2017-11-21

Žymus Lietuvos mokslininkas ir patriotas prof.Arvydas Janulaitis ir jo „Nedeklaratyvaus patriotizmo“ idėja


Lapkričio 19 dieną portale „Pro patria“ buvo paskelbtas Europos akademijos nario ir Lietuvos biotechnologijos patriarcho prof.Arvydo Janulaičio straipsnis „Idėja Lietuvai - nedeklaratyvus patriotizmas“.


A.Janulaitis rašo, kad „iniciatyva „Idėja Lietuvai“ susilaukė nemažai įdomių pasiūlymų“ ir pats siūlo „jokių materialinių resursų nereikalaujančią idėja“, „kurią įgyvendinant potencialiai gali dalyvauti visi Lietuvos gyventojai ir emigrantai.“

„Kalbama apie savanorišką ir įsisąmonintą kiekvieno iš mūsų siekį nedeklaratyviai realizuoti patriotizmą kasdieninėje veikloje. Idėjos esmė: prieš atliekant kokį nors veiksmą ar priimant sprendimą, kurie naudingi asmeniškai (šeimai, grupei draugų ar susijusių asmenų, institucijai, miestui) pasiryžtama juos taip pat įvertinti galimos naudos ar žalos viešajam interesui (Lietuvai) požiūriu. Taip turėtų elgtis nedeklaratyvus Lietuvos patriotas (ar tai būtų eilinis pilietis, perkantis kontrabandines cigaretes, prekybininkas, neišduodantis kvito, ar Seimo narys balsuojantis dėl to ar kito įstatymo). Patriotizmas buvo ta varomoji jėga, kuri padėjo sukurti nepriklausomą Lietuvą ir ją vesti progreso keliu tarpukariu, išsaugoti lietuvybę ir viltį atgauti Nepriklausomybę sovietų okupacijos laikotarpiu ir galiausiai tai pasiekti susibūrus į Sąjūdį. Gaivinti patriotizmą itin svarbu dabar, kai valstybės vidaus ir išorės padėtis darosi kritiška. Strategiškai vertinant, tokioje ir esame -- ir ne vien dėl emigracijos mastų ar socialinės atskirties.“ (...)

1982-1988 metais turėjau garbės dirbti prof. A.Janulaičio vadovaujamoje Taikomosios enzimologijos (vėliau Biotechnologijos) instituto „Genų inžinerijos“ laboratorijoje, artimai bendrauti su juo, todėl galiu teigti, kad ir prieš 30 metų Janulaitis vadovavosi „nedeklaratyvaus patriotizmo idėja.“

Žlugus Sovietų sąjungai, dešimtys Vilniaus mokslinių-gamybinių sąjunginio pavaldumo institutų tapo metalo laužo ir seno chlamo sandėliais, vėliau virtusiais gyvenamosiomis patalpomis-loftais, ūkinėmis patalpomis.

Prof. Janulaičio ir jo mokinių vadovaujamas institutas tapo unikaliu protingo vadovavimo pavyzdžiu, iš kurio išaugo mokslinis-gamybinis susivienijimas „Fermentas“, jo akcininkų 2010 metais parduotas JAV bendrovei “Fisher” už rekordinę Lietuvai - 290 milijonų dolerių sumą. Parduotas jis buvo ne todėl, kad pritrūko tuo metu jo akcininkams patriotizmo, o spaudžiant JAV pinigų gamintojams, monopolizavusiems biotechnologijos rinkas.







O meras-satanistas Lukiškių aikštėje pastatys paminklą bafometui?


Šetono žodis dabar skamba išdidžiai, šetonui jau meldžiasi Europos galingieji, „elitas“ (žiūr.video). 




Video pasakoja apie satanistines apeigas, kuriose dalyvavo ES "elitas": Merkel, Junkeris ir visi kiti.


Suprantamas, todėl, ir kai kurių „šiuolaikinių“ vilniečių noras turėti merą-satanistą. Todėl tokį ir išsirinkome, ar mums išrinko, kaip dabar ES priimta - balsavimo paštu pagalba.


Apie penki šimtai dar Lietuvoje užsilikusių patriotų, nuo bado dar nemirusių, į Angliją nepabėgusių, dar neišprotintų, lapkričio 17 dieną  atėjo į mitingą  Lukiškių aikštėje  „Mes be Vyčio nenurimsim“ kautis už Lietuvos simbolį-Vytį. 


Jiems, mat, paduok Vytį, nepatinka jiems šetono garbintojų siūlomas ant žemės numestas kryžius, satanistinio meno žinovų peršamos „būdelės“ (žiūr.siūlomus aikštės sutvarkymo projektus), į kurias taip nesunkiai galima įmontuoti pisuarus ir čirkštis, kaip kokioje Berno centrinėje gatvėje. O kodėl ne, jei jau dabar ši aikštė paversta aplinkinio rajono šunų mižykla?


Ir Vytis tinka, jei kur šone žemai pastatyta, o dar geriau pargriauta, kojomis į viršų, kaip satanistų valdoma Lietuva, priešmirtinėse konvulsijose tąsoma.



Rasa Čepaitienė minėtame mitinge pasakė:

„Lukiškių aikštės tvarkymo epopėja, nedovanotinai užsitęsusi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, ir jos dalinis rezultatas, neseniai atvertas mums po aikštės rekonstrukcijos, liudija, kad tiek jos tvarkytojams, tiek ir daliai visuomenės tebėra sunku suvokti šios ypatingos vietos reikšmę ir paskirtį. Kas gi buvo padaryta su aikšte?“

Vienas iš keturių beprotiškų monstrų, pastatytų Sapiegų rūmų parke

Atsakysiu oratorei į jos klausimą „kas buvo padaryta su aikšte?“: buvo paruošta vieta Bafometo paminklui. 

Į tai nuosekliai einama kiekvieną dieną: per iš piršto laužtą režisieriaus Šarūno Barto „sekso“ skandalą, per Gedimino kalno griovimą, per vaikų tvirkinimą, per homoseksualistų paradus, per Sorošo fondus, per kanalizacijos vamzdį prie Neries, tuo vamzdžiu apdergtą Nacionalinę premiją, šetonus-beždžiones, pastatytas Sapiegų rūmų parke ir t.t.

Apsidairykime aplink, įsiklausykime, ką kalba Vilniaus meras, ką jis daro mieste, ir taps aišku, kas ilgainiui stovės Lukiškių aikštėje.

Aš manau, kad čia ruošiama vieta masonų garbinamam bafometui. Tada bus kur atvesti iš Briuselio atvykusius satanistus, pasigirti, kad ir mes iki jų lygio jau degradavome.

Apsidairykite aplink, kiek jų, su masonų „gėlelėmis“ pasipuošusių. Kiek bafometo garbintojų! Pasitaiko ir nesuprantančių, ką daro, bet laikas suprasti, nes Lietuvą prarandame.




Nuorodos:






2017-11-20

Skvernelis ir Netanyjahu: kuo skiriasi idiotas nuo protingo žmogaus


Protingas vyriausybės vadovas dirba valstybei ir jos žmonių gerovei, o premjeru padarytas idiotas – ją naikina.

Paimkime vieną labai svarbią dviejų valstybių vadovų veiklos srity – „pabėgėlių“ problemą.

Palyginkime, kaip ją sprendžia Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, Vilniaus Gaono palikuonis, ir kaip ją sprendžia buvęs policininkas Saulius Skvernelis.

I pavyzdys. Idiotas premjero poste.

Idiotas graikiškai reiškia visuomenės reikalais nesirūpinantį, o tik sprendžiantį savo asmenines problemas žmogų. Ši  antikos graikų sąvoka geriausiai apibrėžia dabartinį Lietuvos premjerą.



Izraelis atsikrato nuo „pabėgėlių“ iš Afrikos, o policininko S.Skvernelio vyriausybė juos importuoja iš Italijos ir Graikijos, švaisto šių ekonomiškai žalingų žmonių išlaikymui skiriamus mokesčių mokėtojų pinigus, sudaro jiems išskirtines gyvenimo sąlygas, diskriminuoja Lietuvos piliečius jų atžvilgiu, pažeidinėja Lietuvos konstitucijos 29 straipsnį, kuris draudžia kam teikti privilegijas „lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“  

Lietuvoje, kur 1/3 valstybės gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Skvernelio vyriausybė moka tiems nežinia nuo ko bėgantiems „pabėgėliams“ 518 eurų didžio išmokas, o jų vaikams po 636 eurus, kai daugybė Lietuvos vaikų ir senelių badauja. Taip gali elgtis tik idiotas.

Į Lietuvą vežami žmonės nemoka kalbos, neturi darbinės kvalifikacijos yra priešiškos krikščionims islamo ideologijos nešėjai, yra tipiški „socialiniai parazitai“ bet kurioje Europos visuomenėje. Tai parodė visų ES šalių pavyzdžiai, kur tik neapsigyvena šie „pabėgėliai“- Europos okupantai.

Naujausias „pabėgėlių“ socialinio parazitizmo pavyzdys yra turtinga Norvegija, kurioje šie veltėdžiai „pabėgėliai“, prognozuojama, sunaikins ateinančių norvegų kartų gerovę.


II pavyzdys. Išmintingas Netanyahu premjero poste.

Izraelio vyriausybė paskelbė, kad išsiųs iš šalies visus 40 000 afrikiečių „pabėgėlių“, rašoma DW.

2012 metais Izraelyje jau buvo 54 tūkstančiai imigrantų, priemiesčiuose ėmė formuotis jų geto.

Esminė problema — migrantų statusas: beveik visi pateikė prašymus dėl politinio prieglobsčio, bet vyriausybė vengia juos pripažinti politiniais pabėgėliais, ir linkusi kalbėti apie „ekonominius infiltrantus“, „darbo“ migrantus. Tai daroma, kad jiems negaliotų Izraelio 1951 metais pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių, pagal kurią tokiems žmonėms turėtų būti suteikiamas prieglobstis.

Nesant galimybės deportuoti šiuos „pabėgėlius“ Izraelio valdžia maksimaliai apsunkina jų gyvenimą Izraelyje, kad šie laisvanoriškai išvyktų namo. Migrantams yra duodamas laikinas leidimas gyventi šalyje, kurį reikia atnaujinti kas trys mėnesius. Tai jiems leidžia likti šalyje, bet nesuteikia juridinės teisės dirbti ir gauti socialinių tarnybų teikiamas paslaugas.

Migrantai ne kartą rengė protesto akcijas, bet šalies valdžia į tai reaguoja griežtai. Policija gavo teisę sulaikyti bet kurį afrikietį, kurį įtaria nusikaltus, metams laiko be kaltinimo pateikimo.

Premjeras Benjaminas Netanyahu pasakė: „Tai ne pabėgėliai, o žmonės, pažeidžiantys įstatymus, ir su jais elgiasi pagal įstatymus“.

Vienas iš naudojamų būdų išstūmimo migrantų iš šalies yra delsimas nagrinėti prašymą dėl politinio prieglobsčio. Izraelyje prieglobstis suteikiamas tik 0,2 procentams Eritrėjos piliečių ( idioto valdomoje Lietuvoje – 100%).

Yra papildoma problema su deportavimu į Sudaną ir Eritrėją. Eritrėjoje repatriantų laukia persekiojimai, o su Sudanu Izraelis neturi diplomatinių santykių. Izraelis aktyviai padėjo Sudano sukilėliams, kurie Sudano pietuose 2011 metais įkūrė nepriklausomą valstybę Pietų Sudaną ir nedelsiant su juo užmezgė diplomatinius santykius.

Tenai ir buvo išsiųsta apie tūkstantis migrantų iš Sudano išimtinai laisvanoriškai, kaip tvirtino Izraelis. Jiems buvo nupirkti lėktuvo bilietai ir išmokėta po 1000 dolerių grynais. Po to Izraelyje liko ne daugiau 60 išeivių iš Pietų Sudano.


Šią deportacijos schemą Izraelis ėmė taikyti ir „pabėgėliams“ iš kitų Afrikos valstybių. Jiems siūloma po 3500 dolerių grynais ir lėktuvo bilietas namo arba į trečiąją Afrikos šalį: Ruandą arba Ugandą, kurios gavo materialinę paramą iš Izraelio.

Atvykę į šias šalis afrikiečiai dažniausiai bando bėgti dar kartą, tik jau tada ne į Izraelį, o Europą.

Izraelio migracijos tarnybų duomenimis į trečiąsias šalis nuo 2014 metų buvo deportuota 7000 afrikiečių. 2016 metais iš Izraelio savo noru išvyko 2700 migrantų iš Afrikos. Tai 700 žmonių daugiau negu 2015 metais. Per tą patį laiką į šalį prasiskverbė tik 18 nelegalų iš Afrikos.

Izraelio premjeras pateikė planą, kaip ketina išsiųsti iš šalies „pabėgėlius“ iš Afrikos. Tuo tikslu buvo sustiprinta siena su Egiptu ir sudarytos sutartys su Uganda ir Ruanda.

DW rašoma, kad Izraelis ruošiasi išsiųsti 40000 esančių šalyje afrikiečių „pabėgėlių“. Apie tai sekmadienį, lapkričio 19 dieną, pareiškė vyriausybės posėdyje premjeras Benjaminas Netanyahu.

„Pabėgėlius“ iš Eritrėjos, skirtingai negu Lietuva, Izraelis traktuoja, kaip nelegalius imigrantus, „pabėgėlio“ statusas jiems yra suteikiamas tiktai išimtinais atvejais.

Netanyahu pateiktas „pabėgėlių“ deportacijos planas numato tris etapus. Pirmame etape Izraelio ir Egipto pasienyje buvo pastatyta sistema užtvarų, kas sumažino nelegalių imigrantų prasiskverbimą į šalį praktiškai iki nulio. Antrame etape buvo įvykdyta deportacija 20000 „pabėgėlių“ iš Afrikos.

Trečiame etape, sudarytos dvišalės sutartys, jos leidžia deportuoti šalyje dar likusius 40000 afrikiečių į Afriką, kur jiems negresia joks pavojus gyvybei.


Izraelis yra sudaręs atitinkamas sutartis su Uganda ir Rodezija. To išdavoje bus atlaisvintas „pabėgėlių“ priėmimo centras Cholot, įkurtas Negevo dykumoje. Dėl šio centro Izraelis buvo kritikuojamas.

Du premjerai, išmintingas žmogus ir idiotas, du tos pačios problemo sprendimo būdai. Pirmuoju atveju daroma viskas, kad Lietuva būtų sunaikinta. Taip elgiasi asocialus premjeras Skvernelis. Antruoju atveju – Izraelio valstybės tikras šeimininkas ir savo valstybės patriotas Netanyahu. Pagarba šiam išmintingam vyrui. 

Šaltiniai:




Merkel ir Zeehoferis paskelbė apie derybų žlugimą dėl „Jamaikos“ koalicijos


Vakar vakare Angela Merkel ir jos KDS/KSS koalicijos partneris Horstas Zeehoferis viešai paskelbė apie „Jamaikos“ koalicijos žlugimą (žiūr. video).



„Jamaikos“ derybas praėjusią naktį nutraukė Laisvosios demokratų partijos lyderis Christian Lindner, motyvuodamas tai „pasitikėjimo nebuvimu“.

Angela Merkel pareiškė, kad kartu su partija imsis „atsakomybės už šalį“ ir lapkričio 20 dieną informuos prezidentą Valterį Šteinmajerį apie tai.

„Mes nepajėgėme sėkmingai baigti koalicijos susitarimų. Tai reiškia, kad rytoj ryte aš susisieksiu su prezidentu, informuosiu jį apie situaciją, ir tuomet mes pažiūrėsim, kaip situacija vystysis toliau“, - pasakė Angela Merkel.

„Mes KDS ir KSS kartu, aš tai noriu pabrėžti, ir sunkiu laiku nešime atsakomybę už šalį ir toliau veiksime atsakingai... Mes savo jėgomis padėsime šalies vienybei“, - tęsė kanclerė.

Vokietijos verslininkai pareiškė nusivylimą dėl žlugusių derybų. Amatininkų sąjungos (ZDH) pirmininkas Hans Peter Wollseifer šią nesėkmę pavadino „nuodais“ Vokietijos ekonomikai. Jo nuomone, „partiniai-taktiniai interesai“ laimėjo prieš „atsakomybę visuomenei“ ir šios partijos Vokietijai padarė „meškos paslaugą“.

Vokietijos federalinių prekybos-pramonės rūmų (DIHK) vadovas Eric Schweitzer pasakė, kad žlugusios derybos sukels „didesnę neapibrėžtumo fazę šalyje“.

Kaip pasakė prezidentas Šteinmajeris, Vokietijos ekonomikai derybų žlugimas – tai „nusivylimas“, nes praleistas šansas „peržengti ideologines sienas ir surasti tinkamą sprendimą“ aktualių dėl klausimų." Jo žodžiais, yra pavojus, kad darbas ties eile svarbių valstybei temų bus atidėtas.

Nuorodos:




2017-11-19

Eggenfeldas – vienas miestas ieško vieno penio


Praėjusią savaitę Vokietijos mieste Eggenfelde kilo sujudimas: policija su šunimis šiame mieste ieškojo pamesto penio.


Būtų labai linksma, jei nebūtų labai liūdna, nes penio nešiotojas, jį po amputacijos praradęs, numirė. Šis nabagas buvo prieglobsčio prašantis 28 metų ukrainietis, gyvenęs Eggenfeldo miesto pabėgėlių centre. Jį nužudė 47 metų prieglobsčio prašantis kazachas, kuris tardytojams tvirtino, kad ukrainietis jį prieš tai buvo išprievartavęs.


Portalo Pi-news straipsnio autorius tapo liudininku penio paieškų, kurios vyko už pusės kilometro nuo jo namų. Šio „daiktinio įrodymo“ buvo ieškoma praėjus keletui savaičių nuo egzekucijos, įvykusios dar spalio viduryje.

Žinant šunų pomėgius, galima galvoti, kad keturkojai nepraleido progos pasmaguriauti šiuo delikatesu.

Nuorodos:

P.S. Broliai lietuviai, saugokime savo papuošalus, nekaišiokime, kur nereikia, kad nereikėtų su šunimis jų ieškoti!


Kas įvyks, jei Lietuvoje panaikinti mokesčius visiems, kas uždirba mažiau negu 300 ar 500 eurų?


Geriausias Lietuvos legalaus mokesčių nemokėjimo pavyzdys yra Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, mokantis 1,63 procentų pajamų mokestį, nors dauguma Lietuvos gyventojų moka 15 procentų GPM.



Taigi, kas įvyktų, jei Lietuvos skurdžiai nemokėtų mokesčių, ar mokėtų tokio dydžio mokesčius, kaip Karbauskis? Nieko neįvyktų, tik reikia įvesti Lietuvoje progresinius mokesčius, kaip yra visoje ES, o ne orientuotis į Rusiją, kurią taip peikia valdžia, bet eina jos, o ne Europos, pėdomis.

Garsus Rusijos ekonomistas Dr. Michailas Deliaginas atsako į klausimą, kas įvyks, jei atleisti uždirbančius 2000 rublių per mėnesį rusus (maždaug 300 eurų) nuo mokesčių: „Nieko neatsitiks.“ Jo nuomone, „turi būti progresiniai mokesčiai, o Rusijoje jie yra regresiniai (žiūr. video), moka tie, kas mažiausiai uždirba. Valdantieji liberalai yra labai turtingi, jiems progresyviniai mokesčiai nenaudingi, todėl jie daro viską, kad tokių mokesčių nebūtų.“


Taip daro ir Lietuvos buržua užgrobę seimą ir ten, neatsitraukdami „nuo tarnybos tautai“, besikraunantys sau turtus ir sau, brangiesiems, besirašantys įstatymus. Tenka pripažinti, kad pas mus visos Seimo partijos yra neoliberalios, skiriasi tik jų pavadinimai.

Kad taip nebūtų, kai 1/3 mūsų tautos dalis gyvena žemiau skurdo ribos (pagal Eurostatą, o ne pagal vietos melagius), pasodinti ant stalininio konclagerio dietos, o keli procentai gyventojų, praktiškai nemokančių mokesčių, maudosi prabangoje, nuperka daugiausiai prabangių automobilių Europoje (skaičiuojant 1000 gyventojų), nedelsiant reikia įvesti progresinius mokesčius.


Švedijoje viešinčią Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę nustebino vietos žurnalistės klausimas apie šalyje dirbančių lietuvių teises, pranešė MIP.

„Čia Švedijoje yra daug darbuotojų iš Lietuvos, kurie neturi tokių pat teisių, kaip Švedijos darbuotojai. Ką apie tai manote?“, – prieš ES viršūnių susitikimą paklausė Švedijos žurnalistė. „Nejaugi? Keista tai girdėti, nes maniau, kad jie turi tokias pačias teises“, – atsakė D.Grybauskaitė. „Neturi. Jie dirba už labai mažus atlyginimus, jie paprastai dirba daug daugiau valandų nei švedai“, – teigė žurnalistė. „Tai nelabai gera žinia. Pasiaiškinsiu, ar tai tiesa“, – pokalbį baigė Lietuvos prezidentė, ir nusijuokė. 

ES vadovai penktadienį susirinko į Švediją aptarti, kaip spręsti socialinės nelygybės problemas.

Europos Sąjungos lyderiai Švedijoje aptarinėjo „veiksmingos kovos su populizmą kurstančia ekonomine nelygybe. Tai bus pirmasis žingsnis įgyvendinant planus per dvejus metus reformuoti ES ir parodyti, Bendrija ir po „Brexit“ gali išlikti gyvybinga", - skelbė susitikimo anosnsas.

Švedų žurnalistė, paklaususi mūsų prezidentės dėl lietuvių diskriminacijos, buvo pašėlusiai naivi. Ką gali matyti žmogus už 400  kilometrų, kas vyksta Švedijoje, jei jis nemato, kas vyksta Daukanto aikštėje, jo panosėje, už 100 metrų, jei jis nepajėgia pajudinti sėdynės ir pasiklausti kelių senelių, ten du mėnesius protestuojančių, kokios bėdos juos slegia?

Todėl ir padėtis Lietuvoje yra blogiausia euro zonoje, todėl jaučiamės nelaimingiausi, todėl džiova sergame labiausiai, todėl žudomės, girtuokliaujame, emigruojame. Visa tai yra skurdo ir socialinės neteisybės rodikliai.

„Pagrindinės Lietuvos skurdo ir atskirties priežastys yra dvi. Pirma priežastis yra ta, kad Lietuvoje įsigalėjo ultra-liberali ideologija - tokia liberali, kokios nėra net JAV. Antra priežastis yra ta, kad remiantis šita ideologija interesų grupės, atstovaujančios stambiam ir tarptautiniam kapitalui, praktiškai vykdo realią politiką Lietuvoje. Taigi reali politika ateina ne iš Seimo daugumos, o iš tų, kurie turi realią ekonominę galią ir pateikia savo „švarius argumentus““

Rudys siūlo „užtikrinti, kad būtų didinamas darbo užmokestis. Lietuvoje darbo našumas sudaro 73 proc. ES vidurkio, tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis sudaro vos 45 proc. ES vidurkio. Vadinasi, Lietuvos darbuotojų darbas yra nuvertintas net 30 proc.“

„Antras sisteminis pasiūlymas - radikaliai pakeisti mokesčių sistemą. Dabar per mūsų mokesčius yra perskirstoma mažiau kaip 30 proc. BVP ir čia mes lenkiame tik Bulgariją ir Rumuniją. Tai reiškia, kad socialinės srities vystymas Lietuvoje ir negali būti kitoks, negu dabar. Štai Danija perskirsto apie 50 proc. BVP, Švedija ir Suomija - apie 45 proc., net Vokietija - apie 42 proc. Jeigu mes perskirstomą surinktų mokesčių dalį padidintume bent iki 35 proc., nors tai gerokai ir atsiliktų nuo ES vidurkio, tai valstybės rankose sutelktų apie 2 milijardus papildomų eurų, kuriais būtų galima spręsti visų pažeidžiamiausių socialinių grupių problemas.“

Ar kas Lietuvoje klauso normalių ekonomistų? Žinoma niekas, madas diktuoja „Laisvosios rinkos“ švonderiai. Taip išnaudotojams karbauskiams patogiau.

Taigi, kas įvyks, jei Lietuvoje panaikinti mokesčius visiems, kas uždirba mažiau negu 300 ar 500 eurų, o išnaudotojams bus įvesti progresiniai mokesčiai?

Nieko neįvyks, tik Lietuva iš vergovinės valstybė, iš kurios bėga žmonės, taps normalia šiuolaikine valstybe, tik tiek.

Nuorodos:






Vanagaitės skrydis virš jos apdergto lietuvių tautos lizdo: kvapas pasiekė Lenkiją



Kruopščiai suorganizuotas Lietuvos didvyrių ir valstybės dergimo skandalas, kuris, mano nuomone, yra skirtas reketuoti Lietuvą dėl žydų turto, o jo landsknechtu yra parinkta žydų kilmės Lietuvos veikėja Rūta Vanagaitė, pasiekė ir mūsų kaimynę Lenkiją. Vanagaitės skrydis virš jos apdergto lietuvių tautos lizdo ir antisemitizmo kurstymas tęsiasi...



Lenkijos dienraštyje „wPlytice“ pasirodė ilgametės lenkų dienraščio „Rzeczpospolita” korespondentės Vilniuje Maja Narbutt straipsnis, pavadintas „Skandalas Lietuvoje. Knygos apie holokaustą autorė užsipuolė nacionalinį lietuvių didvyrį“. Straipsnis dar labiau sustiprino R.Vanagaitės paskleistą dvoką.

Maja Narbutt rašo: „Knygos apie holokaustą užsipuolė nacionalinį lietuvių didvyrį, kas iššaukė nepasitenkinimo audrą. Jos knyga buvo išimta iš knygynų. Tai įvyko kartu su griežta kritika užsienio MIP, kurios ėmė rašyti, kad antisemitinė Lietuva užčiaupia burną laisvam žodžiui“.

Toliau autorė perpasakoja visiems mums gerai žinomą Vanagaitės šmeižtą prieš mūsų tautos didvyrį Adolfą Ramanauską – Vanagą, kuris buvo grindžiamas žydo KGBisto-sadisto Nachmano Dušanskio kankinimų protokolais.

Narbutt cituoja „Vilniuje gimusį rusų istoriką“ lenkiška pavarde Jarosław Wołkonowski, kuris laikosi antilietuviškos istorinės pozicijos, juodinančios lietuvių tautos pasipriešinimą sovietinei okupacijai.

Istorikas sako: „Aš ėmiau labai gerbti Vanagaitę po susitikimo Lenkų namuose Vilniuje. Ji atėjo su Efraimu Zuroffu, iš Vizentalio centro Jaruzalėje. Nieko neslėpė, net klausimus, kurie galėjo būti jai skausmingi, kaip, pavyzdžiui, kad jos senelis sudarinėjo žydų sąrašus. Lenkai Lietuvoje puikiai žinojo rolę, kurią vaidino lietuviai holokausto metu. Visi žinojo, Pavilnio miške lietuvių šauliai masiškai šaudė žydus, lenkų intelektualus, lavonus metė į milžiniškas duobes, iškastas, kaip kuro bakai. Kai kas girdėjo apie kitas represijas, kaip, pavyzdžiui, žudynes Kaune, kur lietuviai žudė žydus, dar iki to, kaip įėjo vokiečiai, o per radiją buvo retransliuojamas Lietuvos himnas.

Šias žinias lenkai Lietuvoje neišnešdavo iš namų, nes mokykloje buvo tylima šia tema, kaip sovietiniais metais, taip ir po nepriklausomybės Lietuvoje atstatymo, kada jie atakavo Armiją Krajovą, išaukštindami tuo pačiu metu lietuviškus kolaboracionistų junginius. (A.L. pastaba: Mano draugo Edvardo Ambrulevičiau atrasti, o tėvo dr. Juozo Lebionkos kartu su „Vilnijos Draugija“ ir kitais mokslininkais istorikais paskelbti Armija Krajova archyvai įrodė, kad ši lenkų organizacija karo metu buvo suplanavusi ir vykdė lietuvių genocidą).

Tik Rūta Vanagaitė atvėrė akis daugumai lietuvių į tai, kas vyko karo metu. Pramušė abejingumo sieną. Juk nužudytų žydų procentas čia buvo pats didžiausias visoje Europoje. Mano lietuviški draugai po jos knygos perskaitymo buvo šoke, net susitaikė su tuo, kad teks susitaikyti ir priimti tai omenin.“ - pasakė Jarosław Wołkonowski.

Kenas Kizis romane "Skrydis virš gegutės lizdo" aprašė sistemos gniuždoma žmogų, o R.Vanagaitė, dergdama į lietuvių tautos lizdą savo  surogatais ir propagandinėmis kelionėmis po Rusiją, gniuždo lietuvių tautą. 

Man savigarba neleidžia toliau perpasakojinėti straipsnio autorės reziumuoto Vanagaitės šmeižto prieš lietuvių tautą. Paminėsiu tik tai, kad žurnalistė Maja Narbutt įsitikinusi, kad Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ sėkmę garantavo būtent tai, kad Vanagaitė yra lietuvė.

Galiu nuliūdinti ponią Narbutt, Vanagaitė žydų supratimu nėra lietuvė, ji yra „mūsiškė“.

Mano gerai informuoto šaltinio žiniomis, Rūtos Vanagaitės mama – žydė. Mano šaltinis pažinojo ją asmeniškai. Vanagaitė ir pati yra minėjusi apie žydą prosenelį: „Taip. Mano prosenelis iš motinos pusės buvo Seradzinskis, Rygos batsiuvys. Dabar jau žinote viską.“

Geriausias R.Vanagaitės žydiškumo įrodymas yra jos partneris – religingas sionistas Efraimas Zuroffas, kuris yra, kas galėtų tai paneigti, viso gerai organizuoto reketo prieš Lietuvą sumanytojas.

Nuorodos:


Kaip atsaką lietuvių tautos šmeižikams aš žemiau pateikiu signatarės dr.Rūtos Gajauskaitės straipsnį "Genocidas ar Holokaustas?"

Dr.Rūta Gajauskaitė. Genocidas ar Holokaustas.

Jau savaitė kaip Lietuvos Seime puikuojasi M. Duškero paroda „Lietuvos žydų organizacijos dokumentuose iki 1941 m.“ , tačiau kažkaip nematyti komunistų partijos veiklos ir 4 komunarų nuteisimo myriop eigos bei finalo pėdsakų. O juk sovietmečiu buvo net paminklas Kaune pastatytas jiems, – sukilimus kėlusių komunistų vadams. Juk dar neužmiršome jų pavardžių. Tai – Josif Greifenberger, Rafail Čarn, Karl Požėlo ir Kazys Giedrius. Prisimename ir pirmuosius Lietuvos komunistų partijos centro komiteto KGB skyriaus kadrus – E. Rozovskij, D. Todes, J. Komod, F. Kranstin, A. Slavin. Vis dar neužmirštame ir paskutinio KGB vadovo Nachmano Dušanskio bei 72 jo sėbrų, sėkmingai pasprukusių į Izraelį nuo atsakomybės už lietuvių Genocidą. Budelių Lietuvai negražina Izraelis ligi šiolei jau 20 metų. Tuo tarpu Lietuvos Seime rugsėjo 22 d. vyko konferencija apie litvakus, o ES, Izraelio ir kitų šalių ambasadoriai diskutavo tema „Holokaustas ir jo istorinės pasekmės“. O jau atrodė, kad po komunizmo prilyginimo fašizmui, ES Holokausto tema nebedominuos bendro rudai-raudonų marksistų įvykdyto Žmonijai Genocido fone. Tik Europos Tautų piliečių aukos viršija 100 mln. gyvybių, (fašistų konclageriuose 18 mln., komunistų gulaguose – 93 mln.), o kur dar 50 mln. žuvusių frontuose? Tuo tarpu deklaruojamas Holokausto žydams 6 mln. skaičius tikrai kukliai atrodo 150 mln. aukų fone. Juo labiau, kai šis skaičius pradėjo labai sparčiai tirpti...

Iš Europos ta „marksizmo šmėkla“ nusivalkiojo po kitus kontinentus ir iki šiolei naikina tautas: 45 mln. Kinijoje, 3 mln. Kambodžoje, 1 mln. tucių aukų Afrikoje. O kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose – matome visi. Tai vis to paties Mordochėjaus Levi aukos: Karlo Markso vardu sukūrusio marksizmo teoriją, mutavusią iš marksizmo į liberalus, kosmopolitus, globalistus, semitus ir kitus eruditus, bet vis siekiančius tų pačių tikslų. Taigi, ir pasekmės tos pačios. Bet grįžkime į Lietuvą. Rugsėjo 24 d. Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vilniaus geto sunaikinimui paminėti. O juk galėjo tokių aukų ir nebūti. Raudonieji partizanai siūlė labai realų pabėgimo planą, bet Geto vadovai atsisakė...

Taigi, Seime buvo apie ką kalbėti ir šį bei tą nutylėti. O pusė tiesos blogiau už melą. Sakykime, ką reiškia tai, kad šiuokart jau kalbama ne tik apie nacių, o ir sovietinio režimo nusikaltimus Lietuvai, jų įvertinimą ir (būtinai) už žalos atlyginimą, kai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky tėvas sovietmečiu dirbo represinėje struktūroje – Lietuvos respublikinės prokuratūros ypatingų (KGB) bylų tyrime? Tai F. Kukliansky nuomone, mes, lietuviai, turėtume atlyginti už jos tėvo S. Kuklianskij žydams padarytą žalą? Juk tai mes, lietuviai, buvome okupuoti ir rudų, ir raudonų marksistų, tai ar ne mums kažkas turėtų atlyginti padarytą žalą? Pagal F. Kukliansky – tai okupuotasis dar turi duoti „magaryčių“, kad nebūtų apjuodintas svetimu purvu? O juk apjuodino lietuvių tautą žydšaudžiais per visą pasaulį ir nutilo, tik nusprendus duoti žydams tas „magaryčias“. Apie išvystytą „Holokausto industriją“ jau rašo patys žydai. Ir ne straipsnius rašo, o rašo ištisas knygas, kaip niekieno neįpareigoti sionistai susižėrė nukentėjusiųjų žydų vardu milijardines sumas, o išlikusiems gyviems išdalino vos po 3 tūkstantėlius, ir kvit. Argi neįdomu kaip skaičiuosis F. Kukliansky? Tuo pačiu ir Zurofas pristabdė savo „polėkį“ į Lietuvą, juo labiau, kad jam buvo pakartotas jo paties 10 000 Lt pasiūlymas ne už žydšaudį, o už žydą, padėjusį išgelbėti nors vieną lietuvį!!! Ir Zurofas staigiai ne tik nutilo, bet ir pradingo iš Lietuvos... 

O tai rodo, kad užmynėm ant Achilo kulno. Pasirodo, reikia kalbėti ne apie žudymus, o apie gelbėjimą. Argi žmogžudys gali būti įvertintas 10 000 litų, o gelbėtojas – t. y. didvyris, – kukliai nutylėtas? Okupanto ir okupuotojo požiūris į didvyrį ir žudiką – skirtingas. Okupantui besiginančiojo partizanas – žudikas, o užgrobtai Tautai – jis didvyris. Tai kodėl mes turime savo didvyrius vertinti pagal okupanto kriterijus? Neturime. Todėl šiandien privalome peržiūrėti Lileikio, Dailidės, Impulevičiaus ir daugelio kitų bylas ir juos reabilituoti. Maža to, pagal žmogiškumo principus jau pats laikas kas gera prisiminti, o kas bloga – lai išblės... Lietuviai tai ir daro – nedrasko akių ir neskalambija varpų.

Pats didžiausias Lietuvos žmoniškumas buvo pademonstruotas II Pasaulinio karo metu tiek Valstybei, tiek piliečiams gelbėjant žydus, čia pat užmiršus žydiškos KGB represijas ir tremtis 1940 metais. Pagal ambasadoriaus A. Eidinto knygą „Žydų žudymo byla“, Lietuva išgelbėjo 56 000 žydų vien tik išplatinus palengvintu būdu tarptautinį blanką lietuvių-prancūzų kalba per spaudos kioskus. Būtent jį nusipirkęs žydas už 50 ct ir užpildęs bei pridėjęs nuotrauką, galėjo pirmoje pasitaikiusioje policijos nuovadoje gauti užtvirtinantį dokumentą – antspaudą. Tai, šiuolaikine terminija, buvo lygu užsieniniam pasui, gaunamam be jokios biurokratijos. Sugihara ir dėjo vizas pabėgėliams ant lietuviškų blankų, o ne ant kaktų. Ambasadorius A. Eidintas savo knygoje nurodo ne tik išsigelbėjusių žydų skaičių, bet ir šalis, - kur ir kiek suspėjo pabėgti su lietuviškais dokumentais persekiojamųjų. Maža to, Gurevičiaus išleistoje knygoje yra pateikta 14 000 žydų pavardžių, kuriuos išgelbėjo Lietuvos piliečiai, nurodant ne tik profesiją, bet ir socialinę padėtį. Taigi, viso Lietuvoje nuo Holokausto išgelbėta 70 000 žydų ir išgelbėta būtent tų – tyliųjų didvyrių, kuriems reikėtų nors padėkoti, o ne juodinti ir žalą iš jų reikalauti atlyginti. Taigi, Lietuva ne žydšaudžių kraštas, o gelbėtojų. Karo metu nacisto A. Eichmano sąrašuose nurodytas 134 000 žydų Lietuvoje skaičius, todėl Lietuviai išgelbėjo daugiau nei pusę pasmerktųjų. Savo skunde Niurnbergo tribunolui, Žydų suvažiavimas Miunchene teikė 150 000 žydų skaičių. Ir kasmet šis skaičius buvo didinamas iki šiandien išaugusio 220 000. Net ir tokiu atveju lietuviai išgelbėjo 1/3 litvakų. O per visą pasaulį melagingai skelbiama – beveik visus išžudę?! Jau ES atitaisinėjami tikrieji Holokausto skaičiai, pvz. Maidaneko konclageryje iš deklaruotų 1,5 mln. nužudytų žydų beliko ar tik ne 40 000? O ir Lietuvoje jau buvo „Lietuvos ryte“ skelbiama S. Alperavičiaus, kad žuvo 90 000 jo tautiečių. Šiandien ir vėl šis skaičius pakilo iki 220 000. O juk yra gyventojų surašymo duomenys ir paties žydo – A. Eichmano, žydų Holokausto planuotojo, sąrašai, yra dokumentai Niurnbergo tribunolui. Jų nepaneigsi. Pažymėtina, kad virš 800 „tyliųjų Lietuvos didvyrių“ vis tik yra pažymėti Izraelio Jad Vašemo „Pasaulio Teisuolio“ vardais. Jei išvesti koreliaciją 1000 gyventojų, tai Lietuva yra II-je vietoje tarp 32 pasaulio šalių pagal „Teisuolio“ vardą gavusių. Jei tokiu pačiu būdu skaičiuoti išgelbėtų žydų kiekį – ir vėl Lietuva yra II-je vietoje tarp kitų šalių. Lietuviai gelbėjo ne tik žydų gyvybes (70 000) bet ir žydų archyvus, jų šventas knygas Toras bei grąžino jas žydams. Ar kur nors yra pažymėta, pranešta, jau nekalbant apie padėką? Atvirkščiai, žydų institutas Amerikoje YIVO pasiskelbė patsai atradęs neįkainojamus pasaulyje žydų archyvus!!! Kai tokių archyvų kitos valstybės neatiduoda žydams išsivežti, o tik naudotis valstybės viduje. Lietuvoje šie vieninteliai pagal unikalumą Pasaulyje archyvai buvo išvežti į JAV?!! Tai vis AMB nuopelnas žydams ir praradimas Lietuvai. Tik gėrio siekyje yra visų Tautų ateitis, o ne nuoskaudų skaičiavime ir nepagrįstame kaltinime. Kas to nepaiso, tas pakerta savo ir tik savo ateitį bei sėkmę. Todėl siūlome žydams prisiminti Lietuvą per visą istorijos raidą kaip „Šiaurės Jeruzalę“, lietuvius kaip „tyliuosius didvyrius“, kad galėtumėte tikėtis prieglobsčio ateities katastrofose, kurias patys savo elgesiu sėjate, auginate ir brandinate.

KREIPIMASIS Į PASAULĮ DĖL ŽYDŲ GELBĖJIMO

Pastaruoju metu pasaulyje piktybiškai skleidžiama dezinformacija apie Lietuvos valstybės ir lietuvių dalyvavimą žydų holokauste. Iš tikro tai tikrovės neatitinkančios žinios, nes: − Lietuva – vienintelė valstybė Europoje, dar viduramžiais gelbėjusi žydus nuo pogromų: Lietuva ne tik priglaudė, bet ir įstatymiškai gynė žydus., − Lietuva jau 1939 m. priėmė karo pabėgėlius iš Lenkijos, tame tarpe apie 30 000 – 40 000 žydų., − Lietuva daugeliui pabėgėlių žydų išdavė tarptautinę galią turinčius dokumentus, kuriais remiantis visos valstybės ( tame tarpe ir Japonija) galėjo duoti vizas, garantavusias jų išsigelbėjimą nuo mirties; Taip išsigelbėjo 56 000 žydų nuo fašistų teroro. − Okupavus Lietuvą, žydus gelbėjo dešimtys tūkstančių lietuvių, patys rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybe, tačiau nėra nei vieno atvejo, kad žydai gelbėtų lietuvius nuo nacių ar komunistų teroro; − Už žydų gelbėjimą 2 705 lietuviai pripažinti žydų gelbėtojais , o 800 lietuvių suteiktas Pasaulio Teisuolio vardas; − Lietuva viena iš nedaugelio valstybių nedalyvavo SS dalinių formavime ir neturėjo bendrų valdymo institucijų su nacistine Vokietija. Todėl mes privalome ginti savo tautos ir Lietuvos garbę:

1. Aiškindami pasauliui tikrąją Lietuvos valstybės istoriją;

2. Demaskuodami istorijos falsifikatorius bei jų tikslus;

3. Smerkdami piktybiškai kenkiančius lietuvių tautai ir valstybei bei pažeidžiančius nekaltumo prezumpciją;

4. Reikalaudami iš Lietuvos žydų bendruomenės bent lojalumo Lietuvai, jeigu jos nariai nesupranta, kiek gero lietuvių tauta jiems padarė ir nesusipranta būti bent dėkingais už 600 metų gyvenimo, kūrybos ir klestėjimo mūsų žemėje, už lietuvių tautos atjauta žydams, suteiktą prieglobstį ir gelbėjimą;

 5. Vesdami tolygų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Izraelio teisėsaugos institucijų, Lietuvos Genocido ir Rezistencijos tyrimo centro ir Vizentalio centro dėl tikrųjų lietuvių ir žydų Genocido vykdytojų išaiškinimo, jų patraukimo atsakomybėn.