2017-05-26

G7 susitikimo pirma diena: pasiektas susitarimas dėl kovos su terorizmu, aptarti migracijos klausimai


Teorminoje G7 lyderiai svarsto 4 pagrindines temas: imigracijos, klimato, terorizmo ir tarptautinės prekybos.


Apie pirmą G7 dieną Teorminoje (Sicilija) italų Republica rašo: „pasitarimas buvo tiesus ir nuoširdus“. Italijos premjero Paolo Gentiloni žodžiais, priimtas bendras pareiškimas dėl saugumo ir kovos su terorizmu. Pasitarime dėl klimato padaryta pertrauka iki rytdienos. Buvo apsvarstytas klausimas dėl bendradarbiavimo stambių internet-provaiderių kontroliuojant informaciją, kuri gali sustiprinti teroristinę veiklą. 


Europos tarybos pirmininko Donaldo Tusko nuomone „Nėra abejonių, kad šis susitikimas bus pats sudėtingiausias paskutiniųjų metų G7 susitikimas“. 


Imigracija. „Palaikydami migrantų ir pabėgėlių žmogaus teises, mes vėl palaikome suverenias teise valstybių kontroliuoti savo sienas ir nustatyti aiškius apribojimus teisėtos migracijos lygiui, kaip esminį elementą jų nacionalinio saugumo ir jų ekonominės gerovės“, - sakoma baigiamosios deklaracijos projekte. Projekte pabrėžiama „būtinybė padėti pabėgėliams kaip galima arčiau kilmės šalies, kad jie galėtų grįžti“ ir „sukurti partnerystę, kad padėti šalims sukurti sąlygas, savo sienų ribose tam, kad pašalinti migracijos priešastis“.

Klimatas. Svarstymas sustabdytas iki rytdienos.

Prekyba. Kol kas nėra jokio pranešimo. Trampas už dvišales sutatis, todėl vieningos nuomonės nėra.

Iš Teorminos siunčiamas signalas ir Lietuvos valdžiai: nėra ko vežti iš italijos Eritrėjos gyventojų, tai buvusi Italijos kolonija, iš Italijos grįžti namo jiems bus žymiai arčiau. Apie jokią šių žmonių integracią negali būti jokios kalbos. Vienintelė jų integracija: bilietas, lektuvas, gimtoji Eritrėja.


Skaičius 17, kaip dalgis prie Lietuvos žmonių išnaudotojų ir valstybės naikintojų kaklo


1917 metais Rusijos imperijoje įvyko Spalio socialistinė revoliucija. Buvo daug šios revoliucijos priežasčių. Viena iš jų tai, kad Rusijos aristokratija žiauriai išnaudojo darbo žmogų, maudėsi turtuose, o tauta badmyriavo. Išnaudojamieji sukilo. Šios pagrindinės revoliucijos priežasties nenori prisiminti Rusiją valdantis oligarchatas, to nenori prisiminti ir Lietuvos išnaudotojų klasė, po 1991 metų išvogusi valstybės turtą ir pampstanti nuo žiauriausiai Europoje išnaudojamų lietuvių kraujo.

Šio nežmoniško lietuvių išnaudojimo rezultatas – didžiausia pasaulyje emigracija ir didžiausias pasaulyje alkoholizmas. Šie skaičiai geriausiai nusako Lietuvos ekonomikos būklę, žymiai geriau už bankų samdomų debilų paistalus apie „ekonomikos augimą.“

Rašytojas Anelauskas (JAV) man vakar parašė:

„Na tai kada mano duktė su žentu pernai čia, lygiai prieš metus, pas mus svečiavosi, tai nuvažiavom į Walmartą (tokia universalinė parduotuvė, kaip pas jus Maxima) ir kai jis pamatė kainas tai gi tiesiog apstulbo... Daug kas perpus pigiau, negu Lietuvoje. Tada aš jam parodžiau į bobutę, kur prie durų stovi ir ranka mosuoja, ateinančius į Walmartą žmones sveikina. Toks "darbas" yra kiekviename Walmarte, taip ir vadinasi "sveikintojas" (greeter). Stovi sau prie durų ir ranka mosuoja. Na ir jeigu tą daro pilną darbo dieną, penkias dienas per savaitę, o minimalus atlyginimas čia Oregone yra $9.75 per valandą, tai nesunkiai galima paskaičiuot, kiek per mėnesį uždirba — $1560. Dar reikia pridėt, kad iš minimalaus atlyginimo jokie mokesčiai neatskaičiuojami, kiek uždirbai tiek ir gauni į rankas. Na o galonas (3.8 litrai) benzino, vakar pirkau, kainuoja dabar čia $2.50, tai irgi nesunku paskaičiuot, kiek litras tada kainuoja — 65 centai. O kiek pas jus? Dvigubai? Trigubai?“

Kad nukreipti mūsų dėmesį nuo Lietuvoje vykstančio nežmoniško išnaudojimo ir valdžios impotencijos mums sugalvojo baubą – Rusiją, kuriuo mus kasdien baugina, o, kad nesugalvotume sukilti prieš išnaudotojus, mus „saugo“ NATO šalių kariuomenė.

Nieko tame naujo. TSRS irgi buvo praktika vežti lietuvius tarnauti ne Lietuvoje, o kur nors Šiaurėje, Kaukze. Lietuvis gi nešaudis į savo tėvus ir senelius, o vokietis ar norvegas šaudis.

100 metų praėjo nuo Spalio socialistinės revoliucijos Rusijos, o skaičius 17 kabo virš išnaudotojų galvų, kaip damoklo kardas, kaip dalgis prie mūsų kraujasiurbių kaklo, todėl jie ir nenori prisiminti šios datos.

Lietuva 2017 metais: maža ir su nuogu užpakaliu.









DNR spiralės atradėją James Watson uždraudė, nes jis neišlaikė „padorumo testo“


Zerohedge (JAV) gegužės 25 dieną pranešė, kad Ilinojaus universitetas dėl skundų kapituliavo ir atšaukė kvietimą šiam Nobelio premijos laureatui perskaityti čia paskaitą.

Kas gi šio vieno iš garsiausių pasaulio mokslininkų per visą mokslo istoriją veikloje nepatiko fašistuojantiems liberalams-ortadoksams ir jie užvertė Ilinojaus universiteto rektoratą skundais?

O nepatiko jiems tai, kad šis iškiliausias gyvosios gamtos sandaros tyrinėtojas kalba tiesą apie savo tyrimų rezultatus.

D.Vatsonas ir F. Krikas 1953 metais padarė vieną iš didžiausių žmonijos istorijoje atradimų – jie atrado DNR dvigubą spiralę, už ką 1962 jiems buvo suteikta Nobelio premija. Vėliau Vatsonas išleido knygą „Dvigubą spiralė“, tapusia bestseleriu, o 1989-1992 metais jis vadovavo projektui „Žmogaus genomas“ ir „Cold Springs Harbor“ molekulinės biologijos laboratorijai, buvo šios prestižinės įstaigos rektoriumi.

2007 metų spalio 14 d. metais buvusi Vatsono darbuotoja Šarlota Xant-Grubbe britų žurnale „Sunday Times“ ėmė ir apšmeižė savo buvusį šefą. Ji parašė, neva privačiame pokalbyje Vatsonas jai yra sakęs, kad jis „giliai prislėgtas dėl Afrikos perspektyvų“, nes „visa mūsų socialinė politika remiasi tuo, kad jų intelektas nesiskiria nuo mūsiškio, tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tai yra ne taip“, „tie, kam teko turėti reikalų su juodaodžiais darbuotojais, įsitikina, kad tai neteisybė“. „Mes neturime tvirto pagrindo laukti, kad paaiškėtų, kad intelektualiniai žmonių gabumai, geografiškai atskirtų evoliucijos procese, vystytųsi visiškai vienodai. Mūsų noro suteikti visiems lygius proto gebėjimus, kaip kažkokį tai žmonijos paveldą, nepakanka tam, kad taip ir būtų“.

Spalio 19 Vatsonas viešai atsiprašė tų, kuriuos galėjo įžeisti jam priskiriami pasisakymai ir dievagojosi nesuprantąs, kaip jis tai galėjo pasakyti. „Cold Spring Harbor“ laboratorija, kurioje jis pastaruosius 35 metus dirbo rektoriaus pareigose, nepaisant to, suskubo pareikšti, kad nėra vieningos nuomonės su savo garbės rektoriumi ir spalio 25 dieną jį atleido, formaliai dėl brandaus amžiaus. Mokslininkui tuomet buvo 79 metai.

Jau tą pačią dieną, kuomet Vatsonas buvo atleistas iš užimamų pareigų, žurnale „Nature“ pasirodė Pardis ir kt. straipsnis kuriame išaiškinta daugybė skirtumų tarp žmonių populiacijų ir konstatuota, kad skirtingos krypties natūralios atrankos poveikis į žmonių populiacijas atsispindi jų DNR struktūroje. Šie duomenys buvo gauti dėka projekto „Žmogaus genomas“, kurį inicijavo ir kuriam 1989-1992 metais vadovavo Džeimsas Vatsonas.

Noriu paminėti, kiek nutoldamas nuo Vatsono istorijos, kad jeigu rūšiai Homo sapiens būtų taikomi zoologijos moksle priimti sistematikos kriterijai, žmonių rases tektų įvardinti kaip porūšius, tačiau to nedaroma, kad neskatinti rasistinių, religinių ir kitokių prieštaravimų, todėl žmonės formaliai skirstomi į rases (žemiausia zoologijos sistematikos pakopa) pagal odos pigmentacijos požymį, neatsižvelgiant į anatominius, fiziologinius, biocheminius bei genetinius žmonių populiacijų skirtumus.

Liberalų-ortodoksų persekiojamas Vatsonas, kaip ir dera tikram mokslininkui, tęsė savo tyrimus. Kai jam pritrūko pinigų moksliniams darbams, jis pardavė Nobelio premijos laureato medalį. Tai buvo ir yra iki šių dienų vienintelis atvejis šios premijos istorijoje.

2015 metų gegužės 18 d. Vatsonui antrą kartą buvo įteiktas jo paties Nobelio premijos medalis. Jį aukcione, beveik už 5 milijonus dolerių išpirko milijardierius Alšeras Usmanovas ir sugrąžino laureatui. Po įteikimo procedūros, kuri įvyko Maskvos universitete, Vatsonas į televizijos kameras žurnalistams pasakė, kad „skirtingų rasių atstovai turi skirtingas intelekto galimybes, kad tai apsprendžia genetiniai skirtumai ir, kad juodosios ir baltosios rasės žmonės skiriasi savo vystymosi keliais“.

Keista, bet „rasistus“ moksle medžiojančius liberalus neglumina „rasinė diskriminacija“ sporte, tai, kad Olimpinėse žaidynėse, bėgant trumpas distancijas, nėra baltų bėgikų, o žaidžiant šachmatus – juodų, neglumina, kad semitai dominuoja pasaulio bankininkystėje, o juodaodžiai NBA, bet kažkodėl siutina jei mokslininkas tiria žmogaus DNR ir skelbia, arba privačiame pokalbyje aptarinėja tyrimų rezultatus. Ar tai ne ta pati viduramžių inkviziciją, reikalaujanti viešai išsižadėjo savo teiginių, persekiojanti mokslą?

Straipsnio autorius darbo Genų inžinierijos laboratorijoje metu (1982)












2017-05-25

Štai ir vėl gavome „juodojo aukso“ made in Eritrea porciją




Lietuva šią savaitę gavo eilinę porciją „juodojo aukso“ iš Eritrėjos, devynias juodų dykaduonių burnas. Iš valstybės, į kurią žmonės iš viso pasaulio vyksta ilsėtis dėl jos gerų pliažų (žiūr. Booking.com), kur niekas nesprogdina, kaip Mančesteryje, netraiško žmonių sukvežimiais, kaip Berlyne. Kažkas kažkur sugalvojo, kad tuos puslaukinius žmones ten skriaudžia, ir pasileido jie visi bėgti lėkti į Europą, kaip lietuviai į Angliją, o mūsų valdžia, mylinti visą pasaulį, tik ne lietuvius, ėmė semti šiuos nelegalus rieškučiomis iš Italijos ir vežti šitą „juodąjį auksą“ į Lietuvą.

Aš jau esu rašęs apie šiuos „socialinius parazitus“ vežamus iš Eritrėjos ir sodinamus ant mūsų suvargusio sprando:


Savo straipsniuose aš, pasiremdamas užsienio spaudoje skelbiama informacija, pagrindžiau savo teiginį, kad į Lietuvą iš Eritrėjos importuojami negrai yra ne pabėgėliai, o „socialiniai parazitai“.

Sąvoka „Socialinis parazitizmas“

Socialinis parazitizmas — graikiškai parasitos - veltėdis, angliškai parasitism, social; vokiškai parasitismus, sozialer. „Socialinis parazitizmas – visuomeniškai nepriimtinas atskirų socialinių grupių, sluoksnių, individų egzistavimo būdas, kada vienas iš jų gyvena kitų arba visos visuomenės sąskaita. Šios grupės atstovai arba atskiri individai, gyvenantys parazitinį gyvenimą, būdami darbingi, kaip taisyklė, nedalyvauja kūrybiniame darbe. Jų veikla nukreipta tik į gavimą ar pasisavinimą kitų sukurtų gėrybių ir vertybių, ir surišta su pažeidimu pagrindinių visuomenės normų ir įstatymų“, rašoma sociologijos žinyne.

21 amžiuje pasaulis susidūrė su stulbinančia daugelio valstybių visuomenėms globalistų primesta beprotybe. Per prievartą jų visuomenėms primetamos joms antagonistinės žmonių grupės, kurios yra svetimos kultūros, religijos, mentaliteto, kito civilizacijos lygio. Jos nesiintegruoja į visuomenę, dažniausiai nedirba, yra mokesčių mokėtojų išlaikomos, nieko nedavusios visuomenei gauna daugiau nei jos nariai, visą gyvenimą kūrę bendrą visuomenės gėrį. Šio atvykėlių grupės yra tapusios banditizmo, vagysčių, prievartavimų, narkotikų platinimo faktoriumi. Šios svetimų žmonių grupės turi visus „socialinių parazitų“ požymius, nes nieko nekuria, bet vartoja svetimą turtą, gyvena kitų sąskaita, degraduoja svetimą jiems visuomenę. Šie žmonės pastaruoju metu melagingai pavadinti „pabėgėliais“, nors bėga iš valstybių, kur jiems negresia pavojus.

Šie „pabėgėliai“- nelegalūs migrantai, per atviras ES sienas kaip skėriai 2015 metais užpuolė Europą ir ištuštino jos socialinę sistemą. Jie buvo vaizduojami globalistų esą neįkainojama vertybė, brangesnė už auksą. Piliečiai buvo įtikinėjami, kad atėjūnai yra „maksimaliai kvalifikuoti specialistai, talentingi ir motyvuoti amatininkai, inžinieriai, gydytojai ir advokatai“, rašoma Pi-news.

Kiek vėliau ditirambai tiems „pabėgėliams“ ėmė tilti, kol paaiškėjo, kad tai mažaraščiai žmonės, o dauguma jų visai neraštingi, kad jie nenori ir nesugeba ko nors išmokti, o daugelis jų net nesiruošia Vokietijoje dirbti, bet visi nori atsivežti gausias savo šeimas.

Bet kokiu atveju darbas nėra stiprioji Merkel svečių pusė,“ - rašoma Pi-news. „Tuo turėjo progos įsitikinti internetinio portalo „Lietuvos Rytas“ korespondentai“. Toliau pasakojama, kad lietuviai apklausė Miunchene gerai aprengtus ir besišypsančius somaliečius:„kokią profesiją darbui jie norėtų pasirinkti?“ Somalietis lietuviui atsakė: „Aš neturiu ketinimo Vokietijoje dirbti ir kada aš gausiu Vokietijos pilietybę, aš tuojau atsivešiu savo dešimties žmonių šeimą: brolius ir seseris pagal susijungimo programą. Mes čia, kad pasilikti visam laikui, mes mylime Vokietiją“. Dirbti? „Ne,ne, aš mėgstu vaikščioti po kalnus, bet ne dirbti. Aš atėjau, kad čia gyventi“, - pasakė jis nustebusiems lietuviams, kurie patys yra darbštūs žmonės, rašoma  portale.


Nateisingas „pabėgėlio“ statuso apibrėžimas
Ukrainiečiai iš Ukrainos, kur vyksta karas – ne pabėgėliai, o sirai iš Sirijos – pabėgėliai, eritrėjiečiai, kuriuos verčia dirbti ar tarnauti kariuomenėje – pabėgėliai, o baltarusiai – ne?

Ukrainoje jau trys metai vyksta karas, šalis prarado dalį teritorijos, nepaisant to niekas nesuteikia ukrainiečiams Lietuvoje prieglobsčio, nemokamo būsto, nerengia kvalifikacijos ir kalbos kursų, jiems iš paskos nesekioja Caritai ir juristai?

Sirijos teritorijos dalyje (ne visoje teritorijoje!) irgi vyksta karas. Bet kuo, sakykite prašau, siras geresnis už ukrainietį? Kuo ukrainietis už sirą blogesnis? Gal Ukrainoje sprogsta kitokios bombos, o gal ukrainiečio kraujas blogesnės kokybės negu siro? Gal ukrainiečio rasė netinkama? Gal ukrainietis ne „pabėgėlis“ todėl, kad ukrainietis ne musulmonas, neapipjaustytas?

Atsakymų nėra!

Eritrėjoje ir Baltarusijoje nevyksta karas. Ten kita problema. Abiejose šiose valstybėse valdantys diktatoriai verčia savo piliečius tarnauti kariuomenėje ir dirbti. Bet ir čia kažkoks absurdas. Tie, saugioje šalyje Eritrėjoje gyvenantys žmonės nelegaliai vyksta į Europą, juos atveža į Lietuvą, ir čia jie, nežinia kodėl, staiga tampa „pabėgėliais“, tokiais pačiais kaip sirai, ir valgo pilna burna mūsų duonelę, sėdi mums ant sprando.

Tai kuo prastesnis už eritrėjietį baltarusas, kurį lygiai taip pat verčia dirbti (nesenai priimtas daug kritikos sulaukęs įstatymas dėl veltėdžiavimo), eiti į kariuomenę. Juk jų prezidentą A.Lukošenką visa Europa vadina „paskutiniu Europos diktatoriumi.“ Tai kodėl baltarusiai į Lietuvą nėra priimami kaip pabėgėliai, nėra aprūpinami būstu, nemaitinami, nesėdi lietuviams ant sprando?



Kas gali šitą absurdą paaiškinti?

Laikas, pagaliau, pabaigti tą komediją su „pabėgėliais.“ Laikas pagaliau Prezidentei ir Premjerui paaiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl lietuviai savo šalyje skursta, seneliai badauja, o valstybė prisiima virš tūkstančio dykaduonių, atbėgusių į Europą ieškant geresnio gyvenimo?



JAV prezidentas Donaldas Trampas labai teisingai sukritikavo tokį ES lyderių neprotingą elgesį su „pabėgėliais“, kurie kelia terorizmo grėsmę Europai. Jis mato išeitį saugumo zonų steigime pavojingose valstybėse, tų valstybių teritorijoje.

Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastian Kurz , inspektuodamas karines jūrų laivyno pajėgas, vykdančias gelbėjimo operaciją Libijos pakrantėse, pasakė: „Visus pabėgėlius reikia siųsti atgal!“


21 amžiuje pasaulis susidūrė su suverenių tautų visuomenėms globalistų primesta beprotyste. Piliečiai, kurie mato ir supranta, kad po išgalvotu melu apie „pabėgėlius“ glūdi noras introdukuoti į visuomenes jas degraduojančius „socialinius parazitus“, yra apkabinėjami rasistų, nacionalistų, ksenofobų ir kitomis etiketėmis, persekiojami.

Visuomenės reakcija į baisią socialinę neteisybę, kai atėjūnai naudojasi materialinėmis gėrybėmis, kurios yra atimamos iš valstybės piliečių, tai nėra nei rasizmas, nei ksenofobija. Ksenofobija ir rasizmas yra tada, kai atėjūnas, atvežtas į Europą, nekenčia europiečių, juos įžeidinėja, sumuša, žudo, kapoja kirviais, sprogdina, traiško sunkvežimiais.

Be „socialinių parazitų“ visuomenė yra puolama dar kitos rūšies parazitų. Tai Sorošo ir kitų globalistų finansuojamos NVO, samdančios advokatus, juristus, kurie seka socialinius tinklus, kitas MIP ir užverčia policiją skundais dėl neva rasizmo, ksenofobijos ir t.t. Tai Vakarų Europoje aprobuota susidorojimo su nacionalinėmis valstybėmis ir patriotais praktika, kuriose labiausiai diskriminuojamais tapo savo protėvių žemėje gyvenantys europiečiai krikščionys.

Gerdas Vildersas priešrinkiminiuose debatuose Olandijoje su Marku Rutte pasakė: „Kodėl mes remiame atvykėlius savo pensininkų sąskaita?

O aš sakau: Kodėl 62 procentai Lietuvos pensininkų turi badauti, kai valstybė jų sąskaita maitina ir išlaiko atėjūnus, geresnio gyvenimo ieškotojus?

Kur tie Sorošo nusamdyti advokatai ir juristai, kodėl jie neužverčia skundais teisėsaugos struktūrų, kai akivaizdžiai pažeidžiamos pagrindinės Lietuvos piliečių teisės ir Lietuvos konstitucija?

Lietuviai yra diskriminuojama savoje valstybėje tauta, o vežami į Lietuvą „pabėgėliai“ jų atžvilgiu yra „socialiniai parazitai.“

Baudžiamojo kodekso 169 straipsnis „Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės“ sako:
Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.



Visą gyvenimą sąžiningai dirbę Lietuvos piliečiai sulaukę pensijinio amžiaus yra pasmerkiami badui.

Neapsikęsdama su skurdu ir diskriminacija Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija 2017 metų kovo 13 dieną surengė protesto mitingą prie Seimo. Latvijos centrinė statistikos valdyba paskelbė, kad senatvės pensijos Lietuvoje gerokai mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje. Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje vidutinė senatvės pensija siekė 255 eurus, Latvijoje - 301 eurą, o Estijoje - net 390 eurų.“

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makaravičienė „Vakaro žinioms“ pasakė: „Nesuprantu, kaip galima taip neapkęsti savų žmonių. Beje, padarėme apklausą ir išsiaiškinome, kad 62 proc. pensininkų badauja“, - sakė G.Makaravičienė.“




Aš irgi nesuprantu, kaip galima „pabėgėliams“ nuomoti būstus už šimtus eurų, kai daugiavaikės lietuvės motinos su daugybe pusalkanių vaikų glaudžiasi supelijusiose landynėse, kaip galima penėti tuos geresnio gyvenimo ieškotojus - „pabėgėlius“, kurie bėga ne nuo bombų, o ieškodami geresnio gyvenimo, ar norėdami gyventi parazitinį gyvenimą Europos tautų sąskaita, kai badauja šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių.

Lietuvos Prezidentė ir Premjeras diskriminuoja Lietuvos gyventojus į Lietuvą vežamų „pabėgėlių“ atžvilgiu ir pažeidžia Lietuvos BK 169 straipsnio nuostatas. Tokia padėtis yra nepakenčiama, tai Valstybės konstitucinių pamatų griovimas, tai tautinės, religinės ir rasinės neapykantos kurstymas per lietuvių diskriminaciją.

Lietuvos valdžia turi mums atsakyti dar į vieną klausimą: kodėl jie laisvu noru į Lietuvą veža potencialius teroristus? Mūsų kaimynai lenkai neįsileidžia į šalį „pabėgėlių“, o Lenkijos premjerė Beata Šydlo pasakė: „Aš girdžiu Europoje labai dažnai: nesiekite migracijos politikos su terorizmu, bet neįmanoma jų nesusieti.“ Kodėl Lietuvos valdžia nesitaria su piliečiais dėl pavojingų valstybės saugumui ir keliančių socialinę įtampą „pabėgėlių“ vežimo į šalį?

Į klausimą: Kas Lietuvoje kursto tautinę, rasinę, religinę ar socialinę neapykantą, aš priverstas atsakyti: valdžia, kuri negerbia savo piliečių teisių, pamina šalies Konstituciją.





Afrikiečiai labai mėgsta parazituoti Vokietiją


Vienu iš geidžiamiausių vietų apsigyventi afrikiečiams yra Vokietija, kur jiems yra sukurtos idealios sąlygos gyventi socialinių parazitų gyvenimą. Būtent iš Vokietijos afrikiečiai padaro į Afriką 1,2 milijardo eurų perlaidų per metus. Absoliuti dauguma jų niekur nedirba, gyvena iš pašalpų.

Vokietis portale skundžiasi, kad dėl atėjūnų jis jau nebegali jaustis šeimininku savo gimtuosiuose namuose. Tai liečia ne italus ar lenkus darbininkus, ar kinų mokslininkus. Jis turi omenyje visai kitokios prigimties ir kultūros žmones, kurie nesiintegruoja Vokietijoje, kurie nori čia „socialiai parazituoti.“

Grobikai gauna daugiau paslaugų ir sulaukia švelnesnių bausmių už nusikaltimus, negu vietiniai gyventojai. To pasekoje šie imigrantai daro ką nori... Tai yra savo gyventojų diskriminacija“.

Vokiečių portale Pi-news rašoma: „Šitie žmonės turi sugrįžti. Tai išimtinai organizacijos klausimas. Ir tai galima išspręsti.“



Tenka pavydėti Lenkams, kad jie neturi valdžioje grybauskaičių ir skvernelių

Man gilią pagarbą sukelia Lenkijos valdžia, valdančioji partija Teisė ir teisingumas (PiS) ir jos pirmininkas Jaroslavas Kačinskis. Štai iš ko turėtų mokytis Lietuva!



Jaroslavas Kačinskis pasakė: „Mes neatidarėme Europos pabėgėliams – Merkel“. Todėl, jo nuomone, Vokietija dabar ir privalo sumokėti už tos nelaimės padarinius. „Ir tai ponia Merkel ir Vokietija, turi atsakyti už pasekmes, o ne Lenkija“.


Lenkų laikraštis Gazeta Polska Coddiennie rašo, kad Kačinskio nuomone, priėmimas didelės grupės užsieniečių iš svetimos kultūros šalių sukels visuomenėje katastrofą. „Mums tektų tuomet pilnai pakeisti mūsų kultūrą, radikaliai sumažinti saugumo lygį mūsų šalyje, kalba eina ne tik apie terorizmą, šie pavojai žinoma didesni ir reiškia tam tikrą socialinę katastrofą“, - pasakė Kačinskis. 


Kačinskis atkreipė dėmesį, kad Suomija priėmė 100 migrantų, o šiandien jų jau 18000. Padaugėjimas 1 su 180. Mes turime priimti 7 tūkstančius. Prašau, dabar padauginkite iš 180 ir išeis daugiau negu 1200 000.

Kačinskio žodžiais, „tai mechanizmas, kurio mes paskui negalėsime sustabdyti“.

Jeigu mes norėsime sustabdyti šitą bangą agresijos iš migrantų pusės — nors ir moterų atžvilgiu- teks imtis kokių nors represijų. Jeigu mes imsimės represijų, tai tuojau pat paaiškėtų, kad mes jiems — nacistai. Uždaras ratas. Mes tiesiog negalim į tai įsivelti“, - pasakė Jaroslavas Kačinskis.  



2015 metais Vokietijos Kanclerė Angela Merkel vienašališkai, pažeisdama visus galiojusius ES susitarimus ir Vokietijos konstituciją, atidarė ES sienas nelegaliems migrantams iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. ES sienos lyg šiol lieka atviros nelegaliai migracijai!



2015 metais Europos Sąjunga įpareigojo paskirstyti ES valstybėse 160000 migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Tam priešinosi Čekija, Vengrija, Slovakija ir Rumunija. Lietuvą atstovavęs tuometinis Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis nuolankiai sutiko su šiuo Lietuvos išprievartavimo aktu.

Tuo metu Lenkiją valdžiusi Pilietinės platformos partija, kuriai vadovavo dabartinis Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas, neprieštaravo migrantų vežimui ir patyrė Seimo rinkimuose pralaimėjimą.

PiS atmetė migrantų kvotas po Paryžiaus teroro aktų. Lenkijos Europos reikalų ministras pareikalavo „dar gilesnės Europos politikos peržiūrėjimo migrantų krizės atžvilgiu“ ir pareiškė, kad Lenkija nepriiminės migrantų be kokių-nors „saugumo garantijų“.

ЕС grasina Lenkijai sankcijomis už atsisakymą vykdyti jos sprendimus, bet Lenkijos premjerė Beata Šidlo ir Vidaus reikalų ministras Mariuš Blaščak pakartojo, kad Lenkija nepriims nei vieno pabėgėlio.


Lenkija nepriims jokių pabėgėlių

Lenkijos vyriausybė rodo tvirtą charakterį gindama valstybės nacionalinius interesus. Tuo ji galėtų būti pavyzdžiu Lietuvos valdžiai, kuri net nebando priešintis Briuselio diktatui.

Lenkijos vyriausybė nesutiks priimti pabėgėlius, antradienį pareiškė Lenkijos premjerė Beata Šidlo spaudos konferencijoje Varšuvoje.

Lenkija atsisakė priimti į savo teritoriją pabėgėlius pagal Europos Sąjungos jų paskirstymo programą. Premjerė Šidlo anksčiau sukritikavo ES migracinę politiką, pareikšdama, kad Višegrado ketverto (Lenkija, Slovakija, Vengrija, Čekija) nesutiks su šantažu pabėgėlio priėmimo klausimu.

Pagal sociologų apklausas, prieš pabėgėlių priėmimą pasisako beveik trys ketvirtadaliai Lenkijos gyventojų.

Nėra šiuo metu galimybės Lenkijoje priimti pabėgėlius. Tokia Lenkijos valdžios pozicija“, - pasakė Šidlo.

Mes norime padėti. Suteikiame humanitarinę pagalbą ten, kur ji reikalinga ir žmonės laukia jos. Mes didiname humanitarinę pagalbą, dalyvaujame tarptautinėse akcijose, bendradarbiaujame su nevyriausybinėmis organizacijomis, padedame gydant nukentėjusius“, - pažymėjo premjerė.

Mes nesutiksime su primetimu Lenkijai ir kitoms šalims kokių bebūtų prievartinių pabėgėlių kvotų“, - pasakė Šidlo.

Eurokomisaras integracijai, vidaus reikalams ir pilietybei Dimitris Avramopulos pareiškė, kad Europos komisija birželio mėnesį ketina grasinti Lenkijai ir Vengrijai sankcijomis, jeigu jos mėnesio bėgyje nepradės priiminėti pabėgėlius, esančius Graikijoje ir Italijoje.

Aš kviečiu Lenkiją ir Vengriją, kurios neperkėlė pas save nei vieno žmogaus, kuriems reikia prieglobsčio, pradėti tai daryti dabar“, - pasakė Avramopulos žurnalistams Strasbūre.

2015 metų ES VRM vadovai dauguma balsų nutarė paskirstyti 23 iš 28 bendrijos šalių, be anksčiau sutartų 40 tūkstančių prieglobsčio prašytojų, dar 120 tūkstančių pabėgėlių, esančių Europos sąjungos teritorijoje.

Tuo metu Lietuvą atstovavęs dabartinis premjeras Saulius Skvernelis balsavo už pabėgėlių priėmimą, nepaisydamas Lietuvos nacionalinių interesų. Kaip parodė 2015 – 2017 metų įvykiai, šie pabėgėliai kelia terorizmo grėsmę ES piliečiams. Jie traiško, sprogdina, kapoja, plėšia ir prievartauja europiečius.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuš Blaščak vakar dėl atsisakymo priimti pabėgėlius pasakė: Kalba eina apie Lenkijos saugumą, šiuo klausimu fokusai nepraeis. Tai buvo įmanoma tiktai prie ankstesnės vyriausybės. Mes akcentuojame saugumą. Pagal apklausų duomenis, 74% lenkų pasisako prieš pabėgėlių priėmimą. Tai labai aiški pozicija“.

Šiandien Lietuva labiausiai sugriauta ir nualinta regiono valstybė, kurią valdo ligoti žmonės. Jų ligos pavadinimas - patriotizmo deficito sindromas ir profesinis debilizmas. Aš nuoširdžiai pavydžių lenkams, kurie į valdžią išrinko sveikus piliečius, profesionalus ir savo valstybės patriotus. 













Gal ir galima per išeinamą angą kurti šeimą? Tautos teisė išgyventi – daug svarbiau už kelių ligotų žmonių nesveikus įnorius



Šventieji judėjų Raštai numato keliu nudžiuvusių šakelių nugenėjimą nuo sveiko Tautos medžio kamieno. Manau, kad ir lietuviams nederėtų pergyventi šiandien dėl tų ant tautos kamieno globalistų užaugintų nudžiuvusių ir iškrypusių ūglių, keisti šventas Šeimos sąvokas, įstatymus.

Gal ir galima per išeinamą angą kurti šeimą? Mano, bioologo žiniomis, per ten išeina tik įvairos konsistencijos kakutis, ben ne vaikeliai.

O gal tai ir įmonoma? Na, tai pirmyn, tereikia tai įrodyti eksperimentiškai. Jaunoji liberalė iš vienos apsivogusios partijos, nuolatos drąsiai kovojanti už psichikos ligonių teises, girtuoklystę, narkotikų legalizavimą ir t.t., galėtų tam pasiryžti ir įrodyti, kad vaikai gimsta ne iš vyro ir moters, o kitokiais būdais.



Rabino Jakovo Arielio komentaras apie šeimą

Ynet patalpino savo portale vyriausiojo Ramat-Gana rabino Jakovo Arielio pasisakymą forume, kuris vyko Ramalos mieste. Rabinas pasakė: „Homoseksualistai… tai invalidai, kenčiantys nuo problemos, kurią reikia gydyti medicinos procedūrų ir vaistų pagalba“. Jis taip pat pažymėjo, rašoma 9tv, kad: „Normali šeima — tai tėvas, mama ir vaikai. Visa kita — tai nukrypimas nuo normos, ir šis nukrypimas susietas su psichologinėmis problemomis.“

Rabinas Arielis taip pat pasakė, kad gėjų-aktyvistai stengiasi pavaizduoti savo lytinę orientaciją kaip kažką progresyvaus, ko pasekoje vienos lyties meile susidomi daugelis jaunų žmonių.

Šiuo savo pasisakymu rabinas Arielis palaikė kitą rabiną – vieną iš religinio sionizmo lyderių, karinės ešivos Eli gyvenvietėje rabiną Igalį Levinšteiną. Levinšteinas, be kita ko, apkaltino Izraelio visuomenę pasyvumu stebint tai, kaip iškrypėliai ima kontroliuoti armiją. Rabinas pareiškė: „Gėjų bendruomenė… tai bepročių judėjimas, kuris atstumia pačią normalumo sąvoką šiame gyvenime“.




Zimbabvės prezidentui Mugabei taip ir nepasisekė susituokti su Obama

Dar 2015 metų pradžioje Robertas Mugabė pareiškė, kad jei jau JAV dabar leidžiamos vienalytės sąjungos, jis pasirengęs sudaryti tokią sąjungą su prezidentu Baraku Obama.

Zimbabvės prezidentas Robertas Mugabė paviešino pederastų santuokų įteisinimo sąlygą. Ji gana paprasta — kada kas nors iš jų pastos.

Tai įvyko po kelių iškrypėlių arešto, kurie nusprendė pasipriešinti Mugabei ir susituokė, po ko jie ir buvo areštuoti. Po visų mosčių ir spalvų teisių gynėjų atakos, jis ir įvardino pagrindinę „jaunavedžių“ išlaisvinimo ir vienalyčių santuokų sudarymo sąlygą. Zimbabvės lyderis tai paviešino po susitikimo su KLR lyderiu Si Dzinpinu. Kinai nekomentavo Mugabės idėjos, bet nepasmerkė.

„Jeigu prezidentas Obama palaiko vienalytes santuokas ir gina homoseksualistus, aš pasiruošęs, jeigu bus būtinybė, nuvykti į Vašingtoną, atsiklaupti ant kelio ir paprašyti jo rankos“. - pareiškė Mugabė.

„Tai Amerikos prezidentas, Obama, kurio tėvas buvo afrikietis, kalba, kad mūsų nerems, jeigu mes neremsim homoseksualistų. Mes klausiame jo: jus pagimdė homoseksualistai? Mums reikia pratęsti mūsų giminę, o tam reikalingi vyrai ir moterys, o ne seks-mažumų atstovai“, - pasakė Zimbabvės prezidentas.

Barakas Obama tarp didžiausių savo pasiekimų jam būnant JAV prezidento poste įvardino vienalyčių santuokų įteisinimą. Gaila, kad jis nesusituokė su Mugabe ir nepagimdė jam vaiko. Tuo būtų įrodęs, kad šis klydo.







Bild: į Europą atvyksta virš 6,6 milijonų nelegalių migrantų


Situacija rimta, rašoma Bild: Viduržemio jūros pakrantės valstybėse (įskaitant Turkją) remiantis konfidenciealiais jėgos strkturų dokumentais susitelkė 6,6 milijonų „pabėgėlių“, kurie nori prasiskverbti į Europą.

2015 Angela Mekel paskelbė šūkį „welcome refugges“ ir tie „refugges“ išgirdo kvietimą, vien į Vokietiją jų atvyko apie du milijonus veltėdžių burnų. Tiesa, pabėgėlių tarp jų labai nedaug, vos keli procentai, o visi likę – nelegalūs ekonominiai migrantai.Vokietijos kanclerė tiems viso pasaulio „regugees“, norintiems pagerinti sau gyvenimą, veltui susiremontuoti dantis, prievartauti ir sprogdinti europiečius, kol kas dar nėra pasakiusi, kad pakaks, kad daugiau „socialinių parazitų“ Europai nebereikia, kad ir taip 2017 metais čia kas devynios dienos vyksta po teroro aktą. Todėl „refugees” toliau braunasi, o juos toliau per Viduržemio jūrą plukdo Fronteksas, rotšildų-sorošų finansuojamos nevyriausybinės organizacijos, informacinį palaikymą organizuoja globalistės MIP, merkel-makaronai, satanistai-popiežiai (kuriems Kristus – velnias) ir visokio plauko fašistuojantys liberalai. Todėl tie refugeestai jie toliau braunasi per atviras ES sienas, darydami europiečių gyvenimą nebepakenčiamu.



Margame ES valdančių suicidalinių idiotų būryje pasitaiko dar neišprotėjusių. Tokie yra Višegrado šalių grupės vadovai. Pavyzdžiui, Lenkijos valdančiosios partijos PiS lyderis Jaroslavas Kačinskis, pasakęs, kad finasinę naštą dėl pabėgėlių išlaikymos turi nešti tie, kas juos kvietė – Vokietija. O jų prmjerė Beata Šidlo visus ES suicidalinius idiotus informavo, kad „Lenkija neįsileis nei vieno pabėgėlio“! Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas irgi neketina nuolaidžiauti ES šiuo klausimu.


G7 suicidaliniai „lyderiai“ atsitvėrė nuo realybės

Visą ES elitų supuvimą parodė G7 šalių lyderių susitikimas, kuris vyks vyks gegužės 25-27 dienomis Teorminos mieste Sicilijoje. Jo metu į Siciliją bus neįleistas nei vienas „pabėgėlis“, kurių čia kasdien atplukdoma iki kelių tūkstančių.

Tai kas vyksta jau G7 susitikimo išvakarėse Sicilijoje, visiems Europiečiams akivaizdžiai parodė, kad nuo laivų su „pabėgėliais“ ir jų kriminalinių pagalbininkų galima kuo puikiausiai juos apginti. Tam yra ir juridinės, ir techninės priemonės. Tai nedaroma tik todėl, kad nelegalių migrantų vežimą iš Afrikos organizuoja visas nusikaltėlių sindikatas: ES vadovai, rotšildai-sorošai su jų finansuojamomis NVO iš ES ir JAV, tarptautinė mafija, bažnytinės organizacijos ir t.t.

Jau keturios dienos iki G7 susitikimo, buvo uždraustas visų laivų nesankcionuotas atvykimas į bet kurį Sicilijos uostą. Jau nuo gegužės 22 uždrausti skrydžiai, ant stogų sėdi snaiperiai, keliuose įtaisyti šlagbaumai, tikrinami pasai, veikia saugumo zonos, tik nebus laivelių su pabėgėliais, kuriuos asmeniškai į ES kvietė Angela Merkel, Emmanuel Macron, Paolo Gentiloni und Justin Trudeau. Bet jų pakviestų „svečių“ („pabėgėlių“) vežimas bus nutrauktas tik iki gegužės 28 dienos, po to kolonistai iš Afrikos vėl bus vežami į Europą, parazituoti ant mūsų sprando.





Kiek Vienai kainuoja balius „socialiniams parazitams“

Krone praneša, kad „pabėgėlių išlaikymo kaina Vienoja 2016 metais – lyginant su 2014, iki pabėgėlių krizės – išaugo 207 milijonais eurų. Tai ekstrapoliuojant išeina, kad krūvis biudžetui yra 500000 eurų per dieną.“ Vieno Merkel „svečio“ išlaikymas Vokietijai kainuoja 1400 eurų per mėnesį! Per metus tie refugees Vokietijai kainuoja 42 milijardus eurų. 


Taigi, "Welcome refugees!", nes europiečiai labai trokšta būti susprogdinti ir išprievarauti, blogiausiu atveju – apiplėsti!


2017-05-24

Ekologinio klubo „Atgaja“ įkurimo 30-metį pasitinkant: žygiai per Lietuvą kėlę Atgimimą ir „Sąjūdį“


1997 metais liepos 16 dieną buvo įkurtas Kauno Ekologijos klubas „Atgaja“, kurio vadovu buvo amžinos ir šviesios atminties labai šaunus vaikinas Saulius Gricius. Aš nebuvau šio klubo nariu, bet kartu su šiuo klubu sudalyvavau „Atgajos“ rengtuose žygiuose (Ekologiniame – 1988 metais ir Antikariniame – 1989 metais), todėl artėjantis „Atgajos“ gimtadienis yra ir mano, mano sūnaus, mano žmonos ir mamos, karie kartu su manim dalyvavo šiuose žygiuose, šventė. Mano sūnaus ir mamos nebėra gyvūjų tarpe. Gal jie kartu su Sauliu Gruciu dausose prisimena tas nuostabias prabėgusio gyvenimo akimirkas? Gal jie, būdami ten, vis dar tiki, kad Lietuva laisva, kad ji tapo lietuvių namais, kad visos jų pastangos išaugino vaisius?


Prie savo skaidrių, perkeltų į skaitmeną, pridedu spaudoje selbtus komentarus apie „Atgają“ ir jos organizuotus žygius, žadinusius iš letargo Lietuvą Atgimimui.






"ATGAJOS" DEŠIMTMETIS 1997 M.
…kodėl nesiprausęs plaukei ir užteršei Baltijos jūrą... Juozas Erlickas
Šis tas apie mus:
Bendrija "ATGAJA" - vienas "seniausių" ekologinių klubų Lietuvoje, įkurtas 1987m. liepos 16 d. Pirmuosius Atgajos žmonių susitikimus mena liepos, augančios šalia paminklo Maironiui Kauno senamiestyje, Literatūros muziejaus kiemelis ir rūsiai, Architektų namų kavinė. Pankai ir metalistai, inteligentai ir busimieji deputatai, keliautojai ir šiaip valkatos, mokinukės ir studentai, inžinieriai ir menininkai, visi tilpo liepų pavėsyje, plušėjo talkose, žygiavo, protestavo, “žaliavo”, ieškojo savęs ir tiesos, draugų ir nuotykių. Šimtai veidų, jaunų ir senų, liko atmintyje. Sutinki juos gatvėje ar senų fotografijų albumuose. Prisimeni pasitraukusius Anapilin. Gyvenimo pamokos ir klaidos, atrasti draugai, susikūrusios šeimos, linksmi ir pikti likimo pokštai, pasirinktas gyvenimo būdas - tai vis patirta ir atrasta, būnant Atgajoje. Žmonės, jų tarpusavio bendravimas buvo Atgajos stiprybė ir skiriamasis bruožas. Tada dar gerokai jaunesni, išsiilgę tikrų dalykų, kupini išmonės ir pasiutimo, dar netapę rinkos ekonomikos produktais. Norintys būti, bendrauti ir veikti.


Šis tas apie veiklą:
Daugiau nei prieš dešimt metų, Atgimimo priešaušryje pradėjusi savo veiklą kaip paminklosauginis klubas, po 1988m. vasarą organizuoto Ekologinio protesto žygio, ATGAJA tapo viena iš ekologinio judėjimo lyderių  ir Lietuvos Žaliųjų judėjimo įkūrėjų. Saulius Gricius, tragiškai pasitraukęs iš gyvenimo 1991m., buvo didžiausias Atgajos akcijų įkvėpėjas ir organizatorius, vienas iškiliausių žaliųjų lyderių. Visą ATGAJOS istoriją galima suskirstyti į du svarbiausius laikotarpius: Sauliui Griciui gyvam esant (1987-1991m.) ir po jo mirties (1991-1998 m.). Drauge su senąja ATGAJOS  kompanija įgyvendinta daug puikių  aplinkosauginių, paminklosauginių, antikarinių akcijų, kurių prisiminimai ir šiandien daugeliui kelia nostalgiją apie "žaliųjų laikus". 1988 m. Ekologinis protesto žygis, drauge su Sąjūdžiu kėlęs Lietuvą iš sovietinio letargo, kuomet pirmą kartą viešai ir garsiai buvo prabilta apie skaudžiausias ekologines problemas. 1989m. pirmasis antikarinis "Taikos žygis ", raginęs sovietinę kariuomenę apleisti mūsų kraštą. Pieno produktų boikotas prieš užterštą pieną ir jo produktus, "Nitratų" akcija prieš chemikalais užnuodytas daržoves, badavimas, spaudžiant Kauno valdžią greičiau rasti vietą Kauno valymo įrenginių statybai, piketas prie Kauno HES, raginant vyriausybę įvertinti Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės galingumą ir ekologines pasekmes, piketai prie "Dirbtinio pluošto" ir "Bangos" gamyklų, piketas prieš karinį objektą Kauno raj., Baltijos jūros savaitė. Buvome vieni pirmųjų, pradėjo Lietuvoje švęsti Žemės dieną, išpopuliarinę šią reikšmingą gamtosauginę datą. Dviračių ir aitvarų šventės, organizuojamos drauge su Kauno turistų klubu, tapo vienu iš Kauno pavasario renginių akcentu. Visko ir neišvardinsi.

Atgajoje susibūrė paminklosaugos entuziastai plušėjo Kauno senamiesčio ir archeologinių paminklų kasinėjimuose, tvarkė Kauno apylinkių piliakalnius, gelbėjo nuo visiško išnykimo Lapių pilies liekanas. Pastatytas koplytstulpis Matui Slančiauskui jo tėviškėje, dalyvauta daugelyje talkų visoje Lietuvoje. 

Folkloro, liaudies dainų  mylėtojai, vadovaujami Idos Stankevičiūtės mokėsi etnografinių dainų, tautosakos. Rasų, Vėlinių, Kalėdų šventimas ne vienam miesto vaikui buvo pirmas gilesnis prisilietimas prie pamirštų tradicijų.


„Atgaja“ – sovietmečiu gimusi Lietuvos ekologijos gynėja
2014-02-06 15:35
Ekologiniai judėjimai, akcijos ir pokyčių skatinimas Lietuvoje šiandien nebestebina nieko. Visai kitokį vaizdą išvystume pažvelgę į laikotarpį, kai Lietuva dar priklausė Sovietų Sąjungai. Aplinkosaugos aktyvistas Linas Vainius, nuo 1988 m. priklausantis vienai pirmųjų Lietuvos aplinkosaugos organizacijų „Atgaja“, sovietmečio pabaigoje organizuotas ekologines akcijas prisimena kaip neįprastą ir netgi pavojingą reiškinį.

Papasakokite apie aplinkosaugos bendrijos „Atgaja“ atsiradimą.




Bendrija „Atgaja“ įsikūrė 1987 m. liepos 16 d. Iš pradžių tai buvo paminklosaugos klubas, kurio tikslas buvo rūpintis Kauno miestu, pažinti jo istoriją. Būrėsi tie, kurie domėjosi senovės paminklais, archeologiniais tyrimais, sąjūdžio idėjomis ar tiesiog norėjo praskaidrinti kasdienybę. Bendrijos nariai troško nuotykių ir bendros veiklos su panašiai mąstančiais žmonėmis. Ilgainiui susiformavo organizacijos branduolys, o šalia jo – daug įvairių grupelių, kurias sudarė labai skirtingų pažiūrų, socialinių sluoksnių ir subkultūrų atstovai. Tuo metu bendrijos veikloje dar nedalyvavau, tačiau žinau, kad kolegos prisidėjo prie darbų, susijusių su įvairių Kauno vietų rekonstrukcijomis, archeologiniais tyrinėjimais. Tačiau kai kurie nariai jau iš pradžių domėjosi ekologija. Tad patys pradėjome organizuoti renginius, kurie tapo modernios Lietuvos istorijos dalimi.

Kokius renginius organizavote?

Pavyzdžiui, 1988 m. vasarą Saulius Gricius, vienas iš „Atgajos“ steigėjų, kartu su bičiuliais suorganizavo ekologinį protesto žygį. Jame dalyvavo apie 500-600 žmonių. Protesto dalyviai susitiko Zubiškėse (Kaišiadorių raj.) ant Neries kranto ir patraukė į savaitės trukmės žygį per Lietuvą. Per jį buvo skelbiama apie Lietuvos gamtos užterštumą, iš didžiųjų gamyklų ir karines pratybas vykdančio Ruklos poligono sklindančius teršalus. Taip pat buvo kalbama apie dvasios ekologiją. Nemuno pakrantėse buvo renkamos atliekos, bandyta nustatyti jų kilmę, rūšiuoti. Apleistuose kariniuose poligonuose buvo aptikta daug išmestos karinės technikos, prilaistyto kuro. Prie Jonavos azoto gamyklos administracijos buvo surengta didelė protesto akcija. Šalia jos esantys miškai buvo pradėję džiūti. Gamyklos tuo metu dirbo praktiškai be jokių valymo įrenginių. Teršalai iš kaminų ir nutekamųjų vamzdžių patekdavo tiesiai į upes, orą. Šiame protesto žygyje dalyvavau ir aš. Mane sužavėjo jauni, iš masės išsiskiriantys žmonės. Jie buvo keisti, įdomūs, linksmi, patrauklūs, išradingi, draugiški, originalūs, daugiau dėmesio skiriantys nematerialiems dalykams.


Koks buvo šio žygio poveikis visuomenei?

Ekologinis protesto žygis buvo tarsi bomba. Kartu su žygeiviais keliavo mokslininkai ir įvairių laboratorijų atstovai, kurie atliko vandens tyrimus, fiksavo ekosistemų būklę. Visuomenė išgirdo daug naują, tačiau patikimą informaciją. Žinios apie blogėjančią Lietuvos gamtos būklę patvirtino kai kuriuos žmonių nuogąstavimus. Buvo plika akimi matyti, kad Nemunas ir kai kurios kitos didžiosios Lietuvos upės dvokia ir užterštos – jose nebegalima maudytis, valgyti ten sugautų žuvų. Nors rūkstantys gamyklų kaminai buvo įprastas vaizdas, tačiau retai susimąstydavome apie poveikį aplinkai ir sveikatai. Šis žygis leido pažvelgti į ekologines problemas kitu kampu. Kilo mintis įkurti Lietuvos žaliųjų judėjimą.

Atrodo, kovojote ir dėl ekologiškesnio maisto?

Taip, tiesa. „Atgajos“ veikloje dalyvavo Žemės ūkio akademijos profesorė Dalia Brazauskienė, kuri vis kalbėdavo apie žemės ūkio užterštumo problemą. Nerimą kėlė gausus trąšų naudojimas, didžiuliai daržovėse esantys nitratų kiekiai, šulinių užterštumas. Profesorė įkalbėjo mus suorganizuoti „Nitratų akciją“. 1988 m. ūkininkų atvežtas daržoves išpylėme prie Kauno rajono savivaldybės ir reikalavome normalizuoti žemės ūkyje naudojamus trąšų kiekius bei saugiai jas laikyti, kad nepatektų į aplinką.

Pradėjome platinti informaciją apie pieno produktų užterštumą cheminėmis medžiagomis. Ne visiems buvo žinoma, kad sergančios ir dideles dozes vaistų gaunančios karvės būdavo melžiamos, o vaistai patekdavo į pieną. Po tokios informacijos paskleidimo žmonės pradėjo nešti nuotraukas su grietinės indeliuose rastomis pelėmis ir žiurkėmis. Surengėme akciją „Pieno produktų boikotas“, per kurią protestavome ir reikalavome, kad tuometinė valdžia įvestų tvarką gyvulininkystės kompleksuose, maisto perdirbimo įmonėse ir pieno kombinatuose.



Kaip „Atgaja“ skatino dvasinę ekologiją?

Manau, kad dvasinė ekologija neatsiejama nuo pacifizmo. 1989 m. šiai temai skyrėme daug dėmesio, analizavome Lietuvoje buvusios tarybinės armijos veiklą ir paliktus pėdsakus. Mes matėme, kad kariniuose poligonuose, kareivinėse ir kitose nuo pašalinių atitvertose teritorijose buvo niokojama gamta. Mums tai nepatiko, kaip ir okupacinės kariuomenės buvimas Lietuvoje. Surengėme ne vieną žygį. Nors sąjūdžio vadovai mus perspėjo būti atsargiems ir „netampyti liūto už ūsų“, mes nevengėme elgtis drąsiai ir įžūliai. Viena įsimintiniausių akcijų įvyko Kėdainiuose. Sugalvojome, kad turime patekti į griežtai saugomą karinį aerodromą. Dar prieš akciją aerodromo kiemo gale atradome tvoroje praardytą skylę, pro kurią galima patekti į saugomą teritoriją. Per akciją tuo pasinaudodami įvedėme visą „taikos žygio karavaną“ – kelis šimtus žmonių. Kareiviai mus pastebėjo tik tada, kai pasiekėme kareivines ir štabą. Jų reakcija buvo klaiki, nežmoniška. Neabejoju, kad kareiviai suvokė, jog už savo neapdairumą bus žiauriai nubausti, todėl elgėsi neadekvačiai.

Buvome surengę ir pacifistinę akciją „Keisk lėles į šautuvus“, kuria skatinome nebegaminti ir nebepirkti militaristinius atributus imituojančių žaislų: šautuvėlių, pistoletų, raketų, kareivėlių. Žmonėms pasiūlėme iškeisti šiuos žaislus į kiškučius, meškučius ir viską, kas gražu ir pūkuota. Pririnkome net keletą šiukšles išvežančių mašinų militaristinių žaislų ir išdalinome daugybę pūkuotų minkštų žaisliukų. Manau, ši akcija didesnį poveikį padarė ne vaikams, o tėvams. Tikėtina, kad daugeliui vaikų buvo gaila skirtis su savo pamėgtais žaislais.

Kuri akcija sulaukė didžiausio visuomenės dėmesio?

Tikriausiai 1989 m. ant Kauno marių kranto vykęs protestas prieš Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės statybas. „Atgajos“ nariai buvo matę filmuotą medžiagą apie „Green Peace“ veiklą, kai aktyvistai, plaukdami mažais laiveliais, kovoja prieš banginių medžioklę ar atliekų skandinimą jūrose. Tai mus labai žavėjo ir skatino imtis panašių veiksmų. Žinodami, kad naujai statoma Kaišiadorių hidroakumuliacinė elektrinė darys žalą aplinkai, dirbs išvien su atomine elektrine, sugalvojome sustabdyti plukdomas turbinas, kurios turėjo būti naudojamos statyboms. Blokavome priplaukę paprasčiausiais pripučiamais gelbėjimosi plaustais. Turbinas aprašinėjome negražiais užrašais ir įkūrėme savo protesto stovyklą. Kai kurie ten apsistojo kelioms savaitėms, užsiėmė menais ir kitokia veikla. Galiausiai mokslininkai patvirtino, jog numatytos statybos darys žalą Kauno marioms ir Nemunui, pagreitins krantų eroziją. Darbai buvo sustabdyti.

Kaip jautėtės, kai ši akcija pasiekė tokių rezultatų?

Supratome, kad tokiais neformaliais, tačiau tiesioginiais veiksmais galima daryti įtaką valdžios sprendimams. Taip pat pamatėme, kad šie veiksmai yra tiesiogiai susiję su moksline veikla: akademikai ir profesoriai nustato, kas yra blogai, o jauni bei veiklūs akcijos dalyviai atsižvelgia į mokslininkų argumentus ir imasi veiksmų.

Kaip „Atgajos“ veikla vystėsi vėlesniais metais?

Buvo surengta ir daugiau įvairių akcijų, tačiau po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dalis „Atgajos“ narių pasitraukė, kita dalis liko tuo metu jau veikusiame Žaliųjų judėjime. Didelę įtaką turėjo ir „Atgajos“ lyderio Sauliaus Griciaus pasitraukimas iš gyvenimo. Jis visada matė toliau, ryškiau ir savyje turėjo kažko daugiau negu aplinkiniai. Kai jo „Atgajoje“ nebebuvo, naujas lyderis neatsirado ir kažkas pasikeitė visam laikui. Organizacija tebėra gyva iki šiol, tačiau jos nariai susitinka praleisti laiką kartu, o ne organizuoti įvairias akcijas. Šį darbą paliekame naujoms kartoms.