2018 metais Vokietijai atbėgėliai
kainavo 2З milijardus eurų. Šiuos skaičius paskelbė ministrų
kabinetas gegužės 15 dieną. Didžioji lėšų dalis, 7,9
milijardai eurų, buvo išleista „kovai su pabėgimo priežastimis“,
4 milijardai pašalpoms Hartz IV. Vokietijos žemėms pabėgėlių
išlaikymui skirta 7,5 milijardai eurų, 1,6 milijardai skirti
pabėgėlių registracijai ir apgyvendinimui tuo periodu, kuomet
svarstomi prašymai prieglobsčiui suteikti, 350 milijonai -
nelydimiems nepilnamečiams pabėgėliams, 1,17 milijardo – vietoms
vaikų darželiuose, 2 milijardai vokiečių kalbos kursams.
Abboud Sweid 40 metų. Jis laukia 14 - to vaiko, nors niekur nedirba, gyvena iš pašalpų, kaip ir trys jo žmonos. Ši neolito kaimenė Vokietijoje gyvena iš pašalpų vaikams ir Hartz IV už З 785 eurų per mėnesį. Už butą ir komunalines paslaugas moka valstybė, ji moka ir už pvz. skalbyklės ar šaldytuvo remontą. Sirijoje šis mažamokslis žmogus dirbo medicinos broliuku. Dabar trokšta tapti vokiečiu. |
Reikia pažymėti, kad tai tik
ofizialios išlaidos, mažoji „aisbergo dalis“, į kurią neįeina
šių atbėgėlių padaryta žala šalies saugumui, įšlaidos
sveikatos apsaugai, švietimo sistemai, savivaldybių patiriamos
išlaidos, kurių nekompensuoja Berlynas ir pan.
Garsiausias Vokietijos ekonomistas
profesorius Hansas-Werneris Sinn savo autobiografijoje "Tiesos
paieškoje" rašo, kad migrantų krizė gali kainuoti šaliai
beveik vieną trilijoną eurų. Sinnas yra buvęs Angelos Merkel
patarėjas ir iki 2017 metų buvęs ekonominių tyrimų IFO instituto
prezidentas.
Nuo 2015 metų Vokietija priėmė 1,5
milijono migrantų, kurie, kaip sako Sinnas, nėra stomatologai,
teisininkai ir branduolinės energijos mokslininkai, tačiau
dažniausiai neturi kvalifikacijos ir jokio išsilavinimo. Tarp jų
59 procentai buvo beraščiai. Profesorius nuomone, šie žmonės jų
gyvenimo metu niekada grąžins to, ką gavo iš Vokietijos gerovės
valstybės. Kiekvienas „pabėgėlis“ Vokietijai per savo gyvenimą
kainuos 450000 eurų, atskaičius jo indėlį į šalies ekonomiką.
Vokietijos federalinė vyriausybė
pabėgėliams 2016 metais išleido per 21,7 mlrd. eurų. Dar tiek pat
išleido savivaldybės iš savo biudžetų. Prie šių išlaidų dar
reikia priskaičiuoti valdymo, socialinio poveikio, medicinos
draudimo, saugumo, personalo, transporto, juridines, padaromų
nusikaltimų išlaidas, imigrantų šeimų susijungimo kainą. Į
savo kilmės šalis šie „pabėgėliai“ išsiunčia iš
Vokietijos 343 milijonus eurų.
Visos šios išlaidos leido profesoriui
Sinn sumuoti visus pabėgėlių kaštus, kurie per jų gyvenimą
pasieks astronominę 1 trilijoną eurų sumą.
Autoriaus nuomone, turi būti
atsisakyta ekonominių imigrantų, o įsileisti reikia tuos, kas
Vokietijai yra ekonomiškai naudingi. Sinnas siūlo „pabėgėlius“
grąžinti į jų kilmės šalis, tačiau politikai nepripažįsta
ekonominės realybės ir laidoja Vokietijos ekonomikos ateitį.
Už tiesos sakymą profesorius buvo
pašalintas iš IFO instituto direktoriaus pareigų, išleistas į
pensiją. Po jo pašalinimo, Vokietijos spaudoje neliko šio
instituto informacijos apie Vokietijos ekonomikos nuostolius
„pabėgėlių“ išlaikymui.
Nuorodos:
Ne kartą esu citavęs profesorių Sinn
savo straipsniuose:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą