Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šiandien „Kossuth Radio“ laidoje „Good Morning, Hungary“ palietė ekonomikos, šeimos, migracijos ir saugumo problemas.
Kalbėdamas apie ekonominę padėtį, premjeras sakė, kad ES vykdo ekonominį šaltąjį karą. Jis sakė, kad tai blogiausia, kas gali nutikti Europai ir Vengrijai.
Jei pasaulinė prekyba bus paralyžiuota, bus sunkiau parduoti produktus, o tai taip pat yra klausimas, susijęs su kasdieniniu šeimų pragyvenimo lygiu. Štai kodėl mes kuriame ekonominį neutralumą
- pridūrė jis.
Ekonominis neutralumas
V. Orbanas sakė, kad ekonominio neutralumo strategija kelia didžiules diskusijas, tačiau, jei pažvelgtume už žodžių, paaiškėtų, kad tai bandymas nukreipti Vengriją nuo ekonominio neutralumo kelio.
Jei tinkamai elgsimės, vykdydami ekonominio neutralumo politiką, t. y. didindami darbo užmokestį, galime padidinti ekonomikos našumą nuo trijų iki šešių procentų. Ekonominis neutralumas skatina vystymąsi ir aukštesnį gyvenimo lygį. Turime pakovoti už save, turime ginti šią poziciją, turime būti sėkmingi. Jei kitais metais mūsų augimas sieks keturis procentus, o Vakarų šalių - nulį, vieną ar du procentus, mus bus sunku sugrąžinti į bloką. Mums reikia sėkmės
- sakė Ministras Pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad turizmo metai buvo rekordiniai, mūsų maisto pramonė yra geros būklės, tačiau automobilių pramonė „kosčioja“. Kai 2010 m. jie perėmė vyriausybę, nedarbas buvo didžiulis, tačiau šiandien visi turi darbą, o darbo vietų yra daugiau nei vengrų, galinčių ir norinčių dirbti.
Turime geros kokybės, kvalifikuotų ir drausmingų darbuotojų, ir tai labai susiję su tuo, kad Vengrija auga.
- pažymėjo Ministras Pirmininkas.
Ministras Pirmininkas sakė, kad didžiausias smūgis pastaraisiais metais buvo didelė infliacija, kurią pavyko sumažinti iki mažiau nei 10 proc.
Mums pavyko apsaugoti žmones nuo didelio kainų kilimo
- pridūrė jis. Jis nurodė, kad didžiausia pagalba žmonėms - išlaikyti darbo užmokesčio didinimo tempą, o tam reikia darbdavių ir darbuotojų susitarimo. Jis pabrėžė, kad per dvejus ar trejus metus jie nori pasiekti, kad vidutinis darbo užmokestis siektų milijoną forintų. Jis nurodė, kad ekonomikos ministrui pavesta dėl to susitarti iki metų pabaigos.
Jis sakė, kad reikia rasti pusiausvyrą tarp darbo užmokesčio didinimo privačiajame sektoriuje ir darbo užmokesčio didinimo viešajame sektoriuje. Jis teigė, kad buvo pasiektas reikšmingas mokytojų, gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio padidinimas. Jis sakė, kad kita užduotis bus vandens sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio programa.
Vengrijos vadovas paaiškino, kad vyriausybės ekonominio neutralumo strategija išlieka svarbiausia Vengrijos ateičiai. „Jei ją vykdysime teisingai... galime padidinti ekonomikos našumą nuo 3 iki 6 procentų, o tai reiškia, kad padidės darbo užmokestis“, - pareiškė jis ir pridūrė, kad ši politika skirta Vengrijos interesams apsaugoti sudėtingomis pasaulinės prekybos sąlygomis.
Jis įspėjo, kad Europos Sąjunga įsitraukė į „ekonominį šaltąjį karą“, kuris kelia grėsmę ne tik Vengrijai, bet ir visai Europai. Pasak V. Orbano, „jei pasaulinė prekyba bus paralyžiuota, bus sunkiau parduoti produktus, o tai taip pat yra problema, susijusi su kasdieniu šeimų gyvenimo lygiu“.
Pabrėždamas stiprų Vengrijos ekonomikos augimą, V. Orbanas atkreipė dėmesį į tai, kad tokie sektoriai kaip turizmas suklestėjo, o maisto pramonė yra „geros būklės“. Tačiau jis pripažino, kad automobilių pramonė susiduria su sunkumais, tačiau išliko optimistas, kad padėtis netrukus pagerės. Apmąstydamas Vengrijos ekonominę pažangą nuo 2010 m., V. Orbanas pažymėjo, kad „šiandien visi turi darbą, ir iš tikrųjų šiandien darbo vietų yra daugiau nei vengrų, galinčių ir norinčių dirbti“.
Kalbėdamas apie nuolatinę šalies kovą su didele infliacija, premjeras didžiavosi vyriausybės pastangomis: „Mums pavyko apsaugoti žmones nuo didelio kainų augimo.“ Jis pabrėžė, kaip svarbu išlaikyti darbo užmokesčio augimą, kad padėtų piliečiams susidoroti su infliacija, ir atskleidė vyriausybės siekį per dvejus ar trejus metus padidinti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį iki 1 mln. forintų (2490 eurų).
ES priėmė sprendimą, kuris, atrodo, užantspauduoja jos pačios ekonomikos augimą, pabrėžė premjeras. Briuselis paskelbė ekonominį šaltąjį karą, o šiandien ES nuspręs, ar įvesti baudžiamuosius muitus Kinijai. Tai blogiausia, kas gali nutikti ne tik Europai, bet ir mums, vengrams. Mes gaminame kur kas daugiau produktų, nei mums reikia, ir didžiąją dalį jų parduodame. Štai kaip mes gyvename. Jei jie įves muitus, mums bus sunkiau parduoti savo produktus.
Šeimos politika
V. Orbanas sakė: „Jei yra vaikas, yra ateitis, todėl su tėvais turi būti elgiamasi sąžiningai, o kitais metais mokesčių lengvata už vaikus turėtų būti padvigubinta ir tai bus platesnių pastangų užtikrinti Vengrijos demografinį tvarumą ir pagerinti gyvenimo lygį dalis.
Vaikų padėtis pagerės 2025 ir 2026 m., nepriklausomai nuo jų tėvų profesijos.
Galiausiai V. Orbanas pabrėžė paramos šeimoms svarbą, pareikšdamas: „Jei yra vaikas, vadinasi, yra ir ateitis.“
Migracija
Kalbėdamas apie debatus dėl migracijos, jis sakė, kad Briuselyje neįprasta, jog sakome, ką galvojame, o galiausiai darome tai, ką sakome. - Briuselio meras turėtų pasiruošti, nes autobusai bus naudojami migrantams į pagrindinę aikštę vežti teisiškai tvarkingai, perspėjo jis.
Jis sakė, kad Prancūzijos prezidento E. Macrono teiginys apie ES subyrėjimą nėra perdėtas, nes Europos ekonomika mirs, bet pirmiausia ji subyrės dėl migracijos. Europos gyventojai nesitaikstys su tuo, kad praras namų jausmą. Štai kodėl Čekijoje laimėjo Babišas, Austrijoje - Laisvės partija, o Vokietijoje gerai sekėsi AfD.
Jei Briuselis neatsitokės ir nepereis prie sienų apsaugos politikos, konfliktai dėl migracijos suskaldys Europos Sąjungą anksčiau, nei mirs ekonomika
- sakė ministras pirmininkas.
Saugumas
Kalbėdamas apie Artimųjų Rytų konfliktą, Ministras Pirmininkas sakė, kad jei ten kils karas, visi iš karto pajusime jo padarinius. „Šis regionas yra netoli, ir tai gali turėti pasekmių mūsų saugumui. Vengrijoje yra daug žydų kilmės piliečių, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja šiame konflikte. Grėsmės jausmą jie kildina ne iš Budapešto gatvių būklės, o iš padėties Izraelyje ir saugumo, kurį jaučia Europos gatvėse. Todėl kiekvieną kartą, kai Artimuosiuose Rytuose kyla konfliktas, turime saugumo darbotvarkę.“
Politikoje, sakė premjeras, turime nuspręsti, kas yra svarbu ir kam reikia skirti dėmesio. „Yra didelė pagunda nukreipti dėmesį į užsienio politiką, tačiau turime rūpintis savimi, o tai pirmiausia reiškia ekonomiką, turime sutelkti dėmesį į ekonomines priemones, kasdienį gyvenimą, darbo vietas ir šeimas“, - sakė premjeras.
Šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą