The Financial Times duomenimis, bendras 19 euro zonos valstybių biudžetų deficitas dėl COVID-19 priartės prie 1 trilijono eurų (975 milijardai), kas sudaro 8,9% jų BVP. Šis rodiklis 10 kartų didesnis nei prieš metus ir 10 kartų didesnis negu buvo prognozuota pernai. Anksčia Briuselis reikalaudavo, kad narių biudžetų deficitas neviršytų 3% nuo šalies BVP.
Birželio mėn. vykusiame ES vadovų susitikime buvo sutarta, kad ECB į ES ekonomiką įlies 750 milijardus eurų, kad ją prikelti iš COVID-19 komos. Ispanijai buvo numatyta 140 milijardų parama, iš kurios 70 milijardų būtų kreditai.
Briuselio dotacijas dar gauna Lenkija, Čekija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija ir Chorvatija, kurios neįeina į Euro zoną. Jų biudžeto deficitus dengia ES lyderės.
El Pais rašo, kad Ispanijos valdžia iš ES pretenduoja gauti tiesioginę paramą, bet neprašys artimiausiu metu 70 milijardų eurų kreditų. Šiuos kreditus EK leidžia imti iki 2023 metų birželio.
Ispanija turi tam svarias priežastis. Pirma: daugiamilijardiniai ECB vertybinių popierių pirkimai labai sumažino procentinę normą. Ispanijos ir Italijos iždas išleido šią savaitę obligacijas su neigiamais procentais. Antra: miglotos ekonomikos atsigavimo perspektyvos (Ispanijos, Italijos ir Portugalijos Skolos viršija 100% BVP). Trečia: Bijoma, kad skolinti pinigai bus įvairų grandžių valdininkų iššvaistyti (išvogti) ir europiniai fiskaliniai stimulai galiausiai turės mažesnį efektą, negu buvo tikėtasi. Jeigu taip įvyks, ekonomikų atsistatymas bus lėtas.
Portugalijos premjeras Antonio Costa viešai pareiškė, kad atsisako imti ES kreditus, bet pretenduoja į tiesioginę paramą. Kreditus ims tik tuo atveju, jeigu tam iškils būtinybė.
Bijoma, kad nauja COVID-19 protrūkis gali niekais paversti Briuselio pastangas gaivinti ekonomikas nemokamais pinigais. ECB jau iššaudė savo šaudmenis – 720 milijardų, kai situacija dar nebuvo tokia pavojinga. Buvo sustabdytos mokesčių taisyklės. Mokesčių taisyklių atstatymui prireiks laiko. Reikia, kad atsigavimas prasidėtų Vokietijoje. Tuo tarpu Merkel pareiškė, kad nauja ekonomikos sustabdymas sukels kolapsą. O kada atsigavimas pasieks ES pietus, klausia El Pais?
Šiandien niekas negali pasakyti, ar ES ekonominė politika bus sėkminga. Optimizmo nedaug. Nuo 2008 ES ekonomika užliejama pigiais pinigais, o ekonomikos vežimas nė krust.
Koronaviruso pandemija sukėlė didžiausią šoką nuo Antrojo pasaulinio karo. Poveikis buvo didelis, bet galėjo būti dar didesnis be įsikišimo ECB ir ES vyriausybių. Kinijos ekonomika atsigauna, Europa ir JAV „tvarkosi su antrąja koronaviruso banga“ ir išėjimas iš krizės nebus greitas.
El Pais pažymi, kad Ispanijos ekonomika priklauso nuo sektorių, kurie labiausiai nukentėjo: 83 milijonai turistų, kurie šalį aplankė 2019 metais sugrįš lėtai, o automobilių fabrikai yra valdomi iš Vokietijos ir Prancūzijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą