Pirmą žinomo
vokiečių ekonomisto Prof. Eberhard Hamer straipsnį „Vokiečių
ekonomikos profesorius demaskuoja COVID-19 „pandemijos“ išradėjus
!!! „COVID-19 ir krizė – visi sutapimai. Laimėjusieji ir
pralaimėjusieji dėl krizės“. PROF. DR. EBERHARD HAMER“ esu
išvertęs gegužę:
http://lebionka.blogspot.com/2020/05/vokieciu-ekonomikos-profesorius.html
https://manolietuva.com/?p=2540
Žemiau pateikiu
vertimą naujo, labai įdomaus, šio autoriaus straipsnio, liečiančio
šių dienų ekonomikos aktualijas – neišvengiamai artėjančią
pasaulio ekonomikos katastrofą. Jos priežastis – JAV FRS globalus
finansinis parazitizmas, besitęsiantis beveik 100 metų. Suprasdami
kracho neišvengiamumą, FRS savininkai (Rotšildai ir Co.) sugalvojo
savo nusikaltimus nurašyti jų išrastai, sukurtai ir įdiegtai
„pandemijai“. Profesorius Eberhard Hamer duoda praktinius
patarimus, kaip galima maksimaliai išgelbėti savo turto likučius
per artėjančią katastrofą. Jo nuomone, investavimas į
nekilnojamą turtą padės išgelbėti apie 50 procentų turto, iš
piniginių aktyvų po ekspropriacijos teliks 10 procentų.
Autorius mini ir privačių pensijų fondų žlugimo neišvengiamumą.
Estijos valdžia jau panaikino antros pakopos pensijų fondus.
Lietuvos valdžioje turime nusikaltėlius – kuriems valstybės ir
piliečių ateitis – ne jų „moralės“ dimensija.
Valiutos katastrofa: bėgti į „betoninį auksą“? Prof. Eberhard Hamer
Pasaulinė
korona-isterija užima pusę visų media-pranešimų. Kiekvieną
dieną politikai nurodo naujas sveikatos apsaugos taisykles, tokias
kaip laisvės suvaržymą gyventojams, kurie kenčia ir laikosi jų
net savo asmeniniame gyvenime iš baimės užsikrėsti (82
procentai).
Vis garsiau aidint
koronos pabūklams mūsų gyvenime vyksta lemiami gyvenimo pokyčiai:
Dabar jau ne
parlamentai, o vykdomoji valdžia lemia tai, kas turi įvykti, o
įstatymų leidėjas net neturi žodžio.
Be koronos baimės
gyventojai neleistų reguliuoti savo elgesio ir riboti savo laisvę,
kaip šiandien.
Tarptautinės
isterijos metu vyriausybės (išskyrus Švediją ir Baltarusiją)
netgi inicijavo ekonominį krachą (Lockdown), kuris buvo senai
paskelbtas, tačiau niekas nenorėjo būti asmeniškai atsakingas.
Visiškai
nuginkluoti koronos pretekstu centriniai bankai. Finansų politikai
susprogdino trilijoninį fejerverką ir tuo pačiu susprogdino savo
valiutas.
Pinigų spausdinimas
pastaraisiais mėnesiais peržengė milijonų ar net milijardų
reikšmes ir dabar operuojama trilijonais – tūkstantis milijardų
kart tūkstantis milijonų. Trampas pervedė Rotšildų kompanijai
Blackrock du trilijonus dolerių tik už tai, kad palaikyti Amerikos
vertybinių popierių biržas ir neleisti joms žlugti. ЕS nusprendė
dėl 1,5 trilijono programos, kad gelbėti užstrigusius bankus ir
kompanijas, o taip pat EKO-planams (Green Deal). Numatomos specialios
europos valstybių korona programos siekia kelis trilijonus (vien
Vokietijos - 1,5 trln. Eurų). Pinigų išleidimas nebeturi ribų.
Stebina tai, kad
tarptautinis finansų sindikatas ir jo centriniai bankai vis dar
sugeba išlaikyti žmonių pasitikėjimą valiuta, nepaisant
nevaržomo pinigų potvynio. Tarptautiniai aukštieji finansai
daugelį metų bėgo į nekilnojamąjį turtą (dėl to kilo
vertybinių popierių biržos, nekilnojamojo turto kainos ir aukso
kaina), tačiau daugelis vidutinių įmonių tik dabar mato, kad
pinigų vertė sprogs, kad centriniai bankai jau seniai naikina
grynuosius ir ruošiasi diegti skaitmeninius pinigus, per kuriuos
galima vykdyti žmonių finansinę kontrolę ir paprasčiausiu pelės
paspaudimu galima atlikti bet kokią valiutos reformą.
Kiekvienas sumanus asmuo
turi pripažinti, kad pinigų vertė ateityje ne tik lėtai, bet ir
greitai mažės.
Tai reiškia, kad pinigai
praranda vertę, kaip grynoji priemonė, santaupos, senatvės
draudimas, akcijos, išvestinės finansinės priemonės, paskolos ir
fondai ir kt. Kai kurie finansiškai įgudę viduriniosios klasės
atstovai, pavyzdžiui, tarptautinės finansų sritys, jau bėga į
nekilnojamąjį turtą, tačiau kiti dar to nepadarė. Dabar ir ši
dalis supranta, kad jų piniginiam turtui gresia didelis pavojus ir
kad jie turi veikti.
Investuoti pinigus jie
jau nebegali, net į akcijas, nes tai nėra reali vertė, o tik
piniginė spekuliacinė vertė. Taigi lieka auksas ir „betoninis
auksas“.
Aukso kainos augimas
pastaraisiais mėnesiais parodė, kad daugelis investuotojų ieško
saugumo, o ne pelningumo perkant auksą.
Tačiau, remiantis
„Mittelstandsinstitut“ tyrimais, pagrindiniu viduriniosios klasės
investiciniu aktyvu yra investicijos į nekilnojamąjį turtą (60
proc.). Kai daugelis bėga nuo pinigų devalvacijos į nekilnojamąją
turtą, natūraliai nekilnojamojo turto kainos kyla. Tuo tarpu
didžiuosiuose miestuose netgi atsirado nekilnojamojo turto kainų
burbulai, kurie rodo, kad nekilnojamojo turto pirkėjus domina ne
tiek pelningumas, o turto saugumas.
Tačiau ar nekilnojamasis
turtas yra tikrai saugi investicija?
Savo Kracho-knygoje („Der
große Crash-Ratgeber“, Kopp-Verlag 2016) autorius išskyrė
saugumą kracho metu ir saugumą po kracho.
Jei krizės ir valiutos
reformos metu nuvertinamos visos piniginės vertės, tai neturi
įtakos realioms vertėms, pavyzdžiui, nekilnojamam turtui. Pati
katastrofa veikia pinigus ir tik vėliau tampa reali praradus
anksčiau pervertintų realių prekių vertę.
Krizės metu ar po jo
nekilnojamojo turto aktyvams kyla ypatinga rizika, kuri negresia,
pavyzdžiui, savarankiškai valdomiems aukso aktyvams (t. y. aukso
aktyvams, kuriuos savininkas turi namuose): nepasiekiamiems
valstybės. Dar 1952 metais Vokietijoje po valiutos reformos - 90
procentų nuvertėjus piniginiam turtui – nekilnojamojo turto
aktyvams buvo įvestas „naštos išlyginimas“, specialus 50 proc.
nuo vertės vieneto mokestis, kaip priverstinė hipoteka kiekvienam
turtui. Tuo metu tai buvo pateisinama tariamu „teisingumo
sulyginimu“. Prieš dvejus metus Tarptautinis valiutos fondas (TVF)
rekomendavo vienkartinę rinkliavą, sudarančią dešimt procentų
viso turto, siekiant kompensuoti devalvaciją, kurią sukėlė pinigų
srautas. Raudonai -žali perskirstytojai reikalauja specialių
mokesčių visam turtui, viršijančiam milijoną eurų. Jie
apskaičiavo, kad šešis trilijonus eurų skolą po valiutos
reformos galima kompensuoti šešiais trilijonais nekilnojamojo
turto aktyvų. Jau Schäuble, būdamas finansų ministru, įsteigė
savo departamentą, kad vadovaujant Amerikai nustatytų balansą
naštos federalinėje finansų ministerijoje. Taigi po kracho ir
valiutos reformos turime tikėtis naštos išlyginimo mokesčio.
Jeigu bus naštos
išlyginimo mokestis, tai bus dalinė nekilnojamojo turto aktyvų
ekspropriacija po 90-procentinės eksproprijacijos (pinigų reformos)
piniginių aktyvų. Tokiu būdu, viskas priklauso tik nuo to, kokia
bus kompensacija ir dalinė ekspropriacija žemės sklypų.
Tai pirmiausia priklauso
nuo vertės, kuri bus taikoma nuosavybei: rinkos vertė ar vieneto
vertė. 1952 metais buvo naudojamos standartinės vertės, kurios
tada buvo mažiau nei pusė (šiandien apie 40 proc.) rinkos vertės.
Mokesčių tarnybos turi tik vieneto vertę, neturi rinkos vertės.
Pastaroji taip pat negali būti priimta savavališkai, nes tai
sukeltų bylinėjimąsi. Be to, Federalinis Konstitucinis Teismas
nustatė maksimalią specialiųjų mokesčių ribą, sudarančią 50
procentų rinkos vertės. Viršijus šią ribą, specialūs mokesčiai
ar daliniai nusavinimai būtų antikonstituciniai. Taigi mažiausiai
pusę rinkos vertės saugo Konstitucijos 14 straipsnis.
Ši Pagrindinio įstatymo
apsauga nereiškia, kad yra apsaugota 50 procentų vieneto vertės.
Tokiu būdu žaliai-raudonos plėšikų vyriausybės taip pat galėtų
taikyti 60 arba 70 procentų vieneto vertės - iki 50 procentų
rinkos vertės - kaip specialų mokestį.
Galų gale, kai žlunga
privati ekonomika, valstybei taip iškyla egzistencijos
problema. Jei privačios ekonomikos pelnas bus sumažintas perpus,
valstybė iš jo gaus tik pusę ankstesnių mokesčių. Ir jei kracho
metu vyksta masiniai atleidimai, socialinės įmokos atitinkamai
mažėja, o socialiniai reikalavimai taip pat didėja. Valstybei
skubiai reikia pinigų esamiems įsipareigojimams, kurių ji neturi
ir kurių kol kas negali gauti net iš paskolų. Tam, kad savęs
nenualinti, tai yra išlaikyti savo biurokratiją ir socialinę
žvalgybą, valstybė turėtų gauti papildomų pajamų. Geriausiai
apčiuopiamas privačios nuosavybės turtas, taip pat politiškai
parduodamas kaip „teisingumo mokestis“.
Jei po kracho apkrovos
išlyginimo mokestis būtų 50 procentų vieneto vertės, tai
paveiktų į skirtingus nekilnojamo turto objektus skirtingai:
Žemės ūkio
aktyvai negali būti apkrauti papildomomis rinkliavomis, nes jie
nepakels papildomos naštos ir tai sunaikins fermerius.
40 nekilnojamojo
turto – tai nuosavi namai arba butai. Tais atvejais hipotekos
kreditai yra tiesioginė eksproprijacija, skverbiasi į substancija
ir turi būti padengti substancija. Tokiu būdu privatūs savininkai
labiausiai kenčia nuo ekspropriacijos naštos pasidalinimo.
Nuomojamų objektų
atveju apkrovos balansavimas sumažina turto pelningumą, nes iš
nuomos reikia išskaičiuoti specialius mokėjimus. Atitinkamai
sumažėja viso turto pelningumas. Daugeliui vidutinio dydžio
įmonių, įsigijusių nuomojamą turtą kaip pensijų sistemą, tai
reiškia, kad jų pensijų sistema atitinkamai mažėja, nes
grynosios nuomos kainos atskaičius naštos kompensavimo mokestį
yra atitinkamai mažos.
Tačiau 70 procentų
nuomojamų objektų yra tarptautinių fondų rankose. Jiems įdomi
tik grąža. Jei grąža nukrenta žemiau kitų investavimo
galimybių, nedelsdami pasitraukite iš šios investicijos. Tokiu
būdu, mes galime laukti, kad tarptautiniai spekuliantai masiškai
išeis iš Vokietijos nekilnojamojo turto rinkos po pirmos
kompensacinės rinkliavos, ir to pasekoje nekilnojamojo turto kaina
žymiai nukris.
Komerciniam
nekilnojamam turtui specialus nekilnojamojo turto mokestis reiškia
veiklos mokesčių padidėjimą, taigi ir veiklos pelno sumažėjimą,
kuris jau ištirpo per avariją. Daugelis bendrovių negalės
atsilaikyti. Todėl komercinės paskirties objektai pateks į rinką
sumažintomis kainomis, tačiau jiems nebus lengva rasti kitą
nuomininką.
Vykdant neišvengiamą
valiutos reformą pinigų savininkai praranda iki 90 proc.,
nekilnojamojo turto savininkai - ne daugiau kaip pusę savo turto
vertės (Konstitucijos 14 str.), galbūt mažiau. Tai priklauso nuo
kitos 2021 metų vyriausybės sudėties. Jei dominuos
perskirstytojai, apkrovos balansavimas bus didesnis, jei turėsime
buržuazinę daugumą, tai būtų mažesnis. Bet kadangi 90 procentų
mūsų gyventojų yra darbuotojai ir tik 40 procentų mūsų
gyventojų turi nekilnojamojo turto, politinė dauguma balsuos už
didesnį turto savininkų grobimą, t. y. didesnį perskirstymą.
Apibendrinant galima
pasakyti, kad dabartinis pinigų ir skolų srautas anksčiau ar
vėliau sukels šuolišką infliaciją ir valiutos reformą. Iki šiol
plėšė pirmiausiai indėlininkus (700 mlrd. per nulines palūkanų
normas), būsimoje valiutų reformoje iki 90 procentų apiplėš
„fiatinių“ pinigų ir visų piniginių vertybių savininkus.
Ne tiktai finansinė
būtinybė, bet ir tariamas „socialinis teisingumas“
reikalaujamas perskirstytojų, taip pat prisidės prie nekilnojamojo
turto savininkų ekspluatacijos – prie didesnės ar mažesnės
eksproprijacijos, priklausomai nuo politinės daugumos.
Nekilnojamo turto
savininkai dėl perskirstymo naštos rinkliavų praras pusę turto,
bet nuo krizės nukentės mažiau, negu piniginių aktyvų
savininkai.
http://www.pi-news.net/2020/10/waehrungscrash-in-betongold-fliehen/