2018-11-30

Švedų laikraštis Nyadagbladed perspėja: JTO pabėgėlių paktas dar blogesnis už Globalų migracijos paktą, jie abu bus pasirašomi gruodžio mėnesį!


Nyadagbladed rašoma, kad paraleliai su stipriai kritikuojamu migracijos paktu, JTO taip pat parengė pabėgėlių paktą. Abi šios sutartys turi būti pasirašyta konferencijoje Maroke gruodžio 10-11 dienomis.

Net jei paktas nėra juridiškai įpareigojantis, jis priklauso įsipareigojimams. Tokiu būdu, tai savotiškos rūšies minkšti įstatymai, kurie apriboja valstybių suverenitetą. Kai kurie iš punktų, įtrauktų į pabėgėlių paktą, yra šie:

*Pabėgėlių koncepcija apima žmones, paliestus klimato pokyčiu ir sugriovimu supančios aplinkos (punktas 12).
*Kas keturi metai, pradedant 2019 metais, globalus forumas pabėgėlių klausimais tikrins ir nustatys indeksą to, kaip kiekviena šalis vykdo įsipareigojimus pagal susitarimą (punktai 17 -19).
*Bus sukurtas globalus Akademinis tinklas su universitetais, akademinėmis asociacijomis ir mokslo-tiriamaisiais institutais siekiant sukurti galimybes pabėgėliams švietimo, mokslinių tyrimų ir stipendijų srityje (punktas 43). *Skatinti pozityvų požiūrį į pabėgėlius, perkeltiems iš vienos valstybės į kitą (punktas 90).
*Ne tiktai JTO aktyviai dirba siekiant pakeisti migracijos klausimus, bet ir ES ir kiti dalyvaujantys asmenys. Svarbiu dokumentu yra ES dokumentas, kuris liečia pagalbą perkėlimui pabėgėlių valstybėse-narėse.

Dokumente naudojami tokie terminai, kaip „privaloma priemonė“, teisinis dokumentas ir griežtas poveikis, kas kalba apie privalomą dokumento charakterį ir, kad jo autoriai pripažįsta sunkumus įtikinant visuomenę dėl savo pasiūlymų.

Šiame JTO dokumente taip pat apskaičiuota maksimali absorbcijos galimybė kiekvienai iš ES valstybių. Pavyzdžiui, jų skaičiavimais Vokietijoje gali tilpti dar 274 milijonai pabėgėlių, Švedijoje – 440 milijonų (Lentelė 12).



Globalaus pabėgėlių pakto tekstą galima perskaityti čia:
https://www.unhcr.org/5b3295167

Vokiečių portalas MM news rašo, kad JTO Pasaulio migracijos paktas, numatytas pasirašyti Maroke gruodžio 10 dieną tėra tik Europos tautų genocido uvertiūra. Europos tautų sunaikinimo planai jau senai paruošti. Visa ši Briuselio nusikaltėlių paranoja yra pavadinta "Tyrimu dėl tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimo galimybių".




Pagal šias „galimybes“ į Lietuvą planuojama atvežti 61,6 milijonus Afrikos ir Azijos barmalėjų, pasižyminčių 60-70 IQ, neraštingų, temokančių parazituoti socialinę sistemą, daugintis, prievartauti, sprogdinti, pjauti ir kapoti europiečius kirviais.

Į Vokietiją planuojama atvežti dar 192 milijonus „Merkel svečių“, tuomet bendras gyventojų skaičius šioje valstybėje padidėtų iki 274,5 milijonų gyventojų.

Austrijai numatyta 75,5 milijonų okupantų, o didelę teritoriją turinčiai Švedijai – 440,8 milijonai. Mūsų kaimynei Lenijai – 274,5 milijonų, o Latvijai – 62,7 milijonų.

Jei šis dokumentas bus įgyvendintas, šiandieninėje Europoje nieko neliks, rašoma MM news. Žurnalistė Eva Herman klausia: ar Jungtinių Tautų pasaulinis migracijos susitarimas, kuris bus pasirašytas Maroko Marakeše 2018 m. pruodžio mėn., būtinas kaip ledlaužis, siekiant ES dokumento tikslų?

Šiuo metu ES yra 500 milijonų žmonių. Numatoma atvežti dar 3,8 milijardus.

Lietuvos Signatarai dėl Globalaus migracijos pakto kreipėsi į valstybės vadovus.


Lietuvos Respublikos Prezidentei

Daliai Grybauskaitei


Lietuvos Respublikos 
Seimo pirmininkui
Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos
Ministrui Pirmininkui
Sauliui Skverneliui


Jungtinių Tautų Organizacijos „Pasaulinė saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutartis“, nors iš pirmo žvilgsnio nesukelianti tiesioginių teisinių pasekmių, iš esmės yra tarptautinė sutartis su iš to sekančiais atitinkamais įsipareigojimais. 



Šioje sutartyje nurodytos kryptys, kurių, po oficialaus pritarimo, įsipareigotų laikytis Lietuva (nustatydama konkretų teisinį reguliavimą) ir kurios tam tikra dalimi ne tik apribotų jos suverenitetą, bet, dar daugiau, reikštų neišdiskutuotą Lietuvos politinį požiūrį į daugelį tarpvalstybinių procesų, vyksiančių ateityje ir neišvengiamai įtakosiančių globalius procesus visoje planetoje bei nacionalinių valstybių perspektyvas ir likimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, jog svarbiausių Lietuvai klausimų sprendime vienokia ar kitokia forma dalyvauja Lietuvos piliečiai. Mūsų manymu, ši Jungtinių Tautų Organizacijos Sutartis ir yra vienas iš tokių klausimų.

Lietuvos Respublikos piliečiai niekam, net Lietuvos Respublikos Prezidentui, nesuteikė mandato šiuo konkrečiu klausimu pasisakyti Lietuvos vardu.  Esame įsitikinę, kad, prieš priimant sprendimą pritarti (ar nepritarti) Jungtinių Tautų Organizacijos „Pasaulinei saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarčiai“, ji privalo būti apsvarstyta Lietuvos visuomenėje ir Lietuvos Respublikos Seime.

Lietuvos Respublikos
Nepriklausomybės Atstatymo Akto
signatarai


Abišala Aleksandras
Ambrazevičius Aleksandras
Andrukaitienė Irena 
Baldišis Vilius
Bičkauskas Egidijus 
Egidijus Klumbys
Genzelis Bronislovas
Giniotas Petras 
Glaveckas Kęstutis
Grakauskas Eimantas
Kašauskas Stasys
Kvietkauskas Vytautas 
Lapinskas Kęstutis
Laurinkus Mečys
Medvedevas Nikolajus 
Milčius Leonas
Morkūnas Donatas 
Norvilas Algimantas 
Oželytė Nijolė
Pangonis Jonas 
Paulauskas Rolandas 
Pikturna Virginijus 
Povilionis Vidmantas 
Rasimavičius Liudvikas Narcizas
Rupeika Benediktas
Sabutis Liudvikas
Saja Kazimieras
Sakalas Aloyzas
Saulius Pečeliūnas
Sėjūnas Algimantas
Survila Rimvydas 
Terleckas Vladas
Vaišvilas Zigmas
Valionytė Birutė 
Žiemelis Vidmantas


2018 m. lapkričio 28 d.


P.S. Tarp pasirašiusių Signatarų nėra Vytauto Landsbergio parašo!

Nuorodos:





Eduardas Hodos: „Pilni grabai, tyli vergai! Sunkiausias – paskutinis mūšis...“ Kreipimasis į Chazarų kaganato vergus (video)




Kuo aktualus Eduardo Hodos video lietuviams.

Vinco Kudirkos aikštė? Ne, šiandien tai Menoros aikštė. Gigantiška Menora uždengė Lietuvos himno autorių Vincą Kudirką: žydų simbolis užgožė lietuvių simbolį. Atsitiktinumas? Visai ne. Tik noras parodyti, kas Lietuvoje šeimininkas. Eduardas Hodos žodžiais, kai vergai tyli, jų grabai užsipildo.


Vilnius, Vinco Kudirkos aikštė. 2018-11-30
Eduardas Hodos apie savo naują video pasakojimą rašo: „Trumpas atsakymas dėl gyvatės ir balandžio ant Raudų Sienos. Sena generolo Mokašovo pergalė prieš kosmonautą Leonovą ir farisiejus Solovjovas. Kosmonautas Leonovas pranešė apie savo atlyginimą Alfa banke: 3 milijonai dolerių. Prochanovas Poznerio laidoje aktyviai palaikė generolą Makašovą. Skurdas Rusijoje oligarchų ir chabadnikų fone. Levi Artiuškin palaikė karinio režimo įvedimą Ukrainoje. Ypatinga religinio ekstremizmo forma. Informacija kaip metodas kovos su oligarchatu. Eduardo Hodos kreipimasis į paskutinius Chazarų kaganato vergus. Medžiagą leidžiama laisvai platinti, bet persiunčiant arba panaudojant šį video būtina nuoroda į originalą! Nuoroda į video: https://youtu.be/HlInwbWxvKI Šaltinis ir ankstesnė medžiaga: Leidinys „Москва - Третий Рим“ (Maskva trečioji Roma). „TAI TIKRAS GENOCIDAS... Badas pačioje turtingiausioje šalyje. Melskitės, broliai ir seserys. „https://3rm.info/main/73314-jeto-nastojaschij-genocid-golod-v-samoj-bogatoj-strane-video.html Ištrauka iš laidos "Познер", в гостях был Александр Проханов. Проханов даёт положительную характеристику Макашову. https://www.youtube.com/watch?v=yjB1j6VXrzQ "К барьеру: Алексей Леонов vs. Альберт Макашов." 2005 г. Олигархи еврейского происхождения или кто правит (и грабит ) Россией на самом деле. Русский патриот генерал Макашов победил в споре у жертвы антисемитизма Соловьева и шабесгоя Леонова. https://www.youtube.com/watch?v=7XnnotoY7bo "Раввин поддерживает введение военного положения." Канал "Уроки Торы". 27 нояб. 2018 г. Уроки фарисейства от Леви Артюшкина. https://www.youtube.com/watch?v=R62lNcVdvN4 "Гробы полны, рабы немы!"

1 dalis. Aš – žlugęs Chabado projektas. Eduardo Hodos kreipimasis į paskutinio Chazarų kaganato vergus. https://youtu.be/kFkcoN79t-U

Edyuardas Hodos perspėja! Video autorius nekviečia imtis jokių agesyvių veiksmų. Autoius neneša jokos atsakomybės dėl jūsų veiksmų po peržiūros. Video autorius pateikia supažindinimo tikslu ir nerekomenduojams jaunesniems nei 16 metų amžiaus. #Макашов #генерал #Раввин #православие #Украина #Хабад #Леонов #иудаизм #Леви Артюшкин #Порошенко #Москва #Познер #Проханов #Харьков".




2018-11-29

Fiordų ir pedofilų šalis Norvegija, kurios pati blogiausia patirtis įdiegta Lietuvoje



Matuko įstatymas – Norvegijos iškrypėlių triumfas Lietuvoje ir didelis džiaugsmas lietuviškiems pederastams. Šį džiaugsmą jiems dovanojo Šakalienė ir Grybauskaitė, seimui pritarus. Pernai aš išverčiau straipsnį „Pederastai ir juvenalinė justicija. Žmogaus teisių gynėjos Irinos Bergset pasakojimas apie gyvenimą Norvegijoje“, kuris, mano įsitikinimu dar aktualėsnis prasidėjus Lietuvoje beprotiškam vaikų grobimui iš šeimų, prisidengiant smurtu prieš vaikus.

Pederastai ir juvenalinė justicija. Žmogaus teisių gynėjos Irinos Bergset pasakojimas apie gyvenimą Norvegijoje 


Galima būtų pasakyti, kad ši šalis tik dabar formuojasi, jeigu nevyktų priešingas procesas. Norvegijos visuomenė sparčiai moraliai degraduoja, kopijuodama amerikoniškus įstatymus ir tvarką.



Naftą surado jūroje prieš 50 metų. Suprantama, kad šalis, kuri neturėjo mokslo ir kultūros, negalėjo turėti naftos gavybos jūroje technologijų – Norvegija pasinaudojo moksline-technologine užsienio pagalba.

Visa tai aš sužinojau po to. Kada aš vykau iš Rusijos, aš žinojau tiktai tai, kad Norvrgijoje – pats aukščiausias gyvenimo lygis pasaulyje.

Nežiūrint į tai, kad aš esu baigusi Maskvos Valstybinį universitetą ir esu filologijos daktare (Rusijoje mokslų kandidatė), Norvegija nepripažino mano išsilavinimo. Man pasiūlė dirbti mokytoja gretimoje su mūsų Fet komūnoje naujo tipo kaimo mokykloje – pagal progresyvų danų pavyzdį vadinamą „Riddersand“, kas išvertus reiškia „riterių mokykla“.

Palyginus su mūsų rusiška sistema, visos norvegiškos mokyklų programos atrodo kaip, iš esmės, protiškai atsilikusiems. Nuo 1-os iki 7-os klasių – ten pradinė mokykla. Valstybinės programos uždavinys – išmokti alfabetą iki 13 metų ir išmokyti vaikus skaičiuoti – skaityti kainas parduotuvėse. Garsiai klasėje skaityti negalima, nes galima „sugėdinti“.

Specialus mokytojas išveda vaiką į koridorių, ir tik ten, kad „mažylis“ nejaustų gėdos, klauso, kaip jis skaito. Mokytojas turi teisę su vaikais išspręsti dvi matematikos užduotis per dieną, jeigu vaikai neįsisavins medžiagą, tai po trijų dienų dar kartą bando jiems paaiškinti praeitą medžiagą. Namų darbai savaitei – penki ar aštuoni angliški žodžiai per savaitę, mokytojo nuožiūra.

Norvegiška mokykla – tai pilnos švietimo degradacijos pavyzdys. Literatūros nėra, istorijos nėra, fizikos nėra, chemijos nėra, gamtos mokslų nėra. Yra dėstymas, vadinamas „apžvalga“. Vaikai supantį pasaulį mokosi bendrais bruožais. Jie žino, kad Antras Pasaulinis karas buvo. Visa kita smulkmenos – tai vaiko ir jo psichikos išprievartavimas.

Pati turtingiausia valstybė pasaulyje nemaitina vaikų mokykloje ir vaikų darželyje. Tiksliau, maitina kažkokia makalyne vadinama „pomidorų sriuba“ iš paketo vieną kartą per savaitę. Tai būtent taip, vaikų darželiuose kaip valstybiniuose, taip ir privačiuose, – maistas tik kartą per savaitę!

Mano vyresnis sūnus mokėsi Rusijoje normalioje mokykloje. Todėl Norvegijoje jis tapo vunderkindu. Iki 7-os klasės jis nieko nesimokė – ten nereikia mokytis. Mokyklose kabo skelbimai: „Jeigu tėvai paprašys padaryti namų darbus – paskambink. Mes padėsime išlaisvinti tave nuo tokių tėvų“.

Vieninteliu būdu treniruoti sūnaus atmintį tapo pianinas. Aš kalbėjau: „Tiktai pyptelk kur nors, kad pas tave tokia reikli mama...“

Nelaimė įvyko po šešių metų mano gyvenimo Norvegijoje. Aš nieko nežinojau apie jų sistemą „Barnevarn“. Aš gyvenau savo rūpesčiais: darbas, namai, šeima... Gyvenau mažai įsigilindama į valstybinę šalies sandarą, kurioje apsigyvenau. Pas kažką tai, aš girdėjau, atiminėjo vaikus, bet aš gi buvau normalia motina.


Aš išsiskyriau su vyru po trijų bendro gyvenimo metų, gimus antram sūnui. Tai buvo kultūrų konfliktas. Man dabar sako: „Užtai ten kiekviename kaimo name yra unitazas ir dušo kabina“. Taip, - bet nepaisant to norvegai iš įpročio eina šlapintis už namo. Tris metus aš su vaikais išgyvenau viena. Paėmiau kreditą banke, nupirkau butą, sureguliavau normalų gyvenimą, niekad nebuvau socialine kliente: dirbau, skirdavau pakankamai laiko vaikams. Vaikai buvo tiktai su manim. Kadangi tėtis skriaudė sūnų iš pirmos santuokos, aš iškėliau klausimą, kad nebus jokių pasimatymų.

Su mažuoju pagal įstatymą jis privalėjo susitikinėti. Aš laikiausi, kaip galėjau, kad vaikas pas tėvą nenakvotų – buvo sumušimo pavojus. Bet vaikų darželis, kitos valstybinės struktūros mane spaudė, kad aš atiduočiau vaiką. Todėl mažasis sūnus likdavo pas tėvą iš pradžių dviem valandoms šeštadienį ar sekmadienį. Bet paskutinį kartą išbuvo pas jį beveik savaitę – vaikas buvo su temperatūra, kada jis jį išvežė per trisdešimties laipsnių šaltį giminėms į Tronheimą.

2011 metais, kovo 7 aš nuvykau į Bjorlelangen policiją, nes mano mažasis berniukas papasakojo, kad tetos ir dėdės, giminės jo tėvo, darė jam skausmingai į burnytę ir užpakaliuką. Papasakojo apie dalykus, kuriais aš iš pradžių negalėjau patikėti.

Yra Norvegijoje tam tikra liaudies tradicija, surišta su intymu su vaikais: su berniukais ir mergaitėmis, – rengiama kraujo giminių, su paskesniu jų perdavimu kaimynams.

Patikėti šitais kliedesiais ar pragaru aš iš pradžių negalėjau. Aš parašiau pareiškimą į policiją.
Aštuntą kovo mus pakvietė į vaikų globos tarnybą Barnevarn, Tardymas užtruko šešias valandas. Buvau tik aš ir abu mano vaikai.

Jie turi pavyzdinę-parodomąją vaikų apsaugos sistemą, sukurta kurti vaizdą, kad jie kovoja su incestu. Po to aš supratau, kad Barnevarn centrai, esantys kiekviename kaime, reikalingi tik tam, kad prasitarusį vaiką ir nepatenkintą mamą izoliuoti, nubausti juos.

Iš laikraščių aš sužinojau apie atvejį, kada mergaitei, septynių ar aštuonių metų, teismas priteisė apmokėti teismo išlaidas ir išmokėti kompensaciją prievartautojui jo išlaikymui kalėjime. Norvegijoje viskas apversta aukšyn kojomis. Pedofilija, iš esmės, nėra nusikaltimas.




2011 metų kovo 8 dieną iš manęs pirmą kartą atėmė du vaikus. Atėmimas vyko taip: vaikas neatvyksta iš vaikų darželio arba iš mokyklos, tai yra praktiškai vagiamas iš jūsų, dingsta. Tai todėl, kad jį slepia nuo jūsų.

Tą dieną man pasakė: „Jūs suprantate, tokia situacija, jūs pasakojate apie prievartą prieš vaiką. Mums reikia, kad jus patikrintų gydytojas ir pasakytų, kad jūs sveika“. Aš neatsisakiau. Poliklinika buvo už dešimties minučių kelio automobiliu. Mane į ją nusiuntė Barnevarn darbuotoja, pasakiusi: „Mes jums padėsime, pažaisime su jūsų vaikais“. Vaikai liko ne kur nors, o vaikų gynimo tarnyboje.

Dabar aš suprantu, tai buvo neteisėta. Kada aš privažiavau polikliniką, vyresnis sūnus Saša, jam buvo tada 13 metų, paskambino ir pasakė: „Mama, mus išveža į kitą šeimą“.

Aš buvau už dešimties kilometrų nuo vaikų, kuriuos vežė į slaptą vietą. Pagal vietinį įstatymą, vaikus paima be jokių popierių. Vienintelis, ką aš galėjau, susitvardyti. Verkti Norvegijoje draudžiama, tai vertinama kaip liga, ir Barnevarn tau gali taikyti prievartinę psichiatriją.

Pasirodo, Norvegijoje yra valstybinis planas, vaikų atėmimo pas tėvus kvota. Globos organai net varžosi jį vykdant – tai savos rūšies valstybinės lenktynės. Grafikai, diagramos publikuojamos kiekvieną ketvirtį – kiek vaikų kokiame rajone atėmė.

Nesenai man į rankas pateko dokumentas – švedų ataskaita. Ši ataskaita apie atvejus vaikų atėmimo Švedijoje ir kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Eina kalba apie keistą fenomeną. Šiame pranešime sakoma, kad Švedijoje iš tėvų atimta 300 000 vaikų. Tai yra kalbama apie visą pavogtą pas tėvus kartą.

Mokslininkai, kriminologai, juristai, advokatai – žmonės su tradicinėmis vertybėmis, kurie dar prisimena, kad šeima Švedijoje buvo, – suglumę. Jie sako, kad vyksta kažkas keisto. Vyksta valstybinis šeimos pogromas.

Specialistai įvardina skaičių – 10 000 kronų (tai maždaug 1000 eurų) per dieną. Tokią sumą gauna nauja šeima už vieną priimtą vaiką. Atskiras Barnevarn organizacijos agentas gauna iš valstybės biudžeto milžinišką premiją už šeimos lizdo suardymą, už palikuonių vogimą. Taip vyksta visose skandinaviškose šalyse.

Be to, įvaikintieji gali pasirinkti vaikus, kaip turguje. Pavyzdžiui, jums patiko štai ši rusė, mėlynakė mergaitė, ir jūs ją būtinai norite pasiimti. Tada jums pakanka tiktai paskambinti į Barnevarn ir pasakyti: „Aš pasiruošęs, aš turiu nedidelį kambarį vaikui...“ Ir pasakote vardą. Jums būtent jį tuojau pat pristatys. Tai yra pirma randama „samdoma“ šeima, o jau po to iš tėvų atimamas „pagal užsakymą“ vaikas.

Norvegijos teisių gynėjai bando kovoti su visagale baudžiama sistema Barnevarn. Jie rimtai mano, kad tai korupcinė prekybos vaikais sistema. Gegužės 3 nukentėję nuo Barnevarn organizavo protesto mitingą prieš prievartinį vaikų ir tėvų atskyrimą Norvegijoje.

Pagal vaikų pavogimą iš tėvų Norvegija pirmauja pasaulyje, čia vaikų atskyrimas nuo tėvų – tai valstybinis projektas. Straipsnio pavadinimas norvegų laikraštyje: „Penktadalis vaikų Norvegijoje jau išgelbėti nuo tėvų“. Penktadalis – tai nuo milijono visų vaikų šioje valstybėje – beveik du šimtai tūkstančių „išgelbėtų“ ir gyvenančių dabar ne namuose su mama, o prieglaudose.

Pašalpa prieglaudai vienam vaikui Norvegijoje yra maždaug dvidešimt milijonų rublių per metus. O jeigu jūs vaiką padarote invalidu, jūs gaunate dar daugiau pašalpų ir dotacijų. Kuo daugiau traumų, tuo naudingiau prieglaudai, kuri yra ne kas kito, kaip šeimos tipo kalėjimas.

Remiantis statistika, paskelbta Norvegijos laikraščiuose, iš kiekvienų dešimties gimusių vaikų, aštuoni gimsta pas migrantus. Migrantai gimdo sveikus Norvegijos gyventojus, nes pas juos giminingos santuokos nepraktikuojamos.

Daugiausiai į Barnevarn pakliuvo vaikų, gimusių Norvegijoje iš rusų. Tai yra rusus vaikus atima pirmoje eilėje. Praktiškai visi vaikai, gimę iš vieno ar dviejų rusų tėvų, yra pastatomi į Barnevarn įskaitą ir yra rizikos grupėje. Jie pretendentai atėmimui „numeris vienas“.

Ką gali padaryti tėvai, jeigu atima vaiką?

Vos ne kiekvieną mėnesį Norvegijoje nusižudo viena rusė. Todėl kad, kai pas jus ateina ir atima vaikus, jūs bejėgiai, jūs – vienas prieš vieną su Sistema. Jums sako: „Tu darai omletą ne pagal norvegišką receptą. Tu priverti plauti rankas. Tu šlubuoji, negali sėdėti su vaiku smėlio dėžėje. Reiškia, tu – bloga motina, vaiką mes atimame!“

Norvegijos vaikų apsaugos sistema sukurta remiantis tėvų kaltumo prezumpcija. Tėvai kalti iš anksto. Ant tėvų išverčiama jūra melo. Prasideda viskas nuo tvirtinimo: „Jūs norite išvykti į Rusiją“. Ir jūs to negalite paneigti, juk pas jus yra giminės Rusijoje. Arba: „Jūs norite nužudyti savo vaikus“. Tai todėl, kad rusai širdyje sako „Aš tave užmušiu!“

Jus nuolatos stato į situaciją, kada jūs turite teisintis. Ir jūs suprantate, kad pasiteisinti neįmanoma. Jums vienam nesustabdyti norvegišką valstybės mašiną, pastatytą ant pasakiškų premijų advokatams, globos darbuotojams, teisėjams, psichologams, psichiatrams, įtėviams, ekspertams ir kitiems...

Premijos išduodamos už kiekvieną atimtą mėlynakį mažylį. Jūs neturite šansų išgelbėti savo sūnų arba dukterį nuo norvegiškos prieglaudos, deja. Aš perėjau visas Norvegijos teismų instancijas. Viskas valdoma, visur korupcija. Vaikai – tai prekė. Jų negrąžina.

Visa Rusijos spaudos medžiaga apie mano vaikus buvo verčiama Barnevarn advokatams ir naudojama mane kaltinant teisme. „Ji beprotė, ji gina savo vaiką spaudoje!“ Vakaruose nėra žodžio laisvės vaikų atžvilgiu. Apeliuoti į visuomenę neįmanoma. Ten veikia įstatymas dėl konfidencialumo, kuris aktyviai dabar stumiamas Rusijoje.

Kaip dirba šis mechanizmas?

Vaikų reikalų ministerija Norvegijoje vadinama „tiesiogiai“ vos ne Ministerija vaikų ir visų seksualinių formų lytinės įvairovės ministerija. Seksualinės mažumos Norvegijoje – tai jau visai ne mažumos. Natūralai – tai mažuma... Laisvai pasiekiama sociologų medžiaga byloja: 2050 metais Norvegija bus devyniasdešimt procentų homo-šalimi. Kas suprantama kaip „homo“, mums sunku sau įsivaizduoti. Kalba, kad rusiškas supratimas apie „gėjus“ ir „lesbietes“ – tai praeitas amžius.

Vakaruose legalizuota kaip minimum trisdešimt netradicinės santuokos rūšių. Šios srities lyderis – Norvegija, tenai „vyras“ ir „moteris“ - tai atgyvenusios sąvokos. Ir ne atsitiktinai Norvegijoje nėra galimybės apsaugoti vaiką, gimusį natūralioje šeimoje.

Atrodytų, jūsų tai neliečia. Jūs sakote sau: „Tegul jie daro, ką nori! Prie ko čia aš ir mano vaikai?“

Aš kažkada irgi taip maniau, nes visiškai neišmaniau to, kad visoje Europoje įvesti seksualiniai standartai, kurie reglamentuoja vaikų auklėjimą tam tikra kryptimi. Šis reglamentas privalomas visoms valstybėms, pasirašiusioms atitinkamą konvenciją, kurios priėmimas aktyviai stumiamas dabar Rusijoje.

Ten atviru tekstu kalbama, kad tėvai kartu su medikais ir vaikų darželių darbuotojais turi mokinti mažylius „įvairių meilės rūšių“. O specialus skyrius šito bendraeuropinio sekso standarto skelbia, kodėl mokinti to reikia vaikus iki keturių metų ir ne vėliau.

Mums, urviniams rusams, tai labai naudinga informacija. 46 minimo dokumento puslapyje nurodoma, kad naujagimis turi suvokti savo „genderinį identiškumą“. Jūsų naujagimiui įsakoma nuo pat gimimo apsispręsti, kas jis: gėjus, lesbietė, biseksualas, transvestitas ar transseksualas.

O kadangi dėl genderių lygiateisiškumo sąvoka „vyras“ ir „moteris“ pašalinti, tai išvadą darykite patys. Jeigu jūsų vaikas vis gi neišsirinks „genderio“, tai jam padės visagalė Barnevarn arba suomių Lastensyoelu, vokiečių Jugendamt ir t.t.

Norvegija vos ne viena iš pirmųjų pasaulyje sukūrė mokslinį-tyrimo institutą prie Oslo Universiteto, kuris tiria vaikų situaciją nuo 0 iki 7 metų. Piliečio požiūriu, labai keista. Kaip naujagimis gali nusižudyti? O vietinės Barnevarn požiūriu tai natūralu. Jeigu vaikai po sadistinių orgijų iš tikrųjų žūva, tai oficialiai galima nurašyti kaip „suicidą“.

Iš manęs vaikus antrą kartą atėmė 2011 metų 30 dieną. Į duris paskambino du policininkai ir du Banevarn darbuotojai. Aš atidariau duris ant grandinėlės, žvilgtelėjau. Pas visus policininkus vos ne revolveriai, atvažiavo net pats Bjorklangeno policijos viršininkas ir sako: „Mes atėjome paimti jūsų vaikus“.

Aš skambinu advokatui, ji sako: „Taip, pagal Norvegijos įstatymus jūs privalote juos atiduoti. Jeigu jūs priešinsitės, vis viena paims, bet jūs jų nepamatysite jau niekada. Jūs turite atiduoti vaikus, o rytoj jie jums paaiškins, kame reikalas...“



Vaikus paėmė tuojau pat, nedavė persirengti, man neparodė jokių popierių, jokio nutarimo. Po paėmimo procedūros aš buvau šoko būsenoje: dabar aš turėjau įrodyti, kad aš – gera mama.

Norvegijos laikraščiuose aprašė atvejį: vieną berniuką, kurį paėmė pas motiną vaikystėje, prievartavo visose prieglaudose. Jis sulaukė 18 metų, nupirko šautuvą, atėjo „namo“ ir sušaudė įtėvius.

Kitą norvegą berniuką paėmė – jis verkė, norėjo pas mamą. Gydytojai pasakė – tai paranoja. Jį primaitino vaistais ir iš jo padarė daržovę. Po spaudos kritikos jį gražino atgal motinai invalido vežimėlyje. Jis jau negalėjo kalbėti, sublogo 13-15 kg. Tai buvo distrofija, įvyko negrįžtami pokyčiai.

Po vienintelio pasimatymo su manim mano vyresnis berniukas pasakė, kad jis parašė laišką į rusų konsulatą: Aš mirsiu, bet aš vis vien pabėgsiu iš Norvegijos. Aš negyvensiu koncentracijos stovykloje.“ Ir jis pats sugebėjo organizuoti savo pabėgimą. Per internetą jis susirišo su lenku Kšištofu Rutkovski, kuriam jau pasisekė išgelbėti lenkaitę iš norvegiškos prieglaudos.

Lenkas paskambino man pačiu paskutiniu momentu, kada viskas buvo paruošta, ir pasakė: „Jeigu aš išvešiu jūsų sūnų be jūsų, – tai bus kidnepingas, svetimo vaiko vagystė, o jeigu su jumis, tai aš tiesiog padedu šeimai“. Man buvo sunku apsispręsti, bet pasirinkimas baisus: žūti visiems trims Norvegijoje arba išgelbėti bent save ir vyresnį sūnų... Neduok Dieve, niekam to patirti!

Lenkijoje mes išbuvome tris mėnesius. Motina tiktai Rusijoje turi ryšį su savo vaikais, yra šeimos teisės subjektas. Europoje – niekur. Mano vaikas pradžioje įgijo norvegę įmotę. Po to mus sustabdė pagal užklausimą neva „kitos“ oficialios norvegės mamos. Užklausime rašoma: „Kažkokia teta – tai esu aš – išvogė vaiką Norvegijos teritorijoje“. Tada Lenkija, pagal Europos įstatymus, suteikė mano vaikui lenkę įmotę.

O kad paimti vaiką iš Lenkijos į Rusiją, mano mama – tai yra mano sūnaus senelė, tapo rusiška įmote. Tokiu būdu, įvyko mainai tarp lenkų ir rusų įmotėmis. Štai jums norvegiškas tėvas numeris vienas, lenkiškas įtėvis numeris du ir rusiškas įtėvis numeris trys. Tikra motina Europoje nesiskaito.

Štai situacija: Irina C. Aštuoniolika metų išgyveno Anglijoje. Ji ten turėjo draugą. Gimė duktė. Vieną kartą Irina atsitiktinai sužinojo, kad jos sugyventinis – sadomazochistų klubo narys. Jos mergaitė žiūri televizorių – rodo vietinį lenktynininką. Mergaitė sako: „Mama, o šitas dėdė ateidavo pas mane žaisti gydytoją. О! O šita teta su manim žaidė vonioje...“

Įsivaizduojate, kai tau tavo vaikas sako kažką tokio?..

Irina nuėjo pas anglų vaikų psichologą, o tas jai pasakė: „Brangioji, jūs – atlieka, jūs – vakarykštė diena. Tai ne iškrypimai, tai kreatyvus seksas elitui“. Ji užsičiaupė ir po truputį ėmė krautis daiktus, ruošti savo atsitraukimą į Rusiją. Išmintinga moteris...

Iš pradžių Norvegijoje buvo legalizuotos vienalytės santuokos. Po to legalizuotas vaikų įvaikinimas vienalyčių tėvų. Ten šventikai – moterys ir vyrai – atvirai pareiškia apie savo netradicinę orientaciją. O dabar ten atsirado drąsuoliai, kurie kelia klausimą dėl teisės tuoktis su vaikais.

Jeigu mes, tradiciniai tėvai, kaip daržovės, sėdėsime ir lauksime, tai mes pralaimėsime šitą karą su vienalyčiais arba su kitokiais genderiais už mūsų ir jūsų vaikus. Šiandien eksperimento zona yra Šiaurės Europa, Vokietija plius JAV ir buvusios britų kolonijos: Kanada, Australija, Naujoji Zelandija – tai „karšti taškai“, iš kur aš gaunu „SOS“ signalus iš rusių motinų. Tai pirmieji signalai karo už šventą tradicinę rusišką šeimą.

Mintis apie būtinybę atviro pasipriešinimo neleido man palūžti, neišprotėti, ten, Norvegijoje.

Kiekvienas iš tėvų Rusijoje turi suprasti. Pr pastaruosius 30 metų struktūros, suinteresuotos prekyba vaikais, užsiėmusios perskirstymu demografinių masių, įteisino nuostatą, kad tėvai ir vaikai – tai ne vienas vienetas. Dabar vaikai priklauso kažkokiai abstrakčiai visuomenei arba valstybei. Maža to, pagal 1980 metų Gagos konvenciją dėl vaikų vogimo, kurią pasirašė Rusija 2011 metais, vaikai priklauso teritorijai, kurioje gyveno paskutinius tris mėnesius.

Šių nužmogėjusiųjų filosofiją dalinai atskleidžia valdančiosios Norvegijos Darbo partijos projektas, apie kuri aš tik nesenai perskaičiau Norvegijos MIP. Vaikų reikalų ministras Lisbaken nesivaržydamas sako: „Aš – homoseksualistas. Aš noriu, kad visi šalies vaikai būtų tokie, kaip aš“.

Jie inicijavo valstybinę programą atlikti eksperimentą: vaikų darželiuose buvo išimta visa „Pelenės“ tipo literatūra, visos Brolių Grimų pasakos. Vietoje jų buvo parašyta kita literatūra, lytinė - „ščion literatur“ kaip „Karalius ir karalius“ arba „vaikai gėjai“. Ten, pavyzdžiui, princas įsimyli į karalių ar princą, mergaitė princesė svajoja ištekėti už karalienės. Pagal įstatymą vaikams jau vaikų darželyje ant puodukų auklėtojai privalo skaityti tokias pasakas ir rodyti paveikslėlius.

Buvo toks atvejis. Rusų turistai nuvyko į Naująją Zelandiją su trumpalaike viza, pavyzdžiui, 7-dienų, – mama, tėvas ir vaikas. Tėvai ar tai suriko ant vaiko, ar tai vaikas garsiai verkė – iš kavinės ar viešbučio paskambino į vaikų gynimo tarnybą. Atvažiavo „gelbėtojų“ brigada, ir vaiką paėmė, „išgelbėjo“ nuo „tėvų-sadistų“. Rusijos diplomatai kovojo daugiau nei metus tam, kad vaikas galėtų turėti pasimatymus su savo biologiniais tėvais.

Aš jau du metus kovoju už teisę gauti pasimatymą su jaunesniu sūnumi. Breivikas, sušaudęs 80 žmonių, turi teisę skambinti kiekvieną dieną savo giminėms. Nuteistieji mirties bausme visame pasaulyje turi susirašinėjimo ir skambučio teisę, o motina neturi galimybės net pakalbėti su savo vaiku!

Tarp kitko, Breivikas „gelbėjo“ Norvegiją nuo šios valdančiosios partijos „Arbait parti“, o paskelbė, kad jis neapkenčia musulmonų. Breiviką keturių metų išprievartavo norvegė motina. Ji „Barnevarn“ atėmė ir paleido „etapais“. Kiekviena šeima pabandė jo „skonį“. Po to devynis metus jaunuolis ruošė savo akciją. Manau, jį dabar izoliavo ir pasakė: „Mes tau rūmus pastatysim, viską, ko nori, tiktai tylėk šia tema!“. Šis aspektas palaipsniui išplaukia MIP. Švedų žurnalistai jau iškapstė šią istoriją.

Kiekvienus penkis metus Barnevarn daro ataskaitą apie migrantus, kurių vaikų daugiausiais pas Barnevarn. Top lentelės viršuje Afganistanas, po jo Eritrėja, po jos Irakas. Iš baltų vaikų Rusija pirmoje vietoje, bendrame sąraše – ketvirtoje.

Tikrieji tėvai gauna iš valstybės leidimą pasimatymui su pavogtais vaikais – po 2 dvi valandas vieną kartą per pusmetį. Tai maksimumas. Dabar mano vyresnis sūnus, kuris pabėgo į Rusiją, virtualiai privalo būti jų vaikų namuose, kaip nuosavybė norvegų bifolkingo (gyventojų), iki 23 metų.

Kalbėti reikia ne apie pedofiliją kaip tokią. Tai kitas fenomenas. Vienoje tik Norvegijoje 19000 nevyriausybinių draugijų skirtų perprofiliuoti vaikus iš „senovinių“ (vyrų, moterų) į kitus netradicinius genderius.

Vaikas priverstinai vystomas į tam tikras netradicines genderines kategorijas. Tai, ką pasakojo mano mažylis sūnus, tai jau ne primityvi pedofilija, o tam tikras „organizuotas“ treningas, nutaikytas į kitokią orientaciją.

Ir kol visi svarsto, tikėti ar netikėti, jau atsirado visa karta tėvų, kuriems tenka su šiuo siaubu gyventi.

Visa tai šiuolaikinėje Europoje pateikiama kaip tolerancijos rūšis. Neva, vaikai turi teisę į seksualinį pasirinkimą nuo pat gimimo, turi teisę į seks-įvairovę. Prieš mus su jumis, prieš tėvus ir vaikus, veikia gerai organizuotas pasaulinis nusikaltėlių tinklas. Ir, panašu, atėjo laikas, kad pripažinti tai sąžiningai ir atvirai ir pradėti kiekviename Rusijos policijos rajono poskyryje ir visoje jos valdžios vertikalėje įvedinėti specialius padalinius priešinimuisi šioms demografinio banditizmo tarptautinėms grupuotėms.

Aš kviečiau žmones „Vaikų gynimo“ maršo metu įžvelgti už gražios „juvenalinės justicijos“ kaukės, kuri pristatoma mums neva „gelbėtoja vaikų nuo tėvų alkoholikų“, – globalų eksperimentą keičiantį genderį pas mūsų vaikus. Tai siaubingas eksperimentas, kuris beveik trisdešimt metų jau vyksta visoje Europoje.

Ten, Europoje, ir Kanadoje, ir JAV, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, visur už Rusijos ribų – tėvystė sutrypta ir išskaidyta. Tėvystė, kaip ryšys tėvų su vaiku, planingai naikinamas. Skaičiai vaikų paėmimo – 200 tūkstančių Norvegijoje, 300 tūkstančių Švedijoje, 250 tūkstančių Suomijoje, Vokietijoje, Izraelyje – toks pats milžiniškas skaičius – tai pavogta karta.

Daugiau šimto rusiškų šeimų šiandien stovi ant kelių aplink Rusiją ir šaukia „Mes svečiai iš jūsų ateities. Pas mus Vakaruose pavogė mūsų vaikus. Žiūrėkite į mūsų nelaimę ir mokykitės. Prabuskite, sustabdykite trečiojo tūkstantmečio marą. Pastatykite geležinę uždangą tolerancijai ir iškrypimams. Išspauskite šitą purvą už Rusijos ribų!“

Šaltinis:
http://lebionka.blogspot.com/2017/04/pederastai-ir-juvenaline-justicija.html
http://lebionka.blogspot.com/2017/04/pederastai-ir-juvenaline-justicija_25.html
http://lebionka.blogspot.com/2017/04/pederastai-ir-juvenaline-justicija_26.html


Viktoras Orbanas: „Liberalai neapkenčia manęs labiau negu Trampo“ (video)


Visame pasaulyje garsus kovinių filmų aktorius Chuck Norris surengė pokalbių laidą su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu. „Liberalai neapkenčia manęs labiau negu Trampo“, - pasakė Orbanas susitikimo Budapešte metu su Chaku Norris.

Aktorius atvyko į Vengriją labdaros organizacijos kvietimu. Po pasisveikinimo Orbanas surangė ekskursiją po Budapeštą.



„Aš skaičiau apie tave, aš jaučiu, kad tarytum buvau su tavim pažįstamas, - pasakė Norris Vengrijos premjerui.

Ekskursijos metu Orbanas papasakojo, kad nepriklauso elitui, yra kilęs iš mažo miestelio. Premjeras parodė aktoriui antiteroristinių operacijų karių parengimo treniruotes.


Tai kodėl liberalai nekenčia Orbano?

Yra daug priežasčių liberalams neapkęsti Orbano. Orbanas gina Vengrijos nepriklausomybę, vengrų tautą, šeimą, neleidžia valstybės užtvindyti pabėgėliais, liovėsi finansuoti genderio ideologiją, išvijo iš Vengrijos Sorošo universitetą, jo NVO. Orbanas – ekonomistas, ekonominiai šalies rodikliai vieni geriausių ES. Vengrija atsisakė pasirašyti Globalų migracijos ir Globalų pabėgėlių paktus. Orbanas pasiekė, kad šalyje imtų gerėti demogafiniai rodikliai, mažėtų abortų, daugėtų santuokų. Portale Propatria buvo paskelbtas straipsnis apie demografinę revoliuciją Vengrijoje: „Apie demografinę revoliuciją Vengrijoje“.

Liberalizmas – sionistų įrankis, skirtas naikinti „gojų“ valstybes.

Sionistų protokoluose apie liberalizmą rašoma: „Liberalizmo nuodai. Kada mes į valstybės organizmą įvedėme liberalizmo nuodus, visa jos politinė kompleksija pasikeitė: valstybės susirgo mirtina liga – kraujo užkrėtimu. Lieka laukti jų agonijos pabaigos.“

Orbanas neutralizuoja liberalizmo nuodus, todėl jo taip nekenčia liberalai.






AfD nepritaria „Globaliam pabėgėlių paktui“! Lietuvoje mirtina tyla!


Alternatyva Vokietijai (AfD) frakcijos Bundestage bentrapirmininkas Aleksandras Gauland paragino Vokietijos federacinę vyriausybę nedalyvauti JTO Globaliame pabėgėlių pakte. Gauland žodžiais, AFD padarys viską, kad „Vokietija nedalyvautų šituose neatsakinguose planuose“.

Abejotina JTO tarptautinė sutartis (Globalus pabėgėlių paktas, GPP) dar nepasirašyta, kai jau ir sekanti sutartis dėl pabėgėlių (Globalus migracijos paktas, GMP) turi būti priimta gruodžio 10-11 dienomis Maroke. Šioje sutartyje taip pat gausu konfliktinių punktų, rašoma die Welt.

Pabėgėlių pakto rėmuose JTO ketina paskirstyti 60 milijonų pabėgėlių pagal perskirstymų programoje suderintas kvotas.

Gauland Vokietijos vyriausybės veiksmuose mato aiškią paralelę su GMP. „Ji nori priversti Vokietijos visuomenę priimti rimtas pasekmes turinčią sutartį“, konkrečiai, „perkėlimo programas“, kurios numato perskirstyti 68,5 milijonus pasaulyje pripažintų pabėgėlių, kas visuomenėje sukels „sprogstamosios medžiagos efektą“.

Galand pažymi, kad nereikia turėti daug fantazijos, „kad Vokietija bus viena iš pagrindinių užgrobimo valstybių, jeigu ji pasirašys šią sutartį“.



Meluojama, kaip ir GMP atveju, kad pasirašius GPP jis „neturės jokios juridinės galios, nes valstybės galės savistoviai spręsti, kiek priimti pabėgėlių. Bet mes žinome, kaip tai veiks Vokietijoje: Federalinė vyriausybė, kaip visuomet, pabėgėlių politikoje aiškins sutartį kaip galima dosnesnę ir ne Vokietijos labui“, - pasakė AfD frakcijos Bundestage bendrapirmininkas.

Gauland nuomone, „absurdiška manyti, kad vyriausybė, kuri per pastaruosius tris metus nepasidomėjo tuo, kiek užsieniečių atvažiavo į Vokietiją, staiga rimtai ims laikytis migracijos kvotų. Galiausiai, laukiant gausių naujai atvykstančių Merkel vėl pasakys: „Dabar jie čia“. Tokiu būdu, per Pabėgėlių paktą gresia nauja imigracijos banga, kuri galutinai pavers Vokietiją iš nacijos į atvirą gyvenvietę visiems. Dėl šių priežasčių AfD atsisako nuo Globalios pabėgėlių sutarties“.

Prieš metus JAV paskelbė, kad išeina iš labai panašiai pavadintos „Globalios migracijos sutarties.“ Nuo tada GPP, kuris, JTO nuomone, turi geriau kontroliuoti tarptautinius migracijos srautus, vis labiau kritikuojamas. 

Pasirašyti GMP atsisakė: JAV, Austrija, Vengrija, Australija, Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Izraelis ir Italija.


Globalus pabėgėlių paktas - kas tai per sutartis?


Abu JTO paktai yra tos pačios kilmės. Vienas buvo priimtas 2016 metų rugsėjo mėnesį, per pačią migracijos krizę Europoje. Tuomet tarptautinė bendrija susitarė, kad būtų svarstomi du susitarimai: „Globali saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutartis“ ir „Globali pabėgėlių sutartis“. Pirmiausiai kalbama apie 258 milijonus migrantų, kurie, Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, yra už savo kilmės šalių ribų. Antrasis paktas liečia oficialiai pripažintus pabėgėlius, tai yra asmenis, kurie ginami pagal nacionalinius ir tarptautinius įstatymus: pabėgėliai, kurie politiškai persekiojami.

Šios žmonių grupės teisės yra patvirtintos daugeliu sutarčių, pavyzdžiui Ženevos Konvencijos dėl pabėgėlių arba nacionaliniuose prieglobsčio suteikimo įstatymuose. Problema: šiandien susieta su perkėlimu pabėgėlių iš vienos priimančios šalies į kitą tarptautiniu lygiu. Našta tenka, visų pirma, valstybėms, esančioms greta karo konfliktų zonos: pavyzdžiui Libaną, arba Turkiją.

Pakto įžangoje sakoma: „egzistuoja būtinybė labiau subalansuotos paskirstymo naštos ir atsakomybės priimant ir palaikant pasaulyje pabėgėlius“. Tam reikalingos „privalomai konkrečios ir praktinės priemonės“.

Prie tokių priemonių priskiriamos tarptautinės pastangos švietimo ir sveikatos apsaugos srityje. Pasaulio bendrija „tieks resursus ir žinias“ tiekiant pagalbą priimančioms šalims plečiant jų švietimo ir sveikatos apsaugos sistemas pabėgėliams, sakoma 24 puslapių sutartyje. Be to, bus suteikta pagalba priimant pabėgėlius ir integruojant juos darbo rinkoje.

Sutartyje kalbama ne tiktai apie pietų pusrutulio valstybes. Punkte 3.2 valstybės pripažįsta, kad žmonių „perkėlimas“ - tai „konkretus mechanizmas“ „naštos ir atsakomybės paskirstymo“. Reikia išplėsti naujų pabėgėlių stovyklų tinklą, t. y. priimti pabėgėlius iš valstybių, kurios jau priėmė didelį skaičių pabėgėlių. Šis „perkėlimo“ procesas numato, kad JTO pabėgėlių reikalų fondas nustatys pabėgėlio statusą ir perduos šiuos „pabėgėlius“ į priimančias šalis, dalyvaujančias šiame procese.

Die Welt pažymi, kad šis mechanizmas ES veikia jau dabar.


Net į atsilikusią pagal visus ES parametrus Lietuvą yra vežami „pabėgėliai“ iš Turkijos ir Graikijos, Italijos. Tiesa, jie visaip išsisukinėja nuo šios „šviesios perspektyvos“, o čia atvežti, pabėga į vakarus, kur šie „pabėgėliai“ ir ketino bėgti.

Numatomas pasirašyti „pabėgėlių paktas“ kalba apie suteikimą stipendijų ir studentų vizų, sudarymą teisines galimybės „pabėgėliams“ dirbti.

Aš sunkia įsivaizduoju Lietuvoje dirbantį kalbos nemokantį ir bemokslį „pabėgėlį“, kai minimalus atlyginimas pas mus nesiekia 400 eurų į rankas, o nedirbdamas „pabėgėlis“ iš Lietuvos gauna 600 eurų pašalpą. Net kaliniui Lietuvoje skiriama 19 eurų per dieną, kai tuo tarpu apie 100000 Lietuvos pensininkų tenkinasi 200 eurų per mėnesį pensijomis.

Aš kasdien įsitikinu, kad Lietuva yra valstybė, kurioje valdžią yra užgrobę nusikaltėliai-recidyvistai, siekiantys kuo greičiau sunaikinti Lietuvą ir išnaikinti lietuvius. Dar aš įsitikinu, kad LRT, LNK ir kitos Lietuvos MIP yra skirtos dezinformuoti, o ne informuoti piliečius. Ar jūs ką nors girdėjote iš jų apie JTO „pabėgėlių paktą“?

Už Lietuvos užsienio politiką atsakinga Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė užsiima antivalstybine veikla, deda pastangas įtraukti Lietuvą į karinį konfliktą Ukrainoje su Rusija, o migracijos ir pabėgėlių politiką vykdo tokią pačią, kaip ir jos „Štazi“ kolegė (Štazi Vokietijos Demokratinėje Respublikoje buvo KGB Sovietuose analogu ir tarnavo Komunistiniam režimui), Angela Merkel. Jų tikslas – sunaikinti nacionalines valstybes.

Lietuvos pilietinė visuomenė, matydama Dalios Grybauskaitės nusikaltimus, paskelbė peticiją, kad ji būtų pašalinta iš prezidento posto.

Peticiją „Surengti apkaltą Daliai Grybauskaitei“ galima pasirašyti čia:





2018-11-28

Europos Komisija kraustosi iš proto dėl „šiltnamio efekto“



Trečiadienį, gruodžio 27 dieną, Europos komisija, vadovaujama chroniško alkoholiko ir idioto Žano Klodo Junkerio, pateikė „naują klimato strategiją iki 2050 metų“, kuri numato „ES klimatinį neutralumą“. Įgyvendinus projektą numatoma užbaigti epochą kuro (anglies, naftos, dujų) deginimo Europoje. EK siūlo, kad šiltnamio dujų išmetimai į atmosferą ES iki 2030 metų sumažėtų iki 45%, o iki amžiaus vidurio pilnai išnyktų. Naudodama didelius mokesčius EK nori priversti ES valstybes-nares, kad ik 2050 metų 80% elektroenergijos būtų gaminamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kad pasiekti šiuos tikslus, bus papildomos investicijos į ekologinę energetiką nuo 175 iki 290 milijardų eurų per metus.



Mano nuomone, tik visiškų idiotų ar alkoholikų galvose gali kilti tokia beprotybė. Visi alternatyvios energijos šaltiniai šiuo metu yra dotuojami iš biudžetų. EK beprotystės sunkiai pakeliamos net Vokietijai, kuri uždarinėja branduolines jėgaines, kovoja su dyzeliniais automobilių varikliais.

Man teko domėtis biodujų jėgainėmis, elektros gamyba iš dumblių. Visos šios el. jėgainės nėra rentabilios ir yra dotuojamos iš biudžetų.


Apie „šiltnamio efektą“ pasisakė garsus Rusijos ekonomistas prof. Valentinas Katasonovas. Jis yra dirbęs Pasaulio banke, kur kuravo šią problemą. Eksperto nuomone, „šiltnamio efektas“ - globalistų blefas (video 19:55), siekiant įvestį pasaulio vyriausybės valdymą. Tai supranta JAV prezidentas Donaldas Trampas, todėl atmetė "Kioto protokolo" susitarimą.