2020-02-05

Popiežius Pranciškus apdovanotas Jungtinių Arabų Emyratų premija




Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) deklaracijos dėl Draugystės su Islamu pasirašymo metinių proga popiežių Pranciškų apdovanojo premija. Šia premija jis apdovanotas kartu su imamu Ahmad Al-Tayyib al-Azhar.

Deklaracija su religine sunitų valdžia pasirašyta prieš metus. Konservatyvūs krikščionys ją kritikavo.
Ryškiausias kritikas – arkivyskupas Athanasius Schneider.

Prieš metus popiežius Pranciškus ir vyriausias imamas Ahmad Al-Tayyib al-Azhar, dalyvaujant JAE valdovams, pasirašė istorinę deklaraciją dėl tautų taikaus sugyvenimo ir solidarumo.

Deklaracija, vadinama „Žmogiška brolybė“ deklaracija, kviečia statyti meilės, draugystės ir taikaus sugyvenimo tiltus tarp žmonių ir dėti pastangas kovoje su ekstremizmu ir jo neigiama įtaka į civilizacijos raidą.

„Šiandien, - pasakė Mohammed Bin Rashid Al Maktoum, kuris yra vykdomosios valdžios vadovas, - JAE turi garbės šį apdovanojimą skirti jo Šventenybei Romos popiežiui Pranciškui...“


Dialogas tarp religijų - pagrindinė popiežiaus Bergoglio politikos linija. Po istorinio vizito į JAE Chorche Mario Bergoglio ir imamas al-Azhar pasiūlė JTO įsteigti Pasaulinę brolybės dieną. Vatikano nuomone, tai būtina, kad galutinai išnyktų tarpreliginiai konfliktai. Ši diena turėtų būti minima vasario 4 dieną.

„Il Giornale“ pažymi, kad per 7,5 metų, praleistų popiežiaus soste, Bergoglio dažnai kritikuojamas už nuolaidžiavimą islamui. Jis pasižymėjo ir nuolatiniu nelegalios imigracijos skatinimu į ES. Italijoje jis dar vadinamas „Islamo“ ir „pabėgėlių“ popiežiumi.

„Il Giornale“ skaitytojas „francoilfranco“ (04/02/2020 – 17:36) komentare parašė:
„Pasauliui ir bažnyčiai abejingai stebint, vyksta krikščionių masinės žudynės ir persekiojimai. (...) Bergoglio linkęs kalbėti apie imigraciją, tapo kairiuoju politiku ir lėtai veda į krikščionybės kapituliaciją prieš islamą.“

Reikia pažymėti, kad JAE vykdo intensyvią Europos islamizacijos politiką, finansuoja mečečių statybą. Apie tai, kad Vatikanas finansuotų katalikų bažnyčių statybą JAE neteko girdėti.

2019 metais popiežius Pranciškus buvo apkaltintas erezija

2019 metų balandžio 30 d. 20 įžymiųteologų kreipėsi į vyskupus atviru laišku, kuriame apkaltino popiežių Pranciškų erezija ir pareikalavo jo atstatydinimo. Jie paskatino „imtis priemonių, būtinų rimtoje situacijoje", nes popiežius vykdo šį nusikaltimą. Laiško tekstas:


Autoriai savo kaltinimą erezija pagrindžia Popiežiaus Pranciškaus pozicija, daugeliu atvejų prieštaraujančią tikėjimui.

„Mes ėmėmės šios kraštutinės priemonės atsakydami į susikaupusią per pastaruosius kelis metus žalą, kurią atnešė popiežiaus Pranciškaus žodžiai ir veiksmai, kurie atvedė į vieną iš didžiausių krizių Katalikų bažnyčioje“, - pareiškė autoriai. Atviras laiškas parašytas olandų, italų, vokiečių, prancūzų ir ispanų kalbomis.

Tarp signatarų tokie autoritetingi mokslininkai, kaip tėvas Thomas Crean, Fr. John Hunwicke, Professor John Rist, Dr. Anna Silvas, Professor Claudio Pierantoni, Dr. Peter Kwasniewski, ir Dr. John Lamont.

„Didžiąją savaitę“ paskelbtas 20 puslapių laiškas yra tęsinys 2017 metais paskelbto ir 62 mokslininkų teologų pasirašyto laiško, kuriam pradžią davė popiežiaus 2016 metų kreipimasis 2016 Amoris Laetitia. Apie tai rašoma Šv.Pijaus X kunigų brolijos Lietuvoje pareiškime „Su didžiuliu nerimu: mes kaltiname popiežių Pranciškų“ rašoma:


Atviro laiško autoriai pareiškė, kad jiems tapo aišku, kad „popiežius Pranciškus suvokia savo asmeninę poziciją, prieštaraujančią tikėjimui, ir kad atėjo laikas eiti „toliau“, tvirtinant, kad popiežius Pranciškus „kaltas erezija“.

„Mes apsiribojame kaltinimu jo erezijos tais atvejais, kada jis viešai neigė tikėjimo tiesas, o po to nuosekliai veikė tokiu būdu, kuris demonstruoja, kad jis netiki į šias tiesas, kurias jis viešai neigė“, - reziumuoja autoriai.

Susiklosčius šiai situacijai teologai kviečia Bažnyčios vyskupus imtis priemonių, nes „eretinės popiežystės negalima kentėti ar slėpti, kad išvengti didžiausio blogio“.

Dėl šios priežasties autoriai „nuolankiai prašo Bažnyčios vyskupų ištirti kaltinimus, esančius laiške, tam, kad, jei jie juos skaitys pagrįstais, jie galėtų išlaisvinti Bažnyčią nuo jos dabartinės nelaimės atitinkamai su šventu posakiu Salus animarum prima lex („sielų gelbėjimas yra aukščiausias įstatymas“). Autoriai mano, kad vyskupai gali tai padaryti, „įtikindami Popiežių Pranciškų atmesti šias erezijas, o jeigu jis to ryžtingai atsisakys, pareikš, kad jis laisva valia atsisakė popiežystės“.

Nuorodos:











Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

2020-02-04

Vanagaitė ir nauja Holokausto geografija


Rūta Janutienė vasario 3 dieną "Respublikoje" paskelbtame straipsnyje „Nieko asmeniško, tik verslas, arba Kodėl gerai, kad Nausėda nevažiavo į Izraelį“ cituoja etatinę lietuvių tautos juodintoją Rūtą Vanagaitę:„Mieli FB bičiuliai, ar kas gali rekomenduoti gerą literatūros redaktorių/ę peržiūrėti naujos knygos „Mūsiškiai“, 2 dalis, vertimo į lietuvių k. tekstą? (…) Honorarui lėšų turime. Ačiū, jei pasidalinsite. Rūta Vanagaitė“.

Janutienė pažymi: „Nauja „Mūsiškių“ serija parašyta iškart angliškai, kad skleistų žinią apie „žydšaudžius lietuvius“ pasauliui. Atsitiktinai ar ne, tačiau Vanagaitės kuklūs užmojai užsidirbti iš vadinamosios holokausto industrijos sutapo su Rusijos prezidento Vladimiro Putino paraiška perrašyti II pasaulinio karo istoriją taip, kad ukrainiečiai, lenkai, lietuviai ir latviai būtų paskelbti tikraisiais naciais, o Putino europinė partnerė „mama Merkel“ galėtų atnešti savo tautai žinią: „Mes - ne prie ko“.


Janutienė mano, kad Vanagaitės šmeižto kompaniją prieš lietuvių tautą finansuoja Vladimiro Putino draugas, kalio trąšų rinką visoje Eurazijoje kontroliuojantis Izraelio-Rusijos oligarchas Viačeslavas Kantoras, kuris ėmėsi globoti Vanagaitę. Būtent Kantoras, kuris yra ir Europos žydų kongreso vadovu, sugalvojo rengti Jaruzalėje Holokausto dienos minėjimą, lygiagrečiai Holokausto minėjimui Aušvice. Išsakyti ketinimai ateityje Holokausto minėjimą neberengti Aušvice, bet jį perkelti į Jaruzalę.

Šie planai sutapo su ketinimu visas Rytų Europos valstybes apdėti kontribucijomis už Holokaustą, o jų gyventojus paversti „žydšaudžiais“, Holokausto kaltininkais. Tam tarnauja ir JAV pernai priimtas žydų turto restitucijos įstatymas 447.

Manoma, kad pagrindinė priežastis ketinimo Holokausto aukų pagerbimą perkelti į Jeruzalę yra tai, kad lenkų rankose yra raktas į skrynias, kuriose nuo pasaulio visuomenės yra saugoma Aušvico „6 milijonų“ aritmetika.


Eric Striker straipsnis „Paskutinės „Holokausto“ dienos“ (The Last Days of the "Holocaust")

Autorius teigia, kad plačiai išreklamuotos 75-os Sovietinio Osvencime išlaisvinimo metinės praranda pozicijas. Paskutiniu pavyzdžiu, autoriaus nuomone, yra Žydų paveldo muziejaus JAV direktoriaus Deivido Marvelo (David G. Marwell) knyga “Unmasking the ‘Angel of Death’,” („Mirties Angelo“ demaskavimas), kuri „pateikia daug revizionistinių iššūkių legendai apie Joseph Mengele“. Knygoje pateikti faktai, kad dauguma liudininkų melavo. Prie „šlykščių mistifikacijų“ Marvelas priskiria pasakojimus apie žmonių susiuvimą, naujagimių daužymą į traukinių vagonus, berniukų pavertimą į mergaites.

Ši knyga parodė, kad visa, kas žinoma apie Mengele – pramanai, paremti gandais, romanais ir Holivudu. Pagrindinis Mengele pasiekimas, buvo šiltinės epidemijos suvaldymas Osvencime.

Maidanek: daugiau ne mirties stovyklą?


Memorialinis Holokausto muziejus JAV buvo priverstas pripažinti, kad Maidanek stovykla nebuvo naudojamas žydų naikinimui. Sovietams 1944 metais išvadavus Maidaneką, čia buvo rastos kanistros su „Ciklonu-B“. Juo, pagal TSRS propagandą, buvo sunaikinta milijonas žydų. Pastaruoju metu pasaka apie Maidaneką ėmė bliūkšti ir aukų skaičius nuo 1,3 milijono sumažėjo iki 78 000. Manoma, kad jie pagrindinai mirė nuo šiltinės, dizenterijos ir kitų ligų.

Osvencimas – paskutinis Holokausto „šiaudelis“

Šiuo metu Holokausto istorija koncentravosi aplink Osvencima, „pagrindinį Holokaustininkų šiaudelį“.

Osvencime nebuvo dujų kamerų, o turistams rodomos kameros yra falsifikatai. Tačiau gidai lig šiol apie jas meluoja turistams. Apie Osvencimo skaičius plačiau rašoma mano nesenai paskelbtame straipsnyje.

Eriko Striker nuomone, „sionistų agresyvus Lenkijos šantažas, tautos antagonizmas, kelia pavojų mitui“, nes lenkų vyriausybė galėtų jau ryt šį mitą sugriauti, atlikdama visų objektų Osvencimo teritorijoje teismo-medicinos tyrimus.


Naujas sveiko proto testas

Izraelio generolas, buvęs žvalgybos „Nativ“ vadovas Jakovas Kedmi, laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ (28.01.2020) pasakė: „Žydų sunaikinimas prasidėjo nuo to momento, kai vokiečių kareivis perėjo sovietinę sieną. Tada prasidėjo žydų naikinimas! Sovietų teritorijoje!“

Rašytojas Anton Blagin apie šį Jakovo Kedmi teiginį rašo:

„Dėmesio, štai jums, skaitytojau, kontroliniai klausimai, į kuriuos jums reikia pasistengti rasti atsakymus: kokį pagrindinį tikslą turėjo Adolfas Hitleris, vokiečių nacijos fiureris, kurio kariuomenė pažeidžiant sutartį užpuolė TSRS 1941 metų birželio 22 dieną? Ir kaip suprasti Jakovo Kedmi tvirtinimą, kad žydų žudymas prasidėjo tiktai 1941 metų birželio 22 dieną? O iki tol, išeina, nacistai nežudė žydų?!“


Nuorodos:




Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

2020-02-03

Statybų iš modulių tempai Uhane ir Vilniuje (2 video)



Kinijos Uhano mieste iš modulių per 10 dienų pastatyta ir įrengta 1000 vietų infekcinė ligoninė. Vilniuje vaikų darželio priestatas kelioms dešimtims vaikų iš tokių pačių kinietiškų modulių statomas nuo praėjusių metų pavasario.









Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

2020-02-02

Aštuoni holokaustai ir visi po šešis milijonus. Nuo realybės atitrūkę skaičiai. 2 dalis




Sausio 27 dieną mūsų „bendrapiliečiu“ padarytas Grantas Gočinas apdergė lietuvių tautą. Jis teigė, kad dar 1915 metais „nemažai lietuvių aktyviai dalyvavo žudant senus žydų vyrus, moteris ir net vaikus bei plėšdami žydų turtą“. Pirmoje straipsnio dalyje pateikiau faktus, atskleidžiančius šio melo atsiradimo prielaidas.

1 dalis.

Izraelio ambasadorius Yossef Levy „Holokausto aukų atminimo dienos“ proga pasakytoje kalboje nurodė, kad „1939-ųjų rugpjūtį pasaulyje gyveno 16,7 milijono žydų. 1945-aisiais jų liko tik 10,5 milijono.“

Ambasadorius dar pažymėjo, kad Aušvice „Nuo 1942 metų kovo iki 1945-ųjų metų čia buvo sunaikinti 1,1 milijono žmonių, kurių 90 proc. buvo žydai. 90 proc. deportuotų į Aušvicą žmonių buvo nužudyti dujų kamerose atvykimo dieną.“

Augantys Holokausto aukų skaičiai


Žydų tauta pasižymi matematiniais sugebėjimais, tačiau suskaičiuoti Holokausto aukas jiems nesiseka. Aukų skaičiai metai iš metų tik auga.


„...vakarų politikai pačiu niekšingiausiu būdu apgavo visą pasaulį dėl 6 milijonų mirusių žydų!

Ir taip, apžvelkim techninę klausimo pusę.

Po Antrojo Pasaulinio karo buvo surasti praktiškai visi jo aukų masiniai palaidojimai. Todėl su labai dideliais pritempimais galima kalbėti apie skaičių numarintų ir palaidotų žydų iki 700 tūkstančių, bet niekaip ne apie šešis milijonus žydų.“ (…) „... kyla klausimas: kur likusios žydų tautybės 5300000 aukos iš pareikštų 6000000 milijonų?“ (...)


„Žydų istorikai tvirtina, kad milijonai jų tautiečių buvo sunaikinti vokiečių koncentracijų stovyklų Buchenvaldo, Osvencimo, Maidaneko, Zaksenhauzeno ir kitų krosnyse.

Veržlaus Raudonosios Armijos ir sąjungininkų anglų-amerikiečių kariuomenės puolimo metu visos vokiečių-nacistų pastatytos koncentracijos stovyklos buvo užgrobtos. Visos jos buvo nufotografuotos, buvo sudaryti jų detalūs planai ir brėžiniai, ir visa tai buvo dokumentuota istorijai. Todėl, krematoriumų krosnių dydžiai ir jų skaičius yra žinomi.

Kaip parodė „tyrimo eksperimentai“, krematoriumų krosnių našumas (o jos buvo visos standartinės, kaip ir viskas pas vokiečius), buvo 2 lavonai per dieną. Jei sumuoti visas krosnis, kokios tik buvo nacistų koncentracijos stovyklose ir suskaičiuoti jų darbą apskritą parą per visus penkis karo metus, tai mes negausim ir 1/20 nuo pareikšto skaičiaus – 6000000 žydų.

Tarp kitko, galima susipažinti su našumu šiuolaikinių krematoriumų, kūrenamų dujomis su priverstiniu oro įpūtimu, ir paaiškės, kad jų našumas irgi neaukštas.“ (…)

O dabar susimastykite, koks kiekis kuro būtų reikalingas vokiečiams, kad sudeginti tuos pamestus 5 su puse milijono žydų?!“

Dujų Vokietijoje nebuvo, anglies-antracito taip pat nebuvo. Praktiškai vienu naftos šaltiniu kuro gamybai buvo verslovė Ploiești Rumunijoje ir šios naftos truko net benzino gamybai fronto reikmėms. Dėl šitos priežasties vokiečiai gamino sintetinį benziną iš augalinės žaliavos, kurio taip pat truko karinei technikai. Mažai koloringa rudoji anglis taip pat buvo deficitas. Jos truko vokiečių namų apšildymui. Lieka mediena, kurios Vokietijoje, kaip žinoma, nedaug.“ (...)

„Šie judėjai-žydai, liedami „krokodilo ašras“ dėl nesamų aukų, be sąžinės graužaties, nei kiek nesidrovėdami, iki šios dienos kaip niekur nieko tęsia prekybą „mirusiomis sielomis“ savo gentainių. (Štai toks pas juos negudrus žydiškas verslas!).”

Buchenvaldo krematoriumas


O ką mano ne rusai, bet patys žydai apie Holokausto aukų skaičių?


Žymus žydų istorikas ir teisių gynėjas profesorius Roger Dommergue Polacco de Menasce atvirame laiške, adresuotame amerikiečių režisieriui Stivenui Spilbergui rašo:

„...Kaip žydas, štai jau 20 metų užsiimantis istorinėmis Holokausto problemomis, aš jaučiu, kad privalau atkreipti Jūsų dėmesį į eilę faktų.

Faktai – užsispyręs dalykas. Ir kadangi jiems prieštarauti neįmanoma, mūsų gentainiai ėmėsi šlykštaus metodo: jie privertė priimti stalinistiškai-orveliškus įstatymus, kurie paprasčiausiai uždraudžia minėti bet kokius faktus apie „šešis milijonus aukų dujų kamerose“. Tokiu būdu, Holokaustas pavirto į dogmą, kurią visi turi vertinti kaip tiesos apreiškimą. Tuos gi, kas nenori tylėti ir melstis šiam mitui, laukia bauda, įkalinimas, o kai kada – ir viena, ir kita. Profesorius Forissonas, paskyręs šios temos tyrinėjimui 20 metų, buvo persekiojamas ir prarado praktiškai viską.


Tokie įstatymai gali pasirodyti juokingais, bet atiduokite visų šalių policiją ir teisingumą į misterio Levi rankas – ir Jums nesinorės juoktis. Mes gyvename ХХ amžiuje. Šie įstatymai tarnauja, tarytum, absoliučiu patvirtinimu klastotės, jie užkerta kelią matematinei ir techninei Holokausto prieštaravimų analizei.

Bet, sere, Jūs nerasite NEI VIENO šešių milijonų žydų sunaikinimo liudininko. Jūs nerasite NEI VIENO liudininko to, kad greta krematoriumų būtų dujų kameros, naikinusios po tūkstantį, o gal ir po du tūkstančius žmonių iškarto.

Atkreipkite dėmesį į priedą prie mano laiško pavadintą „Holokaustas Šerloko Holmso akimis“, kuriame sudėta kvintesencija dvidešimties metų šios temos tyrinėjimo.

Aš imuosi pagrįsti kaip matematiškai, taip ir techniškai, kad sunaikinimas šešių milijonų žydų dujų kamerose – visiška beprasmybė.

Kas liečia murmėjimą ir seiles, leidžiamas dėl Holokausto šiandien, praėjus pusei amžiaus po karo – jos negali sukelti nieko kito, kaip pasišlykštėjimo jausmą. Tai – gėda ir nešlovė ant mūsų galvų. Nei viena tauta žmonijos istorijoje neraudojo taip garsiai apie savo praradimus, kokios jos realiai bebūtų, praėjus pusei šimto metų. Jeigu dujų kamerose iš tikrųjų žūtų šeši milijonai žydų, kelti neįsivaizduojamą triukšmą dėl to ir tęsti pasipelnymą senai praėjusių dienų būtų mažiausiai nepadoru. Bet kyla ir kitas klausimas: o kuo buvo Veimaro respublikos lupikautojai? Apie jų tautybę jūs žinote geriau negu aš.

Vienok visiems mums gerai žinoma, kad nuolatos minimas žuvusiųjų skaičius – tai kolosalus padidinimas. Na ir dujų kamerų „Ciklono-B“ pagrindu tiesiog neįmanoma sukurti techniškai (tai matyti kad ir iš Degešo teismo 1949 metais medžiagos).

Iš tikrųjų, vokiečių koncentracijos stovyklose nuo šiltinės ir bado mirė 150-200 tūkstančių žydų. Daugelis žuvo kovodami prieš Vokietiją, kuriai mes, žydai, paskelbėme karą 1933 metais! (Hitleris buvo alergiškas aukso ir dolerio hegemonijai, o karinės gamybos vystymas davė darbo šešiems milijonams bedarbių).

Jūs girdėjote apie vieną iš to periodo knygų, kurią parašė mūsų gentainis Kaufmanas? Ji vadinosi „Vokietija turi išnykti“. Mes žinome 80 milijonų gojų, sunaikintų TSRS, kurios politinis režimas buvo sukurtas vos ne išimtinai žydų, pradedant Marksu ir Varburgais ir baigiant Kaganovičiu, Frenkeliu, Jagoda ir jų valios vykdytojais. Mes žinome, kad po 1945 metų amerikiečiai ir rusai žudė ir prievartavo vokiečius visoje Europoje, nuo Lietuvos iki Albanijos. Mes žinome, kad jau po karo pusantro milijono vokiečių karo belaisvių mirė nuo bado (knyga šia tema, parašyta prieš kelis metus, iki šios dienos mažai kam žinoma).

Visą tą blogį, kurį mes atnešėme žmonijai, neatpirks nei Jūsų puikūs filmai, nei Jegudi Menuchino virtuoziškumas, nei neutroninė S.T.Koeno bomba. Aš parašiau knygą įžymių žydų straipsnių pagrindu, kurių turinys daug kartesnis mums, negu antisemitiniai gojų kūriniai. Štai tokios tragiškos išvados prieina, pavyzdžiui, Simono Veilo: “Žydai, saujelė kažkada nukentėjusių žmonių, tapo priežastimi visos žmonijos kančių“. Prisiminė ir žodžiai Džordžo Stainerio: „Bėgyje penkių tūkstančių metų mes per daug dažnai kvietėme mirtį sau ir kitiems“.

Mes žinome, kad per praėjusį karą buvo sugriauti visi vokiečių miestai kuriuose gyveno daugiau negu 100000 žmonių. Bet šitas tikrasis holokaustas, kurio ugnyje sudegė daugybė moterų ir vaikų, apsuptas tylos siena.

Jeigu susimąstyti apie tą Holokausto propagandą, kurią Jūs ruošiatės užversti ant vokiečių galvų, tai tampa aišku: Jūs pasirenkate trumpiausią kelią į judofobijos sprogimą, kokios dar nežinojo istorija. Atsargumas ir nuosaikumas – štai kokie turėtų būti mūsų elgesio bruožai. Visa kita mums – savižudybė. Nei „mondializmas“, nei orveliški dėsniai „nusikaltimo mintyse“ nepajėgs užkirsti kelio antisemitizmui. Mus išgelbės tiktai mūsų pačių elgesys. Jūsų gi ketinimai, kaip graudulingos raudos ir pinigų pumpavimas, tiktai provokuoja judofobiją. Ji greitai išeis už leistinų (jeigu tik antisemitizmas gali būti „leistinu“) ribų. Aš puikiai suprantu, kad mūsų aistra biržos spekuliacijoms jau senai ėmė dirginti kitas tautas, lygiai kaip ir naujagimių apipjaustymas 8-tą dieną po gimimo. Bet mes turime, kraštutiniu atveju, stengtis išvengti grubių klaidų, panašių į tą, ką jūs ruošiatės įvykdyti Vokietijoje. Jų pasekmės gali būti siaubingos.

Aš – aistringas Jūsų filmų gerbėjas (išskyrus „Šindlerio sąrašą“: paklauskite savo žmonos ir istorikų – jie patvirtins, kad visas šitas kino filmas pagrįstas istorine klaida). Tikiuosi, kad Jūs susimąstysite ties visu tuo kas čia pasakyta ir galėsite išvengti kvailysčių, būdingų daugumai mūsų gentainių.
Jeigu Jums kils klausimai, aš visada pasiruošęs į juos atsakyti.

Nuoširdžiai Jūsų,

Rodžeris Dommerg Polakko de Menas.

Priedas

Holokaustas Šerloko Holmso akimis

1. Ar yra istorijoje nors viena nacija, kurią nepradžiugintų žinia, nors ir po pusės amžiaus po karo, kad jos nuostoliai yra žymiai mažesni, negu manyta? Ar tas, kuris padarė panašų atradimą, nevertas apdovanojimų ir pagerbimo? Nejaugi jam galima skirti kolosalias baudas, kėsintis į jo gyvybę? O juk profesorius Forissonas patyrė visą tai. Ar tokia reakcija į atradimus nėra sunkus psichopatijos atvejis?
2. Ar vaikštantys skeletai, kuriuos rodo filmuose, panašiuose į Alano Resne „Naktis ir rūkas“, gali turėti ką bendro su dujų kameromis? Ar tai ne rezultatas bado koncentracijos stovyklose? Ir ar nebuvo sukeltas šis badas sisteminiu bombardavimu vokiečių miestų, „visuotiniu sudeginimu“ šimtų tūkstančių moterų ir vaikų, apie kuriuos šiandien niekas net neprisimena?
3. Kur buvo laikomi 4 milijonai žydų (jeigu daryti prielaidą, kad 2 milijonai žuvo mūšių laukuose)? Patikimai žinoma, kad viena koncentracijos stovykla netalpino daugiau negu 60 tūkstančių žmonių, dujų kameros „Ciklono-B“ pagrindu buvo tiktai Aušvice (kokių nors įrodymų to, kad masiniam žmonių naikinimui buvo naudojamos kitos dujos, tiesiog nėra).
4. Ko verti liudijimai, gauti kankinant, kada žmogus gali „prisipažinti“ ką nori? O juk būtent taip buvo gauti nevykę komendanto Hesso tvirtinimai, taip plačiai cituojami šiandien. O štai dar vienas faktas. Šimtas liudininkų tvirtina masinį žmonių žudymą Dachau dujų kamerose, nors oficialiai įrodyta, kad stovykloje dujų kamerų nebuvo!
5. Kremacijai vieno lavono būtina 130 kg anglių, o vokiečiams, kaip priimta skaityti, tekdavo sudeginti apie 1.300 lavonų kasdien. Išliko šimtai Aušvico aero fotonuotraukų, padarytų iš amerikiečių lėktuvų menamo Holokausto metu (1943 – 1944 metais). Kodėl nei vienas iš jų neužregistravo gigantiškų anglies kalnų? Kodėl juose nematyti nei vieno juodo dūmų kamuolio?
6. Kuo paaiškinti, kad radijas, kinematografas, spauda, televizija nesiliauja kasdien tvirtinti mums apie mitinį šešių milijonų žydų sunaikinimą dujų kamerose, palydėdami tokias laidas begaliniais skundais ir stenėjimais? Kodėl žydų lobbi ir šiandien, praėjus pusei šimto metų po karo, nepalieka ramybėje gilių senelių, kurie kažkada bandė išgelbėti Vokietiją nuo Versalio sutarties beteisiškumo, nuo Veimaro respublikos miazmų, nuo vokiečių jaunimo degradacijos, nuo masinio nedarbo? O juk sugrąžinimas šešių milijonų vokiečių prie darbo davė duonos dvidešimt vienam su puse milijono jų išlaikytinių.

7. Kuo paaiškinti, kad Amerikos žydų dienraštis (“American Jewish Yearbook”, Nr. 43, psl. 666) nurodo, kad 1941 metais okupuotoje Europoje gyveno viso 3,3 milijonai žydų?
8. Ar galima patikėti, kad dujų kameros galėjo būti kaimynystėje su krematoriumais, jeigu „Ciklonas B“, kaip žinoma kiekvienam chemikui, yra labai sprogstamas?
9. Kuo paaiškinti, kad bet kuris istorikas, bandantis parodyti visą nevykusį mitą apie Holokaustą, yra teismo keliu persekiojamas? Pradedant nuo 1980 metų, pasigirsta reikalavimai mokslinio dialogo, apie teismo ekspertizę, matematinius ir techninius aspektus šios problemos. Jų rezultatai atvertų visą tiesą ir priverstų visiems laikams nutilti gandų platintojus, kaip tai įvyko su Chatynės tragedija, pertvarkininko Gorbačiovo dėka.
10. Ar galima pasitikėti, kad šio „Ciklono B“ pagalba buvo sunaikinama tūkstantis žmonių per vieną kartą? Patikimai žinoma, kad amerikiečių dujų kameros, skirtos numarinti vieną, maksimum – du, nusikaltėlius, neįtikėtinai sudėtingos. Be to 1949 metais Degešo, gaminusiu „Cikloną-B“, teismo proceso metu buvo padaryta išvada, kad masinis naikinimas žmonių tokiu būdu visiškai neįmanomas ir net neįsivaizduojamas.
11. Kuo paaiškinti, kad Lechteris, tuo metu atsakingas už dujų kamerų eksploataciją JAV, tvirtai pareiškė, kad Aušvice masinis žmonių nuodijimas dujomis nebuvo vykdomas? Kuo paaiškinti, kad Lechterio pareiškimas toliau buvo patvirtintas lenkų ir austrų dokumentuose? Kodėl iki šiol uždarytas tyrimams Rudolfo pranešimas, kuriame yra detali visų gautų rezultatų analizė? Kodėl tie, kas bandė paskelbti Rudolfo pranešimą, buvo taip griežtai nubausti? Kodėl yra uždrausti net pokalbiai apie patikimumą ir tikslumą šio pranešimo duomenų?
12. Kuo paaiškinti, kad pirmą kartą mokslo pasaulio istorijoje buvo atšauktas daktaro laipsnis, gautas pono Rokeso už „Geršteino pranešimas“ tyrimus? Ir kodėl pats šis pranešimas net nebuvo nagrinėjimas Niurnbergo procese? O juk žinomas istorikas, ministras-specialistas Alenas Deko, pasisakydamas procese, kalbėjo, kad „neįmanoma pilnu mastu įvertinti Geršteino pranešimą, nesusipažinus iš anksto su puikiu M.Rokeso darbu“. Savo knygoje „Absoliutus karas“ (“La guerre absolue”, 1988) jis rašė: Aš sužavėtas pono Rokeso meistriškumu ir nepriekaištingumu jo daktaro disertacijos skirtos Geršeino pranešimui“.
13. Kuo paaiškinti pareiškimą Raimono Arono ir Fransua Fiurė konferencijoje Sarbonos universitete (kur, tarp kitko, nebuvo nei vieno nacionalisto) apie tai, kad jiems nepavyko rasti nei užuominos apie raštiškus ir žodinius potvarkius apie žydų naikinimą?
14. Kodėl visaip nutylimi planai apie vokiečių nacijos sunaikinimą per visų vyrų sterilizaciją? O juk apie tai, rašė ir žydas Kaufmanas savo knygoje „Vokietija turi išnykti“. Ar tai tokia smulkmena, apie kurią ir kalbėti neverta?
15. Dujos „Ciklonas-B“ plačiai buvo naudojamas Vokietijos sveikatos apsaugos sistemoje pradedant 1920 metais. Tai ar verta tvirtinti, neva koncentracijos stovyklose jam atrado kitą pritaikymą, išeinantį už rėmų kovos su utėlėmis ir šiltinės prevencija? Kaip paaiškinti, kad didelės atsargos „Ciklonas-B“ buvo surastos net tose stovyklose, kur, kaip oficialiai pripažinta, niekada nebuvo naikinami žmonės dujų kamerose?
16. Kodėl tiek daug triukšmo dėl „žuvimo dujų kamerose šešių milijonų žydų“, bet nieko negirdėti apie 80 milijonus gojų, sunaikintų TSRS grynai žydų politinio režimo? Tada buvo budeliais Kaganovičius, Jagoda, Frenkelis, Firinas, Urickis, Rappoportas ir pusšimtis kitų žydų.
17. Kodėl Zundelio teisme, vykusiame Kanadoje, jis buvo kaltinamas Holokausto „poetiniu skatinimu“? Kodėl žydų istorinio teisingumo mylėtojai, apsijuokę su tokiais pareiškimais, vėliau atsisakė atvykti pagal teismo šaukimą?
18. Kas privertė priimti Fabiuso-Gesso įstatymą? Vienas iš jo autorių – žmogus maišyto kraujo, o kitas priklausė komunistų partijai, ant kurios sąžinės 200 milijonų žmonių gyvybių.
19. Ar visa kas pasakyta nėra falsifikato įrodymu? Iki to, kaip užimti Prancūzijos teisingumo ministro postą M.Tubonas tvirtino, kad staliniškas-orveliškas principas „baudimas už įsitikinimus“ (tai skaitoma nusikaltimu Didžiojo Brolio bendrijoje, aprašyta knygoje “1984”) tiktai trukdo pasiekti tiesą. Įstatymai paremti tokiu principu ne tiktai antikonstituciniai ir antidemokratiniai; jie pažeidžia fundamentalias žmogaus teises. Mums reikalingi faktai ir įrodymai, nepriklausomai nuo to, ar gina jie hipotezę ar jai prieštarauja. Profesorius Forissonas tiesiog maldavo apie platų kolosalaus kiekio prieštaravimų nagrinėjimą, bet tokios galimybės jam nedavė. To prašė ir Labb Pjer, kuriam pradžioje tarytum pažadėjo organizuoti tokią diskusiją, bet beveik tuojau pat atsakė. Kada panašų svarstymą vis dėlto pavyko surengti Lugano televizijoje, šalininkai peržiūrėjimo Holokausto teorijos pasiekė tokią įtikinamą sėkmę, kad laidą teko kartoti. Pervertinti šį įvykį tiesiog neįmanoma, juk masinės informavimo priemonės retai kada ryžtasi pajudinti nors pirštu, negavę tam sankcijų iš žydų lobbi.
20. Kodėl, kada mokslininkas bando nurodyti į matematinius ar techninius hipotezės neatitikimus, jį tuojau pat nutraukia? Eilinį kartą mes tampame liudininkais religinės istorinės dogmos primetimo. Tas, kas atsisako jai melstis, tuojau gauna smūgį šiuolaikinės inkvizicijos, nors bažnyčia šiandien atskirta nuo valstybės.
21. Kaip paaiškinti pranešimą, paskelbtą „Ekspress“, žinomame prancūzų laikraštyje, 1995 metų sausį, kad dujų kameros, dešimtmečius demonstruotos Aušvico lankytojams, buvo pastatytos jau po karo? Išeina, viskas, ką apie jas kalba, – grynas melas?
22. Tikru Holokaustu, nusinešusiu 60 milijonų žmonių gyvybes, tapo karas, kurį 1933 metais pradėjo žydai prieš Hitlerį. Hitleris davė duonos šešiems milijonams bedarbių, jis atstūmė dolerio ir žydiško totalitarizmo diktatūrą, išniekinančio ne tiktai atskirą žmogų, bet ir visą planetą, prisidengiant netikra „demokratijos“ iškaba. Liko tiktai du dalyviai: Totalitari judopatija, nukreipta pažeminti žmoniją ir planetą, ir nacionalizmas gojams, dar nepažeistiems kapitalo-marksistiniu žydų poveikiu.
Netgi Žanas Fransua Kan išsako savo knygoje „Marianna“ kraštutinį susidirginimą prieš Pasaulinio žydų kongreso biurokratus, inicijavusius procesą dėl žydų nuosavybės grąžinimo, kuris įvyko 3 kovo 1998 metais Vašingtone. „Jie suvedė visą Holokaustą į finansinius santykius, – rašo jis.

Pasirodo, tipine auka nacistinių barbarų, architipu paties baisiausio visų laikų genocido buvo ne darbininkas iš Krokuvos, ne meistras iš Lodzės, ne valdininkas iš Kijevo, ne parduotuvės savininkas iš Riu de Rozje, ne bevardis namudininkas iš Rygos. Pagrindiniu varguoliu čia pasireiškia milijardierius-kosmopolitas, kolekcionuojantis Rembrandtą ir Rubensą, miegantis ant aukso krūvos, valdantis daugybę pelningų draudimo akcijų, siunčiantis savo vaikus mokytis į JAV, kad jie galėtų padaryti puikią karjerą. Ką gi, šiam galingam lobbi Amerikos oligarchų nei kiek ne gėda pervesti visą Holokaustą į grynai verslo vagą“.
Jeigu šiuos žodžius parašytų ne Ž.F.Kanas, o Forissonas, mes būtume liudininkais dar vieno teismo proceso! Aš tuo nei kiek neabejoju.

R.Dommerg Polakko de Menas, žydas, kuriam nepriimtina totalitarinės judopatijos idėja."

Nuorodos:


Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

Jaro Valiukėno video montavimo mokymo kursas



Mano bičiulis Jaras Valiukėnas, tremtinio lietuvio ir tremtinės graikės sūnus, gimęs Kazachstano Timertau mieste, nesenai parengė originalų video medžiagos montavimo mokymo kursą (rusų kalba). Šio kurso kaina – 10 eurų. Prie kurso pridedamos programos ir kiti priedai, skirti nekomerciniam panaudojimui ir kvalifikacijos kėlimui. Kai kam tai gali tapti karjeros pradžia ar papildomu uždarbiui internete. Mokymo kursą galima įsigyti parduotuvės puslapyje: https://infocentr.org/product/2020-2/

Taip pat Valiukėnas siūlo savo paslaugas gaminant reklaminius, muzikinius ir politinius videoklipus, dokumentinius filmus ir kitą skaitmeninę medžiagą. El.paštas: video@video-film.su

Štai keli jo pastarieji darbai:

Filmas „Timertau vilties ir meilės miestas“: https://youtu.be/scbfFgdTrSo

Tai filmas apie Jaro Valiukėno gimtąjį miestą Timertau (Kazachstane). Jame pasakojama apie jo gyvenimo šioje šalyje periodą, gimines ir jam artimus žmones.

Muzikinis klipas: https://youtu.be/EMjtoejd090

Įsigydami Jaro Valiukėno mokymo kursą, ar pasinaudoję jo paslaugomis, be asmeninės naudos padarysite ir labdaringą darbą - paremsite judėjimo problemų turintį žmogų, jau šiandien gyvenantį G.Nausėdos „Gerovės valstybėje“ už 120 eurų (po padidinimo!) neįgaliojo pašalpą.




Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

2020-02-01

ŠIUKŠLYNŲ VERSLO FARIZIEJAI VĖL REKETUOJA ŽMONES. Jurgis Gervinskas ir Petras Gulbinskas


Susipažinę su įvairiais normatyviniais aktais, reglamentuojančiais atliekų tvarkymą, jų tarpe ir suvestine redakcija 2020 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ palaimintu nuolat liūdnai garsėjančio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus parašu, norėtume pareikšti savo nuomonę dėl šachtinės atliekų šalinimo sistemos naikinimo daugiabučiuose namuose. Mums kyla ir valdžios įstaigų lieka neatsakyta visa eilė klausimų, į kuriuos valdininkai privalėtų atsakyti, nes jokiuose norminiuose aktuose nerasite nė vienos frazės, kurioje būtų užsiminta, kad šio projekto tikslas – žmonių gyvenimo kokybės gerinimas kelyje į Gerovės valstybę.
Vietoje to, kad pasirūpinti žmonių gerove, ne kartą minėtą iš aukštų rinkiminių tribūnų pakeliui į pažadėtąją „Gerovės valstybę“, iš tikrųjų visos šiukšlynų verslo fariziejų pastangos nukreiptos tik į savo verslo tolesnį suklestėjimą žmonių sąskaita, tariamai: „siekdami gerinti tam tikrų atliekų srautų surinkimą ir mažinti komunalinių atliekų tvarkymo savivaldybių valdomose sistemose išlaidas“ arba tiksliau sakant, reglamentuoti santykius su atliekų turėtojais, prekiautojais atliekomis, tarpininkais, atliekų naudotojais, vienintele - nuostolinga žmonėms kryptimi.

Matyt, niekas iš jų net neatsivertė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio, kuriame aiškiai įtvirtinta nuostata, kad valstybė turi rūpintis savo piliečių gerove, o ne bloginti pastarųjų gyvenimo sąlygas: „Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą“. Tokią mūsų nuomonę sustiprina tai, kad sveiku protu negalime suprasti, kodėl mes turėsime mokėti savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriui už mūsų gyvenimo sąlygų pabloginimą, kaip bus apibrėžti tarpusavio atsiskaitymo santykiai tarp daugiabučių gyventojų ir administratorių, kokių sutarčių pagrindu su butų savininkais bus vykdomi atsiskaitymai už suteiktas atliekų tvarkymo (išvežimo) paslaugas, kodėl ir kokiu pagrindu keičiami tarifai jų didinimo linkme, nederinant šio klausimo su daugiabučių gyventojų bendruomenėmis.
Tokiu atveju gaunasi, kad vardan XXI amžiaus idėjos – „Gerovės valstybės“ daugiabučių butų gyventojai (savininkai) visiškai lygioje vietoje nubaudžiami trigubai.
Pirmoji bausmė – atliekų šalinimo vamzdynai daugiabučiuose namuose buvo sukurti ir padaryti namų gyventojų patogumui ir vienašališkas prievartinis šio patogumo (paslaugos) funkcionavimo blokavimas ir likvidavimas – tai tokių namų gyventojų gyvenimo sąlygų bloginimas be jokių reikšmingų priežasčių (vienintelė – pelno siekimas) ir išaiškinimo gyventojams: kodėl?
Antroji bausmė – aiškus žmonių gyvenimo sąlygų bloginimas, nes įsigydami butus tokiuose namuose, žmonės sumokėjo brangiau už tokios atliekų sistemos įrengimą šiuose namuose.
Trečioji bausmė – atliekų (šiukšlių) išvežimo tarifų padidinimas dėl iš toli nuo namų pastatytų konteinerių, į kuriuos šiukšles mesti galės bet kas, o mokės daugiabučių gyventojai.
Atliekų šalinimo vamzdynų sistemos blokavimas – daugiabučio namo visų gyventojų būties, gyvenimo sąlygų vienareikšmis pablogėjimas. Vadinasi, be jokios priežasties, išskyrus šiukšlių verslo fariziejų viršpelnio siekimą, tokiuose namuose gyvenantys žmonės patirs reikšmingą materialinę ir moralinę žalą. Vėl pamirštas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 30 straipsnyje užfiksuotas principas, kad: „Asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, (...) padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas“. LR Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad: „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Tenka apgailestauti, kad dažnai susiduriame su priešingomis situacijomis: valdžios įstaigos pernelyg siekia kontroliuoti (ir realiai kontroliuoja) žmonių gyvenimą. Būtent iš to išplaukia tai, jog vietoje to, kad pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas, valdžia (savivaldybės taryba) negarbingai ignoruodama namų bendraturčių nuosavybės teises pati nusprendžia ir pablogina žmonių gyvenimo sąlygas.
Baigdami norėtume pabrėžti, kad kolektyvinio naudojimo konteinerių aikštelių „renovacija“ vietoje pagerinimo, visiems (išskyrus šiukšlynų fariziejus) padarė dar blogesnę situaciją komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vėl gi, nusikalstamai pamiršdami LR Konstitucijos 23 straipsnį: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymas. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“. Kaip minėjome, daugiabučių namuose esanti šachtinė atliekų šalinimo sistema – visų namo bendraturčių nuosavybė. Bet ji naikinama išniekinant net konstitucines vertybes, vardan geresnio šiukšlynų verslo fariziejų gyvenimo.

Vilnius, 2020 m. vasario 1 d.


Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:

Aštuoni holokaustai ir visi po šešis milijonus


Sausio 27 dieną Lietuvos žydų bendruomenė paskelbė tautinę nesantaiką ir antisemitizmą kurstantį, melagingą mūsų „bendrapiliečio" Granto Gočino straipsnį, kuriame teigiama, kad dar 1915 metais „nemažai lietuvių aktyviai dalyvavo žudant senus žydų vyrus, moteris ir net vaikus bei plėšdami žydų turtą“.

https://www.lzb.lt/2020/01/26/lietuvos-holokausto-atminimas-patikimas-ar-nepatikimas/

Aš pamėginau išsiaiškinti, kur glūdį šito siaubingo šmeižto, melo ir tautinės neapykantos lietuvių tautai šaknys. Paaiškėjo, kad tai dar nuo 19-jo amžiaus pabaigos veikianti melo mašina, su kuria ir noriu supažindinti šiame straipsnyje.

Aš remiuosi internete esančiomis kitų tyrinėtojų 256 nuorodomis į straipsnius su žodžiais „6 milijonai žydų“, kurie buvo paskelbti amerikiečių ir europiečių leidiniuose nuo 19 amžiaus pabaigos:


Pateikiamuose šaltiniuose surinktos citatos iš laikraščių ir žurnalų straipsnių, iš knygų, paskelbtų 1900 – 1945 metais. Šiose citatose teigiama, kad būtent šeši milijonai (6 000 000) žydų yra pavojuje, buvo ar bus nužudyti.

Žemiau pateikiam tik dešimtoji dalis iš 256 nuorodų. Fotokoliažas straipsnių su nuorodomis į „6 milijonus žydų“ paimtas iš That Magical #6.


1900 - Stephen S. Wise, New York Times, June 11, 1900
„6 000 000 gyvų, plūstančių krauju, kenčiančių „argumentų“ Sionizmo naudai.“

1903 - The Jewish Criterion (Pittsburgh), September 18th, 1903, page 6
„ ... šeši milijonai sutryptų į purvą brolių."

1904 - The Jewish Criterion (Pittsburgh), February 19th, 1904, page 2
„ ... kur persekiojami gyvena penki ar šeši milijonai žmonių.“

1905 - New York Times, January 29th, 1905
„Jis paskelbė, kad laisva ir laiminga Rusija, su jos 6 000 000 žydų reikš Sionizmo pabaigą, nes patvaldystės žlugimas faktiškai pašalintų priežastis, kurios sąlygoja jos egzistavimą.“

1908 - The Jewish Criterion (Pittsburgh), August 7th, 1908
„ ... kada šaukia šeši milijonai Rusijos žydų ... "

1912 - American Jewish Year Book 5672 (23 Sep 1911 - 11 Sep 1912), page 308
„Rusija, nuo 1890 metų, įgyvendino planą išvarymo arba sunaikinimo šešių milijonų savo piliečių, ir darė tai dėl vienintelės priežasties – jie atsisakė pereiti į stačiatikių tikėjimą, pasirinkdami likti žydais".



1912 - Rabbi Stephen S. Wise, New York Tribune, September 11th, 1912, page 9
„Šiandien Rusija smaugia žydus. Ji bijo iššaukti pasipiktinimą kitų šalių kraujo praliejimu, todėl iš lėto, bet nuolatos permala ir išstumia iš gyvenimo 6 000 000 žydų.“

1915 - The Sun (NY), June 6th, 1915, section 5, page 1
„Šeši milijonai žydų, pusė žydų tautos, persekiojama, pjudoma, įžeidinėjama, juos kankina, žemina, marina badu … šeši milijonai žydų Rusijoje... juos be gailesčio kankina“.

1915 - The Jewish Criterion (Pittsburgh), June 25th, 1915
„Rusijoje tęsiasi gerai organizuotas, sistemingas naikinimas šių šešių milijonų žydų“.

1918 - The Jewish Criterion (Pittsburgh), September 5th, 1918
„... Rusija, kur gyvena virš šešių milijonų žydų, yra sutemų ir kraujo žemė“.

1919 - The Bourbon News, April 1st, 1919, p.4
„... šeši milijonai žydų Lenkijoje, Lietuvoje, Galicijoje, Palestinoje, Turkijoje ir Sibire miršta iš bado“...

1921 - New York Times, July 20, 1921, page 2
„PRAŠO AMERIKĄ IŠGELBĖTI 6 000 000 RUSIJOJE. 6 000 000 žydų Rusijoje gresia kruvinas susidorojimas, pilnas sunaikinimas“.

1933 - The Jewish Western Bulletin, September 21st, 1933
„Tuo metu persekiojimai ir naikinimai žmonių, kada gyvybė, ypač gyvybė žydo prarado kokią nors vertę žiaurioje, kruvinoje vokiečių žemėje, kada ant svarstyklių lėkštės guli gyvybės šimtų tūkstančių nukankintų, šio Holokausto metu...“

1938 - New York Times, January 9th, 1938, page 12
„REPRESIJOS PRIEŠ ŽYDUS AUGA. 6 000 000 AUKŲ.... Šiandien aukomis valstybinio antisemitizmo jau yra penki ar šeši milijonai žmonių...“

1940 - Joplin News Herald (Missouri), June 25th, 1940, page 3
„Šeši milijonai žydų Europoje pasmerkti sunaikinimui“.

1940 - Ohio Jewish Chronicle, June 28th, 1940, page 1
„Šeši milijonai žydų buvo išplėšti su šaknimis totalitarinių lyderių psichopatinių, politinių ambicijų dėka“.

1943 - Lowell Sun (MA), January 26th, 1943, page 9
„Iš šių šešių milijonų žydų beveik trečdalis jau sunaikinta vokiečių, rumunų ir vengrų, o pačiais atsargiausiais vertinimais, iki karo pabaigos bus nužudyta mažiausiai, dar trečdalis“.

1944 - The Palestine Post, January 23rd, 1944
„Sunaikinimo išvengė tiktai saujelė lenkų žydų. Jie arba buvo partizanais arba gyveno kaip kripto-žydai. Kaip buvo paskelbta, nužudytųjų sąrašuose – šeši milijonai pavardžių“.

1944 - The Jewish Criterion, December 1st, 1944
„... nuo karo pradžios, Vokietijoje ir okupuotose teritorijose, buvo nužudyta 5 500 000 žydų... Taip, vokiečiai nužudė apie šešis milijonus žydų ...“

1945 - New York Times, January 8th, 1945
„6 000 000 ŽYDŲ ŽUVO. Žydų gyventojų Europoje sumažėjo nuo 9 500 000 1939 metais iki
3 500 000. Iš 6 000 000 žuvusių Europos žydų, 5 000 000 gyveno šalyse hitlerininkų okupuotose šalyse“.

1945 - Ilya Ehrenburg, The Advertiser (Adelaide), March 27th, 1945
„... vokiečiai nukankino paskutinę saujelę žydų. Vokiečiai nužudė šešis milijonus žydų – visus Lenkijos, Vengrijos, Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos, Vakarų Europos ir žinoma pačios Vokietijos žydus“.

1945 - New York Times, September 17th, 1945
„Šeši milijonai žydų žuvo kankinimuose ir jų kraujas šaukiasi dangaus“.

Straipsnio tęsinys:
https://lebionka.blogspot.com/2020/02/astuoni-holokaustai-ir-visi-po-sesis_2.html








Pranešimą parašė ties Komentarų nėra:
Užsisakykite: Pranešimai (Atom)