2019-10-14

LGBT - stabmeldžių ideologija, atitraukianti mus nuo tiesos apie žmogų



Interviu laikraščiui „Nasz Dziennik“ (Mūsų dienraštis) Krokuvos metropolitas vyskupas Marek Jędraszewski pasakė, kad LGBT yra tikra stabmeldžių ideologija, atitraukianti mus nuo tiesos apie žmogų ir nukreipianti mus į kelią, kuriame būdami žmonės praranda savo tapatumą, atsirandantį dėl pačios jų biologinės struktūros, apibrėžiančios mus kaip moteris ar vyrus.


Jo nuomone, „LGBT naikina viską, ką apie žmogų skelbia krikščionių tikėjimas. Ji slepiasi už lozungų „tolerancija“, „neapykantos kalba“, „lygybė“, „lygios teisės visiems“, „stop prievarta“ ir „skaito savo pikčiausiu priešu dorovinį bažnyčios mokymą“. Taip į bažnyčią žiūri „nacistų ir bolševikų ideologijos“, kurioms „priešu Nr. 1 buvo Bažnyčia, nešanti Evangeliją ir dorovę“. „Jų kova su krikščionybe visada vyko tam tikra kalba. Naudojamoms koncepcijoms buvo suteikiamas visiškai naujas turinys, klaidinama melagingais žodžiais, žudančiais žmonėse tiesos esmę“, - nurodė vyskupas.

Vyskupo žodžiais, šiandien „manipuliuojama žodžiais ir lozungais“, skirtumas tai, kad šiandien ideologija disponuoja galingesnėmis priemonėmis, kurių dėka jos gali turėti milžinišką poveikį žmonėms. Masinės informavimo priemonės diegia mums tam tikras mąstymo schemas. Tai neleidžia mums ne tik savarankiškai mąstyti, bet melagingai nukreipia nuo tiesos kelio. Todėl taip efektyviai po įvairiais slaptažodžiais slepiasi LGBT.

Vyskupas atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje daroma daug, kad „žmogus slėptų nuo kitų, kad yra tikintis. LGBT „sugriovė tradicinę piliečių buitį Vakarų Europoje“, konstatavo vyskupas. Jo nuomone, „lygybės maršai“ yra socialinė inžinerija ir „turi antikrikščionišką charakterį“. Šiais maršais norima įrodyti lenkams, kad tai kažkas normalaus. Jie paneigia švenčiausias vertybes, tyčiojasi iš Eucharistijos, Dievo Motinos Lenkijos karalienės atvaizdo.

Vyskupas Jędraszewski pažymėjo: „Jie sako: žiūrėkite, mes darome, ką norime, ir žaibas iš dangaus netrenks, su jais nieko nenutinka, jie gyvena toliau. Dievo nėra. Analogiškai galvojo ir sovietiniai bolševikai ir vokiški nacistai, kurie žudė dvasininkus Bažnyčiose arba siuntė juos į lagerius ir koncentracijos stovyklas“.

„Šiandieninis mūsų „non possumus“ yra tai, kad mes turime pasakyti ryžtingą „ne“ ideologijoms, kaip LDBT, griaunančioms žmogų ir Tautą“.




2019-10-13

„Sputnik“ skleidžia melą apie Lietuvos perkamas norvegiškas priešlėktuvines raketas


Ar teisybė, ką rašo „Sputnik” apie Norvegijoje KAM perkamas priešlėktuvines raketas, kad tai „sendaikčiai“? To aš paklausiau raketų ginkluotės specialisto, verslininko Edvardo Ambrulevičiaus, su kuriuo šiandien buvau susitikęs Vilniaus centre.

Mano draugas Ambrulevičius yra baigęs Maskvos Baumano universitetą, jo diplominio darbo tema – balistinės raketos. Studijų metais jis vadovavo S-400 priešlėktuvinių raketų divizionui, buvo KAM ginklų fondo konsultantu, lankėsi daugelyje NATO šalių karinių gamyklų, tarp jų ir RALFOS gamykloje, kur gaminamos Lietuvai skirtos NASAMS raketos.





Spalio 12 dieną „Sputnik“ paskelbė straipsnį „Karinių sendaiktininkų auka: kam Lietuvai Norvegijos oro gynybos sistemos“. Šio melagingo, kaip man paaiškėjo iš Ambrulevičiaus komentaro, straipsnio turinio neperrašinėsiu ir necituosiu, kiekvienas jį gali pats pasiskaityti.

Tik nurodysiu, kad kalbama apie NASAMS vidutinio nuotolio norvegiškas raketas, kurias perka mūsų kariuomenė.

Edvardas Ambrulevičius šiandien man pasakė: 
„RALFOS, kur gaminamos NASAMS raketos, yra požeminė gamykla. Lygis labai aukštas, šiuolaikiniai mikroschemų testavimo prietaisai, atliekantys patikrinimą per kelias sekundes. Kartu su manim buvo grupė Lietuvos kariuomenės aukšto rango karininkų. Labai patiko objekto sekimo programa, parengta visai kitokiais principais, negu rusiškos, kai aš tarnavau rusų armijoje, pavyzdžiui S-400, kur galingas radaras, galinga sistema. Ji turi savo trūkumų, siunčiamas signalas stiprus ir pagal jį galima atsekti buvimo vietą. O Norvegiška sistema sukurta iš lokalių išmėtytų modulių, iš įvairių vietų gaunama informacija ir esi mažiau pažeidžiamas. Yra gerų sprendimų, kurie pigūs, bet efektingi. Esi nepriklausomas nuo rusų, amerikiečių, žydų ar lenkų. Rusų vertinimas yra gryna komercija.“
Po kurio laiko vėl grįžome prie pokalbio apie raketas ir mano draugas Edvardas pasakė:

„O rusų sistemos S-400, ar ne „sendaiktis“, juk tai 8 dešimtmetis. Jos nuolatos tobulinamos. Nuo S-75 tai praktiškai ta pati sistema, tik nuolatos tobulinama ir nepalyginamai galingesnė. NASAMS pilnai atitinka Lietuvos poreikius“.


https://sputniknews.lt/columnists/20191012/10436477/karini-sendaiktininku-auka-kam-lithuania-norway-oro-gynybos-sistemos.html

Šis straipsnis, kaip ir visi kiti mano straipsniai, yra skelbiamas portale "Mano Lietuva": https://manolietuva.com/?p=395


2019-10-12

Estija nepriims nei vieno pabėgėlio


Kol konservatorių partija EKRE įeina į valdančiąją koaliciją, Estija nepriiminės imigrantų. Apie tai spalio 8 dieną Liuksemburge pareiškė Estijos vidaus reikalųministras Mart Helme. Čia ES valstybės narės sprendė atbėgėlių į Italiją ir Graikiją paskirstymo klausimus. Apie tai pranešė Estijos portalas ERR.

Rugsėjo 23 dieną Prancūzijos,Vokietijos, Italijos ir Maltos vidaus reikalų ministrai susitarė dėl Afrikos nelegalų paskirstymo. Buvo numatyta kitoms ES valstybėms spalio 8 dieną Liuksemburge primesti susitarimą ne kaip sugrąžinti veltėdžius-nelegalus namo, o kaip šį „turtą“, rasių maišymui skirtus reproduktorius, paskirstyti per prievartą visoms ES valstybėms. Pagal šį nusikalstamą susitarimą buvo numatyta dalintis ir ekonominiais migrantais, kurių, kaip rašoma die Welt, yra apie 80 procentų. Vokietija planavo pasiimti iš Italijos 25 procentus „juodojo aukso“. Kažkokį tai skaičių šių ekonominių migrantų jau yra priėmusi Lietuva. Lietuvos priešas Linas Linkevičius nenurodė konkretaus į Lietuvą atvežtų veltėdžių skaičiaus.


Pagal planuotą Liuksemburge pasirašyti susitarimą, prie šios sutarties prisijungusios šalys patikrina kiekvieną prieglobsčio prašymo pagrįstumą keturių savaičių bėgyje po nelegalo atvykimo į Europą, o po to arba suteikia prieglobstį, arba išsiunčia imigrantą į kilmės šalį.

Helme interviu ERR papasakojo, kad susitikime Liuksemburge dauguma Europos šalių atsisakė priimti migrantus ir greičiau pasirengę teikti jiems techninę pagalbą.

„Savo pranešime aš pasakiau, kad mes suprantam tas šalis, bet mūsų galimybės priimti (prieglobsčio prašytojus) visai nesvarstomos. Aš neprisijungsiu prie šios iniciatyvos nei formaliai, nei neformaliai, bet mes pasirengę reikšti solidarumą techninės ir skubios paramos pavidalu.“ - pasakė ministras.

Jo žodžiais, Estija pati dabar susidūria su dideliu migrantų antplūdžiu iš buvusių TSRS respublikų.

„Jeigu pažiūrėti, tai atvykstančių prieglobsčio prašytojų daugiausiai pas mus ne iš Artimųjų Rytų, o iš Ukrainos. Antroje vietoje Gruzija, po jos Moldavija ir tik paskui Afganistanas ir panašios šalys“, - pažymėjo Helme, kuris nemato Estijai galimybės priimti bent vieną pabėgėlį iš Afrikos ar Artimųjų Rytų.

„Visa tai labai brangu: administracinės procedūros, užtikrinimas jiems numatytų pagal tarptautines sutartis pašalpų, prižiūrinčių asmenų, mokyklų vaikams ir t.t.“ - paaiškino jis.

Helme žodžiais, Estija turi pakankamai problemų su imigrantais iš Ukrainos, o Pietų Europos šalys neatsižvelgia į šią problemą.

„Mes turime sunkumų su šiuo migraciniu spaudimu, ir mes nematome ypatingo mūsų problemų supratimo. Ukrainiečiai greičiau integruojasi į rusakalbių bendruomenę, ir mums tai kultūrinė ir demografinė problema. Net jei kažkas kalba, kad tai ne problema, tai iš tiesų tai labai rimta problema. O jeigu mes imsime atidarinėti dar antrą ir trečią frontą, priiminėti iš Lotynų Amerikos, Venesuelos, Artimųjų Rytų ir dar iš Vakarų Afrikos šalių, esančių į pietus nuo Sacharos, tai mums nepakaks jėgų,“- pasakė vidaus reikalų ministras.

Jo žodžiais, Estijos poziciją reikia skelbti labai aiškiai. „Kad neįsileisti žmonių, kurių mes nepajėgiame ir nenorime priimti, mes privalome užimti tokią poziciją, apie kurią mes senai pareiškėme savo nuomonę. Kol mes, t. y. EKRE, esame vyriausybėje, Estija nepriims migrantų“, - pasakė Estijos konservatorių lyderis.



Vokietijoje pabėgėliai nuo 2015 metų įvykdė milijoną nusikaltimų ir 2467 teroro aktų. Merkel rūpinasi tik žydų saugumu


Keturiolikos metų Angelos Merkel valdymo rezultatas – Vokietijos destabilizavimas“, - rašo Štefanas Šubertas (Stefen Schubert), buvęs daugiametis aukštas Vokietijos policijos pareigūnas savo naujoje knygoje „Die Destabilisierung Deutschlands – nun ist sie halt da! (Vokietijos destabilizacija – štai ji!), išgarsėjęs 2016 metais pasirodžius jo bendrai knygai su Uddo Ulfkotte „Grenzenlos kriminell“ (Nusikalstamumas be sienų).

Šubert praėjusią savaitę vadina „teroro savaite“. Jos metu Paryžiuje islamistas papjovė keturis kolegas policininkus, o Hesen-Limburge siras įvykdė teroro aktą su užgrobtu sunkvežimiu, kur sužeidė 8 žmones. Berlyno centre siras Mochamedas M., įveikė policijos kordonus, buvo ginkluotas 20 cm ilgio peiliu, puolė sinagogą šaukdamas „Alach akbar“, ir „Fack Israel!“ Apsaugai pavyko jį nukenksminti. Halės mieste, Saksonijoje, ginkluotas neonacis užpuola sinagogą, o nepavykus į ją įsiveržti, užpuolė turko užkandinę, nužudė du žmones.

„Bet kokios formos prievarta ir ekstremizmas turi būti atmesti, tačiau šie veiksmai neatsirado tuščioje vietoje, o yra produktas įtampos Vokietijos ir Vakarų Europoje visuomenėje, “ - rašo Šubert.

Autoriaus nuomone, Vokietijos destabilizavimas vyksta todėl, kad 2015 metais Angela Merkel atidarė Vokietijos sienas. Ekstremistų prievartą palaiko Vokietijos vyriausybė, kuri ignoruoja Vokietijos daugumos piliečių valią.


Agentūros Civey 2018 metais padaryta apklausa parodė, kad ¾ vokiečių sutinka su šia nuomone, kad „islamas nepriklauso Vokietijai“. O pagal Bertelsmano fondo atliktas apklausas 2019 metų rugsėjo mėnesį, apie 52% gyventojų skaitė, kad imigrantų per daug.

Šuberto nuomone, Vokietijos partijos prarado savo politinę orientaciją, o KDS/KSS partijų rinkėjai „gauna žaliųjų ir kairiųjų politiką migracijos klausimais“.

Auga socialinė įtampa

Perspėjimai dėl augančios įtampos buvo ignoruoti, valdžiai neparankios knygos buvo ignoruojamos MIP, knygų prekybos įmonių. Vietoj sienų ir kelių apsaugos, Vokietijos valdžia, eksperto nuomone, prarado saugumo kontrolę. Toks chaosas šalyje buvo tik 1949 metais.

Simptomu Berlino elitos neįgalumo yra Merkel pasakymas „jeigu aš kalta dėl pabėgėlių antplūdžio, tai jie jau čia“. Šiais žodžiais Angela Merkel atsakė į partiečių kritiką dėl jos atidarytų sienų ir milijonų nelegalų įleidimo į šalį.

Nuo 2015 metų pabėgėliai, daugiausiai iš musulmoniškų šalių, įvykdė virš milijono nusikaltimų Vokietijoje. O generalinis prokuroras paskelbė, kad islamistai šalyje per tą laiką įvykdė 2467 teroro aktus. Skaičiai neginčijami, nes autorius remiasi Federalinio tyrimų biuro statistika ir generaliniu prokuroru.

Dvigubi Vokietijos valdžios standartai

Vokietijos valdžios reakcija į teroro aktus priklauso nuo to, kokios tautybės ir religijos buvo nusikaltėlis, ir prieš kokios tautybės asmeninis buvo nukreiptas teroras.

Didžiausias Vokietijos istorijoje teroro aktas įvyko Berlyno kalėdiniame turguje 2016 metų gruodžio 19 dieną, kurio metu dvylika žmonių žuvo, o 70 buvo sužeista. Teroristas buvo „pabėgėlis“ ir musulmonas Anis Amri, o aukos vokiečiai-krikščionys. Angela Merkel neatvyko į aukų paminėjimą. Aukas ji paminėjo tik prabėgus metams.

Dar tą pačią dieną, kai Halėje ekstremistas vokietis bandė įsiveržti į sinagogą, prie jos nužudė du žmones, Merkel dalyvavo tam įvykiui skirtame renginyje naujoje Berlyno sinagogoje (žiūr. nuotrauką). Po to ji nuvyko ir į Halės sinagogą. Užuojautą žydams, kurių nei vienas nenukentėjo, reiškė visi Vokietijos politikai, visos partijos.

Yra ir dar vienas dvigubų standartų pavyzdys. Tai 14 metės žydų tautybės mergaitė Siuzanos Feldman nužudymo istorija. Žudiką gaudė žaibiškai operatyviai nuskraidintas specialiųjų tarnybų dalinys Irako Kurdistane.

Vokiečių tautybės mergaičių, nužudytų „pabėgėlių“, nužudymo bylos tęsėsi mėnesių mėnesius, o spauda meluodavo piliečiams apie žmogžudysčių aplinkybes.

Ar tai neparodo, kad žydai yra šiandieniniai Vokietijos šeimininkai, o Vokietijos valdžia tarnauja jiems, bet ne vokiečių tautai?

Dvigubų standartų taikymas, Šuberto nuomone, „dar labiau gilina prarają tarp piliečių ir politikų“.






Išgalvota CO2 problema – ekonominė ir ekologinė diversija prieš Lietuvą



Nobelio komitetui pakako proto, kad globalistų po pasaulį vežiojamai psichiškai ligotai merginai Gretai Thunberd, perrengtai į vaiką, neskirti Nobelio taikos premijos. Labiausiai tos merginos gaila, kad niekas jai, metus sėdėjusiai ne mokykloje, o prie Švedijos parlamento, neįdėjo į rankas vaikiškos knygelės apie dinozaurus, gyvenusius prieš milijonus metų, mezozojaus eroje, kur parašyta, kad tais laikais vandens lygis pasaulio vandenynuose buvo keliais šimtais metrų aukštesnis negu dabar, kad tokiu atveju jos gimtoji Švedija, beveik visa Europa, būtų gyliai po vandeniu, kad klimatas žemėje keitėsi daugybę kartų, kad apledėjimai žemėje keitė atšilimus.

Gerieji dėdės sorošai neatnešė tai neprotingai mergaitei ir vaikiškos knygelės, kurioje pasakojama, kaip vyksta fotosintezė, kad žaliesiems augalams, turintiems chlorofilą, CO2 yra būtinas, kad vykdyti fotosintezę, knygelės, kurioje parašyta, kas įvyktų mūsų planetoje, jeigu CO2 koncentracija staiga imtų mažėti.

Kad šių elementarių tiesų nesupranta neišsilavinusi ir protiškai atsilikusi Švedų mergina, tai nestebina, bet kad buka verslių šarlatanų sorošų propaganda apie klimato šilimą gali aptemdyti šimtų milijonų mokyklas lankiusių žmonių protus, to jau per daug.



CO2 įtaka klimatui – kvailystė, o požeminė CO2 saugykla Lietuvoje – dar didesnė kvailystė.

1 kvailystė – CO2 poveikis klimatui. CO2 - ne problema, tai globalistų afera, jų sugalvotas būdas mus visus melžti.

Žemiau pateikiu video „Visa tiesa apie globalų atšilimą – TOP 10 apie globalią aferą su klimatu.“ ir lietuvišką šio video tekstą:


Tai anglies dvideginis. Tai jis iššaukia globalų atšilimą, o reiškia kiekvienas iš mūsų – nusikaltėlis, naikinantis planetą.

Ledynai tirpsta, temperatūra kyla... Bet... Stop. CO2 bespalvės dujos, ką jos bendro turi su išmetimais į atmosferą? O kokią įtaką jos gali turėti, jei sudaro 15 šimtųjų procento nuo visų šiltnamio dujų? Kodėl mums primeta kovą su CO2, vietoj kovos su dulkėmis, arba, pavyzdžiui, su plastiku ir šiukšlėmis, kurių planetoje jau ištisas kontinentas – taip vadinama didžiojo vandenyno šiukšlių dėmė?

Kam tai naudinga? Pasiaiškinkim. Pradėkim nuo citatos JAV mokslų akademijos prezidento Frederiko Zeico, ir šitą pareiškimą pasirašė 15 tūkstančių jo kolegų mokslininkų.
„Nėra jokių įtikinamų mokslinių įrodymų, kad antropogeninis išmetimas CO2, metano ar kitų šiltnamio dujų, sukelia ar gali ateityje sukelti katastrofišką Žemės atmosferos šilimą ir klimato pasikeitimą“.

O štai citata iš JTO tarpvyriausybinės ekspertų grupės ataskaitos už 2013 metus:
„Žmogaus poveikis buvo pagrindine atšilimo priežastimi nuo XX-to amžiaus vidurio“.

Kas iš jų teisus? Pradėkime iš eilės. Klimatas tikrai keičiasi. Nuo amžiaus pradžios vidutinė temperatūra pakilo 0,74 laipsnio. Bet klimatas keitėsi visos žemės istorijos bėgyje. Buvo viduramžių klimato optimumas, kurio metu tris šimtai metų Norvegijos poliarinėse platumose buvo galima auginti grūdines kultūras, o Škotijoje auginti vynuoges, šiandien ledais sukaustyta Grenlandija buvo klestinti apgyvendinta Norvegijos kolonija. Buvo ir taip vadinamas „mažasis ledynmetis“. 1438 metais į Paryžiaus gatves iš Bolonės miško atėjo gelbėdamiesi nuo šalčio vilkai, o Rusijoje 1600-siais europinėje šalies dalyje sniego danga susiformuodavo jau rugsėjo mėnesį. Klimato kitimas buvo, yra ir bus, rimti mokslininkai-klimatologai to neneigia. Bet jie neigia globalaus atšilimo mitą.

Štai Rusijos MA Geografijos instituto direktoriaus, akademiko Vladimiro Kotliakovo citata:
„Iš tiesų Kioto protokolas ir visa globalaus atšilimo problema moksliškai nepagrįsta. Įrodymų to, kad atšilimas tęsis, nėra jokių. Šiame reikale primaišyta per daug politikos ir milžiniški pinigai. Pačių šiltnamio dujų įtaka į klimatą yra minimalus“.

Šiame grafike parodyti tyrimai ledo kerno iš Grenlandijos. Per pastaruosius 15 tūkstančių metų planeta ramiai pergyveno momentinį temperatūros augimą 10 laipsnių, 11 laipsnių, atšalimus 8-10 laipsnių. Plius 2-3 laipsniai – tai norma Žemei. O adeptai globalaus atšilimo kiekvienais metais išplauna po 150 milijardų dolerių kovai su 1,5 laipsnio, vietoj to, kad spręsti iš tiesų svarbias ekologines problemas.

Planeta ypač subalansuota sistema, žmonija praktiškai neveikia į šiuos procesus. Štai ryškus pavyzdys. Nesenai įvykęs sprogimas vulkano Islandijoje, kuris savaitei sustabdė visus lėktuvų skrydžius, išmetė СО2 daugiau, negu visa žmonija per 10 metų. Dar daugiau, viskas apversta aukštyn kojom. Ne temperatūra auga dėl didėjimo СО2 atmosferoje, o CO2 didėja todėl, kad tapo šilčiau. Tai mokslinis faktas, įrodytas tiriant ledo kernus iš Antarktidos, gautus specialistų iš Sankt Peterburgo kalnų instituto. Gręžiant ledą stotyje „Vostok“ Antarktidoje buvo vykdomi matavimai CO2 koncentracijos oro burbuliukuose, kurie buvo rasti ledo masėje. Matavimai parodė, kad iš pradžių keitėsi temperatūra, ir tik jai iš paskos, po 500–600 metų – koncentracija СО2. Kodėl būtent 500–600 metų? Per šį laiką pilnai susimaišo viršutinis Pasaulio vandenyno sluoksnis, kuriame CO2 90 kartų daugiau, negu atmosferoje.

Tarp kitko, apie vandenyną. Visos klimato šilimo teorijos pamatas tai, kas pasaulio vandenynas šyla, ir tai baisiausia, juk tai provokuoja ledynų tirpimą. Tačiau faktai tai neigia. Yra globali sistema Argo. Ją sudaro 3341 plūdurai 100 metrų gylyje, jie tiesiogiai sujungti su specialiais palydovais. Ši sistema gana tolygiai padengia visus Žemės okeanus. Sensoriai visur rodo temperatūros kritimą. Bet jeigu okeanas – tai gigantiškas akumuliatorius ir pokyčiai ten vyksta šimtus metus, ir jeigu jis net ėmė šalti, apie kokį atšilimą iš viso galima kalbėti? Greičiau laikas ruoštis naujam atšalimui.

CO2 - ne problema, tai globalistų afera, jų sugalvotas būdas daryti pinigus „iš oro“.

2 kvailystė – požeminė CO2 saugykla.



Laidoti po žeme anglies dvideginį, kuris neturi jokios įtakos į klimato šilimą, yra didžiausia beprotybė, kokią tik galima sugalvoti. Tai ekonominė ir ekologinė diversija prieš Lietuvą.

Atviras kreipimasis dėl planų Lietuvos žemės gelmėse laidoti anglies dioksidą:


Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad būtų atsisakyta planų žemės gelmėse saugoti gamybos atliekas, anglies dioksidą. Aplinkos ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybos, mokslininkų ir užsienio šalių patirtis rodo, kad CO² ilgalaikis saugojimas žemės gelmėse yra susijęs su rizika geriamam vandeniui, kitoms naudingosioms iškasenoms, aplinkai ir žmonių sveikatai. Manome, kad šis suinteresuotų grupių sugalvotas eksperimentas yra ekonomine, aplinkosaugine bei socialine prasme žalingas valstybei.



Mokslininkai perspėja, kad įgyvendinant geologinį CO² saugojimą galimas staigus uolienų plyšių ir įtrūkių atsiradimas, galimas uolienų vientisumo pažeidžiamumas, kas gali daryti įtaką požeminio geriamo vandens užteršimui. CO² ar sūrymų nutekėjimas iš CO² saugyklos į kitus požeminio vandens sluoksnius gali padidinti požeminio vandens rūgštingumą, pakeisti mineralizaciją, mobilizuoti metalus. Kitos rizikos, kaip metano išstūmimas, saugyklos slėgio kitimas dėl injektuotų CO² dujų slėgio, gali pakeisti požeminio vandens srauto greitį ir kryptį, spūdį. Pažymėtina, kad vakarų Lietuva yra unikali, lyginant su aplinkinėmis teritorijomis, dėl čia randamų nemažų geoterminių energijos išteklių. Tačiau teritorijos perspektyvios geoterminės energetikos vystymui netinkamos CO² saugojimui arba priešingai – įrengus CO² saugyklą nebus galima panaudoti geoterminio vandens.



Lietuva, skirtingai nuo kitų ES šalių, beveik neturi taršios pramonės. Todėl visiškai neaišku, kodėl norime prisiimti kitų šalių, pramonėje naudojančių akmens anglį, įsipareigojimus. Tokios ES šalys, kaip Austrija, Kroatija, Estija, Latvija, Slovėnija ir dalinai Čekija, Suomija, Liuksmeburgas ir kitos valstybės draudžia savo teritorijoje įrengti anglies dioksido saugyklas. Kai dauguma ES šalių ieško naujų metodų kaip sumažinti anglies dioksido išmetimus ir juos panaudoti antrą kartą, Vyriausybė eilinį kartą, neatlikus netgi kaštų naudos analizės, bando įtikinti, kad pirmiau įgyvendinsime, o paskui pamatysime.


Toks trumparegiškas požiūris įsileidžiant užsienio investicijas, naudingas tik investuotojams ir neatsižvelgiant į jų pasekmes perspektyvoje gali turėti neprognozuojamų padarinių šalies ateičiai. Todėl mes pareiškiame, kad didelė dalis Žemaitijos žmonių rinkimuose į Parlamentą ir Vyriausybę rinko patikimus, žaliųjų idėjų vedamus politikus. Reikalaujame, kad būtų laikomasi tų nuostatų, kurios įrašytos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje bei buvo išsakytos rinkimų metu.

Mes reikalaujame Žemaitijos žemėje stabdyti planuojamą CO² saugyklų įrengimą ir tikimės, kad valdžia ir turtai yra ne vienintelės jūsų vertybės, ir kad dar rūpi mūsų vaikų, anūkų, mūsų šalies ateitis. 



2019-10-11

Arvydo Juozaičio „tuoktuvės“ su politiniais mastodontais: 1+0=2?


Rinkimuose į Lietuvos prezidento postą balsavau už Arvydo Juozaičio kandidatūrą. Pasirinkau tą, kuris man atrodė geriausias, kuriuo pasitikėjau nuo Sąjūdžio laikų. Maniau, kad ateityje valia dalies Lietuvos žmonių peraugs į kokį nors judėjimą, politinę partiją, kuriai vadovaus Juozaitis. Logiška. Arba judėjimas į priekį, arba mirtis, kitaip po saule nebūna.

Tik ar judėjimas į priekį gali vykti tuomet, kai prie kojų prikabinamas balastas, grupė politinių mastodontų-lūzerių? Tokiais aš laikau atskalūnus nuo Rolando Pakso partijos („šiku ir tekšnoju“) ir buvusius neoliberalius „socdemus“, per tris dešimtmečius iki ausų korumpuotus ir susidirbusius.

Šią publiką, su kuria sumanė „tuoktis“ A.Juozaitis „pagal išskaičiavimą“, slapčia jau kurį laiką jiems piršosi, aš skaitau nulio vertės, nulinio svorio.



Jei prie vieneto pridėsime 0, tai ir liks vienetas, bet ne du.

Labai gali būti, kad šių „tuoktuvių“ balansas įgaus ir minuso ženklą, nes po tokio Juozaičio akibrokšto, vargu ar kas norės balsuoti už šį politinį darinį.

Aš tikrai už tokią partiją nebalsuosiu, nes tai bus eilinė apgavystė Lietuvos žmonėms: gauja verslininkų prie politikos, kuriems svarbu ne Lietuvos ateitis, ne jos klestėjimas, o asmeninis pralobimas. Nauji Juozaičio draugai tempia paskui save pilnus karučius jų anksčiau pridirbto mėšlo, nuo kurio greitai prasmirs ir Juozaitis.

Esu labai nusivylęs. Netekome dar vieno sąjūdiečio. Aš taip tikėjausi, kad Juozaitis prisikėlė iš politinio nekropolio, sugrįžo į politiką. Gaila, kad jis prisikėlė jau gerokai moraliai suiręs.

Visos mano publikacijos yra skelbiamos portale https://manolietuva.com/


Nausėdos užsienio politika yra žalinga, o Lietuvos karių siuntimas į Siriją yra nusikaltimas!



Slaptoji krašto apsaugos gynybos taryba, apie kurios sušaukimą buvo pranešta spalio 10 dieną, mums pateikė dovaną: Lietuva siunčia karius į Siriją!

JAV išveda savo karius iš Sirijos, nes jų „gyvybėms kilo pavojus“, o Lietuva didelė ir labai narsi, turi geopolitinių interesų Sirijoje, todėl ji savo karius ten įveda.

Neužilgo JAV prezidento rinkimai, už kiekvieną užmuštą amerikoną prezidentui Trampui teks atsiskaityti. Lietuvos karių gyvybės amerikonams nieko nekainuoja, galima lietuvius naikinti kada panorėjus ir kur panorėjus. Atsakomybės jokios.

O kas Lietuvos karius kvietė į suverenią Sirijos valstybę? Gal JTO suteikė tokį mandatą? O gal pagvietė Sirijos valdžia? Ne!

O jeigu niekas nepakvietė, net nabejoju, net JAV tokio JTO mandato neturi, tuomet Lietuva žaidžia labai pavojingą žaidimą. Labai pavojingą ir kartu labai kvailą, labai brangiai mums kainuosiantį. Iš Sirijos ims skristi karstai, ims į Lietuvą bėgti virtinės pabėgėlių. Lietuva - ne Vokietija, bet atbėgėliams ji dosni motina, tik lietuviams – pamotė.

Kurdų pamoka


Kurdų pamoka rėkte rėkia, kad JAV – nepatikimas sąjungininkas. Ji kurdus išdavė. Savo sąjungininkus atidavė turkų sudorojimui. JAV pasiteisino kurdų nenoru bendradarbiauti antrojo pasaulinio karo metu. O kaip JAV pokario metu bendradarbiavo su lietuviais? Kvietė priešintis sovietams, eiti į miškus, ir išdavė. Išdavė mus JAV vieną kartą, išduos ir kitą. Ji visuomet išduoda sąjungininkus. Vienintelio neišduoda niekada – Izraelio. Specialią sutartį su juo turi. Be to JAV finansai ir visa ekonomika žydų rankose, ir pats Trampas.

Nedžiugina ir tai, kad Lietuva tapo vokiečių, buvusių kryžiuočių ir okupantų, poligonu. Ar ne tie patys kryžiai išpiešti ant „pancerių“, kaip ant kryžiuočių apsiaustų, kurie vykdė lietuvių genocidą 200 metų, kurie pavergė ir sunaikino mūsų brolius prūsus. Lenkai šių kryžiuočių neįsileidžia, nes tai buvę okupantai, amžini lenkų priešai, o mes atkėlėme patys savo pilies vartus amžiniems Lietuvos priešams. Beprotiška ši Lietuvos politika, nešanti ne saugumą šaliai, o naujus pavojus. Dar JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton Lietuvą pavadino buferine zona. Ar mes to siekėme 30 metų? Kalbėjome, kad būsime tiltu tarp Vakarų ir Rusijos, o tapome pasieniu, buferine zona, Vokietijos kariniu poligonu, o dabar susiruošėme į naują kryžiaus žygį į Siriją!

Gal tai ir yra Gitano Nausėdos „gerovės valstybė“ vizija?

Prieš kelias dienas buvo pranešta, kad Lietuvoje vėl 3 milijonai gyventojų!

Nepaneigsi, į Vilnių privežta daug negrų, arabų, įvairaus atspalvio ir anatominės sandaros žmonių, bet kad jų čia jau milijonas, tai tikrai prasilenkia su realybe. Meluojant irgi reikia jausti saiką, kaip ir pasakojant pasakas apie „gerovės valstybę“, kai iš Lietuvos daromas pragaras lietuvių Tautai.

Spalio 8 dieną buvo paminėtas generolo Jono Noreikos 109 gimtadienis. Buvo išrikiuotas būrys mūsų karių. Jauni gražūs, daug merginų. Tai juos, svetimus vaikus, Gitanas Nausėda susiruošė siųsti mirti į Siriją!? Generolas Vėtra žuvo už Tėvynę, Tėvynėje. Už ką kariaus mūsų jaunimas Sirijoje, už kieno interesus? Už kieno Tėvynę?




2019-10-10

Majoro, kunigo Alfonso Bulotos istoriškas žvilgsnis ir pamąstymai apie Lietuvą ir jos žmones




Draugystę kaimynams reikia nešti ne tankais, bet gerais darbais...

Kai žlugo TSRS ir LTSR, atrodė, kad viskas eis toliau laisvės ir demokratijos keliu. Sovietinius karius išlydėjome be šūvio – su gėlėmis. Savanorių entuziastų tarnauti Lietuvos kariuomenėje buvo tiek daug, kad pasirinkti buvo iš ko. Pasiaukoję jaunuoliai civilinius drabužius keitė į karinę uniformą. To meto politikai daug jaunuolių atstūmė nuo pareigos tarnauti Tėvynei. Dalis apviltų jaunuolių ir jaunų šeimų dėl apgaulingų bankų griūčių, su paskolomis bankams, nedarbas, teisingumo neradimas teismuose, apvilti, neįvertinti - emigravo.

Tuomet dar nenutrūkę glaudūs daugelio metų sielovadiniai pogrindžio ryšiai kun. Alfonsą Bulotą jungė su Kaliningrado, Baltarusijos, Ukrainos (Užkarpatės) tikinčiaisiais.
„Girdėjau ir mačiau jų pastangas, siekiant laisvės. Girdėjau ir mačiau mane areštavusius, jutau jų neapykantą tikintiesiems. Mane, kaip kunigą, keliai vedė apaštalauti ten, kur tarybinio režimo buvo sunaikintos bažnyčios ir cerkvės, kur tikintieji meldėsi tik namuose, kur kunigai negalėjo viešai dėvėti liturginių rūbų. Tos sielovadinės kelionės man leisdavo atitrūkti ir nuo Lietuvoje vykstančio dvasininkų persekiojimo, sekimo, žlugdymo. Tai prasidėjo nuo Kunigų seminarijoje studijų laikų. Kas netarnavo su savo kunigišku pašaukimu kagėbistiniam komunistiniam režimui ir jų pataikūnams, tas buvo smerkiamas, persekiojamas. Netgi Lietuvos nepriklausomybės metais neatsakant prezidentūrai į svarbius aukščiausio bažnyčios vadovo Jo eminencijos Lietuvos kardinolo V. Sladkevičiaus raštus Prezidentui V. Adamkui, ką ir šiandieną paliudija kegebistinių liekanų atviras žiniasklaidoje tyčiojimasis iš kardinolo - prisimena kunigas A. Bulotas.
Su komunizmo Lietuvoje žlugimu ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimu, prasidėjo pokyčiai ir kitose sąjunginėse respublikose, bet ne riaušėmis, o religijos laisve. Baltarusijoje pirmasis laisvės reiškinys - religijos laisvė. Iki tol milijoninis Minsko miestas neturėjo katalikų bažnyčios. Tada pogrindžio sąlygomis vienas lietuvis kunigas vieno daugiabučio namo bute, kurio savininkė buvusi partizanė, įrengė koplyčią. Senoji katedra buvo paversta kino ir kultūros namais. Laisvė Baltarusijoje prasidėjo malda ir Dievo grąžinimo į visuomenę. Grąžinus katedrą, tikintieji kunigą A.Bulotą pakvietė į šventovės atšventinimo pamaldas. Jis buvo vienintelis, likęs gyvas kunigas, patarnavęs Minsko tikintiesiems. Vėliau buvo prisiminta ir organizuota nužudytųjų už laisvę Baltarusijoje (Červenėje) pagerbimas. Lietuvos delegacija su vietiniais Baltarusijos gyventojais pagerbė sušaudytųjų atminimą.
Kunigas Alfonsas Bulotas už žuvusiųjų sielas aukojo Šv. Mišias. Dalyvaujant įvairių tikybų dvasininkams pastatytas ir pašventintas kryžius.
Karaliaučiaus (Kaliningrado sritis) tikintieji su pavydu žvelgė per Nemuną į Laisvą Lietuvą. Jie matė ir girdėjo prie Aukščiausios Tarybos pastato barikadų žmonių maldas Sausio 13-ąją, per televiziją matė lietuvį P. Ciziką, nešantį kryžių aplink Kremlių. Jie troško laisvės, bet ne ginklu, o malda ir Sausio 13-osios stebuklu. Karaliaučiaus tikintieji suorganizavo maldos akciją prie apgriautos, Martyno Mažvydo laikus menančios, katedros durų.
Disidentas P Cizikas pakvietė kunigą A. Bulotą aukoti Šv. Mišias. Laiku atvykęs kunigas nustebo - katedra milicijos aptverta STOP juosta ir pranešimas: „Katedra užminuota!“
Susirinkusieji laukė, kol baigsis „išminavimo“ darbai, kurie buvo vilkinami ilgai, laukiant kol išsiskirstys žmonės. Tos milicininkų paskelbtos „minos“ – argi ne apgaulė, trukdymas tikintiesiems trokštamos laisvės siekti taikiu, be riaušių, be brolžudystės, maldų keliu? Žmonės, nesulaukę katedros „išminuojant“, ant šaligatvio priešais šventovę pastatė altorių ir kunigas A. Bulotas šiame Lietuvai brangiame krašte , kur gerbiami Kristijonas Donelaitis ir Martynas Mažvydas, aukojo Šv. Mišias už kaliningradiečių asmenis ir tikėjimo laisvę. Varganų šių dienų, pasak K.Donelaičio, būrų į Šv. Mišias susirinko tiek daug, kad užėmė didelę važiuojamo kelio dalį. Pėstieji negalėjo praeiti pro šalį, nepasidomėję ir neprisijungę prie besimeldžiančių. Šv. Mišias aukojo tradicine lotynų kalba, Dievo žodis – lietuvių ir rusų kalbomis. Pamaldoms niekas netrukdė. Po to įvykio Kaliningrade buvo leista veikti Romos katalikų bažnyčios parapijai.
Kai Rusiją valdė Borisas Jelcinas, Kaliningrado gyventojų tarpe sklandė kalbos, kad laisva Lietuva, tikriausiai, pareikalaus Mažąją Lietuvą – Karaliaučių prijungti prie Lietuvos respublikos, nes buvo palankus metas. Nežinomi Lietuvos politikų ketinimai.
„Stebėjau, kaip buvo grobstoma Lietuva, kaip vežamas metalo laužas – paskutinis dar likęs plaktukas ar lygintuvas - į Lenkiją, nekalbant apie gamyklas. Dabar iš Lenkijos vežamės pigesnes prekes, maisto produktus. Iš tų pačių Kaliningrado gyventojų sužinojau, kad Lietuva nenori prisiimti „elgetų“, nes neišlaikys minios alkanų rusų. Ar tai tikrovė, ar ne, tik politikai gali atsakyti, bet , kad tada buvo palankus metas deryboms, tai faktas! Panašiai buvo kalbama apie galimybę sugrąžinti Lietuvai Lenkijos valdose esantį Suvalkų kraštą, bet tai tik kalbų ir norų lygyje. Kodėl kalbos ir norai neišsipildė, tegul atsakys išmanantys.
Manau, šiandien nereikėtų Lietuvos pensininkų, sveikatos priežiūros ir švietimo sąskaita telkti dėl kaimynų nesutarimo, savo ir tuo labiau, svetimą kariuomenę, neįvertinant pačios Lietuvos jaunimo, politikų vadinamo žeminančiu emigrantų vardu. Pasaulio istorijoje nėra pastebėta, kad iš mūšio lauko būtų pabėgęs Lietuvos karys ką šiandieną dažnai mini ir kitų valstybių kariuomenių vadai apie gerus Lietuvos karius.
Klausiu, kodėl laisvos demokratiškos Europos valstybės lipa ant skaudaus istorinio „grėblio“ – smurto? Prof. V. Landsbergio, pasisakymas Europos forume, nusistebėjo, kad Europa eina karų ir aneksijų keliu. Kai kryžiuočiai neva nešė tikėjimą su ginklu į Europą, Žalgirio mūšis sustabdė religijos priedangoje vykstančią smurto invaziją. Dabar viskas vyksta kitaip : Europoje krikščionys yra slopinami, o ją užtvindančios emigracinės bangos atneša smurtingą religiją. Pačios Rusijos ekspertai Forume skelbė, kad karinės agresijos jau praranda prasmę sprendžiant taikos problemas. Europos Sąjungos konstitucijoje išvengta žodžio „Dievas“ ir „krikščionybė“, todėl keičiasi ir bendras supratimas bei tvarka. Remiantis Šv. Raštu - norintis būti viršininku, pirma turi būti visų tarnu. Tik suteikiant laisvę ir puoselėjant krikščioniškąją religiją, atsiranda prielaidos tikrajai laisvei. Kilnus ir išdidus žmogus visada pirmas ieškos taikdariškų kelių.
Kitas pavyzdys – buvusi Jugoslavija. Matome dirbtinio karo sukiršintų tautų skaudžius likimus. Lietuvos taikdarių kariniam konvojui, prasilenkiant Bosnijos užminuotuose keliuose, teko sustoti prie vienos sodybos ir laukti, kol bus galima pravažiuoti. Tos sodybos gyventojas musulmonas, pamatęs mano karinėje uniformoje maskuojančios spalvos juodą kryželį, pamojo man. Atsargiai ėjau artyn, pasiruošęs bet kokiems musulmono netikėtumams. Jis ištiesė ranką ir, rodydamas į kryželį, pasakė: „Su šiuo ženklu jūs eikite į pasaulį, o ne su automatais. Tai suprato musulmonas, politikų neišauklėtas savižudžiu,“ Manomai šis straipsnis aktualus šiandieną, kai Lietuvos Valstybės gynimo taryba, slapta tarėsi apie karines grėsmes, kurios sudėtyje jau eilę metų nesimato Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono, kur dvasininkas visada yra akys ir ausys savo aplinkos žmonių tarnystėje. Jis niekada neišduos žmogaus patikėtos paslapties, bet mokės perteikti piliečių nuotaikas ne žurnalistinėmis politizuotomis klišėmis, bet realius piliečių, tuo labiau kaip kapelionas, karių ir karininkų lūkesčius. Matau, kad per daugelį nepriklausomybės metų, kapelionų institucija atlieka tik statistų vaidmenį, bet neišklausoma tikinčios bendruomenės atstovo – bendruomenės kuri su visai kitokiomis vertybėmis gynė ir gina visais amžiais okupacijų paliestą Lietuvą, visai be piniginių išlaidų tankams, ir ginklas buvo tik kraštutinė priemonė. Toks jau „pamirštas“ pavyzdys Lietuvos sausio 13. Tokį nepasitikėjimą šių dienų Lietuvos katalikų bažnyčia (Tik per televiziją parodyti Šventas Mišias: Kalėdų, Velykų, Žolinės ar Kryžių kalno ar skiriant dalį pinigų) skaitau nerimtu, matydamas kaip Valstybės gynimo taryba laukia ką paskys NATO. O ką pasakys Vyriausiasis kariuomenės kapelionas – tyla? Buvęs Europos NATO vadavietės vadas Veslis Klarkas, (Wesley Clark) pradėdamas savo darbą ir matydamas kaip prie jo kabineto laukia karininkai ir jų eilėje kapelionas, vadas visada pirmiausia pasikviesdavo ir išklausydavo kariuomenės kapelioną. Iš generolo Veslio Klarko konferencijos kapelionams.

Iš majoro, kunigo Alfonso Bulotos užrašų 1991 m.
Antanina Aleknavičienė.


KAUNO FORUMO PAREIŠKIMAS DĖL ĮSTATYMO PAŽEIDIMŲ LRT VEIKLOJE


Kauno Forumo
PAREIŠKIMAS

dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje
2019 m. spalio 9 d.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Inspektorei Gražinai Ramanauskaitei

Su nerimu konstatuojame, kad toliau tęsiasi globalistinių, multikultūrinių pažiūrų propagandos ir istorinės atminties trynimo kampanija, kuria, prisidengiant nuomonių įvairove, akivaizdžiai siekiama paniekinti ir pakeisti visuomenės daugumos pripažįstamas pažiūras, dorovines nuostatas ir vertybes.

Didėjančio susipriešinimo, kuriuo naudojasi valstybei priešiškos jėgos, kontekste ypatingai apgailėtina, kad jau prieita ir iki įstatymų pažeidimų visuomeninio transliuotojo veikloje.

Šių metų spalio 7 d. 13:00 val. per LRT televiziją buvo parodyta laida “Spalvos.Gėjai tėčiai”. Transliuojant šią laidą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.

Pagal šio įstatymo 4 str.p.2.16 neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daro tokia vieša informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata. Pagal šio įstatymo 2 str. 5 d. skatinimas – kryptinga informacija, kuria nepilnamečiai raginami imtis konkrečių veiksmų, akstinami įgyti arba keisti įpročius, pažiūras, polinkius ar elgseną.

Šia laida akivaizdžiai buvo siekiama propagandinių tikslų – formuoti ir keisti nepilnamečių pažiūras į šeimą, prieštaraujančias nurodytuose Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintai santuokos ir šeimos sampratai.

Pagal Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 7 str. 2 d. tokia informacija turi būti žymima indeksu “S” ir gali būti transliuojama tik nuo 23 iki 6 val. Šis įstatymo reikalavimas taip pat buvo pažeistas.

Kauno forumas reikalauja:

1.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 str. 3 d. 2 p. viešai paskelbti, kad LRT nesilaiko šio įstatymo nuostatų.
2.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 str. 3 d. 1 p. įspėti viešosios informacijos rengėją LRT dėl įstatymo pažeidimų ir pareikalauti laikytis šio įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų nuostatų.

Vadovas
Algimantas Rusteika



Lietuvių didvyrių niekintojai nutyli apie žydų kapitalo vaidmenį nacistinės Vokietijos sukūrime


Užsienio ir Lietuvos žydai, juos aptarnaujantys pigiai parsiduodantys lietuviški pseudoistorikai, apsivogę degeneratai iš Vilniaus savivaldybės, pastaruoju metu labai susidomėjo antrojo pasaulinio karo laikų istorija. Jie labai stengiasi rasti kokį Holokausto šiaudelį tuometinių iškilių lietuvių akyse, tuo pretekstu draskyti gatvių pavadinimus, plėšti nuo sienų atminimo lentas. Tuo pat metu jie niekaip nenori pastebėti žydijos akyje stovinčio šieno vežimo: žydų tautybės pasaulio pinigų šeimininkų, kurie savo finansų pagalba iš Miuncheno aludės efreitoriaus Adolfo Šekelgruberio (šekelių rinkėjo), pagamino Hitlerį, kurie sukūrė fašistinės Vokietijos karo pramonę, finansavo žygį „drang nach Osten“, sukūrė ekonomines prielaidas vykti Holokaustui.



Romanas Polanskis puikiame filme „Pianistas“ atpasakoja autentišką Varšuvoje karo metu gyvenusio pianisto Vladislavo Špilmano istoriją. Vienoje scenoje pianisto šeima kalba apie tai, kad JAV ir Anglijos bankininkai ateis jiems į pagalbą, neleis žydų nužudyti. Ši viltis buvo labai didelė, dezorientavo Varšuvos, kitus Rytų Europos žydus, atėmė ryžtą priešintis, bėgti.

Straipsnyje „Anglų-Amerikiečių verslas su nacistais“ prof. Valentinas Katasonovas rašo, kad šiandien beveik nesiginčijama, kad anglosaksiškas kapitalas finansavo Vokietijos ekonomiką ir padėjo militarizuoti Trečiąjį reichą. Paprastai yra pateikiami 1924-1929 metų skaičiai, kuomet buvo realizuojamas Daueso planas (Dawes Plan) , kurio esmė buvo sumažinti reparacijų naštą Veimaro respublikai ir stiprinti jos ekonomiką amerikiečių-anglų bankininkų kreditais ir investicijomis.

Pagrindinę rolę stabilizuojant Vokietijos ekonomiką trečiąjį dešimtmetį suvaidino JAV (70%) ir Didžiosios Britanijos paskolos. Buvo suteikta 800 milijonų auksinių markių paskola, o po to buvo išduotos 20-30 metų trukmės paskolos makroekonomikos modernizavimui. Bendra suma užsienio investicijų 1924–1929 metais pasiekė 21 milijardus auksinių markių ir du kartus viršijo reparacijų išmokas. Reichsbanko prezidentas Hjalmar Schacht pažymėjo, kad „Vokietija per 5 metus gavo tiek pat užsienio paskolų, kiek jų gavo Amerika per 40 metų iki Pirmojo pasaulinio karo“.

Situacija pasikeičia 1929 metais, prasidėjus pasaulinei finansų krizei. Investicijos ir Kreditai Vokietijai nutrūksta. 1932 metais krizę keičia depresija. 1933 metais į valdžią ateina Hitleris.

Vokietijoje įvyksta „ekonominis stebuklas“.

1933 metais H.Schacht grįžo į Reichsbanko valdovo postą ir išvyko į JAV ir Londoną. Čia jis susitiko su JAV prezidentu ir stambiausiais bankininkais. Gavo 1 milijardo dolerių kreditų. Iš Anglijos jis gavo dar du milijardus kreditų, sustabdymą mokėjimų už ankstesnes skolas. Vašingtonas ir Londonas paramą Vokietijai ima teikti ne taip atvirai, dangsto ją ypatingomis prekybos sąlygomis tarp anglosaksų ir Trečiuoju reichu.


„Pirmiausiai, prekių pirkimai iš JAV ir Anglijos vyko naudojant komercinius kreditus. Tokie kreditai numato atidėjimus mokėjimų už importą (nuo mėnesio iki metų) ir yra įprastinė praktika tarptautinėje prekyboje. Anglų-anerikiečių eksportuotojai, gaudami savo bankų palaikymą, galėjo teikti komercinius kreditus Vokietijos partneriams ir ilgesniems terminams. Ir taip, bankų kreditus pakeitė komerciniai kreditai.

Antra, Trečias reichas paskelbė apie „valiutinę eutarkiją“, kas reiškė apribojimus ir draudimus laisvai naudoti reichsmarkę tarptautiniams atsiskaitymamas. Prekyboje su Vokietija buvo naudojama barterinė schema. Tačiau tai nebuvo klasikinis barteris, numatantis prekybos balansą. Vokietija galėjo turėti prekybos proficitą, kurį dengė partneriai konvertuojama valiuta (funtais sterlingų ir doleriais). Tai yra Trečiąjam reichui buvo suteiktas valiutos šaltinis pirkimams pasaulio rinkoje, siekiant perginkluoti ekonomiką ir pasiruošimui karui.

1934 metų birželį buvo pasirašytas anglų-vokiečių „transfertinis“ susitarimas, kuris, kaip pažymėjo anglų istorikas Neil Forbes, tapo vienu iš „atraminių stulpų britų politikos Trečiojo reicho atžvilgiu. (Neil Forbes. Doing Business With the Nazis. Britain's Economic and Financial Relations With Germany, 1931-1939. London: Frank Cass, 2000, p. 97).“

Savo straipsnyje Katasonovas pateikia ir kitus nacistinės Vokietijos prekybos pikantiškų ypatumų pavyzdžius ir pažymi, kad Vokietijos ekonomika buvo, greičiau „amerikietiškai-vokiška“.

Iki Hitlerio atėjimo į valdžią momento, Amerikos kapitalas kontroliavo visas strategines Vokietijos pramonės šakas – 278 firmas ir koncernus.

Reichsbanko vadovas H.Schacht įvedė draudžiamuosius mokesčius kapitalo išvedimo į užsienį, uždraudė užsieniečiams išvesti iš Vokietijos dividendus, procentus ir kitokias investicines pajamas.

1936 metais virš šimto JAV korporacijų turėjo Vokietijoje įmones arba bendradarbiavo su vietos įmonėmis. Tik pas „Diupont“ Vokietijoje buvo trys sąjungininkai. Pagrindiniai: „IG Farben“, „Standard oil“. Pastaroji į Vokietijos ekonomiką buvo investavusi 120 milijonų dolerių, GM- 35, o Ford – 17,5.

Katasonovo nuomone, šie amerikiečių korporacijų veiksmai atrodo iracionalūs, neatitinka verslo logikos, kurio vienintelis tikslas – maksimalus pelnas. Pinigai buvo investuojami negrįžtamai.

JAV ir Anglijos bankininkai, kurių absoliuti dauguma buvo žydų tautybės, neskubėjo, jie suprato, kad Vokietija turi pradėti karą, laimėti jį, tuomet jiems tektų gigantiškas laimikis, kuris garantuotų procentų išmokėjimą ir užgesintų pagrindinę skolos sumą.

Rytų Europos žydų likimas karo pradžioje, iki lemiamo Hitlerio kariuomenės sutriuškinimo prie Stalingrado ir Kursko, žydų bankininkus mažai tejaudino.


(bus tęsinys)

Šis straipsnis, kaip ir visi kiti, skelbiamas mano portale:https://manolietuva.com/?p=349

2019-10-09

Klausykite gojai, apie tolenciją kalba Chabadas!“ Brifingas ir analizė Nr.19. Eduardas Chodosas (video)




Siūlau pažiūrėti šį video, daug kas paaiškės, kodėl naikinama Lietuvos Didvyrių atmintis, naikinami tautos simboliai, naikinama pati lietuvių tauta, kitos Europos tautos.

Įdomiausias fragmentas, kur kalba fašistinės sektos Chabad Liubavią rabinas:



Merkel migracijos politikos vaisiai: Halės mieste teroristai nušovė du sinagogos lankytojus, į žydų kapines įmetė granatą (pildoma)



Dienraštis Bild 14:59 val. pranešė, kad Pauliaus kvartale Halės mieste mažiausiai du žmonės nužudyti. Keli ginkluoti nusikaltėliai ėmė šaudyti iš įvairių ginklų. Jie buvo su neperšaunamomis liemenėmis ir šautuvais. Į žydų kapines buvo įmesta granata. Yra sužeistų. Nusikaltėliai pabėgo automobiliu. Policija pakvietė gyventojus likti namuose. Teroro aktas siejamas su žydų nuodėmių atleidimo švente Jom-Kipur.





Miestas blokuojamas policijos. Vieną šaulį pavyko sugauti. Liudininkai tvirtino, kad girdėjo šūvius netoli įvykio vietos esančioje kebabinėje.



Krone rašoma, kad vienas nusikaltėlis bėgo su taksi automobiliu. Taksistas buvo sužeistas, kai atsisakė palikti teroristams savo mašiną. Dabar užpuolikas, manoma, eina pėsčias.


Pranešama, kad buvo girdėti šūviai Landsbergo mieste, 15 kilometrų nuo Halės. Yra blokuojamos Vokietijos geležinkelio stotys ir papildomai apsaugotos sinagogos.

https://www.krone.at/2019918



Die Welt 16:45 pranešė, kas žinoma apie teroro aktą Halėje

Nusikaltėliai bandė patekti į sinagogos vidų, kur buvo susirinkę nuo 80 iki 100 lankytojų. Negalėdami patekti į vidų, nusikaltėliai iš automatinio ginklo ėmė šaudyti į duris ir langus. Tuomet jie ėmė šaudyti į praeivius gatvėje. Taip pat jie šaudė į netoli esančią parduotuvę. Vienas nusikaltėlis sėdo į mažalitražinį automobilį ir dingo. Dar vienas buvo sulaikytas. Video, kurį padarė liudininkas, matomas kariškai apsirengęs žmogus su šalmu.

Tarp užmuštų, policijos duomenimis, vyras ir moteris. Vyras nušautas užkandinėje, moteris prie kapinių. Dar yra du sunkiai sužeisti, jie nuvežti į miesto universitetinę ligoninę ir operuoti.

Žydų bendruomenės nariai lieka sinagogoje. Juos saugo specialiojo dalinio kariai.

Apie suimtojo asmenybę nepranešama.










Europa nepakluso Vokietijos diktatui dėl NVO vežamų į Italiją nelegalų dalybų


Die Welt straipsnyje „Zeehoferio misija Liuksemburge žlugo“. Vakar Liuksemburge buvo susirinkę ES valstybių vidaus reikalų ministrai. Jiems Vokietijos iniciatyva turėjo būti primesta „laikina“ nelegalų iš Afrikos paskirstymo sutartis. Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Zeehoferis „nesugebėjo įtikinti kitų vyriausybių“. Liuksemburge nei viena valstybė neprisijungė prie šio susitarimo, kurį buvo sudaryta prieš dvi savaites Maltoje.

Rugsėjo 23 dieną Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Maltos vidaus reikalų ministrai susitarė dėl Afrikos nelegalų paskirstymo. Buvo numatyta kitoms ES valstybėms spalio 8 dieną Liuksemburge primesti susitarimą ne kaip sugrąžinti veltėdžius-nelegalus namo, o kaip šį „turtą“, rasių maišymui skirtus reproduktorius, paskirstyti per prievartą visoms ES valstybėms. Pagal šį nusikalstamą susitarimą buvo numatyta dalintis ir ekonominiais migrantais, kurių, kaip rašoma die Welt, yra apie 80 procentų. Vokietija planavo pasiimti iš Italijos 25 procentus „juodojo aukso“. Kažkokį tai skaičių šių ekonominių migrantų jau yra priėmusi Lietuva. Lietuvos priešas Linas Linkevičius nenurodė konkretaus į Lietuvą atvežtų veltėdžių skaičiaus.


Fiksuoto afrikiečių importo į Lietuvą susitarimo nėra. Tai gera naujiena Lietuvai.

Vokietijos ekonomika stoja, o tai gali atvėsinti migrantų vežėjos Angelos Merkel apetitus

Šiandien Die Welt vedamajame rašoma, kad Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita konstatuoja Vokietijos ekonomikos nuosmūkį. Šiais metais krenta daugumas Vokietijos ekonomikos rodiklių – tarp jų „visuomenės saugumas“.

Dideliu mastu šį nuosmūkį salygoja „pabėgėlių“ nusikalstamumas ir milžiniški šių dykaduonių, tarp kurių mažai dirbančių, išlaikymo kaštai. 2015 ir vėliau atvykę atėjūnai Vokietijai kainuos trilijoną eurų. Šiuos tyrimus atliko ilgametis ekonominių tyrimų IFO instituto prezidentas prof. Hansas-Werneris Sinn.

Nuorodos:




2019-10-08

Vilniečiai siūlo Šimašiaus raudų sieną pastatyti prie savivaldybės



Spalio 8 dieną Jeruzalėje vyksta Raudų sienos išvalymo šventė. Tai Jom-Kipur - atgailos šventė. Vilniaus merui Remigijui Šimašiui yra už ką atgailauti. Jis pažemino lietuvių tautą, įžeidė mūsų orumą. Gal jam verta savo improvizuotą „raudų sieną“ pastatyti prie Vilniaus savivaldybės, kur meras galės kaišioti raštelius su prašymais Dievui, kad jo pasigailėtų už nuodėmes. Čia jis galės atlikti ritualus su košerinėmis vištomis ir jas dovanoti skurstantiems vilniečiams, kuriuos jis nuolatos apvaginėja su savo beprotiško „meno“ projektais.


Nausėda kuria „gerovės valstybę“, todėl veža teroristus, kurie mus traiškys su sunkvežimiais



Vakar apie 17:20 val. Limburgo mieste islamo teroristas iš Sirijos vogtu vilkiku sužeidė septyniolika vokiečių, vieną labai sunkiai. Tai buvo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel svečias Mohammed O. , jos į Vokietiją pakviestas 2015 metais. Manheime logistikos firmai priklausantį sunkiasvorį jis nukreipė į prie kolonėlės laukiančių automobilių eilę.


Šiandien pranešama, kad teroristas yra 32 metų siras iš Offenbacho, atvykęs 2015 metais, o 2016 metais jam buvo riboto prieglobsčio statusas. Jo vairuojamas automobilis užvažiavo ant aštuonių automobilių ir, policijos duomenimis, lengvai sužeidė devynis žmones.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo viešnagės Vokietijoje metu Angelai Merkel pasižadėjo, kad Lietuva bus „solidari“ ir veš nežinomos biografijos atėjūnus į Lietuvą, kad jie čia galėtų vykdyti lietuvių tautos genocidą: traiškyti mus su sunkvežimiais, sprogdinti, pjauti su keramikiniais peiliais, kapoti su kardais.

Mūsų valdžia šitų potencialių teroristų importu užsiima nuolatos, ministro Likevičiaus žodžiais, šiais metais atvežė kelis kartus po „kelis“ afrikiečius. Tie „keli“, matyt, labai daug, nes negrų sostinės gatvėse ženkliai padaugėjo.

Kaimyninės Višegrado šalys pareiškė, kad nesidalins imigrantais iš Italijos ir Graikijos, nebus „solidarios“ su Merkel, nes gerbia savo piliečių pagrindinę teisę – teisę gyventi.

Nuorodos: