Čia pateikiu kelis praėjusios savaitės vaikų žaginimo ir tvirkinimo spaudoje paskelbtus faktus. Juos jungia vienas vardiklis – imigrantai, tas gėris, kurį mums gruodžio 4 dieną garantavo 73 seimo nariai, pritardami Globaliam pabėgėlių paktui ir atverdami Lietuvos sienas viso pasaulio pedofilams.
Pabėgėliai-pedofilai Suomijoje
Aštuoni migrantai virš mėnesio prievartavo nepilnametę Suomijoje. Pedofilai „pabėgėliai“ mėgino slėptis užsienyje, bet vieną iš jų pagavo Vokietijoje.
Frankfurter Allgemeine pranešė, kad praėjusį antradienį policija sulaikė 25-metį „pabėgėlį.“ Jis su grupe kitų imigrantų Suomijos Oulu mieste per internetą susipažindavo su nepilnametėmis (visos jaunesnės nei 15 metų), o vėliau jas prievartavo. Viena nepilnametė buvo žaginama visą mėnesį.
Suomijos policija Oulu mieste nustatė tris atvejus seksualinės prievartos ir išžaginimo atvejus. Sugautas 25 metų vyras priklausė aštuonių nusikaltėlių gaujai, policija neatmetama, kad žaginimuose dalyvavo ir kiti pabėgėliai. Visi nusikaltėliai į Suomiją atvyko kaip pabėgėliai ir prieglobsčio ieškotojai.
Oulu policija perspėjo mergaičių tėvus dėl saksualinės prievartos skleidžiamos per socialinius tinklus.
Grupinis nepilnametės išprievartavimas Vokietijoje
Augsburge (Bavarijoje) 15- metė moksleivė buvo žaginama „pabėgėlių“ prieglaudoje. Gruodžio 13 policija ir prokuratūra pranešė, kad yra suimti penki kaltinamieji. Tyrėjai sulaikė migrantus po to, kai jų DNR sutapo su DNR rasta ant aukos kūno. DNR pavyzdžiai buvo paimti prieglobstyje Augsburge ir Fridberge. Išprievartavimas įvyko 2018 metų liepos mėnesį. Tada 15-metė mergina nuvyko aplankyti pažįstamą „pabėgėlį“. Nukentėjusioji prisipažino, kad rūkė su „pabėgėliu“ marihuaną. Vėliau mieste numestą merginą surado praeiviai ir pristatė į vaikų ligoninę. Mergaitė pasakė, kad nieko neprisimena. Tyrimas patvirtino išprievartavimo atvejį. Prieš kelis mėnesius policija suėmė du įtariamuosius 17 ir 20 metų afganus. Vėliau buvo sulaikyti dar du afganai 18 ir 20 metų amžiaus. Reikia priminti, kad tikslaus jų amžiaus Vokietijoje niekas nežino, nes „pabėgėliai“ deklaruoja bet kokius savo asmens duomenis. Be jų sutikimo identifikuoti tikrą jų amžių yra draudžiama. Jiems naudinga būti „nepilnamečiais“ finansiškai, juridiškai, dėl teisės atsivežti gimines. Yra atvejų, kad šie „nepilnamečiai“ - į ketvirtą dešimtį įžengę vyrai.
Pi-news pažymi, kad išprievartavimai yra Merkel migracijos politikos pasekmė. Nėra abejonės, kad be hašišo cigaretės žagintojai panaudojo ir kitus narkotikus.
Praėjusiais metais Augsburge buvo užregistruota 34 išžaginimo ir seksualinės prievartos atvejai. 2016 metais – 23.
Lenkijoje 11-14 metų mergaitės buvo tvirkinamos prisidengiant anglų kalbų kursų iškaba
Dienraštis wPolytice praneša, kad Lenkijos VRM užsiėmė Euro week anglų kalbos kursais! Socialiniuose tinkluose čia skelbiamos vis naujos ir naujos nuotraukos, kurios byloją apie šių „anglų kalbos“ kursų charakterį. Juose 11-14 metų mergaitės mokėsi anglų kalbos. Buvo ten ir visai mažų vaikų grupė. Specifika kursų buvo tai, kad juose dalyvavo ir „savanoriai“ iš Afrikos ir Azijos, o taip pat pabėgėliai. Šie „savanoriai“ pedofilai bendravo su mergaitėmis angliškai, bet užsiėmė ne tik anglų kalba, kaip parodė nuotraukos. Viena iš šių „anglų kalbos“ kursų dalyvė pasakojo, kad savanoriai irgi „buvo jauni, iki 30 metų amžiaus“ (įrašas pašalintas).
Kas atsitiktų Lenkijoje su mokytojais, jei jie imtų grabalioti 11-14 metų mokines, jas bučiuoti?, - klausia Lenkijos sakitytojai.
wSieci rašo, kad „pasirodo vis daugiau šokiruojančių nuotraukų“ iš vaikų ir jaunimo švietimo stovyklos, kurią surengė organizacija Euroweek. Jos deklaruojamas tikslas „integruoti lenkų vaikus su suaugusiais neeuropinės kilmės vyrais. Šiuo reikalu užsiėmė Lenkijos VRM ministras Joachimas Brudziński.“ Ministras dėl kalbų stovyklų EuroWeek, davė penktadienį nurodymą „imtis atitinkamų priemonių“ policijos viršininkui.
Pasirodo, kad ne tik Lietuvoje siaučia Sorošo ir kitų niekšų penimos NVO, kurios grobia ir tvirkina vaikus, kad ir Lenkijoje yra savų šakalienių ir landsbergių, „žmonių partijų“ ir vaikų tvirkinimo programų. Laikas visiems priešintis šiai beprotybei.
11- metė Ebba Åkerlunds buvo nužudyta
2017 metų balandžio 7 dieną Stokholme, kai islamo teroristas
Rakhmat Akilov su sunkvežimiu įvažiavo į pačiame miesto centre
esančią Drottninggatan gatvę ir šia užmušė 4 žmones, 15
sužeidė. Mergaitė buvo palaidota Stokholmo kapinėse prie Adolf
Fredriks bažnyčios, bet ir čia islamo teroristai nepalieka jos
ramybėje. Mergaitės kapas buvo išniekintas jau po savaitės nuo
laidotuvių. Iki šiol jis išniekintas jau ne mažiau dvylikos
kartų. Tėvams tai sukelia „nenusakomą skausmą“.
„Aš nužudytas skausmo. Kapinės
privalo būti ramia vieta. Mes netekome mylimo žmogaus, buvome
pakankamai nuskriausti šiame pasaulyje. Mes turime užgydyt savo
žaizdas“, - pasakė islamo teroristo nužudytos mergaitės mama.
Ikiteisminis tyrimas dėl vandalizmo
buvo nutrauktas, nesant liudininkų. Žuvusios mergaitės tėvai
reikalavo, kad kapinėse būtų įrengta stebėjimo įranga. Veltui.
Pasiteisinta, kad tai per brangu.
Gruodžio 8 dieną mergaitės tėvas
pastebėjo aplink dukters kapą besisukinėjantį juodaodį (žiūr.
nuotrauką), kuris eilinį kartą išniekino jo dukters kapą. Tėvas
pranešė policijai, bet policija nesiėmė jokių veiksmų.
Nelegalų migrantą, kuris beveik
kiekvieną dieną išniekiną mergaitės kapą, gruodžio 8 dieną
atakavo ir jos tėvą. Visa tai Stefanas Akerlund papasakojo savo
Facebook paskyroje: „Kai aš paskambinau į policiją niekas
neatėjo. Tai tampa vis blogiau ir blogiau. Kada aš aplankiau savo
mylimos dukters kapą šiandien vakare, jis buvo ten, ir jis buvo
ypatingai grėsmingas. Jis atrodė dar siaubingesnis, be vienos
akies. Turint omenyje, kad jis turėjo peilį, jis gali padaryti
viską. Šį kartą spjovė į mane, puolė mane ir atrodė labiau
grėsmingai, negu praėjusį kartą, kada aš su juo susidūriau. 15
minučių aš jį sekiau, kol palaikiau telefonu ryšį su policija.
Bet jie neatėjo! Koks siurprizas...”
Stefano sutiktas
migrantas buvo teismo
nuteistas deportuoti dar 2014 metais, nutarimas buvo apskųstas
Aukščiausiame
Teisme. 2015 metais jį vėl nuteisė už
grubų pažeidimą, bet jis ir vėl išvengė deportacijos.
Ebbos žudikas Rakhmat Akilov
Teismas dėl daugkartinio
mergaitės kapo išniekinimo vyks sekančių metų kovo mėnesį. Tėvo žodžiais, Ebbe kapo
išniekinimas tęsiasi „vidutiniškai trys naktys per savaitę“.
Kas vyksta Švedijoje? Ar tai ne švedų
tautos genocidas, pasityčiojimas iš švenčiausių žmogaus jausmų?
Švedų spaudoje aprašytas atvejis - baisiausias nusikaltimas prieš
žmogiškumą koks tik gali būti.
Šis Europos tautų
genocidas vyksta todėl, kad ES valdymą užgrobė nusikaltėliai ir
bepročiai, kuriuos būtina izoliuoti nuo visuomenės.
Vakar, gruodžio 13 dieną, Vokietijos
Niurnbergo mieste įvyko dar vienas teroro aktas: jo metu peilio
dūriais buvo sunkiai sužeistos trys moterys.
Feikinė LRT policijos nušautą Strasbūro teroristą
šiandien vadino „šauliu“. Gal jis priklausė kokiai nors
teroristinei „šaulių sąjungai“? Įdomu, kaip LRT pavadins
Niurnbergo teroristą, vakar papjovusį 3 moteris?
Pi-news praneša, kad vakar, 19:20,
Niurnbergo kalėdiniame turguje buvo sunkiai sužeista 56 metų
moteris, 22:45 – antra (26), o greitai ir trečia (34). Moterims
padarytos pavojingos jų gyvybėms traumos. Policija ieško
teroristo, kurio ūgis apie 180 cm ūgio, ir 25 – 30 metų
amžiaus.
2016 metais Niurnbergas dėl islamistų
antplūdžio ir jų daromų nusikaltimų buvo pripažintas
nesaugiausiu Vokietijos miestu. 100000 Miunchene gyvenančių Merkel
svečių iš Afrikos ir Azijos neturi Vokietijos pasų. 50 procentai
Niurnbergo gyventojų turi migracinį foną.
Portalas Pi-news prognozuoja, kad
teroristas bus pavadintas „psichiškai nestabiliu pietiečiu“. Įdomu, kokį pavadinimą jam suteiks
feikinė LRT, gal kokiu „moterų gąsdintoju“, o gal
„seksualiniu priekabiautoju?“ Kyla įtarimas, kad LRT žurnalistai
tapo neadekvatūs ir neranda tinkamo žodžio, kad įvardinti islamo
terorizmą. Lietuvos „Šaulių sąjungos“ nariai turėtų
įsižeisti, kai teroristus imta vadinti „šauliais“.
O islamistai europiečius
ir toliau šaudys prie kalėdinių eglučių?
Lapkričio 4 dieną 73 marionetės išdavė Lietuvą ir balsavo už Globalų migracijos
paktą, už tai, kad atėjūnai iš Afrikos ir Azijos mus šaudytų
ir traiškytų sunkvežimiais prie kalėdinių eglučių Strasbūre, Berlyne, Vilniuje. Gal jie visi
bepročiai? Gal ir taip, gal dauguma jų. Tiktai, net neabejoju, kad
tarp jų yra suprantančių, kad pasaulio vyriausybei geriau
paklusti, taip sočiau, taip leis vogti, leis prisisiurbti prie
mirusios Lietuvos valstybės spenio ir iščiulpti iš mirusio jos
kūno paskutinius krešulius. Prisiminkim Lietuvos
duobkasių pavardes ir niekada jų nepamirškim (sąrašas straipsnio pabaigoje).
Kas gi tas „geltonųjų liemenių“ sukilimas?
Apie „Geltonųjų liemenių“ reikalavimus labai vaizdingai papasakojo Ukrainos advokatė ir politikė Tatjana Montian:
Gali būti, kad "Geltonosios liemenės" - garo nuleidimas, kurį
suorganizavo pinigų šeimininkai, o kai jis tapo nebevaldomas, buvo
mesta jau ne kartą išbandyta korta – teroro aktas ir po jo
sekanti „nepaprastoji padėtis“, kuomet uždraudžiamos
demonstracijos, leidžiamos kratos ir t.t. Kai toks „atsitiktinis“
teroro aktas įvyko Prancūzijoje vieną kartą, galima buvo manyti,
kad tai atsitiktinumas, bet kai „atsitiktinumas“ pasikartoja jau
trečią kartą vien Prancūzijoje, tai kelia rimtų abejonių. Tai
jau „atsitiktinumai“, kurie tampa demokratijos ir piliečių
valios gniuždymo sistema!
Kas nepatiko Rotšildų
karteliui, kad jie ėmė gesinti „Geltonąsias liemenes“?
Socialiniai tinklai –
masių valdymo įrankis, globalistų naudoti organizuojant terorizmą,
masinę imigraciją, todėl naivu tikėti, kad šita totali žmonių
sekimo ir valdymo priemonė galėtų būti be savininkų žinios
naudojama prieš jų pačių interesus.
„Geltonosios
liemenės“ atsirado staiga, panašiai kaip ir Occupy Wall Street
2011 Amerikoje. Organizuotas Geltonųjų liemenių judėjimas
prasidėjo lapkričio vidury prieš Rotšildų
banko buvusį darbuotoją Emanuelį Makroną ir jo ekonominę veiklą,
siekiančią pasmaugti eilinį prancūzą. Greitai reikalavimai nuo
ekonominių persimetė į politinius, imta reikalauti liautis
naikinti prancūzų tautą, jos kultūrą, liautis vežti į šalį
afrikiečius ir azijatus.
Lione Marakešo konferencijos išvakarėse „Geltonosios liemenės“ žygiavo su lozungu „Ne
Marakešui“.
Gatestone portale Bruce
Bawer reiškia prielaidą, kad sukilimas Prancūzijoje yra prieš
„elitą“ kuri nesiliauja vežti į Europą islamistus, „dauguma
iš kurių duoda suprasti, kad jie neketina įsilieti į juos
priimančias visuomenes, įnešti savo indėlį į jas, o greičiau
tenkinasi tuo, kad padaryti žalą ir jas sunaikinti, o kupini ryžto
tolimoje perspektyvoje užkariauti ir valdyti.
Niekas niekada neklausė Vakarų
Europos piliečių, ar jie nori, kad jų šalys radikaliai
transformuotųsi tokiu būdu. Ši transformacija, be to, stiprėja
metai iš metų. Kažkuriuo momentu Vakarų Europos gyventojai
sureaguotų.“
Ši piliečiams priešiška „elita“,
autoriaus nuomone, išvijo prancūzus iš didmiesčių, o jų namuose
apgyvendino atėjūnus, kuriais valdžia rūpinasi, o visą ekonominę
naštą perkėlė ant etninių prancūzų pečių.
Pilietinis maištas persimetė į
Belgiją ir Olandiją. Europiečiai skundžiasi, kad išnyko
socialinė rūpyba, o vyriausybės netarnauja piliečiams, o tik
remia atėjūnus, kai europiečiai priversti dirbti ligi pat mirties.
Jie tvirtina, kad Europoje vyksta didysis tautų pakeitimas (Grand
Remplacement) – etėjūnais iš Afrikos ir Azijos. Jų nuomone, šis
makiaveliškas JTO planas griauna Europą, neigia europinį
identitetą ir kultūrą.“
„Nacionalinio fronto“ lyderė
Marin la Pen pavadino Globalų migracijos paktą
sandoriu su velniu. Ji pasakė: „nepadoru toliau švaistyti mūsų
šalių gerovę kvailam paskirstymui mūsų pinigų po visą pasaulį,
kuomet mūsų tėvynainiai nebegali gydytis, mokėti už transportą,
o kai kada pavalgyti“.
Eilinis teroro aktas neišblaivė
nupirktų „elitų“
Lenkų dienraštyje wPolytice Jacek Karnovski (Jacek Karnowski) cituojama Lenkijos EP narį Janušą
Levandovskį, kuris po teroro akto Strasbūre pasakė: „laimei, mes
toli“. „Toli“ reiškė šiuo konkrečiu atveju kelis
kilometrus, nes tiek Strasbūro eglutė nutolusi nuo EP pastato.
Lygiai toks pats atstumas yra Vilniuje nuo Seimo pastato iki
Kalėdinės eglutės. Reiškia, jie, šitie 73 seimo nariai, balsavę
už Globalų migracijos paktą, yra labai „toli“ nuo galimos
teroristų išpuolio vietos. Jiems vežami į Lietuvą teroristai kol
kas nepavojingi. Skvernelis yra arčiau, todėl pernai, po kruvino
išpuolio prie Berlyno kalėdinės eglutės, jis apsitvėrė
vyriausybę geležiniais stulpais.
Karnovskis pažymi, kad Vakarų elitos
– ypač politinės – pritaria visoms beprotiškoms idėjoms,
kurios turi nedaug įtakos jų gyvybėms. Masinė migracija iš
skurdžių ir kultūriškai svetimų šalių jiems abstrakti. Visai
kitaip veikia migracija veikia skurdžių piliečių gyvenimą, iš
priemiesčių, ar magapolio satelitinių gyvenviečių. Šie
gyventojai moka didžiausią kainą už šį eksperimentą, kovodami
su nusikalstamumu, visomis socialinėmis problemomis ir galiausiai
priversti išsikraustyti, jei nori turėti savo vaikams minimaliai
padorią mokyklą ir banalaus saugumo.
Gal teroro aktas bent kiek išblaivys
valdančiuosius? Gal eurodeputatas Levandovskis, o gal ir Lietuvos
deputatai, apie kuriuos mes absoliučiai nieko nežinome, ką gi jie
tiek daug metų ten veikia, gal jie nors dalinai išsiblaivys?
Global Compact for Safe and Orderly
Migration eina dar toliau už 2015 metų Merkel, įleidusią į ES 4
milijonus „pabėgėlių“. Šis paktas užtikrina visišką
migracijos laisvę po visą žemės rutulį.
Nekontroliuojamos migracijos postulatas
lėtai, bet labai nuosekliai įvedamas į politinę apyvartą. Turi
būti taip, kad gyveni kur nori, nepriklausomai nuo to, iš kur tu
kilęs, ar turi šeimininkų pakvietimą atvykti gyventi į jų šalį,
ar bent tam šeimininkai pritarė. Tai liečia Afrikos ir Azijos
gyventojus. Ne atsitiktinai Frans Timmermans pasakė prieš kelias
dienas Europos socialistams, kad Europos ir Afrikos laukia tas pats
likimas, kad tai vieningas likimas. Tai ką jis turėjo omenyje –
neribojama afrikiečių teisė gyventi Europoje. Kuo visa tai
pasibaigs, lengva nuspėti, sako Karnovskis ir pažymi: „Ar tai nėra
kraštutinė ideologija, ekstremizmas? Tenka apgailestauti, iš tiesų
pasaulį valdo bepročiai, kuriems mūsų mylima Europa net ne
civilizacija – tai tik medžiaga, iš kurios nori išlipdyti kažką
visiškai naujo, kažką suderinamo su kažkokių totalitarinių
regėjimu.“
Kokie tai „totalitariniai regėjimai“,
kokie planai?
Garsus Rusijos ekonomistas prof.
Valentinas Katasonovas vakar video atsakė į klausimą, ko siekia
pasaulio šeimininkai, kokie jų planai? (19:20; 27:40)
Pasak Katasonovo, pasaulio pinigų
šeimininkai siekia tapti pasaulio šeimininkais, o pasaulio
pertvarkos valdymo centras yra Artimieji rytai, dar konkrečiau –
Izraelis, dar konkrečiau – Jeruzalė. O viso to tikslas yra
Trečioji šventykla, Mošiacho atėjimas ir viešpatavimas visam
pasauliui. Katasonovas pažymėjo, kad mošiachas krikščionims yra
antikristas.
Katasonovas video dar
pasakoja apie šiandien Briuselyje
prasidedantį Europos Tarybos susitikimą –
marionečių teatrą.
Vaclovas Klausas perspėjo dėl
migracijos pavojaus: „Migracija-tai ne išeitis“
Dr. prof. Vaclovas Klausas (ček. Václav
Klaus) – politikas, ekonomistas, buvęs Čekijos prezidentas
(2003-2013 m.) ir ministras pirmininkas (1992-1997).
Klausas gruodžio 10 dieną perspėjo
dėl migracijos pavojaus. Jis pasisakė už stiprias regionines
valstybes ir už regioninį bendradabiavimą. Pirmadienį jis kalbėjo
Vengrijos sostinėje esančiame „Teroro muziejuje.“ Klausas
pasakė, kad būtina post-demokratinė sąjunga tarp Čekijos ir
Vengrijos. Kokios tam galimybės?
Vaclovo Klauso nuomone, turi būti
stiprios nacijos-valstybės, kurios ekonomiškai ir politiškai
nepriklauso nuo vakarinių valstybių ES narių, turi veikti išvien,
tai nebus lengvas procesas.
Migracijos klausimu Klausas pasakė:
„Mes, Centrinės Europos valstybės, postkomunistinės šalys, mes
niekada nesusitaikysime su mintimi, kad migracija-tai žmogaus teisė.
Priešingai: normalu, kai žmonės nemigruoja, o lieka namuose, ir
savo gimtoje šalyje, jie čia stengiasi sukurti kažką gero. Imigracija nėra problemos sprendimas.“
Europinio identiteto klausimu Vaclovas
Klausas pasakė:
„Mes visi turime daugybę
identifikacijų, vienas stipresnes, kitas
silpnesnes. Miestas, kur aš gimiau, šią valstybę, kuriai aš
priklausau, nacionalinė kalbą, kuria mano mama kalbėjo su manimi,
tai stiprios identifikacijos. Yra stiprūs ryšiai su centrine
Europa, gal tai daugeliui skambės provokuojančiai, bet aš nejaučiu
tokio stipraus ryšio su suomiais, su portugalais, airais ar
kipriečiais. Iš mandagumo aš galiu pasakyti, kad aš myliu ispanus
taip pat, kaip savo kaimynus, bet tai netiesa. Aš manau, kad
europinis identitetas yra santykinai silpnas, ir kai kuriais atvejais
dirbtinis. Ne spontaniškas, ne tikras. Aš žinau, žinoma, kad tai
nėra populiarus požiūrio taškas mūsų dienomis Europoje, bet
nepaisant to aš tai jums sakau.“
Klauso nuomone, Europos
Sąjunga kaip suvereni struktūra yra per daug dirbtina. Aš sutinku,
kad krikščioniškas europinis mentalitetas vienas šaltinis, bet aš
įsitikinęs, kad tai nepakankamas pagrindas Europos Sąjungai
politinė jėga, kad ją pastatyti.
Rusams meluoja, kad jų didžiausios
kompanijos Gasprom ir Rosneft priklauso Rusijos Federacijai. Rosneft
valdo valstybinius naftos ir dujų aktyvus, bet nesiteikia su
valstybe dalintis pelnais (video).
Kam gi priklauso Rusijos žemės
turtai? Simboliai daug ką pasako. Rosneft ženklas – stilizuota
Menora – Izraelio valstybės simbolis.
Lietuvos valdančioji
Grybauskaitės chunta nuolatos mus gąsdina Rusija grėsme,
kelia karinę isteriją. Tikslas – slopinti piliečių
nepasitenkinimą korumpuota ir užsieniui parsidavusia valdžia, šia
isterija pridengti valstybės naikinimą ir lietuvių tautos
genocidą.
Atkreipkite dėmesį į Lietuvos
kariuomenės ženklus: į šešiakampę Dovydo žvaiždę, žyminčią
karininkų laipsnius. Juk tai vienas iš pagrindinių Izraelio
simbolių! Šis simbolis ir nurodo, kam
tarnauja Lietuvos kariuomenė.
Laikas baigti šią
Grybauskaitės paranoją: žydai žydų nepuola, tai tik cirkas
gojams kvailinti.
Dar juokingesni
Lietuvos ir Ukrainos žydiški kariniai aljansai, bet apie Ukrainą,
kam ji priklauso, geriausiai gali papasakoti išmintingas Ukrainos pilietis Eduardas Hodos.
Pagrindiniai Europos Tarybos
susitikimo klausimai bus:
1. Biudžeto politikos klausimai.
Siūloma sukurti euro zonos biudžetą. Tokio biudžeto
iniciatoriumi buvo E.Makronas, jį palaiko A.Merkel. Šiai idėjai
pritaria ne visi ES nariai. Manoma, kad euro zonos biudžetas bus
sudėtinė dalis ES biudžeto, bet su ypatingu reglamentu. Gali būti
svarstomas ir ES biudžetas 2021-2027 metams (ES biudžetai
tvirtinami septynių metų periodui). Biudžete atsirado „skylė“
dėl to, kad Didžioji Britanija, kuri buvo trečiuoju donoru.
Neaišku kas padengs šitą „slylę“.
Dar vienas ES biudžeto politikos
klausimas – galimybė įkurti finansų ministeriją. Euro zonoje
jau du dešimtmečius egzistuoja Europos Centrinis Bankas (ECB). Bet
kurioje valstybėje CB dirba kartu su Finansų ministerija, jie
kartu sudaro taip vadinamą piniginę valdžią. Euro zonoje nėra
pilnavertės finansinės valdžios. Finansų ministerijos steigimas
buvo jau ne kartą svarstomas ES susitikimuose.
2. Valiutinės politikos klausimai.
Tik ką pasibaigė ES finansų ministrų susitikimas. Kanstatuota,
kad būtina pilnavertė valiutinė reforma. Europos stabilizacinis
mechanizmas gali būti pertvarkytas į Europos valiutos fondą.
Iškabos pakeitimas gali būti iššūkis TVF ir jo pagrindiniam
akcininkui – JAV. Prieštaravimai tarp Europos ir TVF paaštrėjo
vykdant bendrą Graikijos gelbėjimo programą 2015-2018 metais.
Aktualus valiutų naudojimo klausimas:
ES priklausomybė nuo dolerio. Nors ES viduje atsiskaitoma euru,
prekybiniuose santykiuose ES su trečiosiomis šalimis dominavo
doleris. Už į ES importuojamus energijos šaltinius yra
atsiskaitoma doleriais. Prof. V.Katasonovo nuomone, kad apsisaugoti
nuo JAV interesų, ES reikia pereiti prie euro. Atsiskaitymai taip
pat turi būti vykdomi per informacinio aprūpinimo sistemą, kuri
nebūtų kontroliuojama Vašingtono, kaip yra kontroliuojama SVIFT
sistema.
3. Bankų
politikos klausimai. Po 2007-2009 metų finansų krizės Briuselis
ėmė kurti Europos bankų sąjungą. Kuriama bankų sistemą
sudaranti grupė, kuri yra kontroliuojama ECB. Pagrindiniu tikslu
Europos bankų integracijos yra sukūrimas vieningo bankų sanacijos
mechanizmo. Šio mechanizmo pripildymui bankai turi įnešti iki
2024 metų 55 milijardus eurų. Manoma, kad susitikime bus svarstomi
ir šie klausimai: sankcijos Rusijai, Italijos klausimai, ES
ginkluotųjų pajėgų kūrimas, santykiai su Kinija, PPO
gelbėjimas, ES migracijos politika, prekiaujančių internete
stambių tarptautinių kompanijų apmokestinimas.
Italijos spauda su
palengvėjimu praneša, kad Italijos biudžeto problemą gruodžio
12 dieną Briuselyje šios šalies premjerui Džiuzepe Konte pavyko
išspręsti. Sutarta, kad Italijos biudžeto deficitas 2019 metais
bus 2,04 procento. Gruodžio 13 dieną jis šį klausimą dar derins
su Italijos valdančiosios koalicijos partneriai, o gruodžio 14
dieną vėl vyks į Europos Tarybos susitikimą. (Nuotraukoje EK pirmininkas Ž.K.Jukeris iš to džiaugsmo, o gal dėl nuolatinio girtumo, bučiuoja Italijos premjerą).
Prognozuojama, kad ES vadovų
susitikime bus svarstomas ECB pinigų-kredito politikos klausimas,
ar sekančiais metais ECB tęs kiekybinio suminkštinimo politiką
ar ją baigs. Ši politika pasireiškė tuo, kad bankai finansų
rinkose pirko euro zonos valstybių skolų popierius. Pirkimai buvo
grandioziniai, į Europos ekonomiką buvo pripumpuota virš 2,5
trilijono eurų likvidumo. Be to, ECB nustatė neigiamas procentines
normas savo depozitinėms operacijoms. Jeigu ECB paims sekančiais
metais kursą į sugriežtinimą pinigų-kredito politikos, (pilnai
nutrauks pirkimą valstybinių obligacijų ir bandys jas parduoti),
Europos ekonomika gali būti įklampinta į krizę.
ECB prezidento Mario Dragi nėra
Europos Tarybos sudėtyje, bet jis dalyvaus ES susitikime.
V.Katasonovo nuomone, ES ateitis
lemiama ne ES susitikimuose, o tose instancijose, kurioms
neformaliai priklauso ECB. Tokiu aukščiausiu ECB ir visai ES
instancijoms yra pinigų šeimininkai – pagrindiniai JAV FRS
akcininkai.
Vakar 20 valandą vakaro Strasbūre,
vienoje iš dviejų ES sostinių, prie kalėdinės eglės buvo iš
automatinio ginklo sušaudyti žmonės. Nušautų, įvairių šaltinių
pranešimais – 3-4, o sužeistų – iki 12.
Nusikaltėlis identifikuotas, tai
musulmonas, jam 29 metai. Pranešama apie į galvą nušautą turistą
tailandietį ir žuvusį pareigūną. Susišaudymo su policininkais
metu teroristas buvo sužeistas, tačiau jam pavyko pabėgti. Buvo
izoliuoti keli miesto kvartalai, tarp jų Europos parlamento
pastatas. Mieste paskelbta ES struktūrų evakuacija, uždaryta
kalėdų mugė.
Austrų Krone rašo, kad „kiekvieną
dieną 300 policininkų ir 160 privačių apsaugos darbuotojų saugo
Strasbūro kalėdinę mugę. Apribotas automobilių privažiavimas,
betono blokai saugo nuo automobilinių-žudikų.“
Prancūzijos VRM ramina, kad jie ėmėsi
visų priemonių, kad apsaugoti Strasbūre esančius gausius svečius.
Įvykęs teroras parodo, kad Prancūzijos valdžios „priemonės“
yra neefektyvios.
Nuo musulmonų masinio įvežimo į
Europą pradžios 2015 metais jie Prancūzijoje įvykdė tris teroro
aktus ir nužudė 240 žmonių. Vargu ar galima pavadinti sutapimu
tai, kad islamistų teroro aktai Prancūzijoje įvyksta tuomet, kai
valdžiai žūt-būt reikia paskelbti karinę padėtį, kuomet kyla
gyventojų nepasitenkinimas ir masiniai protestai prieš ją.
Teroro aktai pagal užsakymą
Walter
Lippman:„…Teroro panaudojimas daro žmogų panašiu
į vaiką, atjungiant racionalų-kritinį mąstymą, kuomet emocinis
atsakas nuspėjamas ir naudingas manipuliatoriui. Todėl asmenybės
baimių lygio kontrolė leidžia suvaldyti dideles socialines
grupes…“
„Policijos kontrolės unifikacija
Europoje visada buvo apsunkinta tuo, kad europiečiai, skirtingai
nuo amerikiečių, labai sunkiai atsisako nuo savo politinių
laisvių, teisių į asmeninį gyvenimą ir socialinių iškovojimų.
Ir pirmiausiai tai liečia Prancūziją su jos specifine politine
kultūra, blogiausiai pritaikytą prie „skaitmeninio pasaulio“
sąlygų. Prancūzų revoliucinė dvasia, savo laiku apvertusi
tradicinės visuomenės sanklodą, šiandien tapo pavojinga
elektroninės koncentracijos stovyklos statytojams. Prancūzai
parodė, kad jie dar sugeba organizuoti protestus prieš vienos
lyties individų „santuokas“, ir už socialinės valstybės
gynimą. O PNR sistemą Prancūzijos liaudis sutiko kaip „visos ES
piliečių sekimą prisidengiant kova su terorizmu“.
„2015 gruodžio 20 dieną
nepaprastoji padėtis Prancūzijoje buvo pratęsta specialiu
įstatymu trims mėnesiams suteikiant valdžiai papildomus
ypatingus įgaliojimus, kuriuos galima naudoti ne tiktai kovai su
terorizmu. Taip buvo išplėstas namų arešto režimas, kurį dabar
galima pritaikyti bet kam, „kurio atžvilgiu egzistuoja
rimtos priežastys galvoti, kad jo elgesys yra pavojingas
visuomeninės saugumui“. Kratos gali būti daromos be juridinių
institucijų išankstinio sutikimo, leidžiamas paleidimas
organizacijų, kurios gali kelti grėsmę visuomeninei tvarkai (tuo
pačiu pati grėsmės sąvoka traktuojama labai plačiai).“
„Nepaprastoji padėtis yra įvedama
esant krizei, karo arba karinio sukilimo metu ir leidžia perduoti
civilinę valdžią kariuomenei, o taip pat karinės jurisdikcijos
sukūrimą. Konstitucijoje yra taip pat 16 straipsnis, leidžiantis
prezidentui prisiimti ypatingus įgaliojimus tuo atveju, kada
respublikos institutui, nacijos nepriklausomybei, jos teritorijos
vientisumui arba jos įsipareigojimų vykdymui iškyla rimtas ir
betarpiškas pavojus, o normalus konstitucinių viešosios valdžios
organų funkcionavimas nutrūkęs. Šis straipsnis buvo naudojamas
tiktai karo Alžyre metu vykstant „generolų maištui“ nuo 1961
metų balandžio iki rugsėjo mėnesio.“
„2016 metais
Prancūzijos valdžia pratęsė ypatingąją padėtį iki gegužės
26, o po to – iki liepos 26. Ir nors tai buvo aiškinama saugumo
interesais pasaulio futbolo čempionate, valdžios dėmesys buvo
sukoncentruotas į socialinius protestus, sustiprėjusius paaštrėjus
ekonominėms problemoms. Bedarbių skaičius
Prancūzijoje buvo 3,6 milijonai žmonių (15 metų rekordas).
Prezidentas pripažino, kad „užimtumas – yra pati svarbiausia
Prancūzijos piliečių problema“. Vasarį buvo paskelbta apie
radikalią darbo reformą, suduodančią smūgį į socialinės
valstybės pamatus – Darbo kodeksą, reglamentuojantį darbo
santykius Prancūzijoje. Valstybė pasitraukia iš samdymo proceso
derybų, suvaržomos profsąjungų ir darbo tarybų teisės.
Valstybinio darbo kodekso, ginančio samdomų darbuotojų teises,
reikšmė krenta, šeimininkams ir darbo kolektyvams siūloma
sudaryti individualias sutartis. Maksimalus darbo dienos laikas
padidinamas iki 10 valandų, bet kokia įmonė galės prailginti ją
iki 12 valandų; darbo savaitę bus galima prailginti iki 48
valandų, o kai kuriais atvejais iki 60; sumažinamos priemokos už
viršvalandžius; prie teisėtų atleidimo iš darbo priežasčių
pridedama „reikšmingi kompanijos finansiniai praradimai“ ir
„reorganizaciją siekiant konkurencingumo“. Prieš reformas
pasisakė 70% prancūzų. Profsąjungoms pakvietus prasidėjo
masinės protesto demonstracijos, apjungusios šimtus tūkstančių
žmonių. Protestai tęsėsi tris mėnesius, buvo lydimi
susidūrimais su policija, panaudojusią demonstrantų išvaikymui
ašarines dujas. Nepaprastosios padėties režimas leido valdžiai
panaudoti priemones, sukliudžiusias susidaryti organizuotiems
pasipriešinimo židiniams. Nuolatinių pavojų kurstymo aplinkoje
nesunku pateikti bet kokį socialinį protestą kaip terorizmą. Ir
kaip besistengtų vidaus reikalų ministras „sutaikyti teisę į
demonstracijas su prancūzų gynimu nuo neišvengiamo pavojaus,
kurią kelia teroro pavojus“, jam tai blogai pavyksta.“
2016 metų liepos 14 dienos teroro
aktui Nicoje niekas neužkirto kelio, nors mieste buvo sutelktos
papildomos teisėtvarkos pajėgos.
O.Četverikova rašo: „Iškart po
tragedijos prancūzų žurnalistai atkreipė dėmesį į kai kuriuos
sutapimus, galinčius sukelti konspirologų susidomėjimą. Nicoje
viskas vyko tą dieną, kada prezidentas Olandas pareiškė, kad jis
nepratęs ypatingos padėties režimą po liepos 26. Ir jau sekančią
dieną, pavadinęs įvykį teroro aktu, jis paskelbė, kad
ypatingoji padėtis bus pratęsta trims mėnesiams. Toliau
paaiškėjo, kad, nors teisėsaugos organai buvo pasiruošę galimam
teroro aktui, prie įvažiavimo į pėsčiųjų zoną Anglų
krantinėje nebuvo nei vieno (!) policininko. Nicos regioninės
tarybos pirmininkas ir miesto meras suskubo apkaltinti vyriausybę
betvarke. Kai kurie ypatingai priekabūs žurnalistai atkreipė
taip pat dėmesį į tai, kad „nepriklausomas žurnalistas“,
nufilmavęs video, vaizduojantį pirmą sunkvežimio judėjimo
momentą krantine ir parodytą Internete, – tai vokiečių
artistas Richard Gutjar, vedęs izraelietę Einat Vilf. Ši gi
tarnavo karinėje žvalgyboje (АМАN), padalinyje 8200
(elektroninė žvalgyba), dirbo Šimono Pereso patarėja, buvo
kneseto deputate ir įėjo į kneseto užsienio reikalų ir gynybos
komitetų sudėtį.
Tolimesnis įvykių vystymasis vyko
pagal atidirbtą schemą. Iškarto po to kai „Islamo valstybė“
prisiėmė atsakomybę už teroro aktą Nicoje, valdžia pakvietė
prancūzų visuomenę mobilizuotis.“
Teroras Europoje naudingas tik vienai
žmonių grupei Europoje – finansinei oligarchijai ir jos į
valdžią įstatytoms marionetėms: olandams, makronams, merkel ir
t.t., tiems antipopulistams, kurie nekenčia europiečių tautų
(lot. populus), kurie iš jų nori atimti socialines garantijas,
padaryti juos beteise vergų mase, betautėmis, belytėmis
kosmopolitinėmis prekėmis. Tuo tikslu ir buvo sukurtas islamo
terorizmas, tuo tikslu islamo terorizmas globojamas Europoje, tuo
tikslu teroristai importuojami į Europą.
JAV prezidentas
Donaldas Trampas yra įvardinęs
teroristinės Islamo valstybės steigėjus. Jo žodžiais, tai
Barakas Obama ir Hilari Klinton.
