Kodėl mes apgaudinėjami net du kartus?
Gauname nekokybiškus ir pigesnius maisto produktus, o mokame tiek
pat, kaip Vokietijos gyventojai? Lig šiol aiškaus atsakymo iš
Lietuvos valdžios, nuosekliai vykdančios lietuvių tautos genocidą,
ir iš idioto (senovės graikų naudota prasme) V.Andriukaičio, kurį
Lietuva delegavo į Europos komisiją, mes nesulaukiame. Mūsų genocidas ir
diskriminacija tęsiasi.
Mūsų kaimynai iš Višegrado šalių
grupės yra užėmę tvirtą poziciją nekokybiško maisto klausimu,
jie šią ES politiką vadina „maisto rasizmu“.
„Maisto rasizmo“ problemai yra
skirtas Elenos Pustovoitovos straipsnis „Apie Europos sąjungos
maisto rasizmą. ES nekokybišką maistą veža į rytus“. Žemiau
šio straipsnio vertimas:
Jei tikėti Briuselio biurokratų
popieriais, visų 28 ES valstybių gyventojai valgo aukščiausios
kokybės maistą. Praėjusią savaitę paskelbti Europos Komisijos
tyrimai teigia, kad maisto kokybė kontroliuojama nuo fermos ik
prekystalio. O ES kompleksinė maisto saugumo politika (Food Safety
policy) „užtikrina efektyvią kontrolės sistemą ir įvertina
kokybės ir saugumo, sveikatos, laikymo, gyvulių šėrimo ir augalų
kokybės standartus pačioje ES ir trečiose šalyse, eksportuojančose
į ES“.
Ir kaip prieš tai nenukelti skrybėlę?
Juk „kiekvienas Europos gyventojas turi teisę žinoti, kaip tas
maistas, kurį jis valgo, pagamintas, apdirbtas, įpakuotas,
markiruotas ir parduotas“. Ir visa tai griežtai prižiūri masto
saugumo Europos komisija. Kaip ji praneša, iš ES biudžeto tokiam
saugumui ir kontrolei 287 tūkstančiams gamintojų bus išleista 1,89 milijardai eurų.
Visos šios detalės svarbios, nes
pakankamai gerai maskuoja prastai atrodantį paveikslą, pasakojantį
apie tai, kad toli gražu ne kiekvienas suvienytos Europos gyventojas
ant savo stalo turi normalų maistą. Ir tai liečia ne tiktai
anekdotą pavadinimu „glifosatas“, kuris, Pasaulio sveikatos
organizacijos (PSO) duomenimis, plačiai naudojamas kovai su
piktžolėmis, iš vienos pusės, ir yra kancerogenas – iš kitos.
„Anekdotas“, kad Europos komisija, „giežtai kontroliuojanti“
maisto kokybę, pasiūlė uždrausti kancerogenišką herbicidą...
po 10 metų. Ačiū, Europos parlamentas sutrumpino šį terminą iki
2022 metų pabaigos...
Dar apie vieną anekdotą pranešė The
Guardian, kad du trečdaliai Maisto standartų agentūros (Food
Standards Agency – FSA) patikrintų mėsos kombinatų Anglijoje,
Velse ir Šiaurės Airijoje (viso buvo patikrinta 890) pažeidė
gamybos saugumo taisykles. Analizė išaiškino, kad kiekvieną
savaitę per pastaruosius tris metus mėsininkai pažeidinėjo
pagrindines saugumo instrukcijas vidutiniška po 16 kartų. Buvo
pažeistos sanitarijos, bakterinio užterštumo, temperatūros
režimo ir higienos normos. Nešvariausiu buvo mėsos kombinatas,
priklausantis Russell Hume, kuris jau kartą buvo patekęs į tokį
skandalą.
Mėsos kontrolės inspektorius su 30
metų stažu ir Europos maisto ir mėsos inspektorių asociacijos
(EWFC) generalinio sekretoriaus pavaduotojas Ron Spellman pareiškė:
„Mano nerimą sukėlė tai, kad kompanijos pozicija panaši į
nenorą pripažinti savo atsakomybę“.
Tačiau net ne tai daro didžiausią
įspūdį. Briuselis tylomis padalino Europos sąjungos teritoriją į
savo ir ne visai savo. Rytų Europa ėmė kalbėti apie Briuselio
„Maisto rasizmą“, kuriam talkina bendra rinka – nekokybiškos
prekės vežamos į rytus. Vengrijos maisto produktų saugumo tarnyba
(NEBIH) pirmoji susiprotėjo palyginti maisto produktų kokybę savo
parduotuvėse ir Vakarų Europos parduotuvėse. Paaiškėjo, kad tos
pačios prekės vakaruose žymiai kokybiškesni už „rytų“.
Produktų sudėties skirtumus
pastaruosius pusę metų ėmė pastebėti Čekijos, Slovakijos,
Vengrijos Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos gyventojai: gyvuliniai
riebalai buvo pakeisti augaliniais, vietoj natūralaus cukraus buvo
pridedami pavojingi sveikatai saldikliai. Čekijoje, pavyzdžiui,
gėrime Sprite, be dirbtinių saldiklių, buvo fruktozės, ir
gliukozės sirupas, o Vokietijoje į limonado sudėtį įėjo tiktai
natūralus cukrus. Süddeutsche Zeitung įtaria, kad slovakai, čekai,
lenkai ir vengrai „jaučia diskriminaciją supermarkete“. Lenkų
Gazeta Prawna svarsto apie „maisto rasizmą“. Vengrijos premjero
kabineto vadovas Janošas Lazar skaito, kad tai „vienas iš
stambiausių pastarojo laiko skandalų“. Lenkijos premjero
pavaduotoja Beata Šidlo sako: „Mes nepripažįstam ir niekada
nepripažinsim šalių skirstymo ES viduje“. Višegrado ketvertukas
(Čekija, Slovakija, Lenkija ir Vengrija) ketina siekti laikymosi
vieningų ES maisto kokybės standartų. Jas palaikė Bulgarija ir
Rumunija.
Bendrai, Europos produktų gamintojai
maitina rytų Europos gyventojus keisdami natūralius ingradientus
pigiais analogais. Apie „maisto rasizmą“ buvo skubiai pranešta
Briuseliui, bet ten pastebėjo, kad vartotojai žino produktų sudėtį
(jis rašomas etiketėje), o jeigu jis jiems netinka, jie gali jo
nepirkti. Europos komisijos pirmininkui Žanui Klodui junkeriui
lengva pokštauti, bet ką daryti rumunams, čekams ir kitiems,
kuriems rekomenduojama dieta, kurioje nėra augalinių riebalų?
Ekspertizės parodo, kad dešroje, pirktoje Vokietijoje, yra tiktai
kokybiški gyvuliniai riebalai, o ne augaliniai, kaip tokioje pačioje
dešroje Rumunijoje. Ką jau kalbėti apie tokį menkniekį, kai
paprasta kreida atskiesti skalbimo milteliai Varšuvoje?
Ir kada prancūzų kompanija Lactalis,
gaminanti maistą vaikams, apkrečia Salmonella 12 milijonų savo
produktų, siunčiamų į 83 šalis, – jau ne vietinės reikšmės
klausimas. Kaip rašo Deutsche Welle, „iš kompanijos mieste Kroan
Prancūzijos vakaruose bus išimti visi produkcijos vienetai, o ne
tiktai vaikų maistas ir pusryčių dribsniai, pagaminti po 2017 metų
vasario 15 dienos, kaip buvo nutarta anksčiau“. O juk Lactalis –
pasaulio sūrių ir maisto produktų lyderis. Jos Galbani, Parmalat,
Lactel, Dukat, Salakis, President parduodamos 149 šalyse, o Rusijoje
yra „Lactalis Rytai“.
Euronews metodiškai pateikia į
informacinę erdvę „raminančias piliules“, kaip interviu su Bernardu Urlu, vykdančiuoju direktoriu Europos maisto produktų
saugumo agentūros. „Aš manau, mes galime pranešti geras
naujienas Europos vartotojams. Jie gali būti visiškai įsitikinę,
kad jų vartojami maisto produktai geros kokybės. Maisto saugumui
skiria didelį dėmesį valstybės organai, maisto gamintojai,
Europos institutai“, - tvirtina Url.
Kaip atsakymas jam – paskutinis
anekdotas apie „sveiką maistą“, perduotas tos pačios Euronews
agentūros: „Uždarytas stambiausias Belgijoje mėsos perdirbimo
kombinatas, esantis Vervje, jo produkcija išimta iš parduotuvių.
Anksčiau pasirinktinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Veviba
jautienos farše aptiktas jaučių uodegų kaukų audinys, kuris
skirtas gyvulių maistui ir draudžiamas naudoti žmonių maistui.“
Gerai jau tai, kad jaučių uodegos
nenukeliavo į lenkams ir bulgarams skirtą dešrą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą