Jei pavargo ausys nuo pusglušio „duomenų mokslininko“, pamėklės su „snargliu“ panosėje, kitų panašių PIŠ įdiotų ir propagandonų, nuolatos rodomų per LRT ir kitą purvasklaidą, rekomenduoju išklausyti rimtų ir neužsiimančių moksline prostitucija profesionalų nuomonę aktualiais koronės klausimais.
Eduardo Vaitkaus „Dozė“:
Eduardo Vaitkaus „Dozė“:
Prof.Geert Vanden Bossche:
Visiems tiems, kurie ir toliau mano, kad SARS-CoV-2 infekcijos sumažėjimą lemia ne įgimtas imunitetas, o jau egzistuojančios kryžmiškai reaguojančios T ląstelės. Velnias slypi išsamioje recenzuojamų publikacijų medžiagoje.
Visai
neseniai vėl susidūriau su straipsniu (L. Swadling et al. 2021 m.;
1), kuriame kai kurie mokslininkai tikina, kad prieš koronaviruso
(CoV) replikacijos ir transkripcijos kompleksą (RTC) iš anksto
reaguojančios kryžminės reakcijos T ląstelės gali nutraukti
infekciją ir taip užkirsti kelią serokonversijai prieš SARS-CoV-2
(SC-2).
Pirma, autoriai net neteigia to, ką daugelis, atrodo,
daro išvadą iš jų publikacijos - jie tik daro prielaidą, kad
šios iš anksto egzistuojančios RTC specifinės T ląstelės
atlieka tam tikrą vaidmenį nutraukiant SC-2 infekciją (pvz., "mes
darome prielaidą, kad iš anksto egzistuojantys atminties T ląstelių
atsakai išsiplėstų, kad palaikytų greitą viruso kontrolę ir
nutrauktų infekciją"; "tikimasi, kad iš anksto
egzistuojančios RTC specifinės T ląstelės palaikytų ankstyvą
kontrolę, paaiškinant jų gausėjimą po nutrauktos infekcijos,
palyginti su klasikine infekcija" arba: Tai rodo, kad infekcija
buvo nutraukta", arba: NSP12 specifinių T limfocitų galimas
vaidmuo apsaugant nuo PGR nustatomos infekcijos ir serokonversijos").
Antra, toliau iliustruosiu, kodėl šis [recenzuojamas] straipsnis
niekaip neįrodo, kad anksčiau egzistavusios RTC specifinės T
ląstelės, turinčios kryžminio reaktyvumo potencialą, nutraukia
infekciją.
Apibendrinant galima teigti, kad T ląstelės gali
tarpininkauti užkertant kelią ligai arba pasveikstant nuo jos tik
tuo atveju, jei jos gali nutraukti infekciją. Kad antigenui (Ag)
specifinės T ląstelės užkirstų kelią ligai, jos turi būti
užkrėstos (atmintis) ir turėti citolitinį pajėgumą. Nėra nė
vieno įrodymo, kad natūrali CoV infekcija (ar net bet kuri iš C-19
vakcinų) sukelia Ag specifines citolitines T atminties ląsteles.
Todėl negalima pagrįstai manyti, kad CoV specifinės T atminties
ląstelės apsaugo nuo ligos. Jei taip būtų, jų egzistavimas jau
seniai būtų įrodytas ex vivo ar net in vivo citolitiniais
tyrimais. Kodėl iki šiol niekas neįrodė, kad anksčiau CoV
paveiktų sinogeninių nežmoginių primatų donorų T atminties
ląstelių adaptacinis perkėlimas CoV neaktyviems recipientams
apsaugo nuo simptominės, laboratoriškai patvirtintos infekcijos po
SC-2 poveikio? Be to, kodėl kryžminės reakcijos T atminties
ląstelės, skirtos anksčiau SC-2 paveiktiems asmenims, apsaugo nuo
ligos labiau, kai pakartotinai užsikrečiama Omicron variantu, nei
kai pakartotinai užsikrečiama Delta variantu (2)?
Žinoma,
kryžminės reakcijos T atminties ląstelės gali būti pakartotinai
stimuliuojamos pakartotinai užsikrėtus ir dėl to gerokai padidėja
atitinkamų T ląstelių atsakas, kartu padidėja jų specifiškumas
ir funkcionalumas. Kryžminės reakcijos T atminties ląstelės
(kurios, žinoma, egzistuoja) išskiria įvairius citokinus ir
chemokinus. Autoriai tai visiškai pripažįsta: Gausios SARS-CoV-2
specifinės CD4+ T ląstelės taip pat gali prisidėti prie SN-HCW
apsaugos nuo antikūnų nepriklausomais mechanizmais, tokiais kaip
antivirusinių citokinų ir chemokinų gamyba". Tačiau nei
citokinai, nei chemokinai negali pašalinti SC-2 užkrėstų
ląstelių. Žinoma, jie gali padėti apsisaugoti nuo sunkios ligos
(3), tačiau kartais gali sukelti ir imuninę patologiją! Iš tiesų
nėra nė vienos viruso sukeltos imuninės patologijos, kuri nebūtų
susijusi su stipria T atminties ląstelių, ypač CD4+ T atminties
ląstelių, stimuliacija. Tai, ar jų stimuliavimas SC-2 infekcijos
metu bus teigiamas, ar neigiamas, greičiausiai priklauso nuo
šeimininko genetinės kilmės, ypač nuo MHC haplotipų. Kitaip
tariant, kai kurie asmenys dėl palankaus apsauginių MHC alelių
derinio bus linkę skatinti ligos kontrolę, o kiti gali būti
genetiškai linkę į sunkios ligos progresavimą. Todėl MHC
apribojimo poveikis natūralios ligos baigčiai yra nenuspėjamas.
Tačiau tai nereiškia, kad nėra citotoksinių [CD8+] T ląstelių,
galinčių sunaikinti CoV užkrėstas ląsteles. Jei taip nebūtų,
asmenys, susirgę C-19 liga, negalėtų nuo jos pasveikti. Kaip jau
minėta ankstesniame pranešime (3), tokioms Ag specifinėms
citotoksinėms T ląstelėms nereikia turėti atminties, kad jos
leistų panaikinti infekciją ir leistų šeimininkui pasveikti nuo
ligos, o ne progresuoti į sunkią ligą.
Nesutariama, kad
imuninę apsaugą nuo CoV (ir tikriausiai nuo gripo) pirmiausia
užtikrina į save orientuoti įgimtosios imuninės sistemos
efektoriniai limfocitai (pvz., įgimtieji antikūnus [Ab]
išskiriantys B ląstelės ir NK ląstelės), o ne įprastinės
svetimkūnių T ir B ląstelės, ir tai yra tik malūnas tiems, kurie
pasisako už skiepijimą nuo C-19 visose amžiaus grupėse. Todėl
nenuostabu, kad šio straipsnio autoriai siūlo, jog "tokių T
ląstelių sustiprinimas gali užtikrinti ilgalaikį
pan-Coronaviridae reaktyvumą prieš endeminius ir naujai
atsirandančius virusus, o tai yra argumentas jas įtraukti ir
vertinti kaip priedą prie smailiaspecifinių antikūnų naujos
kartos vakcinose". Tačiau, kita vertus, jie, regis, supranta,
kad galbūt nepastebi pagrindinio mechanizmo, lemiančio SC-2
infekcijos nutraukimą, ir kad seronegatyvių (SN) sveikatos
priežiūros darbuotojų (SPT) anksčiau egzistavusių RTC specifinių
T ląstelių ekspansija yra tik besimptomės infekcijos pasekmė, bet
ne priežastis: "Šio darbo išlyga yra ta, kad mes analizavome
tik periferinį imunitetą; tikėtina, kad mūsų seronegatyvioje
grupėje svarbų vaidmenį atliko gleivinės sekvestruoti antikūnai.
Taip pat išlieka galimybė, kad įgimtas imunitetas tarpininkauja
kontroliuojant abortuojančias infekcijas, o T ląstelių atsakas,
nukreiptas į RTC, yra žemo laipsnio infekcijos biomarkeris".
Ir dar: PGR ar serokonversijos būdu neaptinkama pereinamoji/abortyvi
infekcija gali atsirasti dėl mažesnio viruso inokulato ir (arba)
veiksmingesnio įgimto ir (arba) adaptyvaus imuninio
atsako.
Tikimės, kad iš to, kas bus išdėstyta toliau, taps
akivaizdu, kad yra keletas svarbių pastebėjimų apie natūraliai
užsikrėtusius asmenis, kurių negalima paaiškinti kryžminės
apsaugos nuo CoV specifinių T ląstelių padidėjimu ir (arba)
išsiplėtimu, bet jie yra pagrįsti įgimtų polispecifinių Abs
funkcinio pajėgumo pokyčiais. Pavyzdžiui, pastarieji pasižymi
palyginti mažu efektyvumu esant dideliam infekciniam spaudimui ir
palyginti mažu atsparumu dideliam imuniniam spaudimui, kurį sukelia
į S nukreipti didelio giminingumo Abs (4).
Toliau pateikiama
keletas pastebėjimų apie sumažėjusį infekcinių atvejų skaičių,
kurio negalima paaiškinti kryžminės apsaugos nuo CoV specifinių T
limfocitų padidėjimu ir (arba) išsiplėtimu:
Kodėl
jaunuoliai ir vaikai staiga tampa imlesni Covid-19 ligai, nors to
nebuvo iki tol, kol populiacijoje dominavo daugiau infekcinių
variantų?
Kodėl didelis
susirgimų skaičius staiga sumažėjo, kai 2021 m. liepos 21 d.
Jungtinėje Karalystėje buvo panaikintos uždarymo
priemonės?
Susiję su toliau pridedamomis
stulpelinėmis diagramomis:
Kodėl atvejų skaičius jaunose
neskiepytose amžiaus grupėse gerokai sumažėjo didėjant amžiui,
o tose pačiose amžiaus grupėse, kurios buvo skiepytos, buvo
stebimas visiškai priešingas poveikis, todėl šiose jaunesnėse
amžiaus grupėse vakcinos veiksmingumas (VE) dėl amžiaus
įspūdingai sumažėjo?
Kodėl
neskiepytose vyresnio amžiaus grupėse susirgimų skaičius yra daug
mažesnis nei atitinkamose skiepytose amžiaus grupėse, taip
sukeliant stipriai neigiamą VE?
Kaip galima paaiškinti, kad
40-49 metų ir vyresnėse skiepytose grupėse susirgimų skaičius su
amžiumi mažėja, o jaunesnėse amžiaus grupėse yra visiškai
priešingai?
Be to, L. Swadlingo ir kt. autoriaus
publikacijoje (1) pateikiama ne kas kita, o patikimi įrodymai, kad
anksčiau egzistavusios kryžmiškai reaktyvios anti-RTC specifinės
T ląstelės yra abortuojančios infekcijos priežastis ŠN ŠN ŠN.
Pagrindines priežastinio ryšio neįrodymo priežastis galima
apibendrinti taip:
Nėra įrodymų, kad prieš ekspoziciją
SN-HCWs prieš ekspoziciją buvo praturtintos RTC specifinės T
ląstelės, palyginti su HCWs, kurie serokonvertuoja po ekspozicijos
dėl atviros, laboratoriškai patvirtintos infekcijos.
Autoriai netyrė RTC specifinių T limfocitų išsiplėtimo besimptomiuose ŠNV, kurie serokonvertuoja ir (arba) kuriems pasireiškė tik lengvi simptomai, t. y. reiškinys, dėl kurio, kaip žinoma, neaptinkama SC-2 specifinių B atminties ląstelių. Tokie tyrimai būtų davę aiškų atsakymą, ar vyraujanti RTC specifinių T limfocitų ekspansija stebima tik tarp seronegatyvių ir besimptomių HCW. Jei įgimtos (t. y. NK ląstelių medijuojamos), o ne įgytos imuninės efektorinės ląstelės yra atsakingos už ankstyvą infekcijos nutraukimą, iš tiesų būtų galima tikėtis, kad vyraujanti RTC specifinių T limfocitų ekspansija pasireikš ir tarp besimptomių HCW, kuriems serokonvertuota ir (arba) pasireiškė tik lengvi simptomai.
RTC specifinių
T limfocitų ekspansija užtruko keletą savaičių, kol pasiekė
aukščiausią lygį. Tai paaiškina, kodėl imunologinių
koreliacijų analizė paprastai buvo atliekama remiantis duomenimis,
gautais iki 16 savaičių po įdarbinimo. Todėl atrodo tikėtina,
kad pastebėtas šių T ląstelių išsiplėtimas didele dalimi buvo
susijęs su de novo pradiniu užkrėtimu, o ne su natūraliu
stiprinamuoju poveikiu.
Koreliacija tarp mažos IF127
koncentracijos ir stiprių RTC specifinių T ląstelių neįrodo, kad
RTC specifinių T ląstelių atsakas buvo atsakingas už žemo lygio
infekciją ar SC-2 infekcijos panaikinimą SN-HCW.
Tačiau dar labiau stebina tai, kad nebuvo pateiktas joks paaiškinimas dėl mechanizmo, kuriuo grindžiamas RTC specifinių T ląstelių išsiplėtimas. Man atrodo, kad RTC specifinės T ląstelės gali būti pradėtos arba sustiprintos tik tuo atveju, jei šio komplekso baltymus pagauna, internalizuoja, suvirškina ir pateikia Ag pateikiančios ląstelės (APC). Tačiau, kadangi šie baltymai yra ne struktūriniai, o funkciniai ir ankstyvuoju infekcijos etapu nėra pateikiami užkrėstos ląstelės paviršiuje, norint pateikti šiuos ankstyvuosius baltymus šeimininko imuninėms ląstelėms, pirmiausia reikia, kad jie būtų išlaisvinti iš užkrėstos šeimininko ląstelės. Tai gali įvykti tik tada, kai infekuotos šeimininko ląstelės sunaikinamos ankstyvuoju infekcijos etapu (t. y. prieš viruso palikuonims išsiskiriant iš ląstelės), nepriklausomai nuo seronegatyvumo. Remiantis šiuo reikalavimu ir R. Carsetti ir kt. paskelbtais duomenimis (2020; 5), vienintelis galimas infekuotos ląstelės sunaikinimo šaltinis yra įgimtosios imuninės sistemos efektoriniai limfocitai, tiksliau, natūraliojo žudiko (NK) ląstelės, turinčios citolitinį (citotoksinį) pajėgumą.
Remiantis visu tuo, kas išdėstyta pirmiau, pagrįstai galima kelti prielaidą, kad padidėjusi RTC specifinių T ląstelių, turinčių kryžminio reaktyvumo potencialą, ekspansija yra ne abortuojančios infekcijos ankstyvoje stadijoje po poveikio priežastis, o NK ląstelių tarpininkaujamo virusu užkrėstų šeimininko taikinio ląstelių žudymo rezultatas. Kai šie ankstyvieji su RTC susiję baltymai išsilaisvina iš užkrėstų šeimininko ląstelių, juos APC gali pateikti šeimininko imuninei sistemai. Be to, tai paaiškintų, kodėl RTC specifinių T limfocitų ekspansija nėra momentinė, o užtrunka tam tikrą laiką, kol pasiekia piką.
Taip pat sunku suprasti, kodėl šio ir panašių straipsnių, skirtų SC-2 T ląstelėms, autoriai skeptiškiau nevertina savo pačių išvadų ar postulatų dėl konservatyvių, kryžmiškai reaguojančių T ląstelių epitopų naudojimo būsimose C-19 vakcinose. Ar jie nežino, kad nėra licencijuotų ar "sėkmingų" vakcinų-kandidatų, kurios (visuotinai!) sukeltų T ląstelėmis pagrįstą infekcijos perdavimo panaikinimą? Arba kad nėra vakcinų, kuriose kovai su infekcijų sukėlėjais būtų naudojami nestruktūriniai baltymai kaip taikiniai? Visose infekcinių ligų srityse, nesvarbu, ar tai būtų virusai, bakterijos, ar parazitai, buvo tiriamos T ląstelėmis pagrįstos imuninės intervencijos, siekiant panaikinti infekciją ir užkirsti kelią ligai arba ją išgydyti, tačiau visos jos patyrė didžiulę nesėkmę. Priešingai nei teigia autoriai, T ląstelės neatrodo esančios itin veiksmingi vakcinų taikiniai, ir sunku suprasti, kaip, pavyzdžiui, ORF1lab reaguojančios T ląstelės galėtų pašalinti SC-2 užkrėstas ląsteles, nebent jos turėtų citolitinį pajėgumą (kuris niekada nebuvo įrodytas nė viename straipsnyje, kuriame kryžminio reaktyvumo T ląstelės nurodomos kaip apsauginės nuo ligos). Tas pats pasakytina ir apie šiame darbe išskirtas ir nustatytas kryžminio reaktyvumo T ląsteles, nes didžioji dauguma jų buvo CD4+ T ląstelės, o ne CD8+ T ląstelės. Pirmieji paprastai yra pagalbinės ląstelės ir tik retais atvejais citotoksinės ląstelės žudikės. Panašiai kaip ir antikūnų atveju, kai kurie mokslininkai vis dar mano, kad šių į svetimkūnį orientuotų imuninių efektorinių limfocitų indukcija patogenų patekimo portalo (pvz., kvėpavimo takų gleivinės) lygmenyje atliks savo darbą. Tačiau vėlgi, iki šiol nėra nė vienos negyvosios "gleivinės" vakcinos, kuri apsaugotų nuo virusinių ligų. Kaip rašoma vadovėlyje: Vakcina yra tik tiek gera, kiek geras antigenas - nei adjuvantas, nei nauja technologija, nei alternatyvus vakcinos įvedimo būdas nepadarys jūsų vakcinos veiksmingos!
Išvada:
Nepakankamas gebėjimas sterilizuoti virusą būdingas ne tik jau egzistuojančioms arba de novo užkrėstoms struktūrinėms CoV reaktyvioms T atminties ląstelėms, kurios atsišaukia po vidutinio sunkumo, laboratoriškai patvirtintos SC-2 infekcijos, bet ir jau egzistuojančioms arba de novo užkrėstoms nestruktūrinėms CoV reaktyvioms RTC specifinėms T atminties ląstelėms, kurios atsišaukia ankstyvoje infekcijos stadijoje. Kitaip tariant, SC-2 reaktyvios T atminties ląstelės nėra atsakingos nei už ankstyvą, nei už vėlyvą SC-2 infekcijos panaikinimą, todėl negali nei užkirsti kelio C-19 ligai, nei ją nutraukti. Tikėtina, kad ligos atsistatymą greičiausiai lemia citotoksinių CD8+ T ląstelių, nukreiptų į universalų (t. y. MHC I klasės neapribotą) epitopą, aktyvinimas (5).
Nuorodos:
https://www.nature.com/articles/s41586-021-04186-8
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fimmu.2020.610300/full
Translated with www.DeepL.com/Translator (free version)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą