2020-08-23

Vieną viešosios tvarkos pažeidėją, geriantį vaikų aikštelėje, šiandien pavyko sudrausminti


Telefonu 112 paskambinau 15:11. Informavau, kad pilietis (žiūr. nuotrauką) sėdi vaikų aikštelėje Vileišio gatvėje, prie namo Nr.16, geria ir rūko, į mano perspėjimą nereaguoja. Aš jį nufotografavau. Paklausė ar lauksiu? Laukiau. 15:51 policija atvyko. Buvo labai nepatenkinti, kad juos trukdau. Regis, aš ir būčiau pažeidėjas. Laimei, buvau ne vienas. Mano sutuoktinė Aleksandra, it Šerlokas Holmsas, sekė įkandin girtuoklio, kuris prisėsdavo vis ant sekančio suoliuko ir pasistiprindavo. Buvau informuojamas telefonu, todėl policijai pranešiau, kad pažeidėjas šiuo metu eina Šilo tiltu. Laukiant policijos, per prabėgusias 40 minučių, subjektas buvo jau gerokai apgirtęs. Tokį jį ir „susėmė“ policija.

Istorijos moralas toks: Nors nuo vaikų žaidimų aikštelės iki policijos komisariato buvo 300-400 metrų, bet įveikti šį atstumą policijai prireikė 40 minučių! Jei esate toliau, esate vienas, be savo Šerloko Holmso, jūsų tvarkdarystės šansai yra lygūs nuliui. Tuo ir naudojasi teisės pažeidėjai. Jie lieka nebaudžiami.

Nuotraukoje girtuoklis. Žaidžiančius vaikus fotografavau iš toliau, kad nebūtų matomi jų veidai.


Statistika: Valstiečių-žaliųjų vyriausybė vykdo lietuvių tautos genocidą, bet skatina baltarusių ir ukrainiečių imigraciją

 

Viešai skelbiama statistika rodo (žiūr. lentelę), kad šalį valdant valstiečių-žaliųjų vyriausybei lietuvių Lietuvos populiacijoje tolydžio mažėjo, o baltarusių ir ukrainiečių procentas Lietuvoje tolydžio didėjo. 2016 metais lietuviai sudarė 86,7% gyventojų, o 2020 metais jau tik 85,9%. Per tą patį laiką baltarusių padaugėjo nuo 1,2 iki 1,7%, o ukrainiečių nuo 0,6 iki 1,2 %, t. y. dvigubai.

Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis (%). Šaltinis:

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=8802c4e1-0567-41cb-b8ef-64f4216f7197#/

 20162017201820192020

Lietuviai

8786,986,886,485,9

Lenkai

5,65,65,65,75,7

Rusai

4,74,64,54,54,5

Baltarusiai

1,21,21,41,51,7

Ukrainiečiai

00,60,711,2
Žydai0,10,10,10,10,1
Latviai0,10,10,10,10,1
Totoriai0,10,10,10,10,1
Vokiečiai0,10,10,10,10,1
Romai0,10,10,10,10,1
Kitos tautybės0,40,50,50,40,5

Nėra abejonės, kad lietuvių genocidui pagrindą paklojo konservatorių ir socialdemokratų vyriausybių tandemas, šalį valdęs 25 metų. Ar ne mūsų šaunieji konservatoriai nuo Maidano tribūnos kvietė versti Ukrainoje teisėtą valdžią? Dalis po Maidano perversmo iš šalies bėgančių ukrainiečių atsidūrė ir Lietuvoje. Baltarusijoje neįvyko tokių kataklizmų, bet ir čia Lietuvos valdžia vykdė ardomąją veiklą, kvietė studijuoti jaunimą į Sorošo finansuojamą Europos humanitarinį universitetą. Turime ir to rezultatą. Ar tai blogai? Lietuvių tautai blogai, kai kitakalbių procentas auga. Lietuviai yra per daug tolerantiški, kad pajėgtų asimiliuoti kitakalbius, be to tam yra priešinga ES politika, kurios tikslas yra naikinti tautas ir valstybes.

Nauju Valstiečių-žaliųjų partijos vykdomo lietuvių tautos genocido įrankiu tapo – COVID-19 teroras

Per kelias pastarąsias dienas premjeras S.Skvernelis savo asmeniniu pavyzdžiu įrodė, kad COVID-19 grėsmė yra melas, o įvestos karantino taisyklės gali būti viešai ignoruojamos. Rugpjūčio 21 dieną, įsigaliojus karantino sugriežtinimui, premjeras su Baltarusijos „prezidente“ S.Cichanouska, greta vienas kito sustoję, nesilaikydami nei kaukių režimo, nei distancijos patalpoje, šnekučiavo ir kalbėjo, pozavo prieš kameras. Tas pats vyko ir per S.Cichanouska spaudos konferenciją, kur ne tik ji, bet ir daugybė žurnalistų, nesilaikė karantino taisyklių. Budėję policijos pareigūnai jų nebaudė, ignoravo įstatymą, tuo parodydami, kad karantino taisyklės ir bausmės taikomos pasirinktinai, o karantinas ir COVID-19 isterija yra BLEFAS!

Profesorius Eduardas Vaitkaus žodžiais, 2020 m. birželį Lietuvoje mirė 3535 žmonės. Tai 388 mirtims arba 12,3 proc. daugiau nei birželio 2019 m. mėnesį. Šių metų birželį, lyginant su 2019 m. birželiu, apsilankymų pas šeimos gydytoją buvo beveik 60 proc. mažiau, o gydytojų specialistų konsultacijų suteikta 42 proc. mažiau, poliklinikose – beveik 47 proc. mažiau.

 


2020-08-22

Mano senelė kilusi iš Žlobino, todėl aš nevyksiu į Medininkus ir nelinkėsiu savo giminėms blogo

1991 metais Lietuvoje buvo 3,6 milijonų gyventojų, o Baltarusijoje -7 milijonai. Dabar Lietuvoje yra apie 2 milijonus gyventojų, o Baltarusijoje apie 9 milijonus. Tai kuris vadovas buvo geresnis? Ar baltarusių Batką, ar mūsiškė Lietuvos naikintojų gauja, prededant atgrasiu konservatorijos marksizmo dėstytoju.

Oranžinė, gal tiksliau „žydroji“, revoliucija išsikvėpė, Rusijos ir vakarų tarptautinės oligarchijos planas užgrobti Baltarusiją žlugo. Rytų ir vakarų maitvangiai įtūžę, kad Batka nepasidavė COVID-19 psichozei, neįvedė ekonomiką žudančio karantino, neleido užgrobti valstybei priklausančių Belkalij šachtų, traktorių, sunkvežimių, vilkikų ir kitų valstybinių įmonių.

Aleksandrui Lukošenkai per 26 valdymo metus pavyko išsaugoti valstybinį sektorių, neatiduoti jo plaukuotai globalios rinkos rankai, todėl šioje šalyje valstybės turtas nėra prichvatizuotas ir sunaikintas, kaip Rusijoje, Ukrainoje, ar Lietuvoje.

Medininkuose ryt rengiamas Baltarusijos naikintojų palaikymo šabašas, kurį įvairūs liberastai tapatina su „Baltijos keliu“. Man tai yra nepriimtina. Aš nepalaikau perversmininkų, nusamdytų ir finansuojamų iš užsienio. Apie perversmininkų smurtą prieš baltarusius, grąsinimus kitaminčiams, Izraelio televizijai Iton-TV papasakojo baltarusių rašytoja, žurnalistė ir redaktorė Irina Karenina iš Minsko. Jos žodžiais, ir šiandien ant namų sienų galima pamatyti užrašus: „Vietoj lapų ant šakų mes karsime lukošistus“.

Mano senelė, iš mamos pusės, yra kilusi iš Žlobino. 19 amžiaus pradžioje Žlobinas buvo mažas miestelis, kurio gyventojų sudėtis buvo tokia: 55% žydų ir 45 „baltarusiai“ (tarp kurių buvo gudų, rusų ir lenkų). Kaip man tapo žinoma iš mano baltarusiškų giminių, mano senelis Jakovas Karibskis buvo pakrikštytas žydas, kilęs iš Vokietijos. Atitarnavęs caro kariuomenėje 25 metus, jis Žlobine turėjo kelis žemės sklypus, buvęs miestelio seniūnu.

Revoliucija Baltarusijoje man reikėtų tik džiaugtis, prasidės žydų turto paieškos, jo grąžinimas. Gal ir man, labai stengiantis, atiteks keli arai baltarusiškos žemės?

Aš „Baltijos kelyje“ stovėjau ne už iškrypėlių santuokas, ne už Stambulo konvenciją, ne už vaikų atiminėjimą, ne už „globalią Lietuvą“, todėl aš nelinkiu savo giminėms žydrojo globalistinio maro, Baltarusijos sunaikinimo. Aš nevyksiu į Medininkus.


Informavau atsakingas LR įstaigas dėl lietuvių diskriminacijos baltarusių atžvilgiu


Seimo kontrolierius augustinas.normantas@lrski.lt
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba lygybe@lygybe.lt
Švietimo, mokslo ir sporto ministras ministras@smm.lt
Sveikatos apsaugos ministras aurelijus.veryga@sam.lt

Informacija apie straipsnį „Klausimas Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms: Kodėl pažeidžiama Lietuvos Konstitucija ir lietuviai diskriminuojami baltarusių atžvilgiu? Dr.Algimantas Lebionka kalbina advokatą dr.Antaną Bartusevičių“, paskelbtą portaluose www.manolietuva.com ir www.lebionka.blogspot.com:
Šiame straipsnyje pateikiamas kvalifikuotas įvertinimas antikonstitucinės Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų veiklos, pateikiami faktai, kad šios įstaigos pažeidžia lygiateisiškumo principą, diskriminuoja Lietuvos piliečius Baltarusijos piliečių atžvilgiu, suteikdamos jiems nemokamą mokslą ir stipendijas, juos nemokamai gydydamos, kai Lietuvos piliečiams šios paslaugos pastaruoju metu tapo praktiškai neprieinamos.

Leidėjas dr. Algimantas Lebionka nepuoselėja vilties, kad minima neteisybė bus panaikinta, bet apgailestauja, kad Lietuvos respublikoje teisės teorija, atspindėta Konstitucijoje ir įstatymuose, prasilenkia su praktika, o straipsnyje minimos ministerijos tinkamai neatlieka savo funkcijos. Piliečio pareiga neleidžia leidėjui tylėti, kuomet kenkiama Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai.

Pagarbiai, portalo www.manolietuva.com leidėjas dr. Algimantas Lebionka

2020-08-21

Klausimas Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms: Kodėl pažeidžiama Lietuvos Konstitucija ir lietuviai diskriminuojami baltarusių atžvilgiu? Dr.Algimantas Lebionka kalbina advokatą dr.Antaną Bartusevičių

 

Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema pasiryžusi nemokamai gydyti batarusius, o vakar - kad Vilniaus universitetas siūlo nemokamą mokslą ir 200 eurų stipendijas baltarusių studentams. Mano manymu, tai diskriminacija ir grubus Konstitucijos pažeidimas. Tai Lietuvos gyventojams ypač aktualus klausimas, turintis du aspektus: moralinį ir juridinį.

Apie tai aš pakalbinau advokatą, teisės daktarą, kuris mokėsi Vilniaus, Maskvos ir Ilinojaus universitetuose, dr. Antaną Bartusevičių.

Gerbiamas Antanai, prieš išklausydamas jus, apie moralinį ir juridinį užsieniečių gydymo ir mokymo aspektus, noriu tarti kelis žodžius. Prieš dvi dienas aš aplankiau savo mokslinę vadovę, pirmąją Lietuvos biochemikę, akademikę, profesorę Sifiją Kanopkaitę. Ši Lietuvai nusipelniusi moteris, sulaukusi 95 metų, praktiškai neturi galimybės gydytis Lietuvos sveikatos sistemoje, kuriai ji visą ilgą savo gyvenimą mokėjo dideles įmokas. Po kelis mėnesius laukti eilės pas specialistus, „ne ta dimensija“ šimtamečiam senoliui. Aš pas dermatologą laukiau eilėje 2,5 mėnesio. Per tą laiką išsprendžiau savo problemą be SAM ir Ligonių kasų pagalbos. Tai visiškai nenormali padėtis. Dabar ši nefunkcionuojanti sistema apkraunama ligoniais iš Baltarusijos. Mane tai ne tik stebina, bet ir žeidžia. Tai akivaizdi diskriminacija.

Pranešimas apie užsieniečių mokymą ne mažiau šokiravo! Kodėl mes priversti mokėti tūkstančius už vaikų mokymą, o jaunuoliai iš Baltarusijos mūsų sąskaita dabar bus mokomi Lietuvoje? Aš jau nekalbu, kad tai yra lietuvių tautai žalinga, nes dalis baltarusių tautos šiandien gyvena kažkada buvusiame lietuvių tautos areale. Man teko tai patirti kažkada keliaujant Neries upe iš pačių ištakų. Ten lietuviški hidronimai, o paklaustų žmonių seneliai dar kalbėjo lietuviškai. Skatindami baltarusių imigraciją juk naikiname Lietuvą! Ar to nesupranta valdžioje sėdintys? 

Jūs, Gerbiamas Antanai, patyręs teisininkas, todėl prašau man paaiškinti kiek teisėta ši lietuvių diskriminacija baltarusių atžvilgiu?

Advokato dr.Antano Bartusevičiaus atsakymas:

Kiek teisėta ši Lietuvos piliečių diskriminacija Baltarusijos piliečių atžvilgiu?

1. Kaip žinia, Lietuvos valdžia 2020 m. rugpjūčio 21 d. nusprendė priimti gydymui per protestus Baltarusijoje nukentėjusius žmones. URM kancleris Laimonas Tallat Kelpša: “nusprendėme skirti iš vystomojo bendradarbiavimo lėšų 100 000 eurų gydyti žmones. Detalės derinamos su SAM“. Jam uoliai antrino SAM ministro patarėja Lina Bušinskaitė: „Lietuva padės ir palaikys žmones kovojančius už laisvę (...) ir gyvenimą laisvoje šalyje“. Opozicijos konservatoriai vakar kreipėsi į LR Vyriausybę, ragindami suteikti gydymą ir reabilitacinę pagalbą nuo Minsko represijų nukentėjusiems baltarusiams.

Kaip žinia, Lietuva anksčiau suteikė gydymą nuo Rusijos nukentėjusiems ir kitos valstybės aktyvistams. Galima pamanyti, kad Lietuva labai turtinga valstybė. Pagal LR Konstitucijos 52 straipsnį: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. Šiuo atveju imperatyviai pabrėžta, kad tai yra Lietuvos Respublikos piliečių teisė.

LR Konstitucijos 53 straipsnis: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“.

LR Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad šios nemokamos medicinos pagalbos paslaugos turi būti teikiamos LR piliečiams. Deja, šiuo metu turime tokią situaciją, kad Covid -19 baubas suteikia galimybę nepaisyti LR Konstitucijos. Realiai žmonėms tos paslaugos neteikiamos arba jas gauti, reikia ypatingų pastangų ir gebėjimų. Tai puikiai iliustruoja ir Jūsų, dr. Algimanto Lebionkos pateiktas atvejis su žymia Lietuvos biochemike, akademike, profesore. Praktiškai net ji neturi galimybės gydytis, bet jai suteikta teisė numirti nuo gretutinių ligų. Kitiems žmonėms, ne akademikams – taip pat. Tai makabriška.

Esant tokiai padėčiai, skirti dideles lėšas ir medicinos personalą, kai viso to itin reikia Lietuvos piliečiams – peržengia LR Konstitucijos nustatytas įstatymų ribas. Visų pirma, valstybė privalo rūpintis savo piliečių gerbūviu, sveikata, pensijomis ir socialine parama. Tik turint finansinių resursų, galima pasirūpinti kitais, kaip antai, padėti skurstantiems Graikijos pensininkams, kurių pensijos prasideda nuo 700-900 eurų, kai Lietuvoje daugumos žmonių pensijos nesiekia ir 300 eurų. Žinoma, aš turiu omenyje ne teisėjus, prokurorus, ilgamečius nepakeičiamus Seimo narius, bankininkus ar įvairių specialiųjų tarnybų ypatingas, tame tarpe dvigubas pensijas šlemščiančius asmenis.

Eligijos Murauskienės FB skelbtoje nuotraukoje: Prienų priėmimas,žmonės sėdi ant taburetės lauke, apie 21,30h. ir laukia kada bus suteikta pirmoji pagalba ka gali padaryti vienas budintis daktaras? Atsiprašyti ir paprašyti kantrybės...

2. Šiandien išgirdome dar vieną džiugią žinią: Lietuvos studentija gaus dar mažiau stipendijų studijoms, nes mūsų „turtingi“ universitetai kitos valstybės piliečiams - baltarusiams studentams siūlys nemokamas studijas. (In.: L.rytas.lt, 2020-08-21). Vakar Vilniaus Universitetas informavo siūlysiantis baltarusių studentams nemokamas studijas. Puiku! Atsieit taip siekiama išreikšti solidarumą ir paremti kaimyninės šalies demokratiškumo siekius. Prieš trisdešimt metų, penkiasdešimt metų girdėjome tokius lozungus ir šūkius. SSRS gelbėjo visa pasaulį nuo varguolių. Vilniaus Universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko nuomone, gabiausiems priimtiems studentams

pirmaisiais studijų metais bus mokama 200 eurų dydžio stipendija. Visu jų studijų kaštus prisiims Vilniaus Universitetas. Nuostabu! Rektoriaus nuomone, Vilniaus Universiteto istorija glaudžiai susijusi su baltarusiškos tapatybės formavimusi, bei tautų bendryste, nes sieja bendra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitis ir tai galėtų būti Lietuvos ir Baltarusijos visuomenes siejantis pagrindas. (Mūsų pastaba: Tai jau tikrai, nes juk sovietinės Baltarusijos istorikai seniai teigia, kad visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karaliai ir kunigaikščiai – baltarusiai.) Kaip gi tada su LR konstituciniu aktu 1992 m. birželio 8 d. Nr. 1-2622, pasirašytu senojo V.Landsbergio? Kai buvo nutarta: puoselėti abipusiškai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksčiau buvusia SSRS sudėtyje, tačiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias sandraugas. Šiuo atveju Lietuvos valstybė pasišovė būti naudinga ir paremti nedemokratinę valstybę savo maloninga labdara, nors tos valstybės Prezidentą pirmoji Pasaulyje įvardino kaip neligitimų. Tuo pačiu, valdžioje esantieji, pamiršo LR Konstitucijos 5 str.: “Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms”). Konstitucijos 29 str.: „Įstatymui (...) valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“). Konstitucijos 40 str.: „Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija“; Konstitucijos 41 straipsnis: „Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“); Konstitucijos 45 str.: „Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai. Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą“).

Šiuo atveju, Lietuvos valdininkija, ignoruodama Konstituciją ir principą, kad visų pirma – Lietuvos piliečiai, mūsų studentus palieka be grašio, o likusias visas negausias lėšas skiria kitos valstybės studentų privilegijuotam finansavimui. Tai neteisinga ir amoralu.

Arba tai galima interpretuoti taip, kad Lietuvos autonominės aukštosios mokyklos tokios turtingos, kad gali išlaikyti įvairių valstybių migrantus? Tai ko nuolat verkšlena, kad niekam neturi pinigų? Pasirodo, kad turi. Pamiršdamos savuosius piliečius ir palikdamos juos su ubagiškai ištiesta ranka.

Manyčiau, šiuo atveju Lietuvos valdininkai ir Vilniaus Universiteto istorikas rektorius praleido gerą progą patylėti.



Justas Stankevičius. Ar Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra nelaisvėje?


 Gyvename institucijų ir nevyriausybinių organizacijų laiku, kurios besikišdamos į vidaus politikos reikalus formuoja visuomenės nuomonę. Lietuvoje vienas iš akivaizdžiausių to pavyzdžių yra „Atviros Lietuvos fondas“, kuris remia įvairias žiniasklaidos platformas, rengia konferencijas ir viskas aišku yra daroma iš užsienio kapitalo, kurio interesai nebūtinai turi sutapti su Lietuvos interesais. Nepaisant to, visos tokios institucijos ar nevyriausybinės organizacijos bando išnaudoti „mokslo“ ir „akademiškumo“ kortą, jog būtent jų teiginiai ir tyrimai yra nešališki ir objektyvūs. Tačiau ar tikrai institutas, kuris yra remiamas stambaus verslo negali nusukti į kairę? O kaip apie tokių institutų vadovus, kurie aktyviai dalyvauja politikoje?

 Stambiojo verslo šešėlis
 
Dar 2011 m. politologas Vytautas Sinica teigė, kad „nepriklausomybės pradžioje „MG Baltic“ savininkas įkūrė Laisvosios rinkos institutą. Šis, apsimesdamas mokslo institucija, bruka radikaliausias liberalizmo idėjas, atmeta valstybės ir biudžeto lėšų perskirstymo svarbą“. Jis buvo teisus. Sukonkretinant, šį institutą 1990 m. įkūrė Darius Mockus su dar šešiais žmonėmis. Kalbant apie nepriklausomybės pradžią, būtina atsižvelgti į keletą svarbių Dariaus Mockaus biografijos momentų. Pirmas svarbus momentas yra jo bendradarbiavimas su Vilniaus brigada devyniasdešimtaisiais, panašiu laiku, kuomet buvo įkurtas ir pats institutas. Dariaus Mockaus „MG Baltic“ yra ne tik koncernas, kuris remia LLRI, tačiau tai taip pat yra koncernas, kurio buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis davė 90 tūkstančių eurų kyšį liberalų sąjūdžio nariui Eligijui Masiuliui. Sutapimas ar ne, tačiau ne tik „MG Baltic“ rūpi, jog būtų kuriami ekonominiai „moksliniai tyrimai“, kurie kurtų argumentus už kuo mažesnį valstybės kišimąsi į ekonomiką. Vienas iš LLRI straipsnių skelbia, kad „valstybės institucijų kišimasis į verslą ir ekonomikos reguliavimas visuotinai pripažįstamas vienu iš pagrindinių verslą ribojančių veiksnių.“ Nieko keisto, kad institutą remia tokie stambūs verslai kaip UAB „Vilniaus prekyba“ valdanti „MAXIMA“, „Kautra“, turinti absoliučią monopoliją ir kiti. Kitaip sakant, LLRI užsiima „reiganomika“ ir atstovauja didelių verslų ir didelių žaidėjų, o ne dirbančiųjų klasės ir valstybės interesus.
 
Stambus verslas, politikai ir politiniai argumentai
 
„Aš esu žaidėjas ir manau, kad visi žaidėjai turi būti prižiūrimi. Turi būti žaidimo taisyklės“,- skelbė George Sorošas viename iš savo interviu 1998 m. Ši pavardė šiame kontekste neatsidūrė atsitiktinai. 2002 m. pagal LLRI ataskaitą „Atviros Lietuvos fondo (ALF) prašymu LLRI atliko analizę, kiek Švietimo įstatymo projektas yra palankus ar nepalankus nevalstybiniam švietimu“, o 2003 m. pagal LLRI ataskaitą „Atviros Lietuvos fondas LRS Švietimo ir kultūros komiteto prašymu parengė ir atskiru leidiniu „Švietimo politikos monitoringas“ išleido nuomonę dėl Švietimo įstatymo projekto, kuriame įtrauktos ir LLRI pastabos dėl nevalstybinio švietimo“. Kitaip sakant tiek „Atviros Lietuvos fondas“, tiek ir LLRI dirbo išvien. Minėtu laikotarpiu LLRI vyr. ekspertas buvo liberalas Remigijus Šimašius, kuris, vėliau tapo ir instituto vadovu, o dar vėliau ir Vilniaus miesto meru. Verta pasvarstyti, ar politikas nėra šališkas priimdamas sprendimus, jei tai vienu ar kitu keliu liečia ekonomiką ir kieno interesus gintų dabartinis Vilniaus meras.
 
Ką apie institutą galvoja kiti akademikai? 
 
Vienas iš LLRI kritikų yra soc. mokslų daktaras Romas Lazutka. Jis teisingai pastebi, kad „dabar Laisvosios rinkos instituto atstovai jau patys išeina į politiką ir tai irgi labai įdomus dalykas – jie kovoja su valdžia, o po to patys eina ir naudojasi valdžios teikiamomis gerybėmis“, o tai puikiai iliustruoja R. Šimašiaus atvejis. Be to, jis pastebi, jog „Laisvosios rinkos instituto skleista ir tebeskleidžiama ideologija yra ant nesąmonių ribos, tiesiog ideologiškai labai angažuota. Jie turi tam tikrą doktriną, kuri ne veltui yra prilyginama komunistinei, kur buvo valstybės vaidmens fundamentalizmas žmonių ir ekonominiame gyvenime, o čia yra toks fundamentalistinis požiūris, kad viską sutvarko rinka“. LLRI idėjų realizavimas reikštų nekontroliuojamą rinką, kurioje geriausias pozicijas užimtų monopolijos. Tai reikštų labai didelę naštą smulkiam ir vidutinio dydžio verslui, bei žinoma dirbančiajai klasei.

„Išvalstybintos“ ekonomikos siekimą liudija ne tik LLRI šlovinama radikalias ekonomines liberalizmo idėjas. Tokios ekonomikos siekimą įrodo ir veiksmai. 2010 m. LLRI dalinai siūlė sunaikinti „Sodrą“. Kaip teigia „Alfa“ „pateiktuose pasiūlymuose LLRI siūlo pamažu uždaryti „Sodrą“ ir įstatymu įpareigoti visus asmenis dešimtadalį pajamų pervesti į privačias kaupiamąsias pensijų fondų sąskaitas“. Sutapimas ar ne, bet tačiau tarp LLRI rėmėjų yra tokie gyvybės draudėjai „Aviva Lietuva“, „Swedbank Gyvybės draudimas“ bei „SEB gyvybės draudimas“.

Tiesos dėlei vertą atkreipti į tai kaip tai komentavo tuometinis vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Rytis Juozapavičius. Jis teigė, kad LLRI yra „privati organizacija. Nori – jais tikėk, nori – netikėk. Formalių nurodymų, kaip nevyriausybinė organizacija turėtų informuoti apie savo ryšius su rėmėjais, nėra. Gal dėl tokio švento skaidrumo institutas galėjo prie savo įžvalgų pažymėti, kad kelios draudimo rinkoje veikiančios bendrovės kilniai remia LLRI.”

Kitaip sakant, visi šie „biografiniai“ LLRI faktai perša išvadą, jog LLRI nėra nešališka ir objektyvi mokslinė institucija siekianti akademinės tiesos. Verčiau, tai yra didelių verslų ir jiems palankių politikų institutas generuojantis iš anksto vienaip ar kitaip nukreiptas išvadas taip, jog jos atitiktų stambaus kapitalo interesus prisidengiant moksliškumu.

Visuotinės bazinės pajamos: Vokietijoje pradedamas projektas. Lietuvoje žmonių skurdinimo projektas tęsiamas. Adv.dr.Antanas Bartusevičius ir dr.Algimantas Lebionka


Teko išgirsti iš moraliai ir protiškai degradavusio Laisvosios rinkos instituto vadovės lūpų, kad covidiniai 200 eurų vienkartiniai priedai pensininkams ir vaikams yra „pinigų švaistymas“. Lietuva – pačių mažiausių pensijų, socialinės paramos ir atlyginimų šalis Euro zonoje. Tai niekaip nesusiję su šalies BVP, o yra vien tik išraiška socialinės nelygybės ir to, kad valdžia aptarnauja vien oligarchijos interesus. Biudžeto pajamų pripildymo ir socialinės atskirties mažinimo receptas yra visiems žinomas – progresiniai mokesčiai, tačiau Seime stambaus kapitalo interesus atstovaujantys valstiečiai, liberalai-konservatoriai ir buržuaziniai socialdemokratai jų kategoriškai vengia.

Net tos ES šalys, kur socialinė atskirtis nepalyginamai mažesnė, sprendžia socialinės nelygybės mažinimo klausimą. Business Insaider praneša, kad Vokietijoje ruošiamasi atlikti Visuotinių bazinių pajamų (UBI, universal basic income) eksperimentą. Tyrime, kuris vyks tris metus, užsiregistravo dalyvauti 1500 žmonių.

Šimtas dvidešimt iš užsiregistravusių asmenų tris metus per mėnesį gaus 1430 USD (1695 EUR) ekvivalentą – kas yra kiek daugiau už skurdo ribą Vokietijoje. Jų gyvenimas bus lyginamas su 1 380 žmonių grupe, kurie negaus išmokų. Dalyvių bus paprašyta užpildyti klausimynus apie jų gyvenimą - įskaitant jų emocinę būseną ir darbinės veiklos statusą - norint išsiaiškinti, ar VBP turėjo reikšmingą poveikį.

Vokietijoje vykdomas tyrimas leis išsiaiškinti, kaip VBP veiks į žmonių motyvaciją dirbti, ar jie „taps kūrybiškesni ir labdaringesni“, linkę „gelbėti demokratiją“, sako projekto vadovas Jürgenas Schuppas.

Vokietijos eksperimentas finansuojamas iš 140 000 privačių aukotojų, jį vykdo Vokietijos ekonominių tyrimų institutas.

Visuotinės bazinės pajamos yra idėja, kad vyriausybė turėtų mokėti vienkartinę pinigų sumą kiekvienam savo piliečiui, paprastai kartą per mėnesį, neatsižvelgiant į jų pajamas ir užimtumo lygį.

Idėjos šalininkai teigia, kad VBP sumažintų nelygybę ir pagerintų visuomenės gerovę, nes žmonėms būtų suteikta didesnė finansinė apsauga. Jos priešininkai sako, kad tai būtų per brangu ir atgrasytų žmones eiti į darbą. Pastaraisiais metais idėja tapo patraukli dėl pastarųjų metų finansų krizės ir didėjančios nelygybės kai kuriose Vakarų šalyse, rašoma Business Insider.

Schuppas „Der Spiegel“ sakė, kad eksperimentas pateiks mokslinių įrodymų, kurie suteiks duomenų diskusijai dėl VBP.

VBP šalininkai teigia, kad turėdami papildomas pajamas žmonės toliau atliks savo darbą, bus kūrybingesni ir labdaringesni, puoselės demokratiją. Priešininkai teigia, kad gaudami VBP žmonės taps veltėdžiais, gulinčiais ant sofos prie televizoriaus ir valgantys į namus pristatomą greitą maistą.

Lobistų grupė Mein Grundeinkommen, pasisakanti už bazines pajamas, nuo 2014 metų, savo rėmėjų aukomis remia finansavimą po 1000 eurų 668 asmenų grupę.

Suomija nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. gruodžio mėn. vykdė VBP eksperimentą. Eksperimento metu 2 000 bedarbių suomių per mėnesį gaudavo 560 EUR išmokas. Suomiai padarė išvadą, kad nors tai paskatino žmones nedirbti ir pasijusti laimingesniais, tačiau tai nepadidino užimtumo.


Mūsų manymų, nei žmonių skurdinimo projektas, kurį įdiegė per 30 metų Lietuvos valdžios, nei VBP, nėra išeitis. Kiekviena ES valstybė, tarp jų ir Lietuva, pajėgi užtikrinti visiems piliečiams orų gyvenimą, tam tik reikia įvesti progresinius mokesčius, apmokestinti skandinaviškus bankus ir užkardyti biudžeto vagystes, kas Lietuvoje nedaroma. Šiuo metu šalyje mokami atlyginimai ir pensijos yra pasityčiojimas iš sveiko proto, skandalas Europos centre. Labai skaudina, kai valdžia, laikanti milijoną gyventojų skurde, šelpia Ukrainą, Armėniją, Baltarusiją, lietuvius veja iš Tėvynės. Negalima taip tyčiotis iš visuomenės, nes bausmė už tai bus neišvengiama: jei ne žmonių, tai Dievo!

Nuorodos:

https://www.businessinsider.com/germany-begins-universal-basic-income-trial-three-years-2020-8

https://www.zerohedge.com/economics/germany-launches-universal-basic-income-experiment