Prancūzijos ir Olandijos iškelti reikalavimai pridėjo energijos Europos Komisijos vice-prezidentei Margret Vestager, užsiimančiai skaitmeninių technologijų klausimais ir kuriančiai įstatymo projektą dėl skaitmeninių paslaugų (Digital Services Act). Vestager žinoma tuo, kad 2017 metais inicijavo Google 2,4 milijardų baudą už tai, kad šis savo paieškos sistemoje teikė pirmenybę Google Shopping programai, darant žalą kitiems prekių agregatoriams. O sekančiais metais – dar 4,3 milijardų eurų už tai, kad korporacija vertė smartfonų gamintojus instaliuoti savo Google servisus ir priedus.
Tokia praktika, kurią Europoje skaitoma įžūlumu, ne tiktai atneša kompanijai Google milijardinius pelnus, bet ir leidžia jai sukurti gigantišką banką personalinės informacijos, naudojamos patiems įvairiausiems tikslams, tame tarpe Google bendradarbiavimo su CŽV ir FTB rėmuose. Kompanija turi daugiau negu milijoną serverių duomenų apdorojimo centruose visame pasaulyje ir apdoroja kiekvieną dieną virš milijardo paieškos paklausimų 24 petabaitų (1 petabaitas = 1024 terabaitai) vartotojų duomenų.
Europiečiai ketina uždrausti Google ir Facebook naudoti duomenis, surinktus Europoje jų platformose, jeigu tokių duomenų neturi konkuruojančios kompanijos. O kas Europoje pas Google ir Facebook šiuo metu konkurentai? Jų nėra. Europiečių debesies federacija (European Cloud Federation), skirta suvienyti skaitmeninių paslaugų tiekėjus, kol kas dar vystykluose ir ženkliai įtakoti į nepriklausomybę nuo amerikiečių kompanijų negali.
Yra įrodymų, kad Google ir Facebook yra valdžios monopolistai, naudodami juodos dėžės (black box) algoritmą. Didžiosios Britanijos lordų rūmų Komunikacijų ir informacinių technologijų komitetas išklausė parodymus vykdomojo direktoriaus DMG Media (kompanija leidžia The Daily Mail) Piterio Raito (Peter Wright), kuris tvirtina, kad, po to kai Google ir Facebook pakeitė paieškos algoritmą, paklausa žinių leidinio sumažėjo perpus.
„Google ir Facebook, mūsų požiūriu, – sako Rait, – dominuoja žinių rinkoje ir elgiasi kaip dominuojančios kompanijos. Ir tai ženkliai veikia į žurnalistiką“. Nebuvimas reguliavimo kompanijų veiklos leidžia amerikiečiams nebaudžiamai likviduoti internetinio leidinio turinį, jeigu jis neįtinka Cukerbergui. Būtent tai ir įvyko su Brexit palaikančia The Daily Mail. „Du pagrindiniai naujienų platintojai Google ir Facebook, valdantis taip pat Instagram, dominuoja socialinėse media ir turi daugiau pinigų iš reklamos, negu mūsų laikraštis“, - pareiškė komisijai Rait.
Žinių srauto ir analitikos manipuliacijos suteikia amerikiečių kompanijoms ne tik naudą. Šios kompanijos gali savo nuožiūra keisti vartotojų santykius konkrečiai idėjai, reiškiniui, konkrečiam politikui, valstybiniai įstaigai ir net vienai ar kitai valstybei.
„Twitter, sekdamas Facebook pavyzdžiu, cenzūravo New York Post straipsnius apie skandalą su Džo Baidenu Ukrainoje ir neleido vartotojams siųsti nuorodas į šį straipsnį“, - pranešė Summit News. The New York Post charakterizavo tokią informacinę politiką labai griežtai: „Skaitmeninis pilietinis karas“.
Google ir Facebook pastangomis amerikiečių ir europiečių vartotojų galvose skiepijamas iki nepadorumo iškreiptas požiūris į Rusiją. Tūkstančiai beveidžių šių technologinių gigantų darbuotojų sijoja Internetą ir sudeda į jį savo parinktus „paveikslėlius“. Pats Facebook savininkas Cukerbergas neslepia savo planų „sušukuoti“ pasaulinį tinklą. Pavyzdys – instrukcijos Cukerbergo prieš du metus įdiegimo AI (dirbtinio intelekto) kompanijos veikloje. „Кiekvienas pranešimas, nuotrauka, video, komentaras arba pasikeitimas informacija patenka į vis galingesnę kompiuterinę kompanijos sistemą, analizuojančią „žalingą“ turinį ir pranešančią policijai arba žvalgybos agentūroms pagal poreikį“.
Ką reikia laikyti „žalingu“, nusprendžia jau net ne JAV vyriausybė. Nusprendžia Cukerbergas.
Ši virš valstybinė visuomenės valdymo struktūra netenkina ne tik europiečius. Šių metų birželį Facebook buvo nubaustas JAV Federalinės prekybos komisijos (FTC) 5 milijardais dolerių. Dabar prieš kompaniją vykdomas tyrimas dėl įvedimo 2020 metais skaitmeninės valiutos Libra. Antimonopolinis tyrimas prieš Facebook ir Google tęsiasi.
Facebook, be to, surištas su skandalu Cambridge Analytica – Londono kompanija, teikiančia politinių konsultacijų paslaugas ir naudojusia asmeninius duomenis 50 milijonus Facebook vartotojų, kad paveikti JAV prezidento rinkimus 2016 metais. O kas įvyks po kelių dienų 2020 metų JAV prezidento rinkimuose?
Technologiniai monstrai ramiai reaguoja į visus „žnaibymus“ jų adresu. 70 milijardų dolerių pajamų Facebook 2019 metais pilnai pakanka, kad apmokėti skiriamas baudas ( 69 milijardai – kompanijos pajamos už reklamą). Ir užsienio konkurentų šiems monstrams nereikia. Šiuo požiūriu JAV valdžios ir informacinės supermonopolijos vieningos. Nesenai Trampas grasindamas uždrausti Amerikoje Kinijos priedo kūrimo ir žiūrėjimo trumpų video Tik Tok pareikalavo parduoti jį bet kuriai Amerikos kompanijai ir asmeniškai „palaimino“ tokį sandorį su amerikiečių Oracle.
Skaitmeninės visuomenės nuomonės manipuliavimo priemonės, sutelktos JAV, turi su niekuo nepalyginamą potencialą. Beveidžiai redaktoriai tęsia masinio informacijos vartotojo nuomonės formavimą savo nuožiūra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą