Austėja Landsbergienė sako, kad „viskas deklaruota”, visos jos šeimos pajamos deklaruotos ir legalios, todėl tik pavyduoliai gali jai taip pavydėti „sodybos” Graikijos saloje.
Žinoma, kad jos požiūriu visos Landsbergių šeimos pajamos yra legalios, nes deklaruotos ir visiškai įteisintos.
Kita kalba, kad sukurtas mechanizmas, kaip biudžeto milijonai būtų perkeliami į Landsbergių šeimos verslą. Visame pasaulyje tai vadinama politine korupcija, kaip visos valstybės institucijos dirba tam, kad perkelti biuždeto pinigus vienai šios šalies šeimai, Landsbergiams. Mat ši šeima kontroliuoja beveik visą verslo pasaulį ir biudžeto išlaidas.
Ne veltui visą Landsbergių šeimos verslą finansuoja toks fondas „BaltCup”. „BaltCup” investavo 11 mln. eurų ir pastatė Landsbergiams mokyklą ir ją nuomoja 20 metų už 920 tūkst. eurų per metus. Mainais už tai „BaltCup” gavo Vilniaus savivaldybės užsakymą už 150 mln. eurų statyti stadioną Vilniuje. Tačiau „BaltCup” šefas daug milijonų pralošė kazino ir stadiono nepastatė.
Atrodo, kad šis verslas nėra kuo nors ypatingas, išskyrus tai, kad tai vienintelė „BaltCup” investicija į švteimo objektą.
Tai, kad Gabrielius Landsbergis jau seniai aptarnauja „BaltCup”, paaiškėjo dar tada, kai fondas „Baltcap“, pirkęs įstatymus Seime, gavo 280 mln. eurų užsakymą „stadionui“ statyti
„I.Šimonytė, G.Skaistė, M.Majauskas ir V.Landsbergis galės baigti visus parduotus politinius projektus – taip dar 2018 metais sakė Europos parlamento narys Stasys Jakeliūnas.
„Baltcap“ pagarsėjo tuo, kad praktiškai pirko įstatymus Seime – SEimas dar 2018 m. priėmė įstatymą, kuriuo užkirto kelią Sodros lėšų pervedimui į privačius pensijų fondus. Per metus vidutiniškai Sodra privatiems pensijų fondams persesdavo apie 400 mln. eurų, ir todėl Sodros biudžete nuolat žiojėjo kelių milijardų skola, o privatūs pensijų fondai dažniausiai tuos pinigus ištaškydavo „investicijoms“.
Tik Seimui priėmus šį įstatymą, sukruto konservatoriai – puolė rinkti SEimo narių parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, kad neva Sodros lėšų taškymas privatiems fondams prieštarauja Konstitucijai.
Renkant Seimo narių balsus, paaiškėjo skandalingi dalykai – paaiškėjo, kad konservatorių neva parengtą skundą KT iš tiesų rengė ne jie, o suinteresuota pusė – „Lietuvos Investicijų ir pensijų fondų asociacija“ (LIPFA, vienas narių – „Baltcap“)), kuri vienija pensijų fondus.
Būtent LIPFA pasamdyti advokatai ir parengė konservatorių kreipimąsi į KT – LIPFA advokatų ir G.Landsbergio parengtas pareiškimas KT pilnai sutapo, o visas pensijų fondų advokatų parengtas tekstas buvo praktiškai visas pažodžiui perkeltas į konservatorių Konstituciniam Teismui išsiųstą raštą.
„Tai kas įvyko – beprecedentis atvejis. Konstitucinį Teismą pasiekė iš esmės verslininkų rengtas skundas – G. Landsbergis ir jo kolegos, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir įstatymo jiems suteiktą teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą panaudojo ne gindami viešąjį interesą, o tenkindami privataus verslo interesus. Taip buvo pademonstruota visiška nepagarba Konstituciniam Teismui. Remiantis verslininkų rengtais tekstais stabdant pensijų reformą buvo pasikėsinta į pensininkų pajamas – bandyta užkirsti valstybei galimybę didinti pensijas. Po A. Kubiliaus Vyriausybės vykdytos naktinės pensijų reformos, kai buvo sumažintos Lietuvos žmonių pensijos, tai antras teisinio nihilizmo ir socialinės neatsakomybės pavyzdys“, – pareiškė Seimo narė A.Širinskienė.
Negana to, paaiškėjo, kad netrukus po G. Landsbergio vykdyto aršaus pensijų fondų verslo interesų gynimo ir atstovavimo jiems Konstituciniame Teisme, žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog „BaltCap Infrastructure Fund“, į kurį yra investavę visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, skirs 11 mln. eurų naujos mokyklos ir vaikų darželio, kurį valdo Austėja Landsbergienė, statybai Vilniaus Kalnėnų mikrorajone.
„Baltcap“ geriausios investicijos – į politiką
Investavus į Landsbergienės mokyklą, paskelbta, kad „BaltCup” atvertas kelias 85 tūkst. kvadratinių metrų daugiafunkciniam kompleksui, dar žinomam Nacionalinio stadiono vardu. Bendra 25 metų trukmės sutarties vertė siekia 280 mln. eurų, investicijų suma sudarys apie 100 mln. eurų.
Seserys advokatės
Dar įdomiau, tada ir paaiškėjo, kad viena iš Konstitucinio teismo teisėja Daiva Petrylaitė jau parengė išankstinį minėto konservatorių parengto projekto vertinimą. Juokinga, kad teisėjos Daivos Petrylaitės sesuo VIda Petrylaitė jau prieš tai atliko pensijų reformos teisinį vertinimą Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijai. Seserys – KT teisėja ir advokatė – dirbo ranka rankon, kad matyt, konsevratorių parengtas projektas būtų pripažintas antikonstituciniu.
„Ateities“, arba, tiksliau, „Politinės amnezijos“ koalicijai primenu, kad dabar turite visas galimybes realizuoti tai, dėl ko 2018 m. liepos mėn. skundėtės Konstituciniam Teismui po to, kai Seime buvo priimti su kaupiamosios pensijų sistemos pertvarka susiję įstatymai, išlaisivinę „Sodrą“ ir dabartinius pensininkus nuo įmokų mokėjimo į pensijų fondus naštos, teigia Stasys Jakeliūnas, – papuslapiui nukopijavote pensijų fondų advokatų rašliavą ir taip Teisme sukelėte milžinišką skandalą, nes ji buvo pavesta tirti tekstą rengusios teisininkės seseriai, Konstitucinio teismo teisėjai! Interesų konfliktas, kokio Lietuvoje tikriausiai nėra buvę. Šiaip ne taip skandalą pavyko užglaistyti, sudalyvaujant pačiam V. Landsbergiui, nes jo anūkas, partijos pirmininkas slapstėsi kažkur po krūmais. Visa trijulė – G. Skaistė, M. Majauskas ir I. Šimonytė, kurie tuomet buvo besiskundžiančių Seimo narių grupės atstovai, dabar tikriausiai užims svarbiausias įstatymų atšaukimui būtinas pareigas Vyriausybėje ir Seime. Ir partijos pirmininkas, būsimasis Užsienio reikalų ministras, juk yra deklaravęs, kad atšauks tuomet priimtus sprendimus. Tad pimyn, grąžinkite nuostatą, kad „Sodra“ pensijų fondams turi pervesti 400 mln. eurų per metus. Pakeliui pabandykite atsakyti į klausimą, kaip tai derės su pajamų nelygybės mažinimo ir pensijų indeksavimo tvarumo siekiais, kuriuos berods deklaruojate. O gal kartais kažkas iš žiniasklaidos užduos panašius klausimus būsimai premjerei, finansų ministrei ir Seimo komiteto pirmininkui? Per rinkimus jų lyg ir nesigirdėjo.
Pridedamas – Seimo narių grupės kreipimosi į Konstitucinį teismą ir privačių pensijų fondų rašto palyginimas.
Stasys Jakeliūnas : „Netrukus tą pačią dieną paaiškėjo papildoma skandalinga informacija. Pasirodo, dalis Konstituciniam teismui pateikto prašymo teksto, kurį be G. Landsbergio pasirašė dar 29 Seimo nariai, sutampa su teisinės išvados, kurią pensijų fondų užsakymu rengė teismo teisėjos, paskirtos rengti preliminarią išvadą, sesuo.
Tai – viena vertus, galimas interesų konfliktas, kurį sukėlė ne kas kitas, o Seimo nariai, savo prašyme panaudoję minėtą medžiagą. Kita vertus, tai galimas įrodymas, kad visi 30 Seimo narių atstovauja ne savo rinkėjų, o pensijų fondų verslo interesams ir tenkina jų norus ir lūkesčius. Viena iš prašymą pasirašiusių Seimo narių G. Skaistė bandė teisintis, sakydama, kad į prašymo tekstą perkelta viso labo gražiai išdėstyta chronologinė informacija. Tačiau tai, mano įsitikinimu, yra melas ir manau, kad tai taip pat turėtų būti teisiškai įvertinta. Svarbiausia Seimo narių prašyme, adresuotame Konstituciniam teismui, yra ne chronologinė informacija, o pažodžiui atkartoti pensijų fondų argumentai ir jiems palankūs vertinimai. Tai ir rodo, kad tokiu prašymu, adresuotu Konstituciniam teismui, galimai atstovaujama ne Lietuvos piliečių ir visos valstybės, o siauriems verslo interesams, ginami jų, o ne tikrieji pensijų sistemos dalyvių ir dabartinių pensininkų lūkesčiai. Įdomu, ką apie čia išdėstytus faktus ir jų vertinimą mano buvęs Konstitucinio teismo teisėjas V. Sinkevičius. Ir kas jo manymu yra reikšmingiau – įvykęs oficialus dviejų valstybės pareigūnų susitikimas ar tai, ką savo nepagrįstais kaltinimais ir pareiškimais padarė G. Landsbergis? Tai – neverti buvusio teisėjo dėmesio dalykai?
Birželio 2 d. sulaikius V. Sutkų ir M. Zalatorių bei ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikus viešus vertinimus, kad jie, siekdami naudos bankams, galimai darė neleistiną įtaką sprendimų priėmimo procesams, G. Landsbergis vėl ėmėsi skleisti įprastą sau demagogiją. Neva galbūt bankus atstovavo ir jiems padėjo tie, kurie balsavo už didesnį bankų pelno apmokestinimą. Tad praėjusį penktadienį parašiau STT, kad galbūt verta atkreipti dėmesį į šias aplinkybes ir pasikartojančią G. Landsbergio demagogiją. Kodėl gi nepasikalbėjus su tais 35-iais Seimo nariais apie tai, ar jie bankų apmokestinimo klausimais nebendravo su M. Zalatoriumi, V. Sutkumi, ar kitais jų bei kitų verslo ascociacijų nariais. Įdomu tai, kad kai kurie stambieji komerciniai bankai yra nariai net trijose: LBA, LVK ir IF. Kam to reikia, kas bankams iš tikrųjų atstovauja ir kas su kuo ir kaip bendrauja, nelabai suprantu. Gal STT ir į tai atkreips dėmesį?
Pajamas šis tinklas gauna iš dviejų didžiausių šaltinių – jas finansuoja savivaldybės ir mokinių tėvai, kurie sumoka didžiulius pinigus už prestižinį išsilavinimą.
Pradinukų tėvai už 2023-2024 m. mokslo metus Vilniuje ir Kaune moka po 720 eurų per mėnesį, 5-8 klasių moksleivių – po 780 eurų, gimanistai nuo 9 iki 12 klasės Vilniuje moka po 820, Kaune – 795 eurus.
Tačiau greta šių pajamų ne mažesnę dalį Landsbergiams moka ir valstybė.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos įsteigtas privačių darželių tinklas „Vaikystės sodas” vien sostinėje 2019 m. iš kompensacijų po 100 eurų susisėmė 687 tūkst. Politiko oponentai iškapstė ir tai, kad bendrovės „Vaikystės sodas” ir Karalienės Mortos mokykla 2017 m. pelnas prieš apmokestinimą sudarė beveik 1,5 mln. eurų – 1 455 093 eurus. Atseikėjus valstybei 236,76 tūkst. eurų pelno mokesčio, politiko žmonai liko daugiau kaip 1,2 mln. eurų grynojo pelno. Verslininkė susimokėjo dividendus, ir Landsbergiai 0,75 mln. eurų investavo į vertybinius popierius.
Iš pat pradžių atrodė keista, kad investicinis fondas, kurio paskirtis – uždirbti pajamas dalininkams, nusprendė investuoti 11 mln. eurų į mokyklos statybą. Mokyklos statyba – labai rizikingas verslas, ir jis tikrai neduoda tokio pelno, kaip investicijos į pvz., vėjo jėgaičių statybą. Kodėl tada fondas investavo dideles lėšas į mokyklą?
Seimo narys Artūras Skardžius tai aiškina labai paprastai. Į klausimą, kodėl Seimo komisijai taip ir nepavyko išsiaiškinti, koks sandėris įvyko tarp „BaltCup“ ir Landsbergių, jis atsakė : „Man tai asmeniškai viskas aišku. „Lietuvos Energija“ negalėjo tiesiai statyti Landsbergienei mokyklų, tai pasinaudojo „BaltCup“ dėl politinės situacijos. Nes iškilo ta istorija, kai šias mokyklas ėmė statyti dukterinė „Lietuvos Energijos“ įmonė. Kilo skandalas, ir tada jie sugalvojo būdą, kaip tas pačias mokyklas pastatyti už „Lietuvos Energijos“ pinigus. T.y. „Lietuvos Energija“ be jokio konkurso pirko iš „Baltcup“ vėjo jėgainių parką už astronominę kainą. Mano skaičiavimais, valstybės valdoma ‚Lietuvos Energija“ už šį pirkinį smarkiai permokėjo. Tada „Baltcup“ gavo sklypą už vieną eurą iš Landsbergių ir pastatė jiems mokyklą. Ir jokio tyrimo nei prokuratūra, nei specialioji komisija čia nepadarė. Ir visus tuos kaštus labai lengva suskaičiuoti palyginamosios analizės būdu – kiek realiai kainavo tas parkas, ir kiek už jį buvo sumokėta. Ir kodėl „Baltcup“, kurio funkcija ir yra investuoti į tokius energetikos projektus, staiga parduoda jėgainių parką, tik pradėjusį veikti, ir duodantį grąžą. Į šiuos klausimus niekas neatsakė, o ‚Lietuvos Energijos“ atstovas mūsų komisijoje irgi atsimetė kvailiu“.
Šaltinis: https://laisvas.info/landsbergiu-milijonai-is-politines-korupcijos/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą