Donaldo Trampo išrinkimas JAV
prezidentu sukėlė sąmyšį Briuselio liberastinėje vištidėje.
Vakar čia susirinko užsienio reikalų ministrai, bet rezultatas –
0. Taip ir turėjo būti, nes niekas nežino, ko jie susirinko, ir
jie patys nežino, nes vištidė laikinai liko be gaidžio, čia
sąmyšis. Be to, Briuselio vištos nežino, ar joms šeimininkai leis
toliau dėti susmirdusius globalizmo ir neoliberalizmo kiaušinius,
ar jas visas jų šalių nepatenkinti rinkėjai „pjaus“ per
ateinančius rinkimus.
Priešingai, tikrosios dešiniosios
jėgos Europoje, kurios priešiškos neoliberalizmui ir globalizmui,
pakėlė galvas. Marin le Pen, Prancūzijos liaudies fronto lyderė,
net suspėjo tiesiogiai susisiekti su Donaldu Trampu telefonu,
pasveikinti jį. Tuo tarpu Trampą koneveikęs prezidentas Fransuo
Olandas - ne.
Frau Merkel, kurios vykdomą
imigracijos politiką nuolatos kritikavo Trampas, irgi pasimetusi –
jos beprotystėms nebus pritarimo, jos partija pralošta ir dar vieną
kadenciją kanclerės poste ji matys, kaip savo ausis. O gal Frauke
Petri, AfD lyderė, geriau Vokietijai, negu valstybės naikintoja
Angela?
Italijos Premjerui Mario Renci po
gruodžio 4 dienos referendumo dėl konstitucinės reformos šalyje
nedaug šansų likti valdžioje. Šis vaikinas absoliučiai nieko
nenuveikė: per kiauras sienas teka negrų nelegalų upė, o pinigų
upė teka į užsienį iš Italijos bankų. Pramonė stagnuoja, o 40
procentų jaunimo neturi darbo. Liepto galas prieitas.
Išrinkus JAV prezidentu Donaldą
Trampą, kurio rinkimų programa sutapo su ES dešiniųjų partijų
rinkimų programomis (nacionalinės valstybės, ekonomikos, šeimos
prioritetas), opozicija dabartiniam ES politiniam kursui dar labiau
pakėlė galvas.
Gertas Vildersas
Olandijos parlamentinė Laisvės
partija, įkvėpta Respublikono Donaldo Trampo pergale JAV prezidento
rinkimuose, viliasi, kad ir Europa surengs „laisvus ir
demokratiškus rinkimus“. Šios partijos lyderis Gertas Vildersas
RT pasakė, kad atsirado viltis, kad Olandijoje, kaip ir Amerikoje,
žmonės, pavargę nuo veikiančios valdžios abejingumo, galės
patys nulemti tolimesnį savo šalies likimą. Jis tikisi, kad
vyriausybė duos galimybę surengti referendumą dėl šalies išėjimo
iš Europos Sąjungos. Vildersas pažymėjo, kad priešrinkiminės
kovos metu MIP ir Obamos administracija visaip kliudė Trampui, bet
jis pajėgė pelnyti rinkėjų balsus ir tapti prezidentu.
„Atėjo mūsų laikas“
Vildersas pasakė: „Pasisakome už
tiesioginį demokratinį referendumą. Dabar pas mus vadovauja tos
pačios įžūlios politinės elitos, kaip ir XX amžiuje. Jie
galvoja, kad gali daryti kažką, nepasitarę su mumis, tauta.
Žmonės turi nuspausti avarinį stabdį, kad sustabdyti esamą
valdžią, kuri nesilaiko jų valios“.
„Prieš MIP, prieš elitas — prieš
visą tai Trampas išlošė rinkimus JAV. Žmonės balsavo už jį,
nes jis juos išgirdo. Amerikiečiai nori dirbti savo šalyje, o ne
išvykti į užsienį ieškodami geresnio gyvenimo. Jie nenori
daugiau sudaryti prekybines sutartis, kurios kitoms šalims atneš
daugiau naudos, negu jų šaliai. Žmonės pavargo, kad jų pinigai,
jų mokesčiai, išleidžiami kitų valstybių reikmėms, tuo metu kai
auga bedarbystė pačioje Amerikoje. Tauta pasisako prieš ankstesniojo prezidemto migracijos politiką, žmonė nenori maišyti savo
vakarietišką kultūrą su kitomis. Trampas jiems žadėjo visą tai
duoti“, — pasakė Vildersas.
„Dabar atėjo laikas Europai. Mes
galime ir darysime tą patį! Amerikos rinkimai
įrodė, kad permainos galimos. Olandijoje
mano Laisvės partija yra permainų variklis. Kaip ir
amerikiečiai, olandai pavargo nuo politikų, kurie jų neklauso.
Tauta mato, kaip politinė elita parduoda savo šalį, savo
nacionalinius interesus ir visos Europos suverenitetą. Žmonės nori
sustabdyti šitą procesą ir atstatyti mūsų laisvę ir
nepriklausomybę. Po Donaldo Trampo išrinkimo prezidentu pas olandus
atsirado optimizmo jausmas. Žmonės tikisi, kad yra kelyje į kažką
geresnio. Trampo išrinkimas tapo dar vienu įrodymu to, kaip tai
buvo su Breksitu, kad tauta eis paskui patriotiškai nusiteikusias
partijas, tokias, kaip Laisvės partija“.
Kiti Europos Trampai
Austrų dienraštis Krone išvardino
Europos trampus, kuria turi visus šansus laimėti rinkimuose. Tarp tokių Prancūzijos „Nacionalinio fronto“
lyderė Marin le Pen. Manoma, kad prezidento rinkimuose
Prancūzijoje 2017 metais ji gali konkuruoti su esama valdžia.
Norbertas Hoferis —
pretendentas į Austrijos prezidento postą. Jis pareiškė, kad
reikia „atstatydinti valdančią koaliciją, nes ji nesugebės
išspręsti migracijos problemos“.
Gruodžio mėnesį bus renkamas
Austrijos prezidentas, nes įvykusių rinkimų rezultatai buvo
anuliuoti Aukščiausiojo teismo, dėl valdančiųjų liberalų
surengto masinio jų rezultatų falsifikavimo. Apklausos rodo, kad Austrijos laisvės
partijos atstovas Hoferis turi visus šansus tapti Austrijos
prezidentu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą