Tarptautinis nusikaltėlis
ir spekuliantas Džordžas Sorošas Davose pranešė, kad paskirs
milijardą dolerių „mokymui jaunimo kovoti su autoritarizmu ir
klimato kaita“. Jis pakvietė prie jo
iniciatyvos prisidėti ir kitus JAV milijardierius -
plėšrūnus, siurbiančius mūsų planetos gyventojų kraują.
Sorošas pagal Forbes versiją tarp
turtingiausių JAV žmonių užimą 56 vietą. Jo turtas vertinamas
8,3 milijardais dolerių. Vieną milijardą jis pažadėjo paskirti
globaliam universitetų tinklui, kuris užsiims dėstymu ir
tyrimais kovos su autoritarizmu ir klimato kaitos srityje. Šias dvi
problemas Sorošas savo kalboje Davose pavadino grasinančiomis
civilizacijai, pranešė Bloomberg.
Ši iniciatyva pavadinta „The Open
Society University Network“. Projekto steigėjai – JAV privatus
koledžas Bard College ir 2018 metais iš Budapešto į Austriją
išvarytas dėl ardomosios veiklos Centrinės Europos universitetas.
Abi šias „mokslo įstaigas“ finansuoja Sorošas. Nurodoma, kad
projekto partneriai yra „mokslo įstaigos“ iš JAV, Didžiosios
Britanijos, Prancūzijos, o taip pas (dėmesio!!!)
esantis Lietuvoje Europos humanitarinis
universitetas ir Amerikos universitetas
Centrinėje Azijoje Biškeke (Kirgizija).
Sorošas paragino įvesti naują
mokestį turtingiausiems amerikiečiams, kad finansuoti jo programas,
kurios „skatina tradicinį humanitarinį švietimą“. Jo
„švietimo programos misija“ - mokinti jaunimą „ginti
atviros visuomenės interesus atgimstančio atoritarizmo sąlygomis“,
„spręsti rytdienos globalias problemas, susipažįstant iš vidaus
su kitomis visuomenėmis“, o taip pat suteikti prieigą prie
aukštojo mokslo socialiai diskriminuojamoms grupėms.
Sorošas savo serpentariumo plėtimą
visame pasaulyje pavadino savo gyvenimo „pačiu svarbiausiu ir
tvirčiausiu projektu“, „naujos rūšies globaliu švietimo
tinklu“, kuri vadinsis Atviros visuomenės universitetų tinklu
- The Open Society University Network (OSUN).
Sorošo nuomone, atėjo laikas „Atviros
visuomenės“ fondui vystyti savo pastangas ir „kurti naują
ir inovatyvų švietimo tinklą, kuris iš tiesų reikalingas
pasauliui“.
Sorošas pasakė, kad svarbu
finansuoti institutus, kurie priešinasi augančiam autoritarizmui
JAV, Rusijoje ir Kinijoje. Jis pradėjo naują ataką prieš JAV
prezidentą Donaldą Trampą ir išvadino jį „sukčiumi ir
absoliučiu narcizu“.
„Breitbart“ pažymi, kad „Sorošo fondas panašus į
karaliau Erodo labdaros fondą skirtą ginti pirmagimius“. Sorošo
negalima nuteisti už „autoritarizmą“ Rusijoje ir Kinijoje, bet
jis, tikriausiai, padarė daugiau už bet ką kitą, kad jį
išplatinti JAV ir Vakaruose. Būtent todėl Viktoras Orbanas išvarė
iš Vengrijos Sorošo Centrinės Europos universitetą, atėmęs iš
jo galimybė išdavinėti amerikietiškus diplomus. Orbanas padarė
tai ne šiaip su, ir ne todėl, kad jis dešinysis antisemitas, kaip
mėgina mums įrodyti kairiosios MIP. Ne, Orbanas tai padarė, todėl
kad visiškai teisingai suprato, kad Sorošas – per savo Atviros
visuomenės fondus – yra vienas iš pikčiausių laisvės priešų,
žodžio laisvės ir tikrų liberalių vertybių šiuolaikiniame
pasaulyje.“ - rašoma Breitbart ir pažymima, kad nesvarbu ar tai
būtų „masinės migracijos skatinimas ar pumpavimas gąsdinančio
pasakojimo apie globalų atšilimą, Sorošas yra chaoso valdovas,
kuris klesti ir gauna pelną iš chaoso, kurį jis provokuoja ir
slaptai finansuoja.“
„Breitbart“ nurodo, kad Sorošo
padaryta žala akademinėje srityje yra pati didžiausia. Debatai ir
laisvi tyrimai buvo nuslopinti Sorošo finansuojamų chuliganų,
skleidžiančių nepakantumą, grupinius interesus, žaidžiančių
politinius identiteto žaidimus.
Manoma, kad nei vienas centas iš
šių milijardų dolerių nebus nukreipta į jokį kažko vertą
universiteto fakultetą ar kursą. Pinigai bus skirti feikiniams
genderiniams, rasiniams ir „klimato kaitos“ tyrimams. Tarp
studijų disciplinų nebus nieko, kas atneša realią naudą.
Sorošo serpentariumas Vilniuje
1992 m. įkurtas Europos humanitarinis
universitetas (EHU) buvo daugiau nei dešimtmetį Minske veikęs
vienintelis privatus universitetas, turėjęs valstybės pripažintą
statusą. 2004 m. vasarą dėl Baltarusijos valdžios sudaromų
kliūčių EHU buvo priverstas nutraukti savo veiklą Minske.
Lietuvos Vyriausybės, Europos Komisijos, įvairių Europos
valstybių, Šiaurės Ministrų Tarybos, JAV, taip pat privačių
fondų ir kitų rėmėjų dėka Universitetas atkūrė savo
veiklą Vilniuje, kur 2006 m. jam buvo suteiktas Lietuvos
universiteto statusas bei išduotas leidimas švietimo veiklai
vykdyti.
Vilniuje veikiantis EHU yra vienintelis
baltarusių universitetas, savo studentams, dėstytojams ir
personalui suteikiantis akademinę laisvę ir sudarantis sąlygas
akademiniame ir kasdieniame gyvenime vartoti baltarusių kalbą.
Universitetas organizuoja ir vykdo studijas, teikia aukštojo mokslo
kvalifikacijas, vykdo mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę
plėtrą, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą.
2017–2018 mokslo metais Universitete
studijuoja 876 studentai. 2017 m. priimti 294 nauji studentai (91%
įstojusiųjų – Baltarusijos piliečiai). 83 % Universiteto
absolventų gauna darbą pagal įgytą specialybę, 62 % grįžta
dirbti į Baltarusiją. Nuo EHU perkėlimo į Vilnių, Universitetą
baigė 2124 absolventai.
2017 m. spalio 31 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė perdavė Universitetui panaudos pagrindais
neseniai restauruotą buvusio Augustinų vienuolyno ansamblio pastatą
Vilniuje, Savičiaus g. 17, kurio paskirtis pilnai atitinka
universitetinei veiklai keliamus reikalavimus.
Lietuva visapusiškai remia EHU nuo pat
jo veiklos perkėlimo į Vilnių, skirdama finansinę paramą,
išduodama nemokamas vizas studentams ir dėstytojams bei suteikdama
patalpas. Įvertindama būsimą EHU studentų vaidmenį Baltarusijos
politiniame ir socialiniame gyvenime, Lietuva deramą dėmesį skiria
veikloms, kurių tikslas – ugdyti jaunimo lyderystės įgūdžius,
įtraukti į kitų projektų, susijusių su Baltarusijos pilietinės
visuomenės skatinimu, įgyvendinimą.
Šiuo metu yra 3 pagrindiniai EHU
donorai: Europos Komisija, Švedija ir Lietuva. 2016 m.
lapkričio 24 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų
ministerijos ir Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo
agentūros (SIDA) Susitarimas dėl deleguotojo bendradarbiavimo,
susijusio su parama EHU. Donorų veiklą koordinuoja SIDA.
2017 metais studijų kokybė „Vilnaus humanitariniame universitete“ įvertinta neigiamai
Portalas 15 min. rašė: „Dar vieną
universitetą ištiko LEU likimas: Europos humanitarinis
universitetas gali netekti leidimo vykdyti studijas“. Studijų
kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorė Nora Skaburskienė priėmė
sprendimą Europos humanitarinio universiteto (EHU) veiklą vertinti
neigiamai. Pakartotinis neigiamas aukštosios mokyklos veiklos
įvertinimas yra pagrindas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su
studijomis susijusią veiklą.
Nepaisant to, Sorošo serpentariumas
veikia ir yra remiamas Lietuvos valstybės, jam padovanotas namas
Vilniuje.
Herojiška fašisto Sorošo praeitis (priedas)
Tai Džordžas Sorošas. Atminkite
tai, kada sekantį kartą Sorošo finansuojami liberalai pavadins jus
rasistu, fašistu arba nacistu.
Džordžo Sorošo tėvas, Tivadaras
Soroš: Išėjo savanoriu į austrų-vengrų kariuomenę per 1-ą
pasaulinį karą. Pateko į rusų nelaisvę ir buvo nusiųstas į
kalinių stovyklą Sibire, pabėgo ir sugrįžo į Budapeštą. 1923
parašė apysaką „Šiulaikinia Robinzonai“ (esper. Modernaj
Robinzonoj). Žmona — Erzebet Szucz, du sūnūs — Polas ir
Džordžas. 1944—1945 Vengrijos žydų deportacijos laiku aktyviai
padėjo daugeliui iš jų slapstytis nuo persekiojimo padirbtų
dokumentų pagalba.
O štai Džordžo Sorošo interviu
(stenograma), kurį jis davė Stivui Kroftui, CBS programos „60
minučių“ žurnalistui 1998 metais.
Kroftas: Jūs Vengrijos žydas...
Sorošas: Taip.
К: … kuris išvengė Holokausto...
К: … kuris išvengė Holokausto...
S: Taip.
К: …apsimetęs krikščionimi...
S: Teisingai.
К: Ir jūs matėte savo akimis, kaip daugelį žmonių siuntė į mirties stovyklas.
S: Teisingai. Man buvo 14 metų. Ir aš galiu pasakyti, kad būtent tuo metu susiformavo mano charakteris.
К: Kokia prasme?
S: Reikia apskaičiuoti į priekį. Būtina suprasti ir numatyti įvykius, kada gresia pavojus. Tai buvo kolosali nelaimės grėsmė. Tai yra labai asmeninis nelaimės pojūtis.
К: Kaip aš suprantu, jums pavyko išsigelbėti dėka saviškio, kuris prisiekė, kad jūs jo krikštasūnis.
S: Taip, taip.
К: Jūs išsigelbėjote, ir faktiškai, po to padėjote atiminėti turtą iš žydų.
S: Taip. Tai teisybė. Taip.
К: Mano nuomone, tokia patirtis galėjo peivesti dugelį žmonių iki psichiatrinės ligoninės ilgiems-ilgiems metams. Tai buvo sunku?
S: Ne. Visai ne. Tikriausiai, aš kaip vaikas nesuvokiau, su kuo tai surišta. Jokių problemų tai nesukurė.
К: Jokio kaltės jausmo?
S: Ne.
К: Na pavyzdžiui, „aš žydas, ir aš matau, kaip žmones išveža. Aš galėjau lengvai atsidurti jų vietoje, galėjau būti ten“. Nieko tokio?
S: Na žinoma, aš galėjau buti kitoje pusėje, arba aš galėjau būti vienas iš tų, kurių daiktus konfiskuoja. Bet nebuvo prasmės svarstyti apie tai, ar turiu aš būti ten (jų vietoje), todėl kad tai buvo, na, grubiai kalbant, kaip turguje – jeigu aš nebūčiau ten, aš, žinoma, to nedaryčiau, bet tada tai darytų kas nors kitas, ir bet kokiu atveju daiktus atimtų. Ir tai buvo – nepriklausomai nuo to, buvau aš ten ar ne, aš tiesiog buvau žiūrovu to, kaip atiminėjo daiktus. Taip kad nuo manęs nieko nepriklausė šioje konfiskacijoje. Ir todėl aš neturiu kaltės jausmo.
К: …apsimetęs krikščionimi...
S: Teisingai.
К: Ir jūs matėte savo akimis, kaip daugelį žmonių siuntė į mirties stovyklas.
S: Teisingai. Man buvo 14 metų. Ir aš galiu pasakyti, kad būtent tuo metu susiformavo mano charakteris.
К: Kokia prasme?
S: Reikia apskaičiuoti į priekį. Būtina suprasti ir numatyti įvykius, kada gresia pavojus. Tai buvo kolosali nelaimės grėsmė. Tai yra labai asmeninis nelaimės pojūtis.
К: Kaip aš suprantu, jums pavyko išsigelbėti dėka saviškio, kuris prisiekė, kad jūs jo krikštasūnis.
S: Taip, taip.
К: Jūs išsigelbėjote, ir faktiškai, po to padėjote atiminėti turtą iš žydų.
S: Taip. Tai teisybė. Taip.
К: Mano nuomone, tokia patirtis galėjo peivesti dugelį žmonių iki psichiatrinės ligoninės ilgiems-ilgiems metams. Tai buvo sunku?
S: Ne. Visai ne. Tikriausiai, aš kaip vaikas nesuvokiau, su kuo tai surišta. Jokių problemų tai nesukurė.
К: Jokio kaltės jausmo?
S: Ne.
К: Na pavyzdžiui, „aš žydas, ir aš matau, kaip žmones išveža. Aš galėjau lengvai atsidurti jų vietoje, galėjau būti ten“. Nieko tokio?
S: Na žinoma, aš galėjau buti kitoje pusėje, arba aš galėjau būti vienas iš tų, kurių daiktus konfiskuoja. Bet nebuvo prasmės svarstyti apie tai, ar turiu aš būti ten (jų vietoje), todėl kad tai buvo, na, grubiai kalbant, kaip turguje – jeigu aš nebūčiau ten, aš, žinoma, to nedaryčiau, bet tada tai darytų kas nors kitas, ir bet kokiu atveju daiktus atimtų. Ir tai buvo – nepriklausomai nuo to, buvau aš ten ar ne, aš tiesiog buvau žiūrovu to, kaip atiminėjo daiktus. Taip kad nuo manęs nieko nepriklausė šioje konfiskacijoje. Ir todėl aš neturiu kaltės jausmo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą