2017-09-25

Merkel Vokietijos ir Europos naikintojų chunta išprotėjo: AfD reikalauja laikytis Vokietijos Konstitucijos, todėl juos vadina „nacistais"


Šį rytą globalistinės MIP pranešė, kad paskelbus rinkimų rezultatus keli šimtai „antifašistų“ Vokietijoje išėjo protestuoti prieš tai, kad vokiečiai į Bundestagą išrinko partiją „Alternatyva Vokietijai“(AfD).

Geri „Antifašistai“, kurie fašistų metodais priešinasi demokratijai, laisvam piliečių valios reiškimui demokratiniuose rinkimuose!

Ir nuo kada partijos, tokios kaip AfD, yra “ekstremistinės, radikalios, ksenofobinės“ ir t.t. Ši partija nereikalauja nieko daugiau, negu tai, kas parašyta Vokietijos Konstitucijoje: saugoti valstybės sienas, saugoti tvarką ir žmonių saugumą. To ko reikalauja būtent Vokietijos Konstitucija.

Tai juk Angela Merkel ir jos valdančioji koalicija yra „ekstremistai“, nes nuolatos pažeidinėja Vokietijos įstatymus. Tai jos partija yra ne tik ekstremistinė, bet tikrų tikriausių nusikaltėlių partija, nes Angela Merkel pažeidė Vokietijos Konstitucijos normas 2015 metas atidarydama Europos sienas nelegalams, ir tai išaiškino šių metų gegužės mėnesį Bundestago juristai. Ko dar?

O tie visi Merkel išsigimėliai antifašistai-fašistai tėra Hitlerio rudmarškinių SA analogas, jų globalistinis klonas.

Vakaruose finansinis oligarchatas, jų kontroliuojamos vakarų valstybių vyriausybės, finansuoja gaujas smogikų ir teroristų - „Antifa“. Jų paskirtis - nuslopinti demokratijos likučius Vakarų valstybėse. Tai tie patys Hitlerio rudmarškiniai, tik pervadinti kitu vardu, maskavimo tikslu.

Olegas Veksleris straipsnyje „Sunkus žydiškos ANTIFA likimas“ rašo: „Ar gali būti kas nors, kas būtų debiliškesnio ir šlykštesnio už Antifa, tai yra fašistus, vadinančius save antifašistais? Įsivaizduokite, taip! Tai žydiška Antifa iš Berlyno.“







Palapinės Maidane ir Daukanto aikštėje: dvi demokratijos pamokos


2014 metų sausio 16 dieną Ukrainos prezidentas jėga išardė palapinių miestelį Kijeve, 2017 metų rugsėjo 25 dieną Lietuvos prezidentė išardė palapinių miestelį Daukanto aikštėje. Dvidešimt kartų mažesnė valstybė, dvidešimt kartų mažesnis palapinių miestelis, o kitkas labai panašu – žmonės norėjo teisingumo. Daugiau panašumų nėra. Už Kijevo protestuotojus užsistojo JAV, ES. JAV atstovė dalino pyragėlius, dolerius, kai kas pilstė molotovo kokteilius, ir visi gvoltu rėkė apie pažeistas žmonių teises, kad demokratinis pasaulis nepakęs, kad griaunamos protestuotojų palapinės, o protestuojantys išvaikomi. Ukrainos prezidentas labai išsigando tų grasinimų ir pakluso „demokratijos balsui.“



Praėjo beveik trys metai, „bet balsas prikimo“, iš JAV ambasados niekas protestuotojams Daukanto aikštėje neatvežė nei pyragėlių, nei dolerių, niekas nepilstė molotovo kokteilių, iš gretimo viešbučio niekas nešaudė su snaiperiniais šautuvais, nei „Laisvoji Europa“, nei „Amerikos balsas“ nepranešė, kad Vilniuje sutrypta demokratija, žmogaus ir visos kitos įmanomos teisės...

Net neatėjo išklausyti, ko gi tie badaujantys nori. Karūna gi gali nukristi cholopų klausant, ar stora rūra gali suplonėti paėjėjus 50 metrų.

Balsas, tik ne Amerikos, o siauras balsas iš elektros skydinės, kaip įpratęs, pamelavo: "iš NATO ir ES jie, mat, norėjo išeiti."

Koks valstietis nuo Balbieriškio apylinkių tikriausiai pagalvojo: rusai tuoj tuoj užpuls Grybauskaitę, o šitie, mat, pačiu sunkiausiu momentu, prieš pat puolimą, iš NATO sumanė išeiti! Gerai, kad išvaikė...



Apie demokratijos pamoką Vilniuje Infa parašė:

Šį rytą apie 5 val. policija („Aras“) sulaikė protesto akcijos Daukanto aikštėje Vilniuje organizatorius ir dalyvius. po 8 val. paleido. Aikštė išvalyta. Tai padaryta nežiūrint į tai, kad suderinau laiką su Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriu Giedriu Krasausku, kad trečiadienį ryte mane priims su akcijos organizatoriumi Donatu Šulcu dėl protesto akcijos „Už teisingumą Lietuvoje“. Tikėjomės aptarti, kaip turėtų prasidėti konstruktyvus darbas,kuriam prasidėjus akcija būtų nutraukta. Ponios Respublikos Prezidentės nervai silpnesni nei kanclerio Giedriaus Krasausko. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila P.S. kaip pranešė skaitytojas, per radijo žinias buvo pranešta, jog išvaikymo priežastis – „badavimas po 22.00 valandos“.





Vokietija ir toliau sirgs Merkel, bet gal ne taip sunkiai?


Ar Vokietija išgyvens naują 4 metų ciklą su Merkel? Ar ji vėl į Vokietiją įsileis milijonus laukinių musulmonų iš Azijos ir Afrikos, kurie vokiečius apiplėšinės, traiškys sunkvežimiais ir kapos kirviais, prievartaus jų moteris ir mergaites? Viena aišku, naikinti vokišką Vokietiją jai bus daug sunkiau, nes Bundestage ji turės ne tik kairiuosius, su Sara Vagenknecht priešakyje, nuolatos kritikuojančią Merkel socialinę politiką, bet ir dešinią AfD, kuri nuolatos kritikuos jos „atvirų durų“ politiką. Ir ne tik kritikuos, jie pasirengę nuo pat pirmųjų dienų pradėti Merkel veiklos tyrimą, kai ji, neturėdama tam įgaliojimų, atidarė duris daugiau negu milijonui nelegalių imigrantų, neturėjusių teisės kirsti Šengeno sienų.


Mūsų kaimynai lenkai portale wPolytice rašo:

„Geri AfD rezultatai reiškia realios demokratijos pradžią Vokietijoje. Tai bus lūžis sistemoje, kurioje skirtumas tarp dešiniųjų ir kairiųjų partijų buvo tik tai, ar reikia priimti milijonus migrantų iš Artimųjų Rytų ir iš kitur, ar ne. Tai taip pat lūžis MIP sistemoje, kuri „reakcionieriais“ ir „ksenofobais“ vadina normalaus gyvenimo, šeimos ir krikščionybės gynėjus.“

„Bundestage prasidės realūs debatai dėl emigracijos, islamo, Europos Sąjungos, dėl euro, apie svarbiausias problemas.“

Manoma, kad tai padės Merkel vadovaujamai „krikščionių“ koalicijai sugrįžti prie savo ištakų.


Pirmalaikiai rinkimai?

Vokiečių politologas Aleksandras Rar mano, kad Vokietijoje galimi pirmalaikiai rinkimai, nes koalicija su kitomis partijomis gali būti netvari. Jis pasakė: „Aš manau, kad viskas eina į tai, kad Vokietijoje atsiras trijų partijų koalicija, taip vadinama „Jamaika“: krikščionys demokratai, liberalai ir „žalieji“. Kaip tai atrodys federaliniame lygyje, sunku pasakyti. Man atrodo, kad tai neįmanoma, bet kito varianto sudaryti Vokietijoje veiklią vyriausybę nėrą“.




2017-09-24

Šveicarija: jokios socialinės pagalbos pabėgėliams! Referendumas Ciuriche


Austrų Krone praneša, kad sekmadienį Šveicarijoje buvo surengtas referendumas rinkimų, pensijų reformos, užsienio kalbų mokyklose klausimu, taip pat Ciuricho kontonas balsavo dėl išmokų pabėgėliams, turintiems F statusą. Dabar jie gaus tik 310,77 eurų, o ne 776,93 eurus, kaip gaudavo iki šiol. Tačiau pabėgėliams, turintiems F statusą, leidžiama dirbti be apribojimų.


Ciuricho kantone yra apie 5300 užsieniečių, turinčių F statusą. Visi asmenys, atitinkantys pabėgėlio statusą pagal Ženevos konvenciją, pripažįstami pabėgėliais. Šveicarijoje šiuo atveju papildomai tikrinama, ar šie asmenys gauna prieglobstį, ir vadinamą B-ID kortelę.

Tačiau net jei pripažintas pabėgėlis Šveicarijoje negavęs prieglobsčio, draudžiamą jį repatrijuoti (Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnis), į tas šalis, kuriose jam kyla grėsmė dėl kankinimų ar kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų. Tokiu atveju išsiuntimą yra draudžiamas ir suinteresuotas asmuo laikinai priimamas. Šiuo atveju šeimos imigracija leidžiama po trejų metų.

Pabėgėliai su F statusu gali dirbti

Pabėgėliai, turintys F statusą, gali laisvai dirbti Šveicarijoje be apribojimų, kad užtikrintų savo pragyvenimo šaltinius. Ligos ar darbo netekimo pasekoje jie, kaip ir visi Šveicarijos piliečiai gauna socialinę paramą. Ši socialinė parama Ciuricho kontone nebebus mokama. Jiems mokės tik 310,77 eurus.  





Apsivogę Vilniau „žydberniai“


Pamenu šeštą dešimtmetį, senelius Ukmergėje, kurie apie sovietams tarnavusius išverstakailius sakė - „žydberniai“. Kai matau griunantį Gedimino kalną, aršų pasipriešinimą paminklams mūsų valstybės simboliams J.Basanavičiui ir Vyčiui, matau prie Neries surūdijusį vamzdį, prisimenu senelius, juos sakant apie komunistų tarnus - „žydberniai!“



O kuo skiriasi apsivogęs sovietinis komunistas nuo apsivogusio ES liberalo? Niekuo. Tai tokios pačios, tų pačių sugalvotos, totalitarinės ideologijos tarnas - „žydbernis“, kuriam didžiausias priešas yra Lietuva, jos praeitis, jos paveldas, lietuvių kalba, papročiai ir paminklai, įamžinantys mūsų tautą. Liberalas jų neapkenčia. Apsivogęs liberalas, kaip ir komunistas, jų bijo kaip velnias kryžiaus. Jis jų tikrai niekada nestatys, o pirmai progai pasitaikius – sugriaus ir esančius.

Apsivogusių liberalų simbolis – surūdijęs vamzdis, užriestas it špyga, rodoma mūsų tautai. Ne be reikalo liberalas L.Donskis šiam pasityčiojimui iš sveiko proto išrūpino Nacionalinę premiją! Už špygą tautai 100000 jiems negaila!

Akademikas Z.Zinkevičius „Laiške kalbos gynėjams“ rašo:

Tačiau šiandien mūsų kalbai ir tautai grėsmės kyla ne tik iš nedraugiškų kaimynų, bet ir iš mūsų pačių prisitaikėlių, kurie tuoj puola šliaužioti prie globalistų kojų, ima gėdytis ir išsižadėti savo kalbos bei kultūros. Šio didžiulio pavojaus mastelį ypač aiškiai parodo tik ką Vilniaus Universiteto vadovybės šiais, Lietuvių kalbos kultūros metais, priimtas nutarimas ištrinti lituanistikos ir baltistikos tradicijas Filologijos fakultete, panaikinant Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Baltistikos katedras ir įsteigiant jų vietoj taip vadinamus Taikomosios kalbotyros, Literatūrų ir kultūrų tyrimo, Baltijos tautų ir kultūrų institutus. Išraunami ne tik pavadinimai, žymintys lietuvių ir baltų kultūras, bet keičiami ir tyrimų prioritetai būsimoms kartoms. Šių veiksmų negali pateisinti jokie naujojo internacionalizmo argumentai ir tariami mokslo tarptautiškumo siekiai, tuo labiau, kad jie sugebėjo panaikinti net ir Algirdo Juliaus Greimo centrą. Ir tai padarė šio iškilaus lietuvių kultūros tyrėjo garbei pavadintais metais.

Šiandien „Respublikos“ redakcijos skiltyje „Per kiek laiko bus ištrinta Lietuvos valstybė?“ rašoma:

Kitąmet, vasario 16-ąją, kai švęsime Lietuvos demokratinės valstybės šimtmetį, apsieisime be Jono Basanavičiaus skulptūros. Ją, anot Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, bus galima pastatyti ir vėliau. Tuo atveju, jei iki šimtmečio jubiliejaus nespėsime. O gal niekada nepastatys?
Galime apsieiti be skulptūros. Galime apsieiti ir visai be J.Basanavičiaus. Galime apsieiti ir be Vasario 16-osios paminėjimo, be Vasario 16-osios akto. Galime apsieiti ir be valstybės. Juk čiukčiai be jos apsieina. Galima viską išjuokti. Prilipdyti tokių komiškų J.Basanavičiaus skulptūrų, kad nė viena netiktų. Paversti J.Basanavičių puspročiu, ligotu senioku. Kad visi iš jo modernios valstybės projekto tyčiotųsi. Galima tyčiotis ir iš dabartinio mūsų valstybingumo, nes jis esą tinka tik Rumšiškėms. Žodžiu, viskas nemodernu. Abu baibokai. Ir Vytis, ir J.Basanavičius. Nes nesulankstyti į vamzdį. Tad vertybė tik vamzdis ir šliaužiantis Gedimino kalnas. Su promilėmis į griovį.

Yra autoimuninių ligų, kai žmogaus kūnas pradeda kovoti su savo ląstelėmis. Jų neatpažįsta. Ima naikinti. Nes laiko svetimomis įsibrovėlėmis. Lietuva taip pat tampa autoimunine liga susirgusia valstybe, kuri ima kovoti su ryškiausiais, sveikiausiais saviatpažinimo ženklais. Liudijančiais valstybingumą. Šių dienų valstybė kaip išprotėjęs gyvūnas bando nusikąsti sau kojas.

J.Basanavičius nereikšmingas? Tik Ožkabalių pasakininkas? Būtent taip buvo pateikinėjamas J.Basanavičius sovietmečiu. Bet iš visų Lietuvos istorinių datų sovietų saugumiečiai labiausiai bijojo Vasario 16-osios. Taip netiesiogiai įrodydami, kaip ši diena, įprasminta J.Basanavičiaus ir kitų signatarų, LABIAUSIAI svarbi Lietuvai. Vasario 16-ąją saugumiečiai itin stebėdavo, ką lietuviai veikia. Įtartini buvo net tie, kurie šventė savo gimtadienius. Kūčios, Kalėdos ar Velykos saugumiečiams neatrodydavo tokios pavojingos. Pakakdavo vietinių pedagogų, kuruojančių ateizmo būrelius, budėjimo prie bažnyčių. O štai Vasario 16-ąją saugumiečiai darbuodavosi zovada. Dairydamiesi nepageidautinų trispalvių. Kreida nupaišytų Gedimino stulpų, Vyčių. Tad okupantas įvertino tikrąją Vasario 16-osios reikšmę mūsų valstybei. Labiau nei dabar vertiname mes. Okupantas visus dar gyvus, į vakarus nepasitraukusius signatarus, sugrūdo į kalėjimus, lagerius. O mes, nors vadinamės nepriklausoma valstybe, sugrūdame tuos didžius vyrus į nebūtį, užmarštį. Galiausiai - į pajuoką. Kaip iš mados išėjusius sijonus.

Paminklą pastatys vėliau? Kada nors? Tai ne R.Šimašiaus požiūris. Tai valstybinis požiūris. Įsivaizduokime keleivinį autobusą, kuris išvyksta ne pagal grafiką, bet - kada nors. Tada toks autobusas gali nesulaukti nė vieno keleivio. Visi bus iškeliavę kitomis transporto priemonėmis. Traukiniais, dviračiais ir t.t. Nebent mūsų valstybė dar neįvykusi, nevykusi ir įvyks kada nors. Su tokiu požiūriu į J.Basanavičių? Jei požiūris nepasikeis, tikėtina, kad iš prieš šimtmetį atkurtos valstybės liks tik apgailėtinas pusgaminis. Apgyvendintas kosmopolitiškų barbarų. Šokančių „bosa nova“.


Kodėl mes vis dar kenčiame Lietuvos sostinėje šituos apsivogusių liberalus, kurie kiekvieną mielą dieną tyčiojasi iš lietuvių tautos? Man tai yra mįslė. Nejaugi mes visi jau tapome „žydberniais“?



Mūsų kaimynų nuomonė apie Grybauskaitės ir Skvernelio tipo šalių lyderius, kurie į savo šalis įsileidžia skirtingų kultūrų imigrantus ir išduoda savo piliečius


Lenkų publicistas Jacek Karnowski portale wPolytice rašo: Nepraeina nei savaitė ar gal būt diena, kad MIP nepasirodytų informacija apie imigrantų įvykdytą išprievartavimą, arba bandymą išprievartauti, kurioje nors iš Vakarų Europos valstybių. Dažnai šie įvykiai labai radikalūs. Tiesiog prisiminkime lenkų poros dramą Italijoje Rimini. Nevengiama to aprašyti kaip priekabiavimo; kaip mes žinome iš daugybės atvejų Vakarų žiniasklaidoje šioje srityje egzistuoja gana griežta savicenzūra.

Tai nusikaltimai, kuriems nėra pateisinimo. Tačiau tai taip pat yra veiksmai, už kuriuos atsakomybę dalinasi atvirų durų politikos autoriai, žmonės, kurie 2015 m. priėmė baisių sprendimą. Kanclerę Merkel reikia, žinoma, pažymėti pirmiausiai.

Į Europą buvo priimta daugiau nei milijonas žmonių, iš kurių dauguma buvo jauni vyrai. Išrauti su šaknimis iš jų jų aplinkos, savo kultūros, išmesti į jiems visiškai nežinomą pasaulį, svetimą. Taip pat pasaulį, kurio taisyklių jie nemoka teisingai perskaityti, o jei ir bando - taip pat Europos lyčių santykių srityje – jie tai dažnai daro tai dramatiškai blogai.

Ar visi šie seksualiniai nusikaltimai, apie kuriuos mes girdime, buvo kažkuo tuo, ko nebuvo galima numatyti, matant migrantų kolonas marširuojančias per Europą? Žinoma, ne. Kadangi tai vyko taip, kaip ir buvo suplanuota? Ar galėjo arabų kalba ir kitomis egzotiškomis kalbomis kalbantys naujokai prisitaikyti prie Vakarų ir Šiaurės Europos socialinio gyvenimo?

Mes kalbame apie pasaulį, kuriame kultūra seksualizuota, viešoji erdvė ir beveik viskas peržengia sienas. Apie pasaulį, kuriame deklaruojama individuali saviraiška, kad tai neva yra pagrindinė sėkmingo gyvenimo sąlyga. Apie pasaulį, kuriame žmogaus seksualumas dažnai privedamas iki absurdo, iškeliant tai į pirmąjį žmogaus egzistencijos planą, paverčiant tai į primityvią viską apimančią ideologiją.

Šiuo konkrečiu atveju - kalbant apie jaunus imigrantus – buvo pripažinta, kad problemos ten nebuvo. Arba nenorėjo matyti problemos.

Šalių, leidžiančių masinę imigraciją iš labai kultūriniu požiūriu nutolusių šalių, vadovai išduoda savo piliečius, ypač pilietes.

Realizuodami ideologijos dogmas, jie iš esmės, niekina paprastų žmonių saugumą. Tų žmonių, kuriuos ginti jie prisiekė.

Bet tai ne pabaiga: savo piliečius išduoda ir pasmerkia grėsmei taip pat MIP, kuri skatina tokią imigracija, ir iš tiesų – suteikia „stogą“ nusikaltimams. Baisūs nusikaltimai yra ir ant sąžinės žurnalistų, rašytojų ir kitų „autoritetų“.





Šiandien rinkimai Vokietijoje. Politico: Auga parama dešiniesiems – isteblišmento baimė. Geri AfD rezultatai apsunkins Merkel koalicijos sukūrimą


Kai laikrodis skaičiuoja paskutines valandas iki rinkimų, Berlyno politinės klasės nuotaikose vis labiau dominuoja išgąstis ir baimė, lenkų „wPolytice“ cituoja "Politico" straipsnio autorių Matthew Karnitschnig.

Paskutinėmis dienomis prieš rinkimus didėjantis dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ palaikymas jaudina isteblišmentą, kuris dar prieš kelias savaites buvo įsitikinęs, kad ši partija yra neutralizuota, - kalbama Polytico.

Matthew Karnitschnig pažymi, kad "Alternative für Deutcshland" (AfD) laimėjusi trečią vietą taptų didžiausia opozicijos partija. Partija taip pat galės tikėtis daug pinigų iš valstybės iždo. Geri AfD rezultatai taip pat yra Angela Merkel košmaras. Partija galėtų jungtis po rinkimų į kitą "didelę koaliciją" su Vokietijos socialdemokratų partija (SPD).

Jasper von Altenbockum „Frankfurter Allgemeine Zeitung” rašo, kad įžeidimai ir prieštaringa žiniasklaidos kampanija tik sustiprino AfD reitingus. Atsižvelgiant į galimą AfD trečią vietą, autorius tai apibrėžia, kaip isteblišmento „įspūdingą nelaimę“.

Karnitschnig atkreipia dėmesį į tai, kad naujas Merkel buvimo kanclerės poste terminas yra neišvengiamas, ir kad nelabai svarbu, kokia bus koalicija Bundestage. Šiandien net žmonėms, kurie domisi politika, „sunku paaiškinti, kokie skirtumai yra tarp partijų.“

Šaltiniai:



2017-09-23

Bundestago juristų išvada: Merkel neturėjo juridinio pagrindo atidaryti Vokietijos sienų pabėgėliams


Bundestago juridinės tarnybos ekspertų išvados skelbia, kad Angelos Merkel vyriausybė neturėjo juridinio pagrindo priimti 2015 metais sprendimą atidaryti sienas pabėgėliams.


Ekspertai tvirtina, kad tokius sprendimus turi priimti parlamentas. Vietoj to Angela Merkel šiuo klausimu konsultavosi tik su keliais ministrais.

Partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pareiškė, kad tuo atveju, jeigu jie pateks per rugsėjo 24 dieną įvyksiančius rinkimus į parlamentą, bus sudaryta parlamentinė komisija ištirti dabartinės kanclerės vyriausybės nutarimus.

Pi-news pažymi, kad Bundestago teisinė ekspertizė buvo atlikta 2017 metų gegužės mėnesį, bet paskelbta die Welt tik prieš pat rinkimus.

Apklausos rodo, kad 60% nori, kad migracija būtų apribota, o 71% respondentų nori griežtesnių migracijos ir prieglobsčio suteikimo įstatymų.

Šaltiniai:









Rusijos bankų bankrotų banga – kas toliau?


1. Bankų bankrotai: kas toliau? 2. Ekonominė padėtis Rusijoje. 3. Siluanovas „sekvestruoja“ pensininkus 560 milijardais rublių. 4. Kriptovaliutos: piramidė patikliems ir godiems?


Prof. Valentinas Katasonovas. Yra bankų krizės požymiai, gali įvykti bankrotų lavina. Atsirado „Sisteminiai bankai“, kurių nenumato jokie Rusijos įstatymai. Vyko bankrutuojančių bankų sanacija, kur dingo pinigai? Jau įjungtos pinigų spausdinimo staklės. Katasonovas siūlo „bankų atostogas“ ir sako nesuprantąs, kodėl CB banko valdytoja Elvyra Nabiulina nepašalinta iš posto.

Putinas ir Merkel – du vienos poros batai, du savo tautų ir valstybių naikintojai


Įnikę į savo parapijos-ES islamizaciją, mes net nepastebėjome, kaip Rusija, su kuria buvome jėga 50 metų apjungti į vieną valstybę, tapo labiau islamizuota netgi už Vakarų Europą. Ko nepadarė Leninas su Trockiu, tai po 100 metų, panašu, pavyks padaryti Vladimirui Putinui – galutinai pribaigti šią valstybę. Ta proga V.Putino sėbrai net pagamino ir į ekranus išleido antikrikščionišką judėjų režisieriaus A.Učitel filmą „Matildą“, kuriame išsityčiota iš judėjų nužudyto Rusijos caro, kanonizuoto stačiatikių Šventojo, kas sukėlė Rusijos stačiatikių pasipriešinimų audrą. Rusijos Ekonomiką sėkmingai pribaiginėja Putino paskirta Rusijos Centrinio banko valdytoja Elvyra Nabiulina, pakėlusi CB palūkanų normą iki verslui nepasiekiamų ribų, dėl ko net 50 procentų Rusijos pramonės pajėgumų nedirba. Paskutiniai Rusijos valstybės rezervai yra sėkmingai iššaudomi Sirijoje, sparnuotųjų raketų „Kalibr“ pavidalu, kur V.Putinas „ginasi nuo islamo teroristų“, kai tuo tarpu keli milijonai islamo teroristų jau apsigyveno Maskvoje.





Man į rankas pakliuvo įdomus straipsnis, pasakojantis apie Rusijos islamizaciją. Pateikiu jo santrauką.


Tadžikai pasirengę į mitingą Maskvoje surinkti 100000 migrantų

Spalio mėnesį Maskvoje dirbantys migrantai tadžikai planuoja organizuoti didelį mitingą. Diasporos lyderiai prognozuoja, kad į jį susirinks 100 tūkstančių žmonių. 

- Dabar vien tiktai Maskvoje ir jos srityje dirba mažiausiai milijonas tadžikų, - sako organizacijos „Tadžikų darbo migrantai“ vadovas Karomatas Šariipovas.


Šaripovo žodžiais, spalio vidury įvyks suvažiavimas Tadžikistano visuomeninių organizacijų, kurios gina migrantų teises. Ten ir bus nuspręsta dėl mitingo. (…)

Trečiadienį vakare šimtai Tadžikistano piliečių surengė maištą prie TC “Maskva“ Tichoreckio bulvare. To priežastimi tapo „žvėriškas sumušimas“ 27 metų kroviko Navruzo Zakirovo, atvykusio į Rusijos Federaciją prieš pusę metų iš Tadžikistano ir gyvenusio „guminiame bute“ Naujojoje Maskvoje. Jį paguldė į 68-os miesto ligoninės neurologijos skyrių. (...)

Ketvirtadienį prie TC vėl buvo neramu, tadžikai vėl kėlė maištą, atvyko specialios paskirties policijos pareigūnai, atvykę su 15 autobusų.

Kaip išaiškino MIP, jokio „žvėriško sumušimo“ nebuvo. Zakirovą ištiko epilepsijos priepuolis, jis krito ir susitrenkė galvą. (...)


Dabar-dėmesio. Melagingos informacijos platintoju apie „žvėrišką sumušimą“ buvo tas pats „Tadžikų migrantų vadovas“ Karomat Šaripov. (...)

Rugsėjo 21 Karomat Šaripov draugiškai radijo stočiai „Echo Moskvy“ pranešė apie Navruzo Zakirovo mirtį. Ir faktiškai pakvietė per Internetą surengti antrą konflikto bangą. (...)

Pirmaeilis klausimas: kokių velnių provokatorius Šaripovas laisvėje?

Toliau straipsnyje išvardijami šio provokatoriaus turtai Maskvos mieste, jo įkurtos organizacijos, ryšiai su islamistais ir Ukrainos oligarchu Igoriu Kolomojskiu, kuris yra Europos žydų kongreso pirmininkas. http://jewish.kiev.ua/news/4396/

Rusija ne tualeto bakelis. Laikas keisti migracijos politiką (video)







Thierry Meyssan: Už vieno karo seka kitas. Po kalifato rodžava


Tuo metu, kai Sirijos Arabų armija, Rusijos oro kosminės pajėgos ir "Hezbollah" yra pasiruošusios galiausiai susidoroti su "Islamo valstybe" (IV), Pentagonas planuoja naują karą prieš Siriją, šį kartą kurdų tautos ir kurdų savigynos pajėgų pagalba. Jeigu Kalifato tikslas buvo sukurti Irako ir Sirijos teritorijoje Sunistaną, tai "Roghava" tikslas yra šiose dviejose teritorijose sukurti Kurdistaną. Apie ką Pentagonas viešai skelbia jau ketverius metus.


Šis žemėlapis buvo paskelbtas Robin Wright devyni mėnesiai iki IV puolimo prieš Iraką ir Siriją pradžios. Šios Pentagono specialistės nuomone, jis yra pataisyta versija Artimųjų Rytų perdalijimo žemėlapio, kurią 2005 m. paskelbė Ralphas Petersas.

Pagal pagrindinę JAV strategiją, parengtą admirolo Tsebrovski 2001 metais ir paskelbtą 2004 m. jo padėjėjo Thomas Barnett, visi Didieji Artimieji Rytai, išskyrus Izraelį, Jordaniją ir Libaną turi būti perdalinti.

Tokiu būdu, neišvengiama pergalė prieš IV nepakeis Pentagono ketinimų.

Prezidentas Trumpas prieštaravo manipuliavimui džihadistais. Jis nustojo teikti jiems finansinę ir karinę paramą. Jam pavyko įtikinti Saudo Arabiją ir Pakistaną padaryti tą patį. Jis pakeitė NATO politiką šiuo klausimu. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad jis pajėgs pasipriešinti pagrindinei Pentagono strategijai. Prieš jį stoja visas kongresas, ir jis neturi jokio kito būdo išlaikyti savo postą, kaip tik dėtis su Demokratų partija.

Donaldas Trumpas inkorporavo į savo administraciją buvusius B. Obamos administracijos pareigūnus, su jo linija nesutinkančius politikus, daug atsitiktinių žmonių, bet labai mažai savo patikėtinių.

Jo specialusis kovos su IV pasiuntinys Makkurk Bratt, kuriam jis paskyrė diegti naują politiką, yra buvęs B. Obamos administracija darbuotojas. Rugpjūčio 18 d. jis organizavo susitikimą su genčių vadais, kad organizuoti kovą su IV. Tačiau jo išplatintos nuotraukos rodo, kad susitikime dalyvavo IV vadovai.

Tuo pačiu stiliumi veikia ir JAV specialiųjų pajėgų kariai, kurie liepos 26 d. sraigtasparniais iš Deir ez Zoro apylinkių išvežė du apsuptus IV vadovus kartu su jų šeimomis, neleisdami sirų vyriausybinėms pajėgoms paimti jų į nelaisvę. Po dviejų dienų jie tokiu pačiu būdu išvežė dar dvidešimt IV teroristų.

Viskas vyksta taip, tarytum Pentagonas užbaigia savo džihado mechanizmą, išsaugodamas jį panašių operacijų vykdymui kitose vietose.

Amerikos mokslinio instituto analitikė Robin Wright paskelbė apie šio karo pradžią, taip pat apie Kalifato karą, prieš ketverius metus laikraštyje "The New York Times". Ji taip pat prognozavo Jemeno padalijimą į dvi valstybes, o šiandien Rijadas ir Abu Dabis galėtų jį pasidalinti tarpusavyje, ir Saudo Arabijos subirėjimą.

To pasekoje, "Rodzhavy" sukūrimo projektas atitinka Izraelio interesus, kuris nuo 90-ųjų, po raketų gamybos įsisavinimo, nesitenkina kontroliuodamas (Sinajaus, Golano aukštumos ir pietų Libanas) prieigas ir ketina suduoti savo kaimynams iš užnugario (iš kur ir yra sukūrimas Pietų Sudano ir, tikriausiai, Didžiojo Kurdistano).

Europoje teroristų verbavimas "Rodžavai" tik prasideda. Reikia pažymėti, kad teroristų ten galima pririnkti tiek, kiek jų buvo pririnkta džihadui, nes anarchistų grupių, iš kurių juos verbuoja, ne mažiau, kaip bausmes atliekančių kriminalinių nusikaltėlių.

Iš tiesų, džihadistų srautas prasidėjo iš Prancūzijos kalėjimų ir tik po to jis virto bendruoju "kryžiaus žygiu". Gali būti, kad verbavimas viduje anarchistinio judėjimo laikui bėgant taps intensyvesnis. Juk Vašingtonas, Londonas, Paryžius ir Berlynas, vykdantys šį verbavimą, tai sugalvojo jau ilgam. (...)

Ne taip seniai, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Loran Fabius sakė viešai, kad prezidentas Assadas "nenusipelnė būti pasaulyje" ir įtikinėjo, kad džihadistai darė "gerą darbą". Daugelis jaunuolių atsiliepė į jo kvietimą ir prisijungė prie Al-Nusra (Al-Qaida), o vėliau į IV. O šiandien, buvęs užsienio reikalų ministras Bernard Kouchner viešai pareiškia, kad Prancūzija rems sudarymą valstybės, į kurią įeis Irako Kurdistanas ir koridorių, kuris per Siriją sujungs jį su Viduržemio jūra. Keletas jaunų europiečių jau atsišaukė į šį kvietimą, o daugelis kitų paseks jų pėdomis.

Šiandien, kaip ir 2011-12 m., Vakarų žiniasklaida gina šią naują antisirietišką armiją, kurią palaiko jų vyriausybės. Jie niekada nekels sau klausimo, kodėl Abdullah Ocalan nusisuko nuo marksizmo-leninizmo ir tapo anarchistu. Tačiau jie nuolat pakartos, kad Kurdistanas buvo pripažintas 1920 m. Sevro konferencijoje ir nepanorės pažvelgti į dokumentus, kurie nustatė jo sienas. Jie mano, kad jis turėtų būti Irako ir Sirijos teritorijoje, tuo metu kai pagal susitarimą jis turėjo būti dabartinės Turkijos teritorijoje. Jie ignoruoja tą faktą, kad jo naujosios ribos iš tikrųjų atitinka Pentagono ketinimus.

25 rugsėjo numatytas referendumas dėl Kurdistano ir IV aneksuotų teritorijų nepriklausomybės bus šios operacijos pradžia. Kaip ir 2014 m. kalba vyksta apie Irako ir Sirijos sugriovimą vienu metu, bet šį kartą ne sukuriant Sunistaną nuo Rakos iki Mosulo, o sukuriant Kurdistaną teritorijoje, jungiančioje Erbilį ir Kirkuką su Viduržemio jūra.



A.L.(vertėjo) komentaras:

Aš sąmoningai praleidau vieną tendencingą, pano manymų, autoriaus pastraipą. Ją kiekvienas gali perskaityti straipsnio originale. Man pasirodė, kad gana teisingai nušviesdamas įvykius Artimuosiuose Rytuose, autorius sąmoningai nuveda skaitytoją nuo šiame regione vykstančių įvykių esmės: Artimųjų Rytų perdalijimas vyksta todėl, kad ten įgyvendinamas „Didžiojo Izraelio“ projektas, o šiame projekte Amerika tėra tarptautinio sionizmo įrankis, kaip ir ES, Rusija.

Aš noriu priminti dar 2011 metais paskelbtą Darjos Aslamovos pokalbį su Izraelio rabinu Abraomu Šmulevičiumi, kuris jau tada papasakojo apie būsimus įvykius šiame regione. Jo prognozės pildosi. Verta prisiminti:


Didysis Izraelis. Rabino Abraomo Šmulevičiaus pranašystės


2011 metais laikraščio „Komsomolskaja pravda“ (Rusija) spec. korespondentė Darija Aslamova paėmė interviu pas Izraelio rabiną, Hipersionizmo teorijos apologetą Abraomą Šmulevičių ir jį paskelbė straipsnyje „Po arabų revoliucijų Didysis Izraelis valdys Artimuosius Rytus“(1,2).
Šis interviu net ir prabėgus keleriems metams nuo jo publikacijos ne tik neprarado savo aktualumo, bet, karui ir chaosui apėmus milžiniškas Artimųjų Rytų teritorijas, tapo dar aktualesniu. Jis padeda geriau suprasti įvykių Artimuose Rytuose ir pasaulyje genezę.
Kasandra
„Pranašystę apie didžiąją arabų revoliuciją aš išgirdau Izraelyje porą metų atgal iš vieno pavojingo žmogaus. Ji buvo aiški ir nedviprasmiška: Egipto prezidento Mubarako režimas greitu laiku kris, visas arabų pasaulis pasiners į globalų revoliucinį chaosą, ir Artimųjų Rytų regiono laukia karai ir negandos, kurie palies visą žmoniją. Kalbant tiksliau, tai ir yra pabaigos pradžia – apokalipsė. Du metus atgal Mubarako valdžia atrodė nepajudinama, arabų tauta atrodė nuvytusi ir rytietiškai kantri. Prognozė sukėlė man pašaipą ir be reikalo.
Kasandros rolėje pasirodė rabinas Abraomas Šmulevič, advokatas velnio ir fašistinės Hipersionizmo teorijos skleidėjas, tvirtinantis žydų nacijos pranašumą virš kitų tautų ir jos teisę į viešpatavimą pasaulyje. Žmogus, turintis visai ne paikos aiškiaregystės dovaną ir stebėtiną diagnozės nuovoką. Įsitikinęs Rusijos valstybės priešas. (Būtent jo pastangų dėka prisikėlė pamiršta nesantaika tarp rusų ir čerkesų, o pusė mėnesio atgal Gruzijos parlamentas pripažino „čerkesų genocidą, įvykdytą carinės Rusijos“. Nesantaikos sėklos tarp tautų, pasėtos žydų politologo, davė vešlius želmenis ir dar kartą priminė apie pavojingą rolę asmenybės istorijoje.)
Rabinas Šmulevič jautrus artėjančioms katastrofoms, kaip barometras atmosferiniam spaudimui. Situacija, kada mes einame miegoti su griūnančių valstybių griausmais, o iš ryto jų nuolaužas jau šluoja už durų, sukelia jam santūrų džiugesį. Jis, galima sakyti, trina rankas iš malonumo.
– Tu patenkintas, kad viskas eina kaip tu išpranašavai? – klausiu aš.
– Žinoma. Yra toks posakis: „Karas – tai Mozės žingsniai“. Hipersionisto požiūriu, viskas eina puikiai.
– Reiškia, Dievas mums parodo Mozės žingsnius arabų revoliucijų pavidalu, kurios turi atvesti Izraelį į viešpatavimą pasaulyje?
– Be abejonės. Kame glūdi paprasto sionizmo idėja? Tame, kad Izraelis gauna nedidelį gabalėlį istorinės žemės ir stato ten normalią valstybę. Mums, žydams, nusibodo būti šviesuliais tautoms ir įgriso mesianizmas. Būsim, matai, įprastine tauta, kaip šveicarai. Jokių pasaulinių uždavinių sau nestatome. Mes maži ir turime prisigretinti prie kokios nors pasaulinės valstybės. Pirmiausiai prie Anglijos, o po to prie Amerikos. Ir ne paprastai prisigretinti, o paimsime ir savo dalį.(Yra tiktai du lobi JAV, kurie gali rimtai įtakoti į amerikonišką politiką: Sauditų ir Izraelio.)
Žmonėms su tokiais pragmatiniais interesais nereikalinga nei Jaruzalė, nei Šventyklos kalnas, nei Izraelis nuo Nilo iki Eufrato. Žinomas gynybos ministro Mošė Dajano pasisakymas šešių dienų karo pradžioje, kada Izraelis nenorėjo išlaisvinti Rytų Jaruzalę: „Kam mums tas Vatikanas?“ Mes, gi, žmonės šiuolaikiniai, mums šios šventos vietos nereikalingos. Ko norėjo valdantysis Izraelio elitas? Kad Izraelis taptų malonia turistine šalimi, poilsio vieta Amerikos žydams. Ir tai jiems beveik pavyko. Iki arabų revoliucijų Izraelyje buvo ideali situacija iš valdančiojo elito žiūrėjimo taško. Pilnas apmirimas su arabų režimais, galima pasakyti, gyveno siela į sielą (liko tik užspausti Palestiną su Hamasu). Ir tiktai atsisakymas nuo Didžiojo Izraelio projekto ir nuo judaizmo kaip vedančios pasaulinės jėgos. Iš mano požiūrio taško, tai paprasčiausiai išpylimas visos nacionalinės žydų istorijos. Kam mūsų tauta gyvavo tiek tūkstantmečių? Būtume dabar kaip Rumunija. Bet namelis kaime pas Izraelio valdžią nesigavo. Dievas jiems ne fraeris.
Iki arabų „pavasario“ pasaulis buvo padalintas. Atsimeni įžymųjį Frensio Fukujamos posakį 1989 metais apie istorijos kaip tokios pabaigą? Jis atspindėjo tikrą padėties būklę. Amerikiečių politinė sistema buvo pati efektyviausia, o vakarų civilizacijos sistema – pati sėkmingiausia. Tos šalys, kurios neatitiko standartams, buvo pasaulio šalikelėje ir nesirodė. Po 2001 metų rugsėjo 11 amerikiečiai įmetė į musulmonų pasaulį demokratijos ir liberalizmo idėjas su tikslu padaryti jį labiau paklusniu ir labiau vakarietišku ir, kaip visada, pergudravo save. Čerčilis kalbėjo apie amerikiečius, kad jie visada atranda geriausią problemos sprendimo būdą, bet tik po to, kai išbando visus likusius. Amerikiečiai sukūrė Tviter-revoliucijų instrumentus ir paleido naują pasaulinį procesą.

Senojo pasaulio pabaiga
Istorija – kaip žemės drebėjimas, o žemės drebėjimus valdyti neįmanoma, bet Dievas nežaidžia kauliukais, Dievas turi planą. Kartą per 30 metų keičiasi politinis pasaulio žemėlapis ir mes stovime ant slenksčio naujo sienų perbraižymo. Arabų šalys – tai dirbtinės valstybės, turkų sukurtos, o vėliau anglų. Po diktatoriškų autoritarinių režimų presu jos daugiau ar mažiau normaliai egzistavo. Kodėl prasidėjo arabų revoliucijos? Iš kur pas šiuos vaikinus prieiga prie Interneto, Skaipo ir Tviterio? Gaiduką nuspaudė amerikiečiai, paleidę 2005 metais trečiojo pasaulio šalyse programą „šimtadolerinis kompiuteris“ – tam, kad bet kas, net ir neturtėlis galėtų sau leisti namuose Internetą.
Tai buvo politinis, o ne komercinis projektas, sponsoriaujamas JAV valstybės departamento. Moksleiviams Libijoje, Irake ir Afganistane bendrai išdalino kompiuterius nemokamai (vien Libijoje šimtą tūkstančių vienetų). Po rugsėjo 11 amerikiečiai suprato, kad ankstesnė genčių vadų papirkimo sistema neveikia. Galima kontroliuoti beduinus, kurie sėdi palapinėse, bet jau negalima kontroliuoti beduiną, kuris išvyko mokytis, pavyzdžiui, į didelį miestą. Prasidėjo darbai siekiant pakeisti arabų masių sąmonę, tam, kad paversti potencialiai radikalų jaunimą į paprastus klerkus. Kas yra vakarietiškas žmogus? Tai žmogus, kurio kojos ir rankos surištos hipoteka ir kreditais. Vergui nėra kada maištauti, jam kreditus reikia išmokėti. Bet arabai nesugebėjo ir nepanoro įsilieti į sistemą. Tradicinė arabų bendruomenė pagrįsta natūralių mainų principais. Jei arabas nori pastatyti namą, jis neis į banką, o paprastai pašauks šimtą giminių į pagalbą: jie ir pinigų duos, ir namą bendromis pastangomis pastatys. Šitoje sistemoje yra kaip pozityvas, taip ir negatyvas: į darbą, pavyzdžiui, galima imti tiktai savus.
Ekonomiškai arabai liko viduramžiuose, o štai politinė emancipacija praėjo „na ura“. Buvo sukurta apie 20 naujų laikraščių ir tele kanalų ir kelios pro vakarietiškos partijų Jordanijoje ir Tunise. 150 tūkstančių jaunų žmonių iš Egipto praėjo mokymus vasaros „demokratijos stovyklose“, amerikonų suorganizuotas. (Visi jie po to tapo revoliucijų dalyviais). Arabai – labai kontroliuojama liaudis ir lengvai pasiduoda manipuliacijoms, o jų elitas labai paperkamos. Į arabų mases galima įmesti bet kokią idėją. Yra tokia žinoma priča: guli arabas savo namo kieme, ilsisi, o aplink bėgioja vaikai ir šaukia. Jis jiems: „Ko jūs čia rėkiate? Turguje dalina chalvą veltui“. Vaikai su šauksmais nubėgo į turgų. Po to jis guli ir galvoja: „Turguje dalina chalvą veltui, o aš čia guliu. Reikia nueiti“
Amerikiečiai lengvai paaukojo Chosni Mubaraką, kuri tapo nevaldomu. Ir atvedė į valdžią kariškius, nušalintus nuo lovio. Bet situacija nuėjo kitu keliu arabų pasaulyje ir kietai diktatorių užspausti socialiniai ir ekonominiai procesai išėjo iš po kontrolės. Arabų gatvė nubudo, bet turto persiskirstymo neįvyko. Pasikeitė tiktai veikiantys asmenys, Achmeto vietą užėmė Machmudas. O socialinė nelygybės ir socialinių liftų nebuvimas išliko. Bet elitas turi kažką tai pasiūlyti suaudrintos liaudies masėms, revoliucinį potencialą reikia kažkur nukreipti. Kolosali neapykantos energija išsiliejo iš krantų ir dėl eilės priežasčių, jis šliukštels į Izraelio pusę. Jau jokie taikūs susitarimai Izraelio su arabų elitomis apeinant liaudį neįmanomi, o liaudis iš žydų nori tiktai vieno: “Mums nereikia jūsų pinigų, o mums reikia jūsų kraujo. Nemelskite pasigailėjimo, mes nežinome jūsų šnektos“. Buvo tokia petliūrininkų daina žydų pogromų laiku. Arabams nereikalingas Izraelis nei ribose 1948, nei 1967 metų. Jie „grabe matė“ Izraelį“.
Kuo daugiau pasaulis su Amerika priešaky spaus žydų valstybę su tikslu palenkti ją kompromisui su palestiniečiais, tuo aršesnę poziciją užims Izraelio valdžia. Izraelis priima Palestinos valstybės pripažinimą kaip mirtiną pavojų, o 1967 metų sienas skaito „Osvencimo sienomis“. Anksčiau pas žydus buvo viltis, kad, pripažinęs Palestiną, Izraelis galės nužudyti arabų neapykantą ir tapti paprasta regiono valstybe. Kaip išsireiškė vienas Izraelio politikas: „Mes darome taikos procesą, kad važinėti į Damaską chumuso“. Dabar su iliuzijomis baigta.
Po taikos sutarties nutraukimo Izraelyje bus vidaus krizė ir į valdžią ateis ryžtingi, kieti žmonės, kurie iškels užduotį: Izraelis nuo Nilo iki Eufrato“. – „Tu skaitai, kad dabartiniai dešinieji – tai tik gėlytės?“- „Jie nepakankamai agresyvūs.
Paraleliai Artimuosiuose Rytuose prasidės grandininis procesas skilimo ir performatavimo. Asadas, kuris dabar skandina revoliucinius procesus Sirijoje kraujyje, vis vien ilgiau metų-dviejų nepratrauks. Prasidės revoliucija Jordanijoje. Pakils kurdai ir Kaukazas kaip neatskiriama dalis Artimųjų Rytų. Žinai, kaip tai atrodys? Kaip vienas ištisinis Irakas arba Afganistanas. Musulmonų pasaulis pasiners į chaoso būklę ir tai bus teigiama įvykių eiga žydams. Chaosas- geriausias laikas, kad paimti situacijos kontrolę ir įjungti žydų civilizacijos sistemą. Dabar eina grumtynės dėl to, kas bus dvasiniu žmonijos lyderiu – Roma (Vakarai) ar Izraelis. Du tūkstančius metų atgal laimėjo Roma. XIX ir XX amžiais žydams dalinai pavyko paimti revanšą, stumiant idėjas pirma bolševizmo, o po to liberalizmo ir demokratijos. Dabar mes turime paimti pilną kontrolę į savo rankas. Suprantam, žmonijos labui. Mes ne tiktai pirksime arabų elitą, o patys maitinsime jį iš rankų ir auklėsime. Kaip? Hipersionizmo ideologija paprastai aiškinant yra tame, kad mes imame kontroliuoti „Al-Džezirą“, paskiriame Mekos Muftijų, atvedame savo žmones į valdžią ir t.t. Kur paslaptis bet kokios stabilios politinės sistemos? Visuomenė duoda asmenybei vystymosi galimybes, o asmenybė neša atsakomybę prieš visuomenę. Žmogus, kuris gauna laisvę, tuo pačiu metu turi gauti instrukciją, kaip šita laisve naudotis. Ir šitą instrukciją žmonijai parašysime mes, žydai. Atėjo laikas mūsų revanšui. Žydų aušra vėl ateina arabų revoliucijų ugnyje“.
Nuorodos:
Straipsnį paruošė Algimantas Lebionka
Paskelbtas Šauksmas. Lt, 2015- 07- 24

2017-09-22

Bendra Lenkijos ir Vengrijos premjerų spaudos konferencija. Orbanas: "ES nėra vietos politinei inkvizicijai. Tai, kas vyksta Lenkijos atžvilgiu yra nepagarba"


Šiandien su vienos dienos oficialiu vizitu į Varšuvą atvyko Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Vizitas prasidėjo 11 valandą Varšuvos laiku jo susitikimu su Lenkijos premjere Beata Szydlo. Po susitikimo įvyko abiejų valstybių premjerų spaudos konferencija.

Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo bendroje spaudos konferencijoje su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu pasakė: Šiandienos susitikimas buvo dar viena puiki proga draugiškam pokalbiui, draugiškam dialogui. Dėkojame, kad priėmėte kvietimą ir esate čia su mumis. Aš padėkojau ministrui pirmininkui per mūsų pokalbį už gerą, intensyvų Vengrijos pirmininkavimą Višegrado grupei. Mums šis formatas yra visada svarbus, išlieka arena, galbūt artimiausiam bendradarbiavimai mūsų Europos regione.

Ji pridūrė, kad derybos susijusios su bendrais veiklos planais ateinančioms savaitėms ir mėnesiams.


Tai, žinoma, yra planai, susiję su ES darbotvarke, tačiau taip pat kalbėjome apie Višegrado grupės ateitį. Mes susitarėme, kad šis formatas yra labai svarbus tiek mūsų valstybėms, tiek regionui. Šiuo metu patvirtinome bendrą Varšuvos ir Budapešto poziciją dėl tokių svarbių klausimų kaip saugumas ar būdai, kaip spręsti migracijos krizę. Mūsų pozicija dėl nelegalios migracijos buvo teisinga. Mes priimame žinion Europos teismo sprendimą, tačiau pagrindiniu mūsų veiksmų prioritetu turi būti mūsų piliečių saugumas. Mes remiame ES veiksmus dėl pagalbos labiausiai migrantų paveiktoms šalims ir pagrindinėms migracijos priežastims pašalinti. Mes taip pat aptarėme dabartinę Europos darbotvarkę, - pasakė Ministrė Pirmininkė Szydlo.

Mane džiugina bendra Lenkijos ir Vengrijos pozicijai dėl ES darbuotojų komandiravimo taisyklių. Šiuo atveju mes tikimės rasti kompromisinius sprendimus, - pridūrė ministrė pirmininkė Beata Szydlo konferencijoje su Viktoru Orbanu.

Savo ruožtu Viktoras Orbanas pasakė, kad atvykęs į Lenkiją džiaugiasi šio labai sėkmingos Europos Sąjungos valstybės svetingumu.

Kai mes žiūrime į Lenkiją, galime pasakyti, kad ES be jūsų būtų daug skurdesnė šeima. Lenkijos ekonomika yra visos ES lokomotyvas. Nekukliai pasakysiu, kad Lenkijai ant kulnų lipa Čekija ir Slovakija. Šiandien jis sutinka su dviejų regiono valstybių premjerais, be kurių šalių ES rezultatai būtų daug silpnesni, o ES projektas nebūtų pasiekęs sėkmės, - pabrėžė Vengrijos premjeras.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos elgesį Lenkijos atžvilgiu, jis pabrėžė, kad tai yra nepagarba.

Tai, kas vyksta ES Lenkijos atžvilgiu, yra nepagarba. Tai ne tik politinė klaida, nepagrįsta, bet tai nepagarba. Manau, kad su Lenkija turėtume kalbėti pagarbiai. Kaip parašyta sutartyje, - pabrėžė jis.

Mes kalbėjomės apie mūsų ginčus su ES. Aš įsiklausiau į premjerės argumentus dėl teisinės valstybės. Tarp kitko, aš gerai žinau šios bylos detales ir priėjau išvados, kad Lenkijos kritika dėl teisės išprievartavimo yra nepagrįsta. Vengrija iš viso prieš, kad kokios nors valstybės atžvilgiu būtų tokie kaltinimai, - pasakė Viktoras Orbanas.

ES nėra vietos politiniai inkvizicijai, - pasakė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.


Po šio susitikimo įvyko Vengrijos premjero Viktoro Orbano susitikimas su Lenkijos valdančiosios partijos Tvarka ir teisingumas (PiS) pirmininku Jaroslavu Kačinskiu ir Lenkijos seimo pirmininku.

Šaltiniai:


P.S. Nuoširdžiai pavydžiu lenkams ir vengrams jų premjerų. Mes gi turime premjero parodiją ir prezidento iškamšą-kaliausę Rusijai ir mums gąsdinti.




Briuselio išsigimimas: Austrija ginasi nuo burkų, o Briuselis jas propaguoja


Kiekviena diena mums pateikia vis naujų įrodymų, kad Europos islamizacija yra išsigimusių ES elitų projektas. Tuo metu, kai Austrija kratosi nuo burkų, Briuselio degeneratai jas propaguoja ir skelbia, kad antikrikščioniška ir totalitarinė islamo religija yra Europos dalis.




Austrija ginasi nuo burkų


Nuo spalio 1 dienos už visą veidą dengiančių burkų dėvėjimą Austrijoje bus skiriama 150 eurų bauda. Atsirado daugybė liberalų, kuriems tai nepatinka. Atsirado ir tokių, kurie ketina apmokėti baudas už nubaustas islamistes. Tarp tokių yra Alžyro ir Prancūzijos pilietybes turintis milijonierius Rachid Nekkaz. Jis ketina baudų apmokėjimui skirti 300000 eurų.

Austrijos dienraštis Krone paskelbė vyriausybės atstovų perspėjimą Nekkazui, kad „Austrija nepakęs kišimosi į jos vidaus reikalus.“

Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastian Kurz pasakė, kad „jeigu ponas Nekazz ketina skatinti administracinius teisės pažeidimus, tai tokiu atveju jam teks skaitytis su atitinkamomis pasekmėmis. Mes nepakęsime simbolių, kurie nukreipti prieš mūsų visuomenę“.



Briuselio renegatai ne prieš Europos visuomenę griaunančius simbolius, jie juos skatina

Štai tokius protinės degradacijos simbolius demonstruoja Briuselyje atidaryta ir už 2,5 milijono iš ES biudžeto finansuota islamistinio debilizmo paroda: „Islamas, tai irgi mūsų istorija“.

Kieno mūsų? Tų, kurie vadovaujami Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio prieš 334 metus ties Viena sumušė musulmonų iš Osmanų imperijos pulkus ir pradėjo Europos išvadavimą iš musulmonų jungo, apsaugojo Europą nuo islamizacijos?

Islamizaciją propaguojanti paroda Briuselyje, tai dar vienas įrodymas, kad ES elitos yra antikriščioniškos ir antieuropinės.

Šaktiniai:






Tiubingenas: 37 metų pabėgėlis siras su peiliu užpuolė ir mėgino išprievartauti 10 metų mergaitę


Pabėgėlis siras, 37 metų amžiaus, grasindamas su kaulų apipjaustymui skirtu 28 centimetrų ilgio peiliu, užpuolė dviračiu važiavusią dešimtmetę vokietę mergaitę ir bandė ją išprievartauti. Mergaitę jis vilko į šalia buvusią šieno kupetą. Ši garsiai rėkė ir į jos pagalbos šauksmą asilietė netoliese buvę praeiviai. Prievartautoją pavyko sulaikyti.


Vokiečių portalas Pi-news, aprašydamas šį įvykį, klausia: Kas yra tie, kuriems Vokietijoje „reikia prieglobsčio? Jų daroma žala didėja bauginančiai. Jie ne tik kelia grėsmę bėgikams, kurie "neteisingu laiku" buvo netinkamoje vietoje, bet taip pat ir kelia grėsmę vaikams. Tübingeno prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą prieš 37 metų Sirijos prieglobsčio prašytoją iš Rottenburg už seksualinę prievartą prieš vaikus.

Su 28-centimetrų kaulų pjaustymo peiliu prie 10 metų mergaitę

37 metų siras, kuris Vokietijoje yra nuo 2014 metų, 2017 metų birželio 22 dieną, antroje dienos pusėje, užpuolė dviračių važiavusią netoli Hirschau vietovės mergaitę ir nutempė ją prie greta buvusios šieno kupetos.

Į garsius mergaitės šauksmus sureagavo drąsūs praeiviai, įskaitant policijos pareigūną, kuris buvo netoli įvykio vietos. „Nepaisant "kaulų peilio", pabėgėlis šį kartą turėjo nutraukti vokiečių kultūros praturtinimą, jie pribloškė toleruotą prieglobsčio prašytoją“, rašoma P-news.

Universalus Merkel specialistas

Nusikaltėlis, „priešingai visiems statistiniams duomenims“, niekur nedirbo, jis buvo paleistas iš kalėjimo tik prieš metus, kur buvo kalinamas už plėšimą. Jis taip pat buvo kaltinams dėl vagysčių ir seksualinio priekabiavimo. Sirui užseksualinę prievartą prieš vaiką gresia nuo 3 iki 15 metų kalėjimo.

Ar mums to reikia, kad Grybauskaitės-Skvernelio vežami „pabėgėliai“ prievartautų ir mūsų vaikus?

Šaltiniai:



2017-09-21

Anton Blagin (rašytojas, Rusijos rašytojų sąjungos narys): Du skirtingi istoriniai požiūriai į žydų "Holokaustą"


Kur tik žydai begyveno, jie visur turėjo pripažintus žydų vadus, kurie beveik be išimties vienaip ar kitaip bendradarbiavo su naciais …

Tai vienas požiūris - grynai žydiškas:

"Holokaustas (Al-uncijos oλοκαύστος -." Holokaustas ") - žydų naikinimas per Antrąjį pasaulinį karą.
Sinonimai "katastrofa", "Holokaustas", "Šoa" (hebrajų).


Holokausto iniciatorius ir ideologas buvo Hitleris. Vykdytojai - Vokietijos fašistai, tyliai ir abejingai pritariant, dažnai efektyviai talkinant daugumai Europos tautų ir vyriausybių.

„Galutinio žydų klausimą sprendimo" oficiali pradžia buvo buvo Trečiojo Reicho vyriausių pareigūnų pasitarimo Berlyno priemiestyje Wannsee 1942 metų sausio 20 dieną nutarimas:
"Žydai bus pervežti į rytus, suskirstyti į vyrus ir moteris, naudojami kelių statybai. Ženkli dalis jų mirs dėl natūralios mirties, likę patirs „specialų apdirbimą“.

Tačiau iki to laiko žydų žudymas jau vyko pilnu tempu Vokietijos okupuotose Rytų Europoje teritorijose
Babi Yar Kijeve, 1941 m. Rugsėjo 29-31 d., - apie 30 000 mirusiųjų žydų.

„Po to žydus vertė nusirengti ir perėjimus pylime vedė prie skardžio krašto, kurio kitoje pusėje, ant specialiai įrengtos platformos sėdėjo kulkosvaidininkas. Į negailestingą kulkosvaidžio ugnį Kijevo policiją varė su pagaliais, bizūnais, kojomis pasimetusius, nuogus, visiškai praradusius protą žmones, neduodami jiems susivokti, susiorientuoti. Sielą verianti rauda, policininkų šauksmai: „Greičiau, judžiau!“, pagalbos maldavimai, prakeiksmai budeliams, maldos, nuslopintos linksmomis valsų melodijomis, sklindančiomis iš garsiakalbių, gaudesys lėktuvo, sukančio ratus virš skardžio...“ (М.В. Коваль «Трагедия Бабьего яра…)

11 kilometras greitkelio Simferopolis-Feodosija, 1941 metų gruodžio 9-13 - apie 23000 žuvusių žydų.

Rovno, 1941 m. Gruodžio 8 d. - 15000 žuvusių žydų.

Gomelis, 1941 m. Lapkričio 3-4 d., - apie 30 000 žuvusių žydų.

Ir taip toliau …

Kitose vietose naciai suvarydavo žydus į atitvertus miesto rajonus, vadinamus "getais", vertė dirbti ir žudė palaipsniui. Tai vadino akcijomis. Khmelnik Vinicoje regione Gete, pavyzdžiui, buvo šešios akcijos: 1941 metų rugpjūčio 15, sausio 9 ir 16, kovo 3, 1942 birželio 12 ir 26 dienomis.

Bet sušaudymai, nuodijimas išmetamosiomis dujomis specialiuose automobiliuose, deginimas sinagogose neleido išspręsti klausimo greitai. Todėl naikinimas vyko pramoniniu būdu.

Mirties stovyklose buvo statomos dujų kameros ir krematoriumai, kuriuose žmones pirmiau žudė dujomis, po to lavonus degino. To pasekoje naikinimo procesas ženkliai pagreitėjo ir atpigo.

Tai atrodė taip:

Traukiniai su žydais atvykdavo į artimiausią nuo koncentracijos stovyklos geležinkelio stotį. Žmonės varė į stovyklą, atrinkdavo jaunas, stiprius ir tinkančius darbui, kitus vertė nusirengti, varė į dujų kameras ir paleisdavo dujas.

„Krematoriumas buvo apšviestas ant sunkvežimių pastatytų prožektorių šviesa. Kareiviai, išrikiuoti eilėmis, su šautuvais, granatomis, vilkšuniais. Viena grupė pasmerktųjų pagaliau suprato, kas su jais įvyks. Girdimos jų maldos ir raudos. Du vyrai ateina prie pastato, kur užrakintos aukos. Jie eina su dujokaukėmis, su kanistrais rankose. Užkrauna mirtinas dujas į kiaurymes sienose ir kiekvieną uždaro sunkiu dangčiu. Po to išeina išdidūs, patenkinti, gerai nusiteikę. Kelios minutės pastate girdimi šauksmai, aimanos, po to specialūs žmonės atidaro duris, ištraukia kūnus, su juodais ir juodais nuo dujų veidais, nukerpa plaukus, iš burnų išrauna auksinius dantis, nuima auksinius auskarus ir žiedus, dalį išplėšia su mėsa. Po to kūnus sudegina“ (iš dienoraščio Osvencimo kalinio S.Grabovskio). Ir viskam užtrukdavo viso kelios valandos...“

1944 metų liepos 28 dieną Osvencime buvo pastatytas rekordas. Per dieną sudeginta 24000 žydų.

Fašistų mirties stovyklos:
Оsvencimas. (Per egzistavimo laiką nuo 1940 iki 1945 metų jame žuvo nuo 1 iki 1,5 milijono žmonių, iš jų nuo 1 iki 1,3 milijono buvo žydai).
Belzecas.
Dachau.
Majdanek.
Sobiboras.
Helmo.
Treblinka.
Holokausto metu buvo sunaikinta tauta „jidiš“ — Europos žydų tauta“.



Žemiau kitas požiūris, ne žydų

Iliustracijai aš paėmiau foto, padarytą toje pačioje vietoje ir to paties fotografo dalyvaujant tiems patiems žmonėms! Stebint besišypsančią moterį, pažymėtą raudonu apskritimu, ir pažvelgus į šios fotografijos antrą planą tampa suprantama, kad tai yra taip vadinama istorijos „rekonstrukcija“, o viršutinė fotografija, kur tie patys žydai stovi fone geležinkelio vagonų, išeitų, - falsifikatas, kuris pateikiamas kaip tiesa. (bus vertimo tęsinys)