2017-08-20

2015 metai: Kada į Europą atėjo juodoji mirtis


Juodąja mirtimi Europoje vadindavo maro epidemiją, didžiausią ankstesniųjų amžių, iki pat 19-ojo, mūsų kontinento nelaimę.

2015 metais į Europą liberalai-globalistai užnešė dar baisesnę nelaimę – jų sugalvotus „pabėgėlius“, kuriems, pažeisdami visus ES įstatymus ir susitarimus, jie atidarė ES sienas, ir į kontinentą atvedė (už atėjimą mokėjo pinigus) milijonus jaunų-sveikų vyrų iš Azijos ir Afrikos, be jokių dokumentų, be jokių jų praeities įrodymų, kartu su jų juoda-teroristine praeitimi, jų radikaliuoju Islamu, terorizmu, svetima kultūra, viduramžių papročiais, Europoje pamirštomis, arba nežinomomis ligomis.


Šitos daugiamilijoninės užkariautojų armijos priešakyje žengė buvusi Štaži agentė, nusipelniusi sionistė, trečiai Vokietijos kanclerio kadencijai globalistų perrinkta Angela Merkel.

Kaip tik 2015 metais, išėjęs į pensiją, aš pradėjau savo gana aktyvią publicistinę veiklą portale „Šauksmas,“ Ten, pasirašinėdamas savo, Petro Gulbinsko slapyvardžiu, ar visai be jokios pavardės, paskelbiau nemažą kiekį dokumentinės medžiagos apie 2015 metų įvykius, kuriuos, mano manymu,
galima pavadinti Europos merdėjimo pradžios metais. Tais metais Europa dar nenumirė, bet globalistai-liberalai jai suleido tokią nuodų dozę, nuo kurios ji atsidūrė Palatoje Nr.6 (A.P.Čechovas), kur jos lakia neišvengiama mirtis.

Kam Sokrato, Šekspyro, Mocarto ar Čechovo Europa yra ne vis tiek, tam gali būti įdomu prisiminti 2015 metus, kada globalistai-liberalai atvedė į Europą mirtį.

Tada viskas dar buvo prieš akis ir Europoje dar nebuvo įvykę tos „juodosios mirties“ padarytų 100 teroro aktų.


Didysis Izraelis. Rabino Abraomo Šmulevičiaus pranašystės


2011 metais laikraščio „Komsomolskaja pravda“(Rusija) spec. korespondentė Darija Aslamova paėmė interviu pas Izraelio rabiną, Hipersionizmo teorijos apologetą Abraomą Šmulevičių ir jį paskelbė straipsnyje „Po arabų revoliucijų Didysis Izraelis valdys Artimuosius Rytus“(1,2).

Šis interviu net ir prabėgus keleriems metams nuo jo publikacijos ne tik neprarado savo aktualumo, bet, karui ir chaosui apėmus milžiniškas Artimųjų Rytų teritorijas, tapo dar aktualesniu. Jis padeda geriau suprasti įvykių Artimuose Rytuose ir pasaulyje genezę.



Kasandra

„Pranašystę apie didžiąją arabų revoliuciją aš išgirdau Izraelyje porą metų atgal iš vieno pavojingo žmogaus. Ji buvo aiški ir nedviprasmiška: Egipto prezidento Mubarako režimas greitu laiku kris, visas arabų pasaulis pasiners į globalų revoliucinį chaosą, ir Artimųjų Rytų regiono laukia karai ir negandos, kurie palies visą žmoniją. Kalbant tiksliau, tai ir yra pabaigos pradžia – apokalipsė. Du metus atgal Mubarako valdžia atrodė nepajudinama, arabų tauta atrodė nuvytusi ir rytietiškai kantri. Prognozė sukėlė man pašaipą ir be reikalo.

Kasandros rolėje pasirodė rabinas Abraomas Šmulevič, advokatas velnio ir fašistinės Hipersionizmo teorijos skleidėjas, tvirtinantis žydų nacijos pranašumą virš kitų tautų ir jos teisę į viešpatavimą pasaulyje. Žmogus, turintis visai ne paikos aiškiaregystės dovaną ir stebėtiną diagnozės nuovoką. Įsitikinęs Rusijos valstybės priešas. (Būtent jo pastangų dėka prisikėlė pamiršta nesantaika tarp rusų ir čerkesų, o pusė mėnesio atgal Gruzijos parlamentas pripažino „čerkesų genocidą, įvykdytą carinės Rusijos“. Nesantaikos sėklos tarp tautų, pasėtos žydų politologo, davė vešlius želmenis ir dar kartą priminė apie pavojingą rolę asmenybės istorijoje.)

Rabinas Šmulevič jautrus artėjančioms katastrofoms, kaip barometras atmosferiniam spaudimui. Situacija, kada mes einame miegoti su griūnančių valstybių griausmais, o iš ryto jų nuolaužas jau šluoja už durų, sukelia jam santūrų džiugesį. Jis, galima sakyti, trina rankas iš malonumo.
-Tu patenkintas, kad viskas eina kaip tu išpranašavai? – klausiu aš.
-Žinoma. Yra toks posakis: „Karas – tai Mozės žingsniai“. Hipersionisto požiūriu, viskas eina puikiai.
-Reiškia, Dievas mums parodo Mozės žingsnius arabų revoliucijų pavidalu, kurios turi atvesti Izraelį į viešpatavimą pasaulyje? Be abejonės. Kame glūdi paprasto sionizmo idėja? Tame, kad Izraelis gauna nedidelį gabalėlį istorinės žemės ir stato ten normalią valstybę. Mums, žydams, nusibodo būti šviesuliais tautoms ir įgriso mesianizmas. Būsim, matai, įprastine tauta, kaip šveicarai. Jokių pasaulinių uždavinių sau nestatome. Mes maži ir turime prisigretinti prie kokios nors pasaulinės valstybės. Pirmiausiai prie Anglijos, o po to prie Amerikos. Ir ne paprastai prisigretinti, o paimsime ir savo dalį.(Yra tiktai du lobi JAV, kurie gali rimtai įtakoti į amerikonišką politiką: Sauditų ir Izraelio.) - Žmonėms su tokiais pragmatiniais interesais nereikalinga nei Jaruzalė, nei Šventyklos kalnas, nei Izraelis nuo Nilo iki Eufrato. Žinomas gynybos ministro Mošė Dajano pasisakymas šešių dienų karo pradžioje, kada Izraelis nenorėjo išlaisvinti Rytų Jaruzalę: „Kam mums tas Vatikanas?“ Mes, gi, žmonės šiuolaikiniai, mums šios šventos vietos nereikalingos. Ko norėjo valdantysis Izraelio elitas? Kad Izraelis taptų malonia turistine šalimi, poilsio vieta Amerikos žydams. Ir tai jiems beveik pavyko. Iki arabų revoliucijų Izraelyje buvo ideali situacija iš valdančiojo elito žiūrėjimo taško. Pilnas apmirimas su arabų režimais, galima pasakyti, gyveno siela į sielą (liko tik užspausti Palestiną su Hamasu). Ir tiktai atsisakymas nuo Didžiojo Izraelio projekto ir nuo judaizmo kaip vedančios pasaulinės jėgos. Iš mano požiūrio taško, tai paprasčiausiai išpylimas visos nacionalinės žydų istorijos. Kam mūsų tauta gyvavo tiek tūkstantmečių? Būtume dabar kaip Rumunija. Bet namelis kaime pas Izraelio valdžią nesigavo. Dievas jiems ne fraeris.


Iki arabų „pavasario“ pasaulis buvo padalintas. Atsimeni įžymųjį Frensio Fukujamos posakį 1989 metais apie istorijos kaip tokios pabaigą? Jis atspindėjo tikrą padėties būklę. Amerikiečių politinė sistema buvo pati efektyviausia, o vakarų civilizacijos sistema – pati sėkmingiausia. Tos šalys, kurios neatitiko standartams, buvo pasaulio šalikelėje ir nesirodė. Po 2001 metų rugsėjo 11 amerikiečiai įmetė į musulmonų pasaulį demokratijos ir liberalizmo idėjas su tikslu padaryti jį labiau paklusniu ir labiau vakarietišku ir, kaip visada, pergudravo save. Čerčilis kalbėjo apie amerikiečius, kad jie visada atranda geriausią problemos sprendimo būdą, bet tik po to, kai išbando visus likusius. Amerikiečiai sukūrė Tviter-revoliucijų instrumentus ir paleido naują pasaulinį procesą.


Senojo pasaulio pabaiga

Istorija – kaip žemės drebėjimas, o žemės drebėjimus valdyti neįmanoma, bet Dievas nežaidžia kauliukais, Dievas turi planą. Kartą per 30 metų keičiasi politinis pasaulio žemėlapis ir mes stovime ant slenksčio naujo sienų perbraižymo. Arabų šalys – tai dirbtinės valstybės, turkų sukurtos, o vėliau anglų. Po diktatoriškų autoritarinių režimų presu jos daugiau ar mažiau normaliai egzistavo. Kodėl prasidėjo arabų revoliucijos? Iš kur pas šiuos vaikinus prieiga prie Interneto, Skaipo ir Tviterio? Gaiduką nuspaudė amerikiečiai, paleidę 2005 metais trečiojo pasaulio šalyse programą „šimtadolerinis kompiuteris“ – tam, kad bet kas, net ir neturtėlis galėtų sau leisti namuose Internetą.
Tai buvo politinis, o ne komercinis projektas, sponsoriaujamas JAV valstybės departamento. Moksleiviams Libijoje, Irake ir Afganistane bendrai išdalino kompiuterius nemokamai (vien Libijoje šimtą tūkstančių vienetų). Po rugsėjo 11 amerikiečiai suprato, kad ankstesnė genčių vadų papirkimo sistema neveikia. Galima kontroliuoti beduinus, kurie sėdi palapinėse, bet jau negalima kontroliuoti beduiną, kuris išvyko mokytis, pavyzdžiui, į didelį miestą. Prasidėjo darbai siekiant pakeisti arabų masių sąmonę, tam, kad paversti potencialiai radikalų jaunimą į paprastus klerkus. Kas yra vakarietiškas žmogus? Tai žmogus, kurio kojos ir rankos surištos hipoteka ir kreditais. Vergui nėra kada maištauti, jam kreditus reikia išmokėti. Bet arabai nesugebėjo ir nepanoro įsilieti į sistemą. Tradicinė arabų bendruomenė pagrįsta natūralių mainų principais. Jei arabas nori pastatyti namą, jis neis į banką, o paprastai pašauks šimtą giminių į pagalbą: jie ir pinigų duos, ir namą bendromis pastangomis pastatys. Šitoje sistemoje yra kaip pozityvas, taip ir negatyvas: į darbą, pavyzdžiui, galima imti tiktai savus.

Ekonomiškai arabai liko viduramžiuose, o štai politinė emancipacija praėjo „na ura“. Buvo sukurta apie 20 naujų laikraščių ir tele kanalų ir kelios pro vakarietiškos partijų Jordanijoje ir Tunise. 150 tūkstančių jaunų žmonių iš Egipto praėjo mokymus vasaros „demokratijos stovyklose“, amerikonų suorganizuotas. (Visi jie po to tapo revoliucijų dalyviais). Arabai – labai kontroliuojama liaudis ir lengvai pasiduoda manipuliacijoms, o jų elitas labai paperkamos. Į arabų mases galima įmesti bet kokią idėją. Yra tokia žinoma priča: guli arabas savo namo kieme, ilsisi, o aplink bėgioja vaikai ir šaukia. Jis jiems: „Ko jūs čia rėkiate? Turguje dalina chalvą veltui“. Vaikai su šauksmais nubėgo į turgų. Po to jis guli ir galvoja: „Turguje dalina chalvą veltui, o aš čia guliu. Reikia nueiti“
Amerikiečiai lengvai paaukojo Chosni Mubaraką, kuri tapo nevaldomu. Ir atvedė į valdžią kariškius, nušalintus nuo lovio. Bet situacija nuėjo kitu keliu arabų pasaulyje ir kietai diktatorių užspausti socialiniai ir ekonominiai procesai išėjo iš po kontrolės. Arabų gatvė nubudo, bet turto persiskirstymo neįvyko. Pasikeitė tiktai veikiantys asmenys, Achmeto vietą užėmė Machmudas. O socialinė nelygybės ir socialinių liftų nebuvimas išliko. Bet elitas turi kažką tai pasiūlyti suaudrintos liaudies masėms, revoliucinį potencialą reikia kažkur nukreipti. Kolosali neapykantos energija išsiliejo iš krantų ir dėl eilės priežasčių, jis šliukštels į Izraelio pusę. Jau jokie taikūs susitarimai Izraelio su arabų elitomis apeinant liaudį neįmanomi, o liaudis iš žydų nori tiktai vieno: “Mums nereikia jūsų pinigų, o mums reikia jūsų kraujo. Nemelskite pasigailėjimo, mes nežinome jūsų šnektos“. Buvo tokia petliūrininkų daina žydų pogromų laiku. Arabams nereikalingas Izraelis nei ribose 1948, nei 1967 metų. Jie „grabe matė“ Izraelį“.

Kuo daugiau pasaulis su Amerika priešaky spaus žydų valstybę su tikslu palenkti ją kompromisui su palestiniečiais, tuo aršesnę poziciją užims Izraelio valdžia. Izraelis priima Palestinos valstybės pripažinimą kaip mirtiną pavojų, o 1967 metų sienas skaito „Osvencimo sienomis“. Anksčiau pas žydus buvo viltis, kad, pripažinęs Palestiną, Izraelis galės nužudyti arabų neapykantą ir tapti paprasta regiono valstybe. Kaip išsireiškė vienas Izraelio politikas: „Mes darome taikos procesą, kad važinėti į Damaską chumuso“. Dabar su iliuzijomis baigta.

Po taikos sutarties nutraukimo Izraelyje bus vidaus krizė ir į valdžią ateis ryžtingi, kieti žmonės, kurie iškels užduotį: Izraelis nuo Nilo iki Eufrato“. – „Tu skaitai, kad dabartiniai dešinieji – tai tik gėlytės?“- „Jie nepakankamai agresyvūs.

Paraleliai Artimuosiuose Rytuose prasidės grandininis procesas skilimo ir performatavimo. Asadas, kuris dabar skandina revoliucinius procesus Sirijoje kraujyje, vis vien ilgiau metų-dviejų nepratrauks. Prasidės revoliucija Jordanijoje. Pakils kurdai ir Kaukazas kaip neatskiriama dalis Artimųjų Rytų. Žinai, kaip tai atrodys? Kaip vienas ištisinis Irakas arba Afganistanas. Musulmonų pasaulis pasiners į chaoso būklę ir tai bus teigiama įvykių eiga žydams. Chaosas- geriausias laikas, kad paimti situacijos kontrolę ir įjungti žydų civilizacijos sistemą. Dabar eina grumtynės dėl to, kas bus dvasiniu žmonijos lyderiu – Roma (Vakarai) ar Izraelis. Du tūkstančius metų atgal laimėjo Roma. XIX ir XX amžiais žydams dalinai pavyko paimti revanšą, stumiant idėjas pirma bolševizmo, o po to liberalizmo ir demokratijos. Dabar mes turime paimti pilną kontrolę į savo rankas. Suprantam, žmonijos labui. Mes ne tiktai pirksime arabų elitą, o patys maitinsime jį iš rankų ir auklėsime. Kaip? Hipersionizmo ideologija paprastai aiškinant yra tame, kad mes imame kontroliuoti „Al-Džezirą“, paskiriame Mekos Muftijų, atvedame savo žmones į valdžią ir t.t. Kur paslaptis bet kokios stabilios politinės sistemos? Visuomenė duoda asmenybei vystymosi galimybes, o asmenybė neša atsakomybę prieš visuomenę. Žmogus, kuris gauna laisvę, tuo pačiu metu turi gauti instrukciją, kaip šita laisve naudotis. Ir šitą instrukciją žmonijai parašysime mes, žydai. Atėjo laikas mūsų revanšui. Žydų aušra vėl ateina arabų revoliucijų ugnyje“.

Nuorodos:


bus tęsinys








2017-08-19

Kova su hegemonija


Kaip bumerangas sugrįžo į Ameriką mada griauti paminklus: iki šiol juos griovė pagal Amerikos nurodymą Sadamui Huseinui Bagdade, Dzeržinskiui Maskvoje, Leninui Kijeve, rusų kareiviui-išvaduotojui Taline ir Varšuvoje. O dabar mada sugrįžo namo – į Ameriką.


Visais šiais atvejais prasmė viena ir ta pati – kova už hegemoniją. Nugalėtojai griauna nugalėtųjų paminklus. O nugalėtieji piktai murma, bet nieko negali padaryti.

Jungtinėse Valstijos hegemonija – liberalų rankose, bet ne pas taikius žolės mėgėjus ir vyriškų afedronų, o kovinių liberalų, užgrobiančių ir naikinančių valstybes su „žmogaus teisių“ lozungu. Jų pagrindinis priešas – paprastas amerikietis, rednecks (raudonkaklis), amerikiečių darbininkų klasė. Kad jam pakiaulinti, jie net naujausiame lėktuvnešyje pastatė vien unitazus ir nei vieno pisuaro – kad būtų patogiau transgenderiams ir kad įsiutinti darbininkus.

Liberalai gavo rimtą smūgį, kada jų kandidatė Hilari Klinton pralaimėjo rinkimus, bet jie neleido laiko veltui ir nedelsiant mobilizavosi kovai. Hegemonijos jie nesiruošia atiduoti, Jų rankose – praktiškai visos MIP, teismų sistema, kongresas, specialiosios tarnybos. Štai ir dabar jie nusprendė parodyti rednekams, kieno rankose hegemonija.

Jie turi ir savo smogikų antifa būrius. Šis ekstremistinis judėjimas užgimė Vokietijoje. Ten jie vaikšto gatvėmis per Drezdeno bombardavimo metines su Izraelio vėliavomis ir skanduoja: „Mirtis Vokietijai! Te gyvuoja Haris-bomberis!“ (kalba eina apie britų KOP vadą, didelį Vokietijos kilininio bombardavimo mėgėją). Jie sugebėjo terorizuoti vokiečius: tereikia kam cyptelti, jie paskelbia savo priešininką nacistu ir sumuša. O jeigu jiems priešinasi, į pagalbą ateina policija. Todėl Vokietijoje pasipriešinimas masiniam migrantų antplūdžiui buvo beveik nejuntamas. Apie jį kalba virtuvėje, bet ne aikštėse.

O dabar antifa atėjo ir į Ameriką. Veikimo principas pas juos tas pats, kaip ir Vokietijoje. Kas prieš juos – tas nacistas, arba „baltas rasistas“. Pasireiškė jie Šarlotsvilyje, pietų mieste, kur meras ir mieto taryba nusprendė nugriauti paminklą gerbiamam pietų generolui Li. Priešininkai vėl išėjo į demonstraciją. Daugelis iš jų atėjo ginkluoti: JAV leidžiama nešioti ginklą. Buvo tarp jų ir kraštutiniai dešinieji. Atvyko ir griovimo šalininkai. Iš visų JAV kraštų susirinko ir antifa, ir kiti liberalų hegemonijos šalininkai, tarp jų ir skaitlingų žydų organizacijų nariai, juk ir Šarlotsvilio meras irgi žinomas žydų liberalus veikėjas.

Reikalas pasibaigė muštynėmis ir užvažiavimu ant minios, viena moteris žuvo. Laikraščiai sukėlė riksmą: nacistai skriaudžia žydus. Ir bendrai, Pietūs – rasistai, „baltųjų privilegijų“ šalininkai, ir turi būti numalšinti. O paminklai, pastatyti Konfederacijos karių garbei, - nugriauti.

Prezidentas Trampas pasmerkė abi puses, dalyvavusias riaušėse, - kaip baltuosius smogikus, taip ir antifa. Tik to ir tereikėjo jo priešininkams. Jo bandymas pakilti virš priešpriešos buvo pasmerktas pralaimėjimui: liberalai-hegemonistai nedelsiant jį paženklino kaip neonacistą. Trampas priminė, kad toli gražu ne visi paminklo gynėjai – baltieji rasistai, bet MIP jį nušvilpė.

Kova su paminklais – ar JAV, ar Ukrainoje, ar Estijoje ir Lenkijoje – reikalas neteisingas. Iš žmonių atima istorinę atmintį, ir dar prieštarauti neleidžia. Jeigu tu gini paminklą Ukrainoje – tu už holodomorą, KGBistas ir separatistas. Jeigu paminklas Estijoje – tu rusų okupantas, laisvę mylinčios estų tautos priešas. JAV – tu baltas rasistas. Tai yra tavo nuomone ne paprastai atstumiama, bet paskelbia neleistina ir neleidžiama. Tai ir yra hegemonija – kada prieš ją žodžio negalima pasakyti.

Mūsų Rusijos skaitytojui sunku suprasti amerikiečių kvailystę su rasizmu. Rusijoje rasizmo niekada nebuvo. Ką caro laikais, ką tarybinės valdžios metais verti žmonės iš įvairių tautų ir rasių, gyvenančių Rusijoje, galėjo iškilti. Buvo ir Stalinas – gruzinas, buvo Chesbulatovas – čečėnas, buvo ir Trockis – žydas. O JAV istorija prasidėjo nuo indėnų genocido, po to buvo juodaodžių vergovė. Dar 1950-aisiais metais už mišrią santuoką sodino į kalėjimą, o žydus nepriimdavo į klubus. Todėl dabar pas juos kova su rasizmu virsta per kraštus.

Ir kovos už moterų lygybę rusams nesuprasti: visi jų tikslai buvo pasiekti prie tarybinės valdžios dar 20-tais metais. Norėjo rusų moteris vairuoti traktorių - prašom! Norėjo imtis šautuvo – ir tai jai buvo leidžiama ir buvo skatinama. O JAV dabar ir moterų teisės, ir kova su rasizmu (pilnai gerbtini tikslai) naudojami kovojant su vietiniais „vatnikais“.

Ar pavyks Trampui atsigauti po šio smūgio? Juk prieš jį stojo ir kongresmenai – jo Respublikonų partijos nariai, ir biznesmenai. O MIP, JAV esančios oligarchų-mediabaronų rankose, iš viso jam paskelbė karą. Pažiūrėsim. Kad palaužti jam besipriešinančią hegemoniją, jam reikia ryžtis stipriems veiksmams.

Rusijai ne vis tiek, kas vyksta JAV. Ne todėl, kad jie gyvatės, o kiti balti ir pūkuoti. Visai ne. Ne todėl, kad vieni teisūs, o kiti neteisūs. Tai iš viso ne mūsų reikalas. Ypatingos meilės Rusijai neturi nei tie, nei anie. Bet hegemonistų pergalė sustiprins bendrą frontą visų Vakarų prieš Rusiją, o dominavimas jų priešininkų įneša skilimą į šį bendrą frontą. Kova gi tarp šių dviejų tendencijų yra paranki visam pasauliui: kol ten ponai pešasi, kuodai sveiki pas Venesuelą ir Korėją, na ir Rusijai lengviau. Taip kad lai tęsia – Rusija nesikiša.

Izraelis Šamiras




Nuo Barselonos iki Europos Kalifato. Teroro aktas Barselonoje priminė, kad Ispanijoje musulmonai trokšta atkurti kalifatą


Kiekvieną dieną Europoje nekliudomai išsilaipina koks tūkstantinis nelegalių imigrantų-potencialių teroristų desantas, nepaisant to, kad ES šalys turi savo kariuomenes, kurios privalo ginti Europos sienas nuo užpuolimo, jos turi brangiai kainuojančią NATO, kuri irgi turėtų jas ginti. Bet armijos jų negina, o užsiima ekshibicionizmu, tariama kova su smegenų vėžiu sergančio amerikiečių senatoriaus-idioto ir jo neadekvačių kolegų išgalvotais baubais iš Rytų. Daugelį metų iki šio baubo sugalvojimo, NATO užsiiminėjo ne Europos saugumu, kam ji ir skirta, o Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Azijos suverenių valstybių naikinimu, iš kur šiandien ir atvyksta ordos teroristų.


Netrukdoma teroristų-pabėgėlių invazija Europą pavertė ją No-go zonų ir nesibaigiančio teroro teritorija. Vien Barselonos teroro akto metu žuvo 14 žmonių, o 130 buvo sužeista. 2017 metais Europoje nuo teroristų rankų žuvo beveik 100 žmonių, virš 350 buvo sužeista. Viso įvykdyta, ar bandyta įvykdyti, 30 teroro aktų. Tiktai dvi iš šių atakų nebuvo surištos su migracija arba musulmonų migrantais į Europą, arba radikaliu Džihadizmu. O kiek dar teroro aktų vyriausybių paliepimu buvo kvalifikuota į „nestabilios psichikos“ ir nuslėptos tautybės asmenų neteroristinius išpuolius?




Dar 2011 metais Ispanų žvalgyba informavo apie „paralelines radikalaus islamo visuomenes Ispanijoje“, „finansuojamas iš užsienio“. Ispanijoje veikia apie 100 radikalaus islamo mečečių.

Žvalgybos dokumente kalbama apie milijonus, kuriuos čia siuntė Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emiratai, Libija, Marokas. Vien tiktai Barselonoje veikia 264 mečetės, kurių pagrindiniais sponsoriais yra Saudo Arabija ir Kataras.

Ispanijos spauda pranešė, kad „Islamo valstybė“, kuri organizavo pastaruosius teroro aktus Ispanijoje, Katalonijos Alkanaro vietovėje aptiko cheminę medžiagą acetono triperoksidą, naudojamą sprogstamuose užtaisuose, kurie buvo naudojami atakų Briuselyje, Paryžiuje ir Londone metu. Tai, policijos nuomone, byloja apie stambesnių teroro aktų rengimą.


Šiandien sotūs ir išlepę hedonistai europiečiai jau neprisimena, kad viduramžiais dabartinės Ispanijos teritorijoje buvo musulmonų kalifatas ir šimtmečius vyko šių teritorijų valymas, arba rekonkista, nuo užkariautojų musulmonų. Šiandien Ispanijoje aktyviai veikia NVO „Had Al-Avda“, kuri kovoja už musulmonų teisę sugrįžti. Šiandien musulmonų skaičius Ispanijoje artėja prie 5 procentų, o daugybė milijonų pasirengę veržtis į Europą, kad „atstatyti istorinį teisingumą“.

Alžyro universiteto profesorius Džamal Al-Achmar nesenai kreipėsi atviru laišku į Iapanijos karalių su prašymu atstatyti tai, ką jis vadina „istoriniu teisingumu“, rašo Izraelio publicistas  Avigdoras Eskin. Jo žodžiais, daugiamilijoninė Šiaurės Afrikos gyventojų armija laukia valandos, kada jie galės išsilaipinti Ispanijos žemėje, kad tiesiog ją susigrąžinti sau. Būtent taip jie supranta praeitį ir ateitį. Šie žmonės įsitikinę, kad Ispanija priklauso jiems. Jie prisiminė apie išvarytus po Kalifato pralaimėjimo musulmonus. Milijonai jų palikuonių laukia revanšo. Šias tendencijas aktyviai skatina „Islamo Valstybė“.

„Šiems žmonėms Ispanijos užgrobimas – natūralus pirmas žingsnis. O Europoje apie tai niekas nenori net žinoti“, - rašo Eskin.



Europos valdančiųjų debilizmas

JAV CŽV jau prieš du mėnesius perspėjo Katalonijos policiją apie ruošiamą teroro aktą. Apie tai pranešė El Periodico. Rašoma, kad CŽV net nurodė galimą teroro atakos vietą – Rambla gatvę. Be to leidinys pranešė, kad prieš dvi savaites apie tai, apie ruošiamą teroro aktą islamistai pranešė savo paskyroje Twitter.

Europos valdantieji yra nusikaltėliai, nes vietoj to, kad gaudyti teroristus, juos naikinti, tremti už Europos ribų, jie deda pastangas, kad nuslėpti jų vykdomą terorą. Tai nusikaltimas prieš Europos tautas.

Stulbinanti LTV, LNK ir kitų televizijos kanalų pozicija

Matyt, šiems žmonėms visiškai aptemo sąmonė. Visą rugpjūčio 18 dieną žiūrovams buvo skleidžiama susitaikymo su terorizmu pozicija, terorizmas buvo pristatomas vos ne kaip neatskiriama Europos kasdienio gyvenimo dalis, su kuria reikia susitaikyti. Apie tai kalbėjo ir vienas konservatorius, Lietuvos Seimo narys! Iš šių MIP aš neišgirdau kalbant apie terorizmo priežastį – nekontroliuojamą migraciją į Europą, islamo terorizmą.


Atvirai apie šias terorizmo ištakas vakar pasisakė tik Lenkijos politikai. Lenkijos Vidaus reikalų ministras Mariuš Blaščak interviu televizijos kanalui TVP pasakė, kad Lenkijoje nebuvo teroro aktų, nes nėra vietų, kur gyvena žmonės, kurie nenori integruotis į visuomenę, o Gynybos viceministras Michalas Dvorčik TVP pasakė, kad reikalingi konkretūs, efektyvūs veiksmai, užtikrinantys saugumą, o ne bendri žodžiai, gestai ar užuojautos. Jo nuomone reikalinga atitinkama migracijos politika.

Kol kas vienintelė adekvati reakcija į Barselonos įvykius Lietuvoje - tai Vytauto Sinicos straipsnis „Trys trumpi klausimai po žudynių Barselonoje“.

Tenka pripažinti, kad Lietuvoje nėra jokio tautinio „elito“, profesionalios ir nešališkos MIP, adekvačių politikų. Lietuvos laukia labai liūdnos perspektyvos su tokia publika, kuri, net neabejoju, šioje Europos islamizacijos perspektyvoje, išvirs iš globalistų į islamistus, kaip jau kartą iš komunistų ir komjaunuolių išvirto į liberalus-globalistus.










https://elpais.com/ccaa/2017/08/18/catalunya/1503064650_561264.html

2017-08-18

Teroristai nebenori mirti


KP speciali korespondentė Darja Aslamova - apie tai, kodėl džichadistams „žmogaus teisės“ neegzistuoja.

Šį kartą Europos valdžioms neišsisuks. Barselonoje, labiausiai turistiniame Ispanijos mieste, madingiausioje gatvėje Rambla, kur pilna slampinėjančų poilsiautojų (vietiniai ten neina), furgonas įsirėžė į minią, sutraiškydamas daugybę žmonių. Ir tai rugpjūtį, per sezono įkarštį! Madingame Bakerija turguje vyko šaudymas, kol žudikai brovėsi prie turkų restorano.



Tai pats tikriausias teroro aktas! Ir negalima sumeluoti, kaip tai padarė prieš kelias dienas Paryžiaus valdžia. Žuvo vaikas, ir keturi žmonės kaunasi už gyvybę. Stabdymo žymių nebuvo aptikta. Valdžia pareiškė, kad tai buvo „sąmoningas aktas“, bet „jokių terorizmo ženklų“. Europos policijai yra duotas griežtas įsakymas: neigti terorizmą. Versti viską į nusikaltėlio nestabilią psichiką: ne ta koja atsikėlė žmogus, prisivalgė tablečių, yra depresijoje, susikoliojo su žmona, blogai pusryčiavo, nepavyko gyvenimas ir t.t. Ir jokiu būdu neskelbti tautybės.

Kaip žurnalistė, dirbusi su teroro aktu Nicoje, galiu tik konstatuoti faktą: „automobilinis teroras“ ne tik įgauna populiarumą, bet pakyla į naują lygį. Teroristai nebenori mirti. Jokių šūkių „Alach Akbar“ ir greito išėjimo pas 72 gurijas, laukiančioms šachido. Gurijos palauks. Berlyno teroristą, surengusį „Laimingas Kalėdas“ (užvažiavimas į mugę, kur žuvo 12 žmonių ir 48 buvo sužeisti) atsitiktinai sugavo Italijoje. Prancūzų „neteroristas“, didelis picos mėgėjas, nedelsiant pasidavė valdžiai. Pasėdės kalėjime kokius penkis metus ir išeis už gerą elgesį. Stokholmo teroristas (5 žmonės žuvo) bandė išvykti traukiniu. Barselonos teroristai pasirengę kautis iš paskutinio ir aiškiai rengė atsitraukimo kelius.

Kaip su tuo kovoti? Betono blokai, žinoma, gerai, bet ir jie negelbėja. Reikės surasti kitą gatvę, be blokų. Visų gatvių neužblokuosi. Vakarų kolegos klausia manęs, o kaip jūs Rusijoje išgyvenate? Jūs gi pagrindinis taikinys! Atsakau. Mes neturime sentimentų. Išmokyti karčios patirties. Jokių „žmogaus teisių“ teroristams neegzistuoja! Kare kaip kare. Mes tingiai skaitome naujienas: specialiosios tarnybos nukenksmino eilinę gaują. Ir visa liberalioji visuomenė tuojau rėkia: tai jie nori ordinus uždirbti! Aš jiems visiems ant krūtinės pasiruošusi užkabinti ordinus. Ir pasakyti jiems, kaip pasakė Rusijos didvyris dagestanietis Mahometas Nurbagandov: „Dirbkite, broliai!“




Islamistas Turkų mieste Suomijoje papjovė du žmones ir dar penkis sužeidė


Du žmonės žuvo, septyni sužeisti, kai penktadienį islamistas su peiliu užpuolė praeivius Suomijos Turkų mieste, šaukdamas Alach-Akbar. Policija sužeidė teroristą į koją, jis sulaikytas.

Jau ir Suomija ėmė rinkti kruviną terorizmo derlių, kurį subrandino globalistų organizuojama Europos tautų naikinimo politika. Afrikos ir Artimųjų Rytų tautų perkraustymas į Europą atneša visoje ES vienodus vaisius – terorizmą.







Lenkijos vyriausybės nariai komentuoja teroro aktą Barselonoje: teroro aktų užkardymui reikalinga atitinkama migracinė politika

Vidaus reikalų ministras Mariuš Blaščak interviu televizijos kanalui TVP pasakė, kad Lenkijoje nebuvo teroro aktų, nes nėra vietų, kur gyvena žmonės, kurie nenori integruotis į visuomenę.

Gynybos viceministras Michalas Dvorčik TVP pasakė, kad reikalingi konkretūs, efektyvūs veiksmai, užtikrinantys saugumą, o ne bendri žodžiai, gestai ar užuojautos. Jo nuomone reikalinga atitinkama migracijos politika: „Iš to išplaukia dabartinės „Tvarka ir teisingumas“ vyriausybės pozicija. Nėra pritarimo anklavų kūrimui, kurie nesiintegruoja į visuomenę. Nebus pritarimo priverstiniai relokacijai į Lenkiją žmonių, kurių asmenybę neįmanoma nustatyti, nėra pritarimo tam, kad eiti tuo keliu, kuris veda mus į katastrofą“.

Michailas Dvorčik pažymėjo, kad „Tiesa ir teisingumas“ vyriausybė šiuo klausimu užima kietą poziciją. Jis taip pat pareiškė viltį, kad vakarykštis teroro aktas Ispanijoje prisidės prie to, kad Europos komisija atšauks sprendimą dėl priverstinės pabėgėlių relokacijos, tai yra sprendimo, kuris, jo žodžiais, sukuria pavojų ir grėsmę valstybės piliečiams.



Trampas visiškai teisus: prieš islamistus reikia naudoti šovinius su kiaulių krauju


Barselonoje įvykęs teroro aktas privertė prisiminti Donaldo Trampo pasiūlytą kovos prieš džichadistus būdą: kiaulės krauju išteptus šovinius.



Džichadistas tiki, kad žuvęs kovoje su kitatikiais, patenka tiesiai į rojų, kur jo laukia visi įmanomi malonumai, tarp kurių ir 72 nekaltos mergelės-gražuolės. Kulka, su nešvaraus gyvulio krauju, tam užkerta kelią.

Portale Pi-news rašoma, kad po teroro akto Barselonoje mūsų politikai-mazgotės, tokie kaip Vokietijos užsienio reikalų ministras Zigmar Gabriel eilinį kartą „giliai sukrėstas“, vėl tas pats žiogo čirškesys („Mes stovime šiuo sunkiu momentu visiškai tvirtai ispanų draugų pusėje“ blablabla). Toliau, autorius priminė JAV prezidento Donaldo Trampo pasiūlytą kovos su islamo terorizmu būdą.

2016 metų pradžioje būsimas JAV prezidentas Donaldas Trampas visuomenės mitinge Pietų Karolinoje pasakė, kad kovoti su musulmonais teroristais reikia generolo Džono Peršingo būdu, t. y. sušaudyti musulmonus kulkomis su kiaulės krauju. Tai vyko Filipinuose, kur amerikiečiai 20 amžiaus pradžioje kovojo su islamo teroristais. 

Trampas pasakė: „Jis paėmė 50 šovinių, pamirkė juos kiaulės kraujyje, jais užtaisė šautuvus, išrikiavo 50 teroristų, jie sušaudė 49 iš jų. Penkiasdešimtajam žmogui jis pasakė – grįžk pas savus ir papasakok jiems apie įvykį“. 25 metus ten nebuvo jokių problemų, juk taip?“ „Mums reikia būti kietesniems, ir laikas tapti atidesniems, mes turime galvoti su galva arba liksime be šalies, vaikinai“, - pasakė Trampas.

Šiandien Trampas pakartojo savo mintį: