Kodėl Rusijai neįtiko Baltarusijos Batka? Plameno Paskovo nuomonė (video)

Bulgarijos publicistas, veterinarijos gydytojas ir verslininkas Planenas Paskovas išsakė savo nuomonę apie Rusijos-Baltarusijos valstybių santykius. Pagrindinė jo mintis išsakyta „Pereprava TV“, laidoje „Baltarusijos pasirinkimas“, yra ta, kad Rusija tapusi Vakarų kolonija, jos valstybinės įmonės „Gasprom“ ir „Rosneft, kurios įneša didžiausią indėlį į šalies biudžetą, yra faktiškai Vakarų nuosavybė, ir nors Rusija kalba apie postsovietinių valstybių integraciją, pati vykdo priešingą politiką. Rusija niršta ant Lukašenkos ir todėl, kad jis iškilmingai atšventė pergalės prieš fašizmą 75-metį, surengė karinį paradą, „Nemirtingojo pulko“ eiseną, atšventė Velykas. Rusijos valdžia to nedarė, o šalyje surengė koronabesije (koronavelniojimą). Baltarusijoje nebuvo karantino, ši šalis nesustabdė ekonomikos, neizoliavo žmonių, negriovė ekonomikos. Tai siutina Putiną ir jo aplinką, todėl ir buvo surengta provokaciją su privačia karine įmone.

Romos klubas, Trišalė komisija, Europos apskritas stalas. Šešėlinė Europos Sąjungos istorija. Planai, mechanizmai, rezultatai. Četverikova O.N. (12 dalis)

Kol de Golis buvo valdžioje Prancūzijoje, šios programos, suprantama, nebuvo galima įgyvendinti. Nors 1964 m. finansiniai sluoksniai vis dėlto gavo Europos Vadovų Tarybos sutikimą įsteigti centrinių bankų valdytojų komitetą fiskalinei politikai koordinuoti, kuris, jų nuomone, buvo svarbi pergalė (kaip pažymėjo Maržolenas, „judėjimas link valiutų sąjungos yra pagrindinis klausimas“) [ 110]. Kai Prancūzijoje prasidėjo neramumai ir betvarkė, ir kilo klausimas dėl generolo tolesnio buvimo valdžioje, federalistai nutarė, kad situacija jiems palanki, ir EEB Maržoleną pakeitęs jo artimas draugas ir bendradarbis Rtienas Baras 1969 m. vasarį pasiūlė savo memorandumą („Baro planas“), kuriame iškeltas viršnacionalinio ekonomikos ir pinigų politikos koordinavimo poreikis. Galiausiai, po generolo pasitraukimo (1969 m. balandžio mėn.) ir atėjimo į valdžią Ž.Pompidu 1969 m. gruodžio mėn., Hagos viršūnių susitikime, esant tarptautinių bankų organizuotam finansiniam nestabilumui, skirtam parodyti valstybių nesugebėjimą sureguliuoti situacijos, buvo pristatytas ambicingesnis projektas, jau tiesiogiai numatantis piniginę Europos Sąjungą.

Iš Vokietijos pusės pinigų sąjungą aktyviai skatino Vily Brandtas, įsitikinęs federalistas, narys Veiklos komiteto palaikymo Jungtinių Europos valstijų Žanas Monne. Na, o patį valiutų sąjungos planą, kuris vadinosi „Europa kelyje į pinigų sąjungą“, pavedė sudaryti Liuksemburgo ministrui pirmininkui Pjerui Verneriui, kuris jį pristatė 1970 m. Jis faktiškai atgamino 1962 m. Maržoleno programą ir pasiūlė palaipsniui, per 10 metų, sukūrimą ekonominės ir valiutų sąjungos, kuri suponavo autonominės Europos finansų rinkos, Europos rezervų fondo su plačiais įgaliojimais ir bendros Europos valiutos suformavimą. Būdinga, kad palaikydamas absoliučią prekių, žmonių ir kapitalo judėjimo laisvę Vernerio planas reikalavo griežtos valiutų ir biudžeto kontrolės iš vieningos viršnacionalinės agentūros. Tuomet jis taip ir nebuvo realizuotas dėl nepritarimo jam prancūzų vadovybės.

6. Nauji šešėlinės valdžios instrumentai Europos kūrimo lūžio etape

1970-ųjų pradžia tapo svarbiausiu Vakarų valdančiųjų sluoksnių politikos etapu, kuris atskleidė rimtus finansinio kapitalo padėties pokyčius. Ankstesniais metais „išpumpavęs“ viską, kas naudinga sau iš neo-Keinso vystymosi modelio su masinio vartojimo ekonomika ir „bendros gerovės“ būkle, tarptautinis verslas priėjo prie išvados, kad teigiamas valstybinio reguliavimo potencialas buvo išsemtas ir kad „socialinė ekonomika“ su plačiu demokratiniu dalyvavimu kelia grėsmę jų pozicijos stiprinimui ir net išsaugojimui.

Charakteringa, kad būtent tuo metu Vakaruose įtvirtinama sąvoka „multinacionalai“, arba MNK (multinacionalinės kompanijos), kuri atspindėjo naują problemą. Ji buvo ne tik tai, kad MNK interesai kirtosi su vietos gamybos interesais, bet ir tai, kad jie kūrė aplink save tokią socialinę terpę ir propagandą, kurios formavo elgesio ir vartojimo stereotipus, atvirai priešiškus nacionalinei bendruomenei, o jų poveikio sfera greitai plėtėsi [111]. MNT atvirai pareiškė apie save kaip apie pasaulio ekonomikos ir politikos subjektus, be to įtakingesnius, negu pačios valstybės. Vykdydamos savo ekspansiją, jos jungė į vieningą tinklą išmėtytus po visą pasaulį ir joms pavaldžius anklavus, o tomis sąlygomis ir sienos, ir pati valstybinė valdžia tapo kliūtimi transnacionalinio biznio funkcionavimui. Būtent tuomet gelmėse MNT ir transnacionalinio biznio (TNB) sukuriama strategija, nukreipta sulaužyti nacionalinio-valstybinio reguliavimo sistemas ir pereiti prie atviros „globalios“ visuomenės.

Natūralu, kad buvo kalbama ne apie naują strategiją, o apie tai, kad išvesti, pagaliau, į dienos šviesą Užsienio santykių tarybos ir Bilderbergo klubo „apskritojo stalo“idėjas ir apvilkti jas tokia idėjine forma, kuri būtų priimtina platiems Vakarų visuomenės sluoksniams. Prioritetinę reikšmę įgijo „vieningos žmonių visuomenės“, „pasaulio be sienų“, bendros pasaulinės pinigų apyvartos, vieno centrinio banko, absoliučios laisvės tautų judėjimo, prekių, idėjų ir paslaugų propaganda. Atitinkamai reikėjo paremti viską, kas leido pateisinti globalizacijos poreikį ir tuo pačiu diskredituoti valstybę kaip veiksmingą ekonominio ir socialinio bei politinio gyvenimo reguliatorių. Tuo tikslu pradėjo veikti atitinkami smegenų centrai, tarp kurių pagrindinį vaidmenį vaidino su Bilderbergais glaudžiai susijęs Romos klubas, subūręs pasaulio politinio, finansinio ir mokslinio elito atstovus.

Manoma, kad klubas iš tikrųjų buvo sukurtas 1965 metais Deivido Rokfelerio dvare Bellagio mieste (Italija), vykstant tarptautinei konferencijai „Pasaulio tvarkos sąlygos“, kurios metu buvo aptariamas intelektualų vaidmuo formuojant „naująjį pasaulį“. Tačiau oficialiai savo veiklą jis pradėjo 1968 m., susitikime su „Accademia Dei Lincei“ Romoje (Italijos nacionalinė mokslų akademija). Jį organizavo ir inicijavo bendrovės „Olivetti“ vadovas, „Fiat“ administracinės valdybos narys Aurelio Peccei, tapęs pirmuoju klubo prezidentu. Viena iš pagrindinių savo užduočių klubas iš pat pradžių skaitė pritraukimą pasaulio visuomenės dėmesio prie globalių problemų dėka mokslinių pranešimų skirtų sukūrimo „vientisos progresyvios civilizacijos klausimams. Išskirdamas du blokus globalių problemų – prieštaravimai tarp visuomenės ir aplinkos ir prieštaravimai visuomenės viduje - „romėnai“ siekė įtikinti žmoniją tuo, kad šiuolaikinė technologinė civilizacija dėl išsekimo gamtinių resursų ir per didelis apgyvendinimas planetos igauna kritinę padėtį ir prarado gebėjimą savaime susireguliuoti, ir jei ji grius dėl kokio tai kataklizmo, tai ją atstatyti bus praktiškai neįmanoma. Sprendimui šios globalios problemos Romos klubas ir kūrė atitinkamas priemones, kurias gali būtų realizuoti tiktai viršnacionalinių struktūrų pastangomis.

Pradinį darbą, pasiūlius klubui, atliko amerikiečių kompiuterinio modeliavimo specialistas Dž.Foresteris, bandęs įrodyti savo 1971 m. darbe „Pasaulio dinamika“, kad ankstesniais tempais resursų naudojimas atves 2020 metais į pasaulinę ekologijos katastrofą. O 1972 m. Masačiusetso technologijos instituto mokslininkų grupės, vadovaujamos D. Medouso, parašė žinomiausią iš visų Romos klubo darbų – pranešimą „Augimo ribos“, tapusį moksliniu bestseleriu Vakarų intelektualų bendruomenėje. Jame aprašyta katastrofinė situacija, kuri laukia žmonijos jau XXI amžiuje. Pradžioje dėl pasiekimo demografinių ir ekologinių ribų ir buvo keliama užduotis perėjimo prie planuojamo pasaulio mastu „nulinio augimo“ modelio. Buvo kalbama apie konversiją pramoninės gamybos ir gyventojų skaičiaus sumažėjimo. Tuo pačių Maltuso teorija buvo persmelkti ir vėlesni pranešimai šios elitinės grupės, kurių pavadinimai kalba patys už save: Žmonija posūkyje“, „Tarptautinės tvarkos peržiūra“, „Už švaistymo šimtmečio ribų“, „Tikslas žmonijai“ ir kiti.

Savo veikla Romos klubas įvykdė radikalų posūkį kontroliuojant sąmonę vakarų žmogaus,„moksliškai pagrįstų“ teiginių, nepakančių jokiems prieštaravimams, pagalba perėjusio prie pagrindimo būtinybės globalios valdymo sistemos pagalba. Dabar galimybę užtikrinti gerą gyvenimą tiktai 1 milijardui žmonių (taip vadinamam „auksiniam milijardui“) buvo galima pateisinti objektyviomis vystymosi sąlygomis, apskaičiuotomis matematinės analizės pagalba. Nors Romos klubo ideologiją lėmė daugiausia okultinė-panteistinė judėjimo „Niu eidž“ pasaulėžiūra su jo „giluminės ekologijos“ kultu [112]. Visos šios pseudomokslinės koncepcijos slėpė interesus finansinių elitų, ruošusių perėjimą prie naujų socialinių technologijų, kurios leidžia sumažinti neturintį jokios funkcinės vertės gyventojų skaičių „trečiojo pasaulio“ šalyse, skaitė jas žaliavų priedėliu ir zona utilizavimo žalingų atliekų.

Romos klubo nariai ruošdami savo pranešimus apie „augimo ribas“ nurodė būtinybę sukurti naują religiją, kad keisti žmogaus sąmonę siekiant išvengti naujos ekologinės katastrofos ir išgelbėti civilizaciją. Tiek D. Meduzas, tiek E. Laslo yra Naujojo amžiaus mokymo pasekėjai. Kalbant apie D. Foresterį, jis ypač griežtai kritikavo krikščionybę dėl jos „ekspansionistinio požiūrio“ į neribotą vaikų gimdymą, prisidedantį prie planetos perpildymo.

Tačiau tai buvo teorija, o reikėjo realaus sukrėtimo, kuris įtikintų mases atsisakyti ankstesnio vystymosi modelio. Tokiu įvykiu tapo suplanuotas 1973 m. Bilderbergo klubo susitikime ir išprovokuotas korporatyvinių elitų staigus naftos kainų kilimas [113], kuris ir sukėlė pirmąją ekonominę krizę Vakaruose pokario metais, po kurios jos ekonomika pateko į nuolatinių kataklizmų periodą. Tačiau prieš šią krizę įvyko kitas, ne mažiau svarbus įvykis, kurį ir galima skaityti finansinių elitų realiu politikos pasikeitimu. Tai buvo Niksono 1971 m. įsakas atrišti dolerį nuo aukso, po ko doleris tapo pagrindine tarptautinių atsiskaitymų priemone ir imtas spausdinti neribotais kiekiais, ir tapo, Niksono prisipažinimu, pagrindine JAV eksporto preke. Spausdinimas pasaulinių pinigų ir supirkimas už juos realių pasaulinių aktyvų tapo pagrindiniu bizniu Amerikos finansinių elitų, galiausiai pasiekusių panaikinimą pinigų ir kapitalo judėjimo apribojimus. Tai paaiškina ir naftos kainų pakėlimo operacija, dėl kurios aukso standartas buvo pakeistas į „naftos“ (į Amerikos bankus ėmė tekėti galingas naftos dolerių srautas).

7-ojo dešimtmečio ekonomikos ir finansų krizė sukėlė vakariečiams psichologinį šoką, kuris buvo korporatyvių elitų panaudotas pradėti griežtą neo-keinsizmo ir jo pagrindu sukurtos „gerovės valstybės“ kritiką. Tuo tikslu 1973 m. formuojama dar viena šešėlinės galios struktūra, kontroliuojama Rokfelerių ir vadovaujama Z. Brzežinskio - Trišalė komisija (TC), kurios tikslas buvo įveikti skirtumus ir konsoliduoti trijų regionų valdančiąsias elitas (JAV, Europos ir Japonijos, kurių santykiai tada pablogėjo) rėmimui ir diegimui neoliberalaus kurso [114].

TK ruošiamų dokumentu pagrindine tematika tapo globalizacija ir elitų išlaisvinimas iš valstybės ir pilietinės visuomenės kontrolės. Vienoje iš darbo grupių ataskaitų pavadintų „Į atnaujintą tarptautinę sistemą“ buvo sakoma: „Daugumos šalių visuomenė ir valdžia toliau gyvena sąvokų pasaulyje, kuris daugiau neegzistuoja, - pasaulyje atskirų nacijų – ir jiems ypač sunku naudoti tokias sąvokas, kaip globalios perspektyvos ir tarpusavio priklausomybė. Liberalus supratimas apie tai, kad ekonomika yra atskirta nuo politikos, yra atgyvenęs: ekonomikos klausimai yra šiuolaikinės politikos centre“. Kitame 1975 dokumente, parašytame S.P.Hantingtono ir pavadintame „Demokratijos krizė: Trišalė Komisijos ataskaita apie valdomą demokratiją“, jau atvirai išreiškė susirūpinimą dėl „demokratijos pertekliaus“, su kuriuo susiduria Amerikos valdantysis elitas. Krizė, pasak Huntingtono, „susideda iš to, kad šimtai tūkstančių paprastų Amerikos piliečių pradėjo protestuoti prieš savo vyriausybės politiką“. Ataskaitoje teigiama: „Demokratinės JAV vyriausybės pažeidžiamumas nėra susijęs su išorės grėsmėmis, nors tokios grėsmės yra gana realios, ir ne dėl vidinių grėsmių iš kairiųjų ar dešiniųjų, nors tokios grėsmės taip pat yra gana realios, bet dėl ​​vidinės pačios demokratijos dinamikos esant išsilavinusiai, mobiliai ir aktyviai visuomenei“. Šiuo atžvilgiu perspėjęs, kad „efektyvus funkcionavimas demokratinės politinės sistemos paprastai reikalauja kai kurios apatijos ir abejingumo iš kai kurių žmonių ir grupių pusės“, Huntingtonas pateisino valdžios panaudojimą „slaptumo ir apgaulės“, kuriuos jis vadino „neišvengiamu valdžios atributu“ [115].

Dėl auščiau aprašytų procesų suaktyvėjo visos struktūros, siekusios realizuoti viršnacionalinį suvienytos Europos projektą. Kas liečia Paneuropos sąjungą, tai po Kudenhove-Kalergi savižudybės, įvykusios 1972 m., pasiūlius organizacijos prezidentui Žoržui Pompidų organizacijos prezidentu buvo išrinktas Otto fon Habsburgas, įtakingas „rato“ narys. Tuo metu Paneuropos sąjunga turėjo visą tinklą šešėlinių politinių organizacijų visoje Europoje, tarp kurių be žinomo Europos centro dokumentacijos ir informacijos buvo taip pat Europos politinių mokslų akademija, Europos vystymo institutas, Nacijų ratas, pervadintas vėliau į Lorenno ratą, „Mon Perelino“ bendrija [116]. Per „Opus Dei“ narį Otto Habsburgą Paneuropos judėjimas buvo kontroliuojamas, savo ruožtu Vatikano, kuriame būtent tuo metu opusdeistai pasiekė lemiamą įtaką, pasiekę išrinkimo 1978 m. popiežiumi savo statytinio Jono Pauliaus II. Nuo tada Vatikanas palaikė neoliberalųjį pasaulinį projektą, naudodamas visus savo resursus ir galimybes formavimui naujo tipo elitos, mąstančios globaliomis kategorijomis.

Konsolidavosi, pagaliau, ir pats europinis biznis, suinteresuotas krizės sąlygomis sukurti tokią struktūrą, kuri tiesiogiai proteguotų jo interesus Europos bendruomenėje. Todėl jei 1970-aisiais tarp europinių TNK ir Europos komisijos buvo mažai kontaktų, tai sekančiais dešimtmečiais vaizdas pilnai pasikeitė. Būnant prezidentu Žanui Delorui (1985―1995), buvusiam Prancūzijos finansų ministrą, nuosekliam neoliberalui, santykiai tarp Europos pramonininkų ir finansistų, iš vienos pusės, ir Komisijos narių – iš kitos, tapo tiek glaudūs, kad galima kalbėti apie formavimą strateginio aljanso, kuris ir ėmė lemti Bendrijos politiką.

Svarbiausią vaidmenį čia ėmė vaidinti Apskritas stalas Europos pramonininkų arba Europos apskritas stalas (EAS arba ERT), sukurtas 1983 m. ir apjungęs atstovus 45 stambiausiu Europos korporacijų, tarp kurių įtakingiausi yra Bayer, ВР, DaimlerChrysler, Ericsson, Nestle, Nokia, Petrofina, Renault, Shell, Siemens, Solvay, Total и Unilever, kurių vadovai reguliariai dalyvavo Bilderbergo susitikimuose. Dalyvavimas šioje organizacijoje personalinis, nors ir kompanijų vardu, ir pagal pakvietimus. „Tėvai-steigėjai“ EAS skaitomi Belgijos politikas Etirn Davinjon ir sekretorius Bilderbergo klubo, tuomet buvęs Eurokomisijos viceprezidentu, P. Gilenhamaras, „Volvo“ generalinis direktorius V. Agneli, tuometinis „Fiat“ vadovas ir V. Dekeris, „Philips“ valdybos pirmininkas. Paėmę už pavyzdį sukurtą dar 1972 m. Amerikos apskritą verslo stalą (Business Roundtable), jie pavertė EAS į vieną iš svarbiausių Europos politinėje scenoje įtakos grupių, kuri turi lemiamą poveikį į pačius aukščiausius politikus. Tai vykdoma dėl privilegijuotų santykių EAS su ES vadovybe, pagrįstų stipriais asmeniniais ryšiais.

Organizacijos tikslu buvo paskelbta „skatinti globalų Europos pramonės konkurencingumą“, tačiau pagrindiniu EAS uždaviniu buvo Europos valdymo pakeitimas, nukreipiant jį visiškos unifikacijos kryptimi pagal stambiojo verslo interesus, kad jos ekonominė sistema turėtų vieną sprendimų priėmimo centrą. Kaip paaiškino EAS sekretoriaus pavaduotoja Caroline Valko, „problema yra ta, kad jei politikai savo kilmės šalyse turi savo balsą, tai ES viduje jie gali turėti bendrą viziją“.

Aukščiausio rango menedžerių apdorojimas neoliberalizmo dvasia ir atitinkamas atrinkimas kadrų lėmė tai, kad jei 1980- siais EAS viduje dar buvo įmanoma dvi verslininkų grupes – taip vadinami protekcionistai ir globalistai, tai 1990-jų pradžiai visi Apskritojo stalo nariai buvo jau bendraminčiai dėl rinkų ir sienų pilno atvirumo. Globalizacija ir stambūs bendro viršnacionalinio charakterio projektai ir čia tapo pagrindine dienotvarkės tema [117].

110 Ibid.

111 См.: Чичерина Н.Г. Международные концерны: социальная политика, пропаганда. М., Наука, 1985.

112 Rengdami savo pranešimus dėl „augimo ribų“ Bilderbergo klubo nariai teigė apie būtinybę sukurti naują pasaulinę religiją žmogaus sąmonės pakeitimui, su tikslu išvengti ekologinės katastrofos ir civilizacijos gelbejmi. Paekejais New age mokymo buvo ir D.Medouzas, ir E.Laslo. Kas liečia D.Foresterį, tai jis ypač griežtai kritikavo krikščinybę dėl jos „ekspansionistinių nuostatų“ į neribotą vaikų gimdymą, skatinančių planetos perpildymą.

113 Apie tai, kaip buvo organizuota ši krizė ir kokį vaidmenį joje suvaidino Bilderbergo klubas ir taip vadinamos „septynios seserys“ (naftos korporacijos «Exxon», «Royal Dutch Shell», «Texaco», «Chevron», «Mobil», «Gulf Oil» и «British Petroleum»), galima paskaityti pas daugelį autorių, kad ir: Гонсалес-Мата Л. Невидимые властители. М., Прогресс, 1983; Перкинс Дж. Исповедь экономического убийцы. М., Претекст, 2007.

114 Sprendimas sukurti naują struktūrą buvo priimtas 1972m. Rokfelerių dvare Pokantino Niujorko valstijoje, kuriame dalyvavo 17 žmonių, atstovavusių finansinę ir olitinę elitą.

115 Энгдаль У.Ф. Семена разрушения. Тайная подоплека генетических манипуляций. СПб., 2009, с. 85.

116 Ši tarptautinė organizacija buvo įsteigta dar 1947 m. 36 mokslininkų konferencijoje, sušauktoje žinomo ekonomisto F.fon Harko Mon Pelerine (Šveicarija). Palaiko neolibiralią „atviros visuomenės“ ekonomikos politiką ir politines vertybes. Tarp jos įkūrėjų – M.Fridmanas, M.Ale, L fon Mizes, K.Poperis ir kiti.

117 Balanya В., Doherty A., Hoedeman О. Ma’anit A., Wesselius E. Europe Inc. Comment les multinationals construisent 1’Europe et Гесопште mondiale. Marseille cedex 20, 2005, p. 58.

Vertimo pradžia:

1d.http://lebionka.blogspot.com/2020/06/cetverikova-on-seseline-europos.html

2d.http://lebionka.blogspot.com/2020/06/pradzia-httplebionka.html

3d.http://lebionka.blogspot.com/2020/06/cetverikova-on-seseline-europos_28.html

4d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/cetverikova-on-seseline-europos.html

5d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/cetverikova-on-seseline-europos_4.html

6d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/rnkudenhove-kalergi-kaip-vieningos.html

7d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/rnkudenhove-kalergi-kaip-vieningos_11.html

8d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/hitleris-ir-es-seseline-europos.html

9d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/sionistu-ir-nacistu-bendradarbiavimas.html

10d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/seseline-europos-sajungos-istorija.html

11d.http://lebionka.blogspot.com/2020/08/seseline-europos-sajungos-istorija.html

Vertimo pradžia (portale www.manolietuva.com):

1d. https://manolietuva.com/?p=3037

2d. https://manolietuva.com/?p=3044

3d. https://manolietuva.com/?p=3057

4d. https://manolietuva.com/?p=3104

5d. https://manolietuva.com/?p=3114

6d. https://manolietuva.com/?p=3138

7d. https://manolietuva.com/?p=3164

8d. https://manolietuva.com/?p=3168

9d. https://manolietuva.com/?p=3184

10d.https://manolietuva.com/?p=3272

11d.https://manolietuva.com/?p=3362

Lampedūzos gyventoja Rosy Matina apie imigrantus: jie suvalgė mano keturis šunis, aš ką nors nušausiu (video)

Lampedūzos gyventoja Italijos dienraščiu Il Giornale papasakojo apie gyvenimą saloje, kur niekada nesustoja nelegalių imigrantų išlaipinimas. Moterį šokiruoja migrantai. „Štai ką jie čia daro...: „Jie suvalgė mano keturis šunis, dvi ožkas ir keturias vištas... tik kiaulių neliečia. Taip negali tęstis.“

Rosy Matina yra Lampedūzos salos gyventoja, 1967 m. čia jos tėvas nusipirko žemę. Ji nebegali pakęsti to, kas dabar čia vyksta. Naktį migrantai ateina į jos valdas, surengia stovyklavietes, geria alkoholį, girtauja. Nežmoniška smarvė aplink apleistą namą, kurio stogą šeimininkai buvo priversti nugriauti, nes viduje migrantai slapstė moteris ir su jomis čia turėjo lytinius santykius. Visur sklinda šlapimo ir ekskrementų kvapas, nėra kuo kvėpuoti. Ant grindų mėtosi antklodės, indai, maisto likučiai, čiužiniai (žiūr.video).

Kai kartą šeimininkė čia atėjo vakare, imigrantai „pasiūlė hašišo“, kai atvažiavo su 14-mete dukra, tai neblaivūs imigrantai prie jų ėmė seksualiai priekabiauti. Prašė policijos pagalbos, bet buvo atsakyta, kad „migrantai yra neliečiami. Jie daro tai, ką nori.“

Rosy tai aiškina tuo, kad saloje yra italų, kurie iš migracijos pelnosi. Vietos valdžia jai aiškino, kad išvalys jos teritoriją, bet taip niekas ir nepasirodė. Merui Totui turi būti gėda, mano Rosy. (Mes, Vilniaus gyventojai, įsitikinome, kad gėdos jausmas nebūtinai yra būdingas merui. Pasitaiko tokių, kaip Remigijus Šimašius, kurie sugeba antisanitariją užveisti miesto širdyje).

Rosy pasakoja, kad jos tėvas būtų nušovęs tą, kas imtų šeimininkauti jų žemėje. Jų šeima gyveno iš žemdirbystės, bet dabar iš ūkio liko tik kiaulės, kurių nevalgo imigrantai musulmonai.

„Man liko tik kiaulės. Jie jų nevalgo, nes arabams tai draudžiama. Bet jie suvalgė keturis mano šunis. Matai, čia pat, kur yra antklodės“, - sako moteris ir iš anglių ir pelenų krūvos ištraukia šuns kaulą.

Rosy nuomone, padėtis Lampedūzoje primena siaubo filmą. Vos keli šimtai metrų nuo Lampedūzos centro vakarais renkasi migrantai, jie čia suvažiuoja greitaisiais mikroautobusais ir sėdi ant laiptelių prie bažnyčios, nes parapijos kunigas Don Carmelo La Magra jiems suteikia „wi-fi“ slaptažodį. Daugybė vaikų kreipiasi į juos norėdami nusipirkti narkotikų.

Vietos gyventojai kelis kartus kvietė policiją, bet policija neatvyksta, o jei atvyksta, atrodo, kad bijo imigrantų. Kartą čia vyko muštynės, bet atvykusi ginkluota karabinierė moteris bijojo išlipti iš automobilio. Čia šeimininkai yra migrantai.

„Aš jums sakau, anksčiau ar vėliau aš ką nors nužudysiu. Man nebėra ko prarasti“, - pasakė Lampedūzos gyventoja Rosy Matina.

https://www.youtube.com/watch?v=MkoNceQNfp0

https://www.youtube.com/watch?v=erQrgzCH4Qo

https://www.ilgiornale.it/news/cronache/sfogo-choc-sui-migranti-hanno-mangiato-i-miei-cani-1882149.html

Izraelio politikas Moše Feiglin džiaugėsi masine žmonių žūtimi Beirute. Kas susprogdino? (video)

 Izraelio nacional-liberalios partijos „Zechut“ vadovas Moše Feiglin, po sprogimo Beiruto uoste, parašė savo FB paskyroje:

„Ty be-av (Izraelio „įsimylėlių diena“) proga mes gavome įspūdingą pirotechnikos šau Beirute.

Ačiū žydų dievui ir Mosadui, kurie surengė mums šią įspūdingą šventę“.

Gadi Vaknin komentare parašė: „Šlykštu! Mums pasisekė, hitlerininko neišrinko į parlamentą. Džiaugiesi nekaltų žmonių mirtims. Ir po to mes reiškiame pretenzijas savo nedraugams. Nors tu gi kuo geresnis. Tai vadinasi politinė savižudybė. Nors „Zechut“ negalima pavadinti sėkminga partija, o Feigliną sėkmingu politiku“.

Izraelio portalas pažymi, kad rugpjūčio 6 d., praėjus dienai po paskelbimo, FB pašalino minėtą Moše Feiglino pranešimą.

„Savo publikacijoje, paskelbtoje socialiniame tinkle praėjus dienai po sprogimo Beirute, nusinešusio 100 gyvybių ir sužeidusio 5000 žmonių, politikas suabejojo dėl tikrosios įvykio priežasties. „Jūs iš tikrųjų tikite, kad tai buvo kažkoks kuro sandėlis? Jūs tikite, kad šis pragaras nebūtų išsiliejęs ant mūsų raketų lietumi?“ - cituojamas Feiglinas.

https://youtu.be/-NXS8nJIkr4

Rusų politologas Maksimas Ševčenko neatmeta galimybės, kad salietra Beiruto uoste galėjo būti specialiai sandėliuojamos Rusijos žydų, kad salietrą panaudoti prireikus.

https://youtu.be/pZPXINHY0UY

Bulgaru politikas Plamenas Paskovas pasakoja dar apie kelias sprogimo versijas.

Nuorodos:

https://russian.palinfo.com/news/2020/8/6/Мойша-радуется-массовой-гибели-людей-в-Ливане

https://www.vesty.co.il/main/article/HkGc8aYWw

P.S.:

Lenkų spauda rašo, kad Beirute „yra daug žmonių, kurie tvirtina, kad matė naikintuvus šovusius raketas į jau degančius sandėlius, ir tiktai šis bombardavimas sukėlė sprogimą“.

https://wpolityce.pl/swiat/512510-dramatyczna-opowiesc-swiadka-z-bejrutu

Italijos tragedija: tušti pliažai, nelegalūs imigrantai, plėšiantys turistus, ir jų atvežti koronavirusai (apžvalga)

Vien per paskutinę liepos savaitę į Italiją atplaukė 11 000 nelegalių imigrantų. Pusė iš jų atvyko iš Tuniso ir yra šios šalies piliečiai. Italija į ES kreipėsi pagalbos ir pranešė apie koronaviruso plitimą.

Lampedūzos, esančios už 138 km nuo Tuniso, stovykla perpildyta, vietoj 95 migrantų čia jų buvo 1000. Birželio mėnesį saloje buvo surengtas referendumas dėl šios stovyklos uždarymo. 900 balsavo už uždarymą, o 4 prieš.

Kairioji Italijos valdžia ėmė šimtus migrantų perkėlinėti iš Lampedūzos į Siciliją ir žemyninę Italiją.

http://www.pi-news.net/2020/08/corona-rotes-kreuz-warnt-vor-neuer-massenmigration/

Nelegalių imigrantų pretenzijos „Duokite mums darbą ir namą“

Tokias pretenzijas Il Giornale išgirdo iš migrantų Lampedūzos saloje. Atėjūnas iš Libijos sako: „Aš laukiu, kad Italijos vyriausybė duos man namą ir darbo. Aš sulauksiu galutinio sprendimo ir imsiu mokytis jūsų kalbos“.

https://www.ilgiornale.it/news/cronache/pretese-degli-immigrati-clandestini-dateci-lavoro-e-casa-1881859.html

Italijos vyriausybė finansuoja imigrantus, o šie eina plėšti turistų

Alasio, yra vienas iš Ligurijos Rivjeros brangakmenių, kur grupė imigrantų iš Kot d`Ivuaro (Dramblio kaulo kranto) plėšia turistus. Septynių negrų gauja, nuo 18 ik 22 metų, buvo sulaikyta ir uždaryta į kalėjimus. Kai kurie jau turėjo teistumus už muštynes, plėšimus. Jie nusižiūrėdavo auką ir ją apiplėšdavo. Dalis pagrobtų daiktų buvo atrasta jų viešbučių numeriuose. Apiplėšimo metu banditai aukas sumušdavo. Šiuo metu policija ištyrė tris apiplėšimus, dar du apiplėšimai yra tiriami. Il Giornale pažymi, kad visi šie „atostogautojai“ yra išlaikomi Italijos valdžios. Tokiu būdu apiplėšimus finansuoja valdžia. Tai puiki vizitinė kortelė atvykstantiems ilsėtis į Italiją.

https://www.ilgiornale.it/news/cronache/governo-finanzia-immigrati-rapinare-i-turisti-1881858.html

Jesolo (Veneto regionas) kurorto tragedija

Vietinės turizmo gentūros praneša, kad turistai atsisako atvykti į Jesola miesto pliažus, nes čia atkelti nelegalūs imigrantai, iš kurių 42 užkrėsti COVID-19. Paprastai šioje Veneto pakrantėje daugiau užsieniečių, negu vietinių poilsiautojų. Jūros pakrantėje daug prestižinių viešbučių. Greta jų buvo atidarytas Raudonojo Kryžiaus migrantų centras. Pastarosiomis dienomis čia užregistruoti tarp migrantų koronaviruso susirgimai. Dabar turistais atsisako čia poilsiauti ir pliažai tušti.

Liepos mėnesį čia buvo nustatyti covid teigiami 42 migrantai ir dar 12 jų vaikai. Be to šiame Raudonojo kryžiaus viešbutyje kilo riaušės, nes migrantai nenori laikytis karantino taistyklių.

Vardan prieglobsčio prašytojų teisių, aukojamos teisės tūkstančių žmonių, kurie gyvena ir dirba šiame regione, moka mokesčius.

„Visos politinės Jesolo partijos dabar pasisako, kad politinio prieglobsčio prašytojai būtų nedelsiant išvyti iš jų miesto, rašoma Il Giornale.

https://www.ilgiornale.it/news/cronache/disperazione-turismo-jesolo-siamo-subissati-disdette-1881878.html

Italija nebegali sukontroliuoti COVID-19 apkrėstų nelegalių imigrantų

Il Giornale vakar pranešė apie dar 20 covid teigiamų migrantų Matera mieste. Kai kurie jų pabėgo iš priėmimo centro. Tai dar vienas užkrėstų migrantų pabėgimo atvejis. Kiek anksčiau buvo užfiksuoti 42 COVID-19 teigiami nelegalai iš Bengalijos, kurie buvo Irsina (Matera provincija), o taip pat Ferandinoje (Matera provincija). Praėjusį šeštadienį į Siciliją iš Lampedūzos pervežta 100 migrantų iš Tuniso, tarp kurių mažiausiai 20 apsikrėtusių. 25 tunisiečių iš Ferrandinos centro rugpjūčio 5 dieną pabėgo, o 6 dieną pabėgo dar dešimt. Nelegalų pabėgimo metu nukentėjo teisėsaugos darbuotojai. Vienas karabinierius buvo sužeistas ir hospitalizuotas.

https://www.ilgiornale.it/news/cronache/matera-20-migranti-positivi-covid-fuggono-centro-accoglienza-1881932.html

Kuris prezidentas geriau susitvarkė su COVID-19 pandemija: Nausėda ar Lukašenka? (video)

Įvertinti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos veiklą COVID-19 pandemijos metu yra labai paprasta. Ją galima išreikšti matematikos simboliu – 0. Nulis ir yra nulis. Buvo dar du nuliai. Jais anksčiau ženklindavo vieną vietą. Tai S.Skvernelis ir A.Veryga, atskyrę Lietuvos gyventojus nuo medicinos ir nesugebėję sutramdyti vagių, vagiančių iš po COVID-19 priedangos. Dabar jie užsiima atostogavimu (valstybės sabotažu). Įsivaizduoju „Titaniko“ kapitoną, atostogaujantį plaukiant per ledkalnių laukus!

Ką bekalbėtų Vakarų propaganda, Lukošenka su COVID-19 susitvarkė geriausiai: ekonomikos jis nesustabdė, antsnūkių neuždėjo, žmonių neįkalino, o gelbėjo senelius.

Apie savo veiklą COVID-19 epidemijos metu Lukašenka papasakojo savo metiniame pranešime (žiūr. video):

https://youtu.be/vX0i2M1o0k8

Lukašenka pasakė: „Pandemija apnuogino visas sistemines problemas. Ši tema faktiškai tapo priedanga pagrindiniams pasaulio žaidėjams, kurie be ceremonijų ėmė realizuoti savo užsienio politikos, prekybos ir ekonomikos ambicijas“.

Lukošenkos nuomone, baltarusiai išlaikė COVID-19 išbandymą. „Kas ne aklas, tai mato! Kas nenori to matyti, tas visuomet bus aklas”. Baltarusija “naują pandemiją pasitiko daugiau-mažiau pasirengę, kiek tai buvo įmanoma.“ Jos pliusais buvo „išsaugojimas infekcinių ligoninių, sanitarijos tarnybų, pakankamo lovų fondo, aprūpinimo diagnostikos ir gydymo įranga“.

Būtent tai Lietuvoje buvo sugriauta nesibaigiančiais ligoninių „optimizavimais“ ir visišku epidemiologijos sunaikinimu.

Lukašenka neuždarinėjo infekcinių ligoninių, neoptimizavo lovų skaičiaus ligoninėse, nesunaikino sanitarinius-epidemiologinių padalinių, o metodiškai juos aprūpino nauja aparatūra ir vaistais, neįvedė draudiminės medicinos sistemos. Jis išlaikė sovietinės medicinos branduolį, o ši mokėjo susidoroti su pandemijomis. Tuo tarpų Vakarų liberalizmas – bejėgis prieš pandemijas.

Lukašenka pasakė: „Mes turėjome baltarusišką mokslą, gydytojų atsidavimą, o svarbiausia, orią piliečių elgseną. Ypač senelių. Mūsų ligoninėse neskirstė ligonių, kaip fronte: stipresni – gyvens, gydysim, gelbėjam, o šitas senis – jis ir taip iškeliaus“.

Visą kovą su pandemiją Baltarusijoje organizavo pats prezidentas. Apie tai jis pasakė: „Visa valdžios vertikalė dirbo darniai. Prezidentas kiekvieną dieną priiminėjo štabų ataskaitas ir koordinavo visą vyriausybės ir regionų veiklą.“ Baltarusiai gelbėjo senelius, bet ne izoliavo visą visuomenę. „Mes išgelbėjome masę mūsų senelių. Pas mus per 150 senelių namų. Tai buvo mūsų atsakingumo zona.“ „Jūs matėte, kaip Vakaruose: kol atvyks gydytojai – nėra nei vieno gyvo žmogaus senelių namuose, mes šiuos žmones išgelbėjome, apgynėme, sukurdami atitinkamą sistemą“. 

Prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad „Baltarusija pandemijos metu kiekviename kovos etape su šia nelaime priėmė adekvačias priemones.“

Baltarusijos kelias buvo „kova su infekcija židiniuose“. Šalyje priimtų priemonių dėka neįvyko užsikrėtimų šuolio, nereikėjo ligoninėmis versti sporto salių ir parodų paviljonų, buvo panaudota pusė ligoninių lovų fondo. Panaudota tik 10-11% esamų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų.

Lukašenka pasakė, kad jo šalis nesustabdė gamybos, išsaugojo darbo vietas. JAV ekonomika II ketvirtyje susitraukė 33% BVP, Vokietijoje 12%, Italija-17%, Ispanija 22%. Baltarusijoje per pirmą pusmetį ekonomika susitraukė – 1,7%. Liepos mėnesį šalyje pramonės gamyba pakilo 0,1%, o eksportas 1,5%.

P.S.: Kol kas Lietuvoje dar nedraudžiama išsakyti savo nuomonę, už tai dar nebaudžiama, todėl aš pasinaudojau šia galimybe.

Klausimas Fainai Kukliansky: ar pas Lebionką gyvuliška siela, ar dieviška? (video)

Eduardas Hodos vakar paskelbė video, kuriame jis polemizuoja su Izraelio Habad Liubavič rabinu Finkeliu apie Habado šventraštyje „Tanija“ parašytą teiginį, kad „gojų sielos yra gyvuliškos klmės“. Finkelis teigia, kad prieš 200 metų parašytame tekste kalbama apie „stabmeldžius“, ne apie krikščionis. Toks aiškinimas, Eduardo Hodos teigimu, labai keistas, nes Rusija krikštyta 988 metais ir stabmeldžių Liubavičių apylinkėse (Smolensko sritis) nebuvo.

Faina Kukliansky, LŽB pirmininkė ir „Geros valios fondo“ vadovė, tampriai bendradarbiauja su Vilniaus Chabad Liubavič sinagoga. Atsiradus grėsmei žydų saugumui Lietuvoje, kai kažkoks piktavalis prie LŽB pastato durų pabarstė iš žemių svastiką primenančia figūrą, ponia Kukliansky net sustabdė šios sinagogos veiklą. Todėl, manau, ji kartu su šios sinagogos rabinu galėtų paaiškinti Lietuvos piliečiui Algimantui Lebionkai apie jo sielos prigimtį: ar ji yra gyvuliška, ar dieviška?

Eduardas Hodos savo knygoje „Žydų fašizmas, arba Chabad-kelias į pragarą“ apie „Tanija“ rašo:

http://lebionka.blogspot.com/2020/02/eduardas-hodos-zydu-fasizmas-arba.html

Knyga “Tanija” buvo parašyta chasidų (chabado-E.Ch) rabino Schneur Zalmano, Liady miestelyje antroje pusėje XVIII amžiuje – XIX amžiaus pradžioje, maždaug prieš 200 metų. Pavadinimas jai suteiktas pagal pirmąjį teksto žodį, autentiškas šios knygos pavadinimas – “Likutei Amarim” (“surinkti posakiai“).

Knyga “Tanija” yra vienos iš chasidizmo krypčių – “Chabad” šventraštis. Pagal Chabado kanonus, Dievas sukūrė pasaulį tik žydams. “Jo karalystė – tiktai Izraelio tauta” (sk.41, psl. 241). Sielos žydų, kurių realiai priskaičiuojama tiktai 600 tūkstančių (!), yra paties Dievo dalelės.

Pagal „Tanija“, egzistuoja dvi sielų rūšys: Dieviškoji ir gyvūniškoji. Dieviškąją sielą, neva, turi tik žydai. Žydai taip pat turi pirmos kategorijos gyvūnišką sielą. Ji yra nematoma gyvenimo jėga, esanti kraujyje ir palaiko kūno gyvastį. Ši siela kyla iš tam tikro dvasinio šaltinio, vadinamo “klipat noga” (spindintys nešvarumai), kuriame dalinai yra gėrio, ir kuri susijusi su gėrio ir blogio pažinimo medžiu. Nuo jos gauna gyvenimo jėgą visi košeriniai (leidžiami naudoti maistui) gyvūnai, o taip pat augalai.

„Tačiau yra ir kita gyvūniška siela, žemesniojo lygio, kurią turi tik ne žydai. “Bet sielos ne žydų kyla iš kitų, visiškai nešvarių klipot, kuriose visiškai nėra gėrio…”

Tanija – Dalis 1(sk.1.) (autoriaus versijoje nuoroda į sk.2, psl.41)

Rabinas Schneur Zalmanas buvo įsitikinęs, kad ne žydai neturi Dieviškosios sielos, ir, reiškia, neturi dvasinio gyvenimo!

Jų sielos, jo tvirtinimu, kilusios iš tam tikros nematerialios esybės, vadinamos “sitra achara” (kita pusė), kurių vaidmuo yra identiškas velnio vaidmeniui arba blogio dvasiai krikščioniškoje teologijoje. Ši triada, atstovauja klipą stabmeldystės, klipą žmogžudystės ir klipą neištikimybės.

“Tačiau klipot skirstomos į dvi pakopas, ir vienas iš jų yra aukščiau, o kita žemiau pirmosios. Apatinė pakopa – tai trys visiško blogio ir nešvaros klipot, kuriose visiškai nėra gėrio … Jų poveikį patiria ir iš jų kyla visų pasaulio tautų sielos ir jų fizinis egzistavimas, sielos visų nešvarių ir draudžiamų valgyti gyvūnų (ir jų fizinis egzistavimas), o taip pat egzistuoja ir dvasia visų draudžiamų augalinių maisto rūšių, kaip erelis, klaey gakerem ir pan. (graikinių riešutų lukštai, išaižos, ir t.t.)“” (6 skyrius, 61 psl.).

Kartais į poveikius šių kenkėjiškų klipot įsijungia ir žydų sielos, ir tada jos pradeda daryti piktą. Tačiau rabinas Schneur-Zalmanas mano, kad tarp žydų ir ne žydų blogio, yra didelis skirtumas. “Žydas pagal savo prigimtį negali norėti draudžiamo” - tvirtina chabado rabinas, tai yra žydas negali norėti melstis stabams, žudyti, plėšti ir t.t. Jis gali tiktai siekti piktnaudžiauti leidžiamu (girtauti, apsivalgyti ir t.t.).

Gojai, gi, pagal pačią savo prigimtį trokšta draudžiamo. Jei žydas pažeidžia Torą, jis tai daro dėl gojų kaltės, per kuriuos veikia per sitra achara, bet ne pats savaime. Tokiu būdu, išeina: viskas, ką daro žydas, – gėris, viskas, ką daro gojus, – blogis.

Juk žydo poelgiai visada sąlygoti gerais kėslais, o poelgiai gojo – piktais! Būtent tai Chabado rabinai įtaigoja sinagogose. “Nėra blogų žydų. Visi žydai – geri”, – pareiškė Liubavičių Rebe bibliotekininkas, rabinas Baruch Levin, komentuodamas žydų vaidmenį 1917 spalio perversmo istorijoje.

Jo nuomone, žydai-bolševikai vadovavosi gerais savo žydiškos sielos ketinimais. Juos, neva, motyvavo socialinio teisingumo troškimas, be to ne vien tik žydų tautai, bet visoms pasaulio tautoms. Jie tiesiog suklydo pasirinkdami priemones.

Tačiau aukščiau aprašyta pasaulio būklė, pagal “Tanija”, tęsis ne amžinai. “Sitra achara”, – bjauru visagaliui, ko jis nekenčia “ (psl. 127) t.y. Dievas nekenčia pasaulio tautų, kaip ir visų nešvarių gyvūnų, kuriuos palaiko klipot. Ateityje, kai ateis Mašiachas (Mesijas) “Visi klipot sunaikinami prieš Dievą, tarsi jų niekada ir nebuvo, kaip pasakyta”: Visos tautos kaip niekas prieš Jį (Sk. 19, psl.117).