Makronas rado tradicinę išeitį iš krizės... organizavo teroro aktą!?

Eilinį kartą Prancūzijos valdžia imigrantų terorą naudoja susidorojimui su piliečių socialiniais protestais.

Kovo 22 Prancūzijoje buvo „Juodasis ketvirtadienis“, keliuose miestuose vyko riaušės. Žmonės protestavo praktiškai prieš visas prezidento Emanuelio Makrono reformas.

Buvo paralyžiuota visa transporto sistema. Kursavo tiktai kas ketvirtas priemiesčių traukinys, tik dalis tarpmiestinių traukinių. Neskraidė trečdalis lėktuvų reisų. Buvo uždaryti kai kurie pašto skyriai, mokyklos ir vaikų darželiai. Sostinėje streikavo komunalininkai, kurie nevežė šiukšlių. Mokytojai, gydytojai, geležinkeliečiai – visi išėjo į demonstraciją.

Piliečių pasipriešinimo priežastis – priimtas naujas darbo kodeksas, padidinęs dirbančiųjų išnaudojimą ir pabloginęs daugelio žmonių gyvenimo sąlygas. Pavyzdžiui, įmonėse, kuriose dirba iki 50 darbuotojų, darbdavys dabar neprivalo pasirašyti kolektyvinės darbo sutarties su profsąjunga.

Makronas sumažino išmokas socialiniam būstui, subsidijas fermeriams, pensijas seneliams. Tarp rinkiminių pažadų buvo nemažinti pensijų ir nedidinti pensinių įmokų. Tapęs prezidentu jis pasakė: „jaunimas skurdesnis už pensininkus, todėl prašau aukų pas aprūpintą kategoriją.“

Protestuojančių žodžiais, Makronas nori sunaikinti socialinį aprūpinimą, švietimą, sveikatos apsaugą, visuomeninį transportą. O ko jie tikėjosi rinkdami prezidentu Rotšildų banko darbuotoją, jo statytinį?

Numatyta sumažinti 120 000 tarnautojų. Pirmą ligos dieną nebus mokamas draudimas. Tai padės sutaupyti ligonių sąskaita 170 milijonų eurų. Nusivylę geležinkeliečiai, nes jie praras teisę išeiti anksčiau laiko į pensiją. Manifestacija buvo tik prologas. Streikuoti nutarta po dvi dienas, darant trijų dienų pertrauką. Ir taip iki birželio! Ekspertai prognozavo visišką chaosą Prancūzijos transporto sistemoje. Transporto profsąjungos bandė susitarti su vyriausybe, bet nesėkmingai.

Per paskutiniuosius 50 metų nei vienam prezidentui nepavyko pakeisti geležinkelio kompanijų darbo. Išbandymas laukė ir Makrono.

Makronas rado tradicinę išeitį iš krizės... teroro aktą!

O kuo jis blogesnis už buvusį prezidentą Fransua Olandą, kuriam protestus prieš šeimos kodekso pakeitimą ir homoseksualistų santuokų įteisinimą padėjo užgesinti teroras Bataklano kino-koncertų salėje? Besibaigiant pusei metų įvestai karinei padėčiai, kurios metu negalimi masiniai protestai, staiga įvyko teroro aktas Nicoje, kas įgalino karinę padėti pratęsti dar pusei metų. Taip buvo įdiegtos homoseksualistų santuokos Prancūzijoje ir nutildyti masiniai (milijoniniai) visuomenės protestai.

Teroro aktai 2017 metais

Kovo 23 dieną, kaip ir reikėjo laukti, įvyko teroro aktas Prancūzijos pietuose. Teroro aktą įvykdė, kaip visada, „policijai gerai žinomas nusikaltėlis“, atvykęs į šalį iš Šiaurės Afrikos, kaip visada.

Karkasone gyvenantis 26 metų imigrantas iš Maroko Raduanas Lakdim užpuolė automobilistą, ji sužeidė ir nužudė keleivį, atėmė jo automobilį, užpuolė grupę bėgančių beginklių komandos. Tada jis atvyko prie supermarketo Super U ir paėmė įkaitus. Šturmo metu teroristas buvo likviduotas, bendras aukų skaičius 4 žmonės, 15 buvo sužeista.

Kovo 24 dieną supermarkete Super U Treb komunoje rastos kelios savos gamybos bombos, spėju, kad labiau įtikinti Prancūziją, kad karo stovis tiesiog būtinas, kad nesusprogtų visa valstybė.

Bet koks baisus, bet koks Makronui reikalingas rezultatas! Rotšildų statytiniui Makronui padėjo Rotšildų sukurtos „islamo valstybės“ teroristas. Jie išvien kovoja su prancūzų tauta, su europiečiais, kuriuos šie nusikaltėliai varo į globalistinę skerdyklą, skaitmeninį bankų konclagerį.

Trečias teroro aktas pagal pareikalavimą! Atsitiktinumas? Ne, tai dėsningumas.