus.

„Google ir Facebook, mūsų požiūriu, – sako Rait, – dominuoja žinių rinkoje ir elgiasi kaip dominuojančios kompanijos. Ir tai ženkliai veikia į žurnalistiką“. Nebuvimas reguliavimo kompanijų veiklos leidžia amerikiečiams nebaudžiamai likviduoti internetinio leidinio turinį, jeigu jis neįtinka Cukerbergui. Būtent tai ir įvyko su Brexit palaikančia The Daily Mail. „Du pagrindiniai naujienų platintojai Google ir Facebook, valdantis taip pat Instagram, dominuoja socialinėse media ir turi daugiau pinigų iš reklamos, negu mūsų laikraštis“, - pareiškė komisijai Rait.

Žinių srauto ir analitikos manipuliacijos suteikia amerikiečių kompanijoms ne tik naudą. Šios kompanijos gali savo nuožiūra keisti vartotojų santykius konkrečiai idėjai, reiškiniui, konkrečiam politikui, valstybiniai įstaigai ir net vienai ar kitai valstybei.

„Twitter, sekdamas Facebook pavyzdžiu, cenzūravo New York Post straipsnius apie skandalą su Džo Baidenu Ukrainoje ir neleido vartotojams siųsti nuorodas į šį straipsnį“, - pranešė Summit News. The New York Post charakterizavo tokią informacinę politiką labai griežtai: „Skaitmeninis pilietinis karas“.

Google ir Facebook pastangomis amerikiečių ir europiečių vartotojų galvose skiepijamas iki nepadorumo iškreiptas požiūris į Rusiją. Tūkstančiai beveidžių šių technologinių gigantų darbuotojų sijoja Internetą ir sudeda į jį savo parinktus „paveikslėlius“. Pats Facebook savininkas Cukerbergas neslepia savo planų „sušukuoti“ pasaulinį tinklą. Pavyzdys – instrukcijos Cukerbergo prieš du metus įdiegimo AI (dirbtinio intelekto) kompanijos veikloje. „Кiekvienas pranešimas, nuotrauka, video, komentaras arba pasikeitimas informacija patenka į vis galingesnę kompiuterinę kompanijos sistemą, analizuojančią „žalingą“ turinį ir pranešančią policijai arba žvalgybos agentūroms pagal poreikį“.

Ką reikia laikyti „žalingu“, nusprendžia jau net ne JAV vyriausybė. Nusprendžia Cukerbergas.

Ši virš valstybinė visuomenės valdymo struktūra netenkina ne tik europiečius. Šių metų birželį Facebook buvo nubaustas JAV Federalinės prekybos komisijos (FTC) 5 milijardais dolerių. Dabar prieš kompaniją vykdomas tyrimas dėl įvedimo 2020 metais skaitmeninės valiutos Libra. Antimonopolinis tyrimas prieš Facebook ir Google tęsiasi.

Facebook, be to, surištas su skandalu Cambridge Analytica – Londono kompanija, teikiančia politinių konsultacijų paslaugas ir naudojusia asmeninius duomenis 50 milijonus Facebook vartotojų, kad paveikti JAV prezidento rinkimus 2016 metais. O kas įvyks po kelių dienų 2020 metų JAV prezidento rinkimuose?

Technologiniai monstrai ramiai reaguoja į visus „žnaibymus“ jų adresu. 70 milijardų dolerių pajamų Facebook 2019 metais pilnai pakanka, kad apmokėti skiriamas baudas ( 69 milijardai – kompanijos pajamos už reklamą). Ir užsienio konkurentų šiems monstrams nereikia. Šiuo požiūriu JAV valdžios ir informacinės supermonopolijos vieningos. Nesenai Trampas grasindamas uždrausti Amerikoje Kinijos priedo kūrimo ir žiūrėjimo trumpų video Tik Tok pareikalavo parduoti jį bet kuriai Amerikos kompanijai ir asmeniškai „palaimino“ tokį sandorį su amerikiečių Oracle.

Skaitmeninės visuomenės nuomonės manipuliavimo priemonės, sutelktos JAV, turi su niekuo nepalyginamą potencialą. Beveidžiai redaktoriai tęsia masinio informacijos vartotojo nuomonės formavimą savo nuožiūra.

https://www.fondsk.ru/news/2020/10/19/kak-bezlikie-it-giganty-formirujut-lico-zapadnoj-politiki-52084.html

Ispanijos Pedro Sánchez vyriausybė kol kas atsisako 70 milijardų ES kreditų

 

The Financial Times duomenimis, bendras 19 euro zonos valstybių biudžetų deficitas dėl COVID-19 priartės prie 1 trilijono eurų (975 milijardai), kas sudaro 8,9% jų BVP. Šis rodiklis 10 kartų didesnis nei prieš metus ir 10 kartų didesnis negu buvo prognozuota pernai. Anksčia Briuselis reikalaudavo, kad narių biudžetų deficitas neviršytų 3% nuo šalies BVP.

Birželio mėn. vykusiame ES vadovų susitikime buvo sutarta, kad ECB į ES ekonomiką įlies 750 milijardus eurų, kad ją prikelti iš COVID-19 komos. Ispanijai buvo numatyta 140 milijardų parama, iš kurios 70 milijardų būtų kreditai.

Briuselio dotacijas dar gauna Lenkija, Čekija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija ir Chorvatija, kurios neįeina į Euro zoną. Jų biudžeto deficitus dengia ES lyderės.

El Pais rašo, kad Ispanijos valdžia iš ES pretenduoja gauti tiesioginę paramą, bet neprašys artimiausiu metu 70 milijardų eurų kreditų. Šiuos kreditus EK leidžia imti iki 2023 metų birželio.

Ispanija turi tam svarias priežastis. Pirma: daugiamilijardiniai ECB vertybinių popierių pirkimai labai sumažino procentinę normą. Ispanijos ir Italijos iždas išleido šią savaitę obligacijas su neigiamais procentais. Antra: miglotos ekonomikos atsigavimo perspektyvos (Ispanijos, Italijos ir Portugalijos Skolos viršija 100% BVP). Trečia: Bijoma, kad skolinti pinigai bus įvairų grandžių valdininkų iššvaistyti (išvogti) ir europiniai fiskaliniai stimulai galiausiai turės mažesnį efektą, negu buvo tikėtasi. Jeigu taip įvyks, ekonomikų atsistatymas bus lėtas.

Portugalijos premjeras Antonio Costa viešai pareiškė, kad atsisako imti ES kreditus, bet pretenduoja į tiesioginę paramą. Kreditus ims tik tuo atveju, jeigu tam iškils būtinybė.

Bijoma, kad nauja COVID-19 protrūkis gali niekais paversti Briuselio pastangas gaivinti ekonomikas nemokamais pinigais. ECB jau iššaudė savo šaudmenis – 720 milijardų, kai situacija dar nebuvo tokia pavojinga. Buvo sustabdytos mokesčių taisyklės. Mokesčių taisyklių atstatymui prireiks laiko. Reikia, kad atsigavimas prasidėtų Vokietijoje. Tuo tarpu Merkel pareiškė, kad nauja ekonomikos sustabdymas sukels kolapsą. O kada atsigavimas pasieks ES pietus, klausia El Pais?

Šiandien niekas negali pasakyti, ar ES ekonominė politika bus sėkminga. Optimizmo nedaug. Nuo 2008 ES ekonomika užliejama pigiais pinigais, o ekonomikos vežimas nė krust.

Koronaviruso pandemija sukėlė didžiausią šoką nuo Antrojo pasaulinio karo. Poveikis buvo didelis, bet galėjo būti dar didesnis be įsikišimo ECB ir ES vyriausybių. Kinijos ekonomika atsigauna, Europa ir JAV „tvarkosi su antrąja koronaviruso banga“ ir išėjimas iš krizės nebus greitas.

El Pais pažymi, kad Ispanijos ekonomika priklauso nuo sektorių, kurie labiausiai nukentėjo: 83 milijonai turistų, kurie šalį aplankė 2019 metais sugrįš lėtai, o automobilių fabrikai yra valdomi iš Vokietijos ir Prancūzijos.

Verigomis surakinti, į antikristo karalystę vedami. LRT lietuvius pavadino Lietuvos okupantais!

 

Simboliška, kad žmogus, vykdantis globalistinę savo tautos ir valstybės naikinimo programą, vadinama „koronaviruso pandemija“, turi pavardę, kuri daugelyje Europos tautų kalbų turi tą pačią reikšmę: veriga - grandinė ir pančiai. Labai simboliška. Kad „i“ pakeista į „y“ - menka bėda. Kūmai ir kunigai įvairiai pavardes užrašydavo.

Kurlink mus veda tomis verigomis supančioję, veršių banda pavertę? Dabar ir į tai turime atsakymą – į elektroninį konclagerį, kur kiekvienas „išrinktosios tautos“ atstovas turės po 2800 vergų, štai tokių veršių gojų kaimenę. Visi paklusnūs, su antsnukiais, mikroschemomis paskiepyti, į 5G gardus uždaryti. Jei gerai elgsis – gaus ėdalo, jei blogai – badaus...

Mūsų valdžios taip mylima Ukraina toliausiai nužengė konclagerio keliu. Dabar jų žydų tautybės prezidentas Vladimiras Zelenskis, vienintelis pasaulyje prezidentas, mokantis fortepijonu groti su peniu, sprendžia pagrindinę valstybinės reikšmės problemą – narkotikų legalizavimą. O kaip gi kitaip, juk nukvaišinti narkotikais ukrainietiški veršiai galvos, kad ne į skerdyklą yra žydų valdžios vedami, o tiesiai į dangų.

Gal Vladimiras Zelenskis yra Aušrinės Armonaitės koks pusbrolis? Kaip gi taip vienu metu skirtingose galvose kylą tos pačios narkotinės idėjos?

Juokauti bandau, bet joks čia ne juokas, tiesiog Ukraina yra simbolis, kaip gali svetimtaučių valdoma valstybė, labiausiai išsivysčiusi postsovietinė respublika, tragiškai degraduoti.

Man, kurio prosenelis iš mamos pusės Jakovas Karibskis, krikštytas žydas, gyvenęs prie Dniepro upės Žlobine, labai įdomu, kas gi prie šios upės krantų vyksta mūsų dienomis. Apie tai papasakojo garsus Ukrainos publicistas Eduardas Chodos, irgi krikštytas žydas. Jis nuolatos įdomybių papasakoja apie Ukrainą. Gaila tik, kad YouTube daugelį Chodoso įdomybių ištrina. Nemėgsta YouTube tiesos, į elektroninio konclagerio prižiūrėtojus su Facebook ir Twitter besitaikanti.

Paskutiniame savo video Chodosas pasakoja apie grandiozinius Mošiacho žingsnius Ukrainoje, Diepro (buvęs Dniepropetrovskas) mieste.

 

Prieš metus 20-tame savo brifinge Eduardas Chodosas papasakojo, kad Dniepro mieste (iš šio regiono kilo Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ir jo sponsorius I.Kolomojskis) yra pastatyta didžiausia pasaulyje Baid Chabad sinagoga „Menora“, kurią sudaro septynių dangoraižių kompleksas (žiūr.nuotrauką). Chabado bendruomenei to buvo ne gana ir imtas statyti milžiniškas pastatas „Baid Mošiach“ (Mošiacho namai). Baid Mošiacho plotas 11930 kvadratinių metrų.

Priminsiu, kad krikščionims Mošiachas yra antikristas. Dniepro mieste nesenai buvo pastatytas 7 metrų bronzinis milžinas, kuris, skulptorių dėdės Aleksandro Ziguros, irgi žinomo Ukrainos skulptoriaus žodžiais, „eina į sinagogą Baid Chabad apsipjaustyti“. Žemiau pateikiu du video: Aleksandro Ziguros, su jo komentarais, ir Eduardo Chodoso, kurio video pirmoje dalyje yra ištrauka iš Ziguros filmo su Chodoso komentarais.

Eduardas Chodos pažymi, kad Dniepropetrovskas yra tarp milijoną gyventojų turinčių miestų labiausiai išmirštantis pasalyje. Šis bronzinis irstantis žmogus - tai puikus paminklas mirštančiam miestui.

Autorius nurodo savo video Nr.61(2) „Triumfas ir tragedija“, kuriame vyriausias Dniepro rabinas Kameneckis pasakoja apie laimingą žydų gyvenimą Ukrainoje.

Jeigu Dniepras – greičiausiai išmirštantis pasaulio miestas, tai Lietuva ir lietuvių tauta - greičiausiai išmiršta pasaulyje.

Pagalvokim kartu, ką reiškia tokie sutapimai?

Prisiminiau frazę iš reklamos LRT laidai „Zachor“. Joje buvo sakoma, kad lietuviai „okupavo žydų teritorijas“. Man šis posakis pasirodė labai simbolišku, nes išeina, kad lietuviai – Lietuvos okupantai. Fantastika! Gal todėl, gal remiantis šia logika. lietuviai vejami iš Lietuvos?

Lietuvos pilietybės jau išdalintos kelioms dešimtims žydų palikuonių. Lietuviams gi negalima turėti dvigubos pilietybės. Lietuviai – Lietuvos okupantai !!! Tai deklaruojama LRT eteryje !!!

- Aleksandra, paklausiau žmonos, berods tavo senelis buvo žydas, o tu pagal Izraelio 1956 metų įstatymą turi teisę repatrijuoti į Izraelį? Puiku, reiškia mūsų LRT nepavadins Lietuvos „okupantais“!

Tatjana Montian apie Baidenų šeimos korupciją ir išsigimimą: "Nuodėmės vaikas" (video)

 

Žinoma Ukrainos advokatė ir politikė Tatjana Montian išsamiai pateikia pastarųjų dienų kompromatą prieš išsigimusią ir korumpuotą Baidenų šeimą.

Centro partija – Tautininkai pareikalavo perskaičiuoti balsus

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkei L. Matijošaitytei

REIKALAVIMAS

DĖL BALSŲ PERSKAIČIAVIMO DELTUVOS PIETINĖJE (NR.61) RINKIMŲ APYGARDOJE

2020 10 18, Vilnius

Centro partija – tautininkai VRK komisijai prieš keletą dienų buvo pateikusi prašymą perskaičiuoti rinkėjų balsus Deltuvos pietinės apygardos (Nr. 61) Upninkų rinkimų apylinkės rinkėjų balsus nurodydama, kad šioje apylinkėje sugadinti – negaliojantys biuleteniai sudaro daugiau nei 10 procentų nuo visų biuletenių. Tai tris kartus daugiau nei visos apygardos ir visos Lietuvos vidurkis. Tokia statistinė anomalija sudarė prielaidas manyti, kad rinkėjų balsai čia galėjo būti suskaičiuoti netiksliai ir tokiu būdu rinkėjų rinkimuose išreikšta valia nėra nustatyta tiksliai ir teisingai.

Pateikdama savo vertinimą Deltuvos pietinės apygardos rinkimų komisijos pirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė, D. Mackonienė kategoriškai atsisakė perskaičiuoti balsus ir tvirtino, kad visi balsai iki vieno suskaičiuoti tiksliai ir teisingai ir jų komisijos galutinis protokolas su rinkimų rezultatais tiksliai fiksavo rinkėjų valią. Tačiau VRK sprendimu, 2020 10 18 dieną Upninkų apylinkės rinkėjų balsai, stebint man, buvo perskaičiuoti Vilniuje, VRK patalpose.

Perskaičiavus vos vienos apylinkės balsus paaiškėjo, kad Deltuvos pietinės rinkimų apygardos komisijos protokolas neatitinka rinkėjų valios. Jame nėra tiksliai ir teisingai nustatyta ir konstatuota rinkėjų valia. Tik po Upninkų apylinkės balsų perskaičiavimo rinkėjų valia buvo nustatyta tiksliai ir teisingai. Paaiškėjo, kad kandidatui J. Varžgaliui neteisingai priskaičiuotų balsų kiekis buvo reikšmingai didelis – sudarė beveik 10 procentų visų toje apylinkėje jo gautų balsų. Jeigu tokios pat klaidos ir neteisingas rinkėjų valios suskaičiavimas po perskaičiavimo bus nustatytas ir kitose 27 tos apygardos apylinkėse – rinkimų rezultatai esmingai keisis.

VRK vykdant perskaičiavimą VRK man stebint nustatė, kad net 8 negaliojantys biuleteniai buvo neteisingai įskaityti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato J. Varžgalio naudai. Tai sudaro beveik 10 procentų visų toje apylinkėje J. Varžgalio gautų balsų. Deltuvos pietinės apygardos rinkimų komisijos protokole fiksuota, kad J. Varžgalys Upninkų apylinkėje gavo viso 83 balsus. O po šios dienos perskaičiavimo paaiškėjo, kad iš tiesų gavo 76.

Analogiška situacija susidarė, perskaičiavus šios apylinkės daugiamandatės balsus – ten LVŽS partijai taip pat buvo įskaičiuoti 8 negaliojantys neanstpauduoti biuleteniai.

Susidaro įspūdis, kad kažkas į urną įmetė pluoštą neantspauduotų biuletenių, kurių 89 proc. skirta J. LVŽS kandidatui J. Varžgaliui ir 84 proc. LVŽS sąrašui.

Iš viso apygardoje yra 28 apylinkės. Akivaizdu, kad perskaičiavus balsus ir tiksliai nustačius rinkėjų išreikštą valią galutinis rinkimų rezultatas gali esmingai pasikeisti. Pvz., jei likusiose 27 apylinkėse vidutiniškai minusuotųsi po 8 balsus nuo J. Varžgalio, tai jis prarastų 216 vietas ir tada buvęs trečias K. Krivickas taptų antru, nes po šios dienos perskaičiavimo juos skiria vos 141 balsas.

Siekdami, kad būtų tiksliai ir teisingai nustatyta ir suskaičiuota Deltuvos pietinės rinkimų apygardos rinkėjų rinkimuose išreikšta valia ir būtų pašalinti visi ženklūs neatitikimai, kurie buvo nustatyti perskaičiuojant Upninkų apylinkės balsus, tai yra nepaneigiamas pagrindas manyti, kad ir kitose 27 apylinkėse rinkėjų balsai nėra suskaičiuoti tiksliai ir teisingai, o galutinis apygardos komisijos protokolas neatitinka rinkėjų išreikštos valios, reikalaujame VRK komisijos nedelsiant perskaičiuoti visus Deltuvos pietinės (nr.61) rinkimų apygardos visų apylinkių rinkėjų balsus.

Centro partijos – Tautininkų pirmininkas N. Puteikis

Mišel Obama yra vyras Michael LaVaughn Robinson?

 

Pasirodė įrodymai, kad buvęs JAV prezidentas Barakas Obama yra homoseksualistas, o jo žmona Mišel yra vyras Michael LaVaughn Robinson, dar vadinamas Didžiuoju Maiku (Big Mike).

Pribloškianti jauno Obamos nuotrauka su Big Mike.

Atidžiai stebint Baraką Obamą, apsikabinusį Didįjį Maiką Michailo Gorbačiovo valdymo laikais (1985-1991), Obamai tuomet buvo 24 arba 25 metai, ir Obamos žmoną Mišel 2013 metais, galima pastebėti identiškus abiejų dantis. Palyginkite 2 dantis šiose fotografijose, pradedant didžiuoju kandžiu iš dešinės. Jis kiek uždengia dantį iš dešinės. Tai matyti abiejose nuotraukose.

Yra ir kitų įrodymų. Stebina Mišel Obamos vyrų anatomijai būdinga muskulatūra, bicepsas ir tricepsas, trapecijos raumuo, galingi pečiai.

Youtube pašalino video, kuriame Obama savo žmoną vadina „Maiklu“. Dabar šį video galima rasti platformoje Bitchute.

Valdant Barakui Obamai JAV aukščiausias teismas legalizavo šalyje vienalytes santuokas, o Baltieji rūmai nusidažė LGBT spalvomis.

Šaltinis: http://themillenniumreport.com/2020/10/finally-conclusive-proof-michelle-obama-really-is-big-mike/#more-86802

Skaitmeninis euras artėja

 

Gefira analitikai mano, kad Kristin Lagard „stebuklų šalis“ greitu metu pakeis mūsų realybę. Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Kristin Lagard spalio 12 d. Frankfurte įvykusioje konferencijoje svarstė galimybę įvesti skaitmeninį eurą. Šios valiutos įvedimo pretekstu turi tapti pandemija, kuri neva sukėlė „darbo, prekybos ir apmokėjimų“ struktūrinius pasikeitimus.

Lagard tvirtina, kad pasitikėjimas skaitmeniniais mokėjimais pandemijos metu išaugo. Nors ji tvirtina, kad „skaitmeninis euras niekada nepakeis grynus pinigus“, neapsigaukite, perspėja Gefira: ECB siekia uždrausti grynus pinigus, bet tai nori padaryti mažais žingsneliais. Koronaviruso krizė naudojama kaip pretekstas pagreitinti perėjimą prie skaitmeninių pinigų. Manoma, kad virusas tam ir buvo skirtas. Pandemija pasiekė įvairių politinių tikslų, ir kaukės ant mūsų veidų panašios į antsnukius, uždėtus mūsų šeimininkų. Protestai geltonųjų liemenių buvo paralyžiuoti. Demonstracijos, kurios turėjo vykti rinkimų metu įvairiose valstybėse neįvyko. Pažiūrėkite į Baltarusiją, kur nebuvo blokados. Vyksta demonstracijos. Ir pažiūrėkite: šalyse, kur dominavo gryni pinigai, ypač Vokietijoje ir Italijoje, buvo žymiai daugiau mokėjimų negrynaisiais.

Gefira mano, kad Briuselis Europos Sąjungą ruošia tapti negrynųjų pinigų valstybei, kur visuomenę sudarys įvairių rasių atstovai, be to baltoji rasė nedominuos. Lagard nori vykdyti totalią europiečių finansų kontrolę, vieningos skaitmeninės valiutos pagalba bus kontroliuojamos žmonių išlaidos ir pajamos, visos operacijos taps skaidrios. Skaitmeninis euras yra naudingas vyriausybėms: neliks šešėlinės ekonomikos, mokesčiai bus surenkami 100%, ir verslas, be abejo, pereis prie barterio. Kas dar būtų sunaikinta vienu kirčiu, - tai likučiai mūsų laisvės, kurią užtikrina grynieji pinigai.

Skaitmeninis euras gali tapti kontrolės instrumentu, nes vyriausybės gali naudoti mūsų sąskaitos balansą kaip kreditinių balų sistemą. Mūsų maištingas elgesys bus baužiamas apribojant priėmimą prie sąskaitos. Dalyvauti demonstracijoje? Be problemų. 1000 skaitmeninių eurų iš jūsų sąskaitos dings vienu pelės paspaudimu. To sąlyga, kad visi bankai privalo būti nacionalizuoti, kas dažnai įvyksta krizės metu ir pilnai įmanoma, kad ECB jau masiškai perka bankų obligacijas eurozonoje.

Tas faktas, kad vokiečiai ir italai turi tiek daug grynų pinigų, parodo, kad jie vargu ar pasitiki bankais ir vyriausybėmis, ypač ECB. Nekreipkite dėmesio, pas Kristin Lahard yra vizija valstybės, kurioje gyvens permatomi žmonės, teigia Gefira.

Prof.Valentinas Katasononovas: Mus vedą į elektroninių pinigų konclagerį

Dar 2015 metais prof.Valentinas Katasonovas rašė:

„Mums senai įrodinėja, kad pinigų sistema, paremta grynaisiais pinigais (banknotais ir monetomis), – anachronizmas, atsilikimo požymis. Kad grynieji pinigai bendrai – „mitybinė terpė“ nusikaltimams ir visokios rūšies neteisėtumams. Neva, ant grynųjų pinigų laikosi visa pilkoji ekonomika. Atitinkamai valstybės biudžetas negauna mokesčių. Su grynųjų pinigų pagalba vykdoma korupcija. Grynieji pinigai – finansinio terorizmo šaltinis ir šaltinis finansavimo visokio plauko nusikalstamų grupuočių. Sąrašas to, ką galima padaryti neteisėto ir nusikalstamo su grynųjų pagalba, galima dar ilgai tęsti. Aiškėja taip pat, kad įstatymams paklusnūs piliečiai, turintys grynuosius, turi didelius pavojus: juos gali apiplėšti ir netgi nužudyti, žmonėms gali įbrukti padirbtus pinigus. Pagaliau yra nuostoliai valstybei – grynųjų pinigų apyvarta ir saugojimas reikalauja sąnaudų ekvivalentinių 1% BVP.

Keliami į padanges negrynųjų privalumai: atsiskaitymo paprastumas atsiskaitant parduotuvėje, atsiskaitant už transportą, komunalines paslaugas, pinigų pervedimuose ir t.t. O  kad tai pagerins visuomenės gyvenimą ir kalbėti netenka: ir pilkasis sektorius išnyks savaime ir biudžetas nuo mokesčių persipildys, ir narkotikų neliks, ir korupcija išnyks, ir teroristai, ir biudžetas mokesčiais persipildys.

Iš pirmo žvilgsnio ir kalbėti nėra apie ką. Reikia kuo greičiau pereiti į negrynuosius ir įveikti savo atsilikimą. Pas kai kuriuos piliečius apskritai atsiranda pasibjaurėjimas kupiūroms. Jiems vaidenasi nešvarumų dėmės, kuriuos paliko ankstesni vartotojai. Nors ir sako, kad „pinigai nekvepia“, bet mums tikina, kad grynieji bjauriai smirda. Visai kas kita negryni – švarūs ir visai bekvapiai! Kaip perkeltine, taip ir tiesiogine prasme.

Bet štai su tuo kaip tik sutikti negaliu. Jei sutikti, kad grynieji pinigai kvepia, tai dabartiniai negrynieji – smirda, beje taip stipriai ir skvarbiai, kad dujokaukė nepadės. Tenka apgailestauti, kad per pakankamai ilgą buvimo „rinkos ekonomikos (kapitalizmo) sąlygomis pas mus taip atbuko jutimo organai, kad mes nebejaučiame įvairių šiukšlynų smarvės. Tame skaičiuje ir „bankų šiukšlynų“.

Kodėl pas mane toks nesutaikomas (netolerantiškas) požiūris į negrynus pinigus? Todėl, kad jie yra mokėjimų ir apyvartos nelegalios priemonės. Paprasčiau kalbant – tai padirbti pinigai. O kas užsiima pinigų leidimu (juos dar vadina depozitiniais)? — Komerciniai bankai. O kokie įstatymai nustato statusą ir tvarką negrynųjų pinigų išleidimo? — Jokie. Jų išleidimas ir apyvarta vyksta, kaip sako juristai „už įstatymų ribų“. O tokia veikla atitinkamuose sluoksniuose paprastai vadinama „Gyvenimas pagal sąvokas“. Negalvokit, kad aš pateikiu kokią tai sensaciją. Aš čia Amerikos neatradinėju. Visa eilė autorių jau pakankamai seniai bando prisibelsti iki politikų, „liaudies išrinktųjų“, prokuratūros, Konstitucinio teismo ir netgi Rusijos prezidento su prašymais ir reikalavimai įvesti tvarką pinigų cirkuliacijos sferoje ir užkardinti pinigų padirbinėjimą ypač stambiu mastu“.

„Lupikautojai per ilgą laiką pasiekė iš valdžių teisės už pritrauktus į depozitines sąskaitas pilnaverčius (metalinius) pinigus išduoti savo nuosavus pinigus kaip kreditus sumoms, viršijančioms apimtis pritrauktų metalinių pinigų ir galų gale jie savo pasiekė. Kai kuriuose ekonomikos vadovėliuose autoriai netgi duoda pavadinimą tokiai depozitinių-kreditinių operacijų schemai: bankų „nepilnas (dalinis) įsipareigojimų padengimas“.

Kai kurie bankininkai net atvirai kalba apie tai, kad šiuolaikinių bankų kreditai — pažadai išduoti pinigus, kurių jie neturi. Dešimt procentų išduotų kreditų gali būti paremti pilnaverčiais (arba teisėtais) pinigais, likę— pažadai, kurie apiforminami depozitų arba negrynųjų pinigų pavidalu. Apgavyste paremta šios sistemos “nepilno (dalinio) įsipareigojimų padengimo” bankų sistemos atsiskleidžia tik bankų klientų bėgimo metu, kada depozitų savininkai reikalauja nuimti savo pilnaverčius (teisėtus) pinigus. Tai atviras pinigų padirbinėjimas ypač dideliu mastu.

Ši tema yra ignoruojama pasaulinių masinio informavimo priemonių, kurias, kaip žinoma, kontroliuoja „pinigų šeimininkai“. Apie tai nieko (beveik) nekalbama universitetuose, netgi ekonomikos fakultetuose. Šios problemos nepastebi juristai ir teisėsaugos organai…“

„…Apie šiuos “nepadengtus raštelius”, kurių oficialus pavadinimas “depozitiniai pinigai”, arba “negrynieji pinigai”, nieko nekalbama įstatymuose. Tokie kvazipinigai egzistuoja, bet tarytum jų ir nėra. Apie būtinybę plataus vartojimo „negrynųjų“ kalba valstybės veikėjai ir bankininkai, bet tuo pačiu kažkodėl visi pamiršta, kad šie pinigai neteisėti, faktiškai padirbti. Pagal „sąvokas“ pasirodo šiandien gyvena ne kokios tai nusikaltėlių grupuotės, bet ir visos valstybės.

Teisėtais pinigais („teisėtomis mokėjimo priemonėmis“; analogas mūsų termino anglo-saksų teisėje — legal tender) yra tiktai tie įsipareigojimai, kurie išleidžiami centrinių bankų. Tai grynieji pinigai popierinių skirtingo nominalo banknotų pavidalu, turintys patikimą apsaugą nuo padirbinėjimo. Senais gerais laikais banknotai centrinių bankų buvo padengti pilnai metalinio aukso atsargomis. Šiandien to jau nėra. Tai tiesiog popieriniai ženklai. Bet nepaisant viso to jie yra teisėti pinigai, kurių statutas įtvirtintas įstatymuose, o dažnai ir valstybių konstitucijos. O negrynieji pinigai – šešėliniai, iš esmės, neteisėti.

Bet būtent ant jų stūkso bankininkų galybė, jų sugebėjimas „daryti pinigus iš oro“. Jie gauna pasakiškus pelnus. Jeigu kreditus pasauliniai lupikautojai išduoda padirbtais pinigais, tai skolos gesinimas vyksta pilnai realiais aktyvais. Taip vadinamas „dalinis įsipareigojimų padengimas — “pinigų alchemija”, apie kurią viduramžių alchemikai, kurie stengėsi gauti auksą iš geležies, galėjo tiktai svajoti“.

(Žemiau (kursyvu pažymėtą) autoriaus tekstą perpasakoju valstybės pavadinimą „Rusija“, pakeisdamas į „Lietuva“, nes tai nekeičia autoriaus pagrindinės minties)

Ir štai jau 26 metus Lietuvoje mes turime tokią pačią netikrą pinigų sistemą kaip ir visas „civilizuotas pasaulis“, „civilizuota Europa“. Šios sistemos konstrukcija buvo primesta „pinigų šeimininkų“ tam, kad vykdyti efektyvų Lietuvos apiplėšimą. Lietuvos komerciniai bankai po ECB iškaba išleidžia depozitinius (negrynuosius) pinigus, kurių dalis visoje pinigų masėje yra apie 80%. Gaunamą „pinigų alchemijos“ dėka pelną jie išveža už Lietuvos ribų, į Skandinaviją. O iš ten jis anksčiau ar vėliau patenka pas „pinigų šeimininkus“ (pagrindinius JAV Federalinio Rezervo akcininkus).

Tai perspėjimas, kad Lietuvos piliečiai suprastų šiuos planus, kurie vykdomi pakeičiant grynuosius pinigus į negrynuosius. Bankininkai ir jų asistentai valstybės tarnautojai visaip stengiasi

išplėsti depozitinių kredito organizacijų galimybes gaminti „pinigus iš oro“. Be to pinigų blokavimas bankų sistemos ribose sumažina lupikautojams klientų „antpuolių“ riziką.

„Reikia suprasti, kad pasaulio finansinė viršūnė („pinigų šeimininkai“) galvoja ne tik apie savo kapitalų gausinimą, bet ir apie globalią valdžią. Jie puoselėja planus, numatančius pereiti kažkuriuo momentu į 100% negrynųjų. Grynieji pinigai, kurie šiandien yra vienintelė teisėta atsiskaitymo priemonė, per vieną akimirką bus paskelbti neteisėtais, o negrynieji pinigai, kurie buvo ir kol kas yra nelegaliomis mokėjimo priemonėmis, tą pačiu metu bus paskelbti teisėtais. Tai bus finalas „permanentinės“ „pinigų evoliucijos“, kurią lupikautojai diegė daugelį šimtmečių.

Bus sukurtas „bankinis konclageris“, pasaulio valdymas galutinai pereis į šitų lupikautojų rankas.

Pinigai kaip valdžios instrumentas lupikautojams daugiau nebus reikalingi. Jie niekam nebebus reikalingi. Juk, kaip žinoma, konclageriuose pinigai — visiškai nereikalinga prabanga. Įvyks pinigų mirtis…“

„…Pirma žmones suvarys į negrynųjų pinigų geto. O vėliau vietoj plastikinių kortelių (juk jas galima pamesti, pavogti!) “bankų konclagerio” “klientams” primygtinai siūlo implantuoti mikročipus arba kaktos srityje, arba dešinėje rankoje…“

„… jau po to prasideda šio konclagerio kasdienybė. Jeigu kas veikia ne pagal konclagerio statutą, jam užkertamas kelias prie negrynųjų pinigų. Paprasčiau kalbant, netenka gyvybės. Ekspertai tvirtina, kad galima bus kontroliuoti ne tik veiksmus bet ir mintis.

„Bankinis konclageris“ labai humaniškas. Jame nešaudo, jame nėra dujų kamerų. Jame yra daug baisesnis ginklas — 100 procentinė atsiskaitymų negrynaisiais sistema…“

„…Grįžkime į mūsų pasakojimo pradžią. Mums juk šiandien siūlo ne konclagerį, o tik „plastikines korteles“, t. y. komfortą ir saugumą. Bet tai tas pats atvejis, kai „gerais ketinimais grindžiamas kelias į pragarą“…“

Valentinas Katasonovas straipsnyje „Pinigų mirtis ir alternatyvūs ekonominiai santykiai“ pasakoja apie depozitinių pinigų mirties procesą:

„Galingiausių Vakarų valstybių centriniai bankai pinigais užtvindė pasaulio ekonomiką. Centrinių bankų „kiekybinio suminkštinimo“ programos neatvedė prie realios ekonomikos vystymo, bet ją įstūmė į aklavietę. Vis didesnė pinigų spausdinimo staklių produkcijos dalis keliauja į finansines rinkas, kur įsidega spekuliacinių žaidimų azartas. Į realios ekonomikos sektorių pinigai nepatenka, todėl ūkio subjektai ima ieškoti alternatyvių ekonominių santykių formų.

Galingiausių Vakarų valstybių centriniai bankai pinigais užtvindė pasaulio ekonomiką. Tai pirmiausiais pasireiškia, visų pirma tuo, kad JAV FRS, Anglijos bankas, Europos centrinis bankas (ECB) ir kiti centriniai bankai po finansinės 2007-2009 metų krizės ėmė vykdyti taip vadinamas kiekybinio suminkštinimo (KS) programas. Jie ėmė supirkinėti skolų lakštus (tame skaičiuje blogos kokybės), išmesdami kiekvienais metai į apyvartos kanalus naujus šimtus milijardų dolerių, eurų, svarų sterlingų ir kitų valiutų. Tuo pačiu metu centriniai bankai pradėjo nuoseklią procentinės normos pasyvo ir aktyvo operacijų mažinimo politiką. To rezultate, depozitų procentinė norma Švedijos, Danijos, Šveicarijos, Japonijos, o taip pat ECB tapo su minuso ženklu. Pinigų atsirado tiek, kad jie tapo beveik nemokami.

Paradoksas tame, kad tokia pinigine Vakarų centrinių bankų ekspansija neatvedė prie realios ekonomikos vystymo, bet ją įstūmė į aklavietę. Šis reiškinys turi kelias priežastis. Pirmiausiai, vis didesnė pinigų spausdinimo staklių produkcijos dalis keliauja į finansines rinkas, kur įsidega spekuliacinių žaidimų azartas. Į realios ekonomikos sektorių pinigai nepatenka, kur nėra didelių ir greitų pelnų. Antra, spausdinimo staklių produkcija vis labiau praranda pinigų požymius. Šiandien pinigų pagalba jau nebegalima pakeisti nei vertę, nei prekių ir paslaugų kainą. Ryškus pavyzdys – naftos kainos, kurios gali keistis metų bėgyje kartais. Visas reikalas tame, kad naftos kainos ėmė keistis su pagalbas tokio instrumento, kurį mes vien iš inercijos vadiname pinigais. Iš tikrųjų tai banalus instrumentas spekuliacijų, manipuliacijų ir turto perskirstymo pinigų šeimininkų naudai – tų, kas kontroliuoja spausdinimo stakles.

Тie, kas užsiima gamyba ekonomikos realiame sektoriuje, tai jaučia savo kailiu. Pramonės gamybos sferos kompanijos, žemės ūkio, statybos, transporto negali vykdyti ilgalaikių investicijų, sudaryti ilgalaikių kontraktų, negali užsiimti perspektyviais tyrimais ir projektais. Jos net negali normaliai prekiauti. Trūksta apyvartinių lėšų (pinigai iškeliavo į finansines aikšteles, kur siaučia spekuliantai), o jeigu jų ir yra, kyla įvairios rizikos, kylančios dėl staigių valiutų kursų svyravimų, infliacinio pinigų nuvertėjimo, kainų pakilimų ir kritimų prekių rinkose. Šiandieniniai prekių gamintojai atsiduria tokioje padėtyje, kokioje buvo mūsų protėviai prieš daugelį tūkstančių metų, kada dar nebuvo tokios universalios mainų priemonės, kaip pinigai...“