Koronės sąveika su žmogaus genomu. M.Supotnickio knygos 3 ištrauka.

Psl.54-55. http://rpmp.ru/book/38/COVID-19.pdf

Žmogaus genomo 42% sudaro endogeniniai retrovirusai ir retroelementai, koduojantys atvirkštinę transkriptazę (31) (Ostertag Е.М., Kazazian Η., 2001). Jų aktyvumas žmogaus genome mums nepastebimas todėl, kad jis vyksta kitame laiko išmatavime, nei laikas, juntamas žmogaus (32). To pasekme yra patalogija, kurią mes paprastai neskaitome infekcija (pieno liaukos vėžys, A ir B tipų hemofilija, raumenų distrofija, Hantingtono liga ir kt.), kaip ir apsunkinimas eigos infekcinių procesų, sukeltų užkrėtimu kitais patogenais. Infekcinio proceso sukėlėjai patys gali inicijuoti aktyvumą endogeninių retroelementų, verčiančių infekcinį procesą į daugiakomponentį. Pavyzdžiui, ląstelių linijose, infekuotose A/WSN/33 grupės virusų arba pirmojo tipo herpeso virusų, pavykdavo pasiekti aberantinę ekspresiją šeimos endogeninių W retrovirusų (Nellaker С. et al., 2006).

Analogiškas reiškinys nustatytas esant sunkiam infekcijos procesui, sukeltam SARS-CoV-23 (33). Chimeriniai RNR SARS-CoV-2 DNR transkriptai rasti integruoti su genomu ląstelių audinių plaučių, širdies, smegenų, skrandžio, izoliuotų iš COVID-19 pacientų. Atvirkštinės transkriptazės šaltiniu ir paleidimo proceso retrointegracijos pasitarnavo retroelementai ты типа LINE-1. Endogeninė ekspresijs žmogaus LINE-1 buvo indukuota SARS-CoV-2 infekcijos ir citokinais, kuriuos išmeta įgimtos imuninės sistemos ląstelės atsakydamos į infekciją. Susintetinti transkriptai buvo sudaryti iš virusinių sekų, susiliejusių su ląsteline DNR. Maksimalus kiekis transkriptų rastas pacientų bronchoalveolinio lavažo skysčio ląstelėse, sergančių sunkia forma COVID-19 (69,24%). Jų bevei nebuvo pacientų kraujo leikotrambocitų sluoksnyje (angl. blood buffy coat cells) (Zhang L. et al., 2020, 2021).

Dauguma kartiruotų chimerinių DNR turėjo nukleokapsido SARS-CoV-2 sekas. Šis atradimas atitinka duomenis apie tai, kad nukleokapsidinė RNR – labiausiais paplitusi subgenominė RNR SARS-CoV-2 ir, tokiu būdu, labiausiai tikėtina, kad ji yra pirmuoju taikiniu atvirkšinei transkripcijai ir integracijai į žmogaus genomą. Nustatyta, kad išvalyta SARS-CoV-2 RNR iš infekuotų ląstelių gali būti veikiama atvirkštine transkriptaze in vitro sąlygomis lizatuose ląstelių, ekspresuojančių atvirkštinę transkriptazę LINE-1 arba ŽIV-1. Tačiau tiesioginis į žmogaus genomą integruotos chimerinės DNR poveikis ligos eigai dar nenustatytas. Straipsnio autoriai mano, kad ši SARS-CoV-2 infekcijos ypatybė paaiškina, kodėl pasveikę pacientai gali toliau gaminti viruso RNR. Todėl PGR tyrimų naudojimas vertinant gydymo poveikį viruso replikacijai ir viruso krūviui gali neatspindėti gydymo veiksmingumo slopinant viruso replikaciją, nes PGR gali aptikti viruso transkriptus iš stabiliai į genomą integruotų viruso sekų, o ne infekcinio viruso replikaciją. Jie taip pat mano, kad viruso RNR retrointegracija gali sukelti patologinį imuninį atsaką pacientams, pavyzdžiui, citokinų audrą arba autoimunines reakcijas. Tačiau jie atmetė galimybę, kad infekcinis virusas gali būti gautas iš integruotų SARS-CoV-2 subgenominių sekų (Zhang L. et al., 2020, 2021).

SARS-CoV-2 sąveikos su žmogaus genomu tyrimai dar tik pradedami - nustatinėjama, ar viruso genomo transkriptai yra integruoti ir koks yra integracijos mechanizmas. Neabejotina, kad jie bus tęsiami. Mutacijos, kurias sukelia SARSCoV-2 transkriptų integracija į žmogaus genomą, ir kitų retroelementų, pavyzdžiui, endogeninių retrovirusų ir retrotranspozonų, aktyvacijos galimybė infekcijos proceso metu, kuri gali sutrikdyti arba, atvirkščiai, sustiprinti genų raišką netoli integracijos vietos, sukelti superantigeninio aktyvumo baltymų raišką, ląstelių sintezę, uždegiminius ir autoimuninius procesus, taip pat kelia pavojų. Taip pat nežinoma, kiek laiko SARS-CoV-2 transkriptai išlieka užsikrėtusio asmens genome ir ar jie gali būti paveldimi iš kartos į kartą.

(31). Jie didina savo kopijų skaičių žmogaus genome, sudarydami RNR transkriptus, po to vėl transkribuojami į DNR transkriptus ir integruojami į šeimininko chromosomą. Tai įmanoma dėl fermento atvirkštinės transkriptazės, kuris gali perrašyti DNR į RNR, sintetinti dvigrandę DNR grandinę ant RNR matricos ir ją integruoti į į žmogaus genomą.

(32). Endogeninis retrovirusas, į žmogaus genomą patekęs ne anksčiau kaip prieš milijoną metų, laikomas "jaunu". Dauguma šių virusų pateko į žmogaus genomą iš ankstesnių hominoidų rūšių (Belshaw R. ir kt., 2007).

(33). Viruso genomo transkriptų integracija į šeimininko genomą greičiausiai būdinga visiems koronavirusams. SARS-CoV-2 atvejis aprašomas pirmiausia dėl to, kad, šis koronavirusas šiuo metu tiriamas intensyviausiai.

http://rpmp.ru/book/38/COVID-19.pdf

1 ištrauka. https://lebionka.blogspot.com/2022/01/msupotnickio-knyga-covid-19-sunkus.html

2 ištrauka. https://lebionka.blogspot.com/2022/01/kaip-mokslininkai-konstravo-korone.html

Mano publikacijos Telegram: https://t.me/lebionka ir VK: https://vk.com/id460381786