Oficialiai NT mokesčio reforma siejama su Lietuvos įsipareigojimais Europos Sąjungai pagal Atkūrimo ir atsparumo fondą (RRF). Finansų ministerija aiškina, kad mokestis skirtas didinti savivaldybių biudžetus ir gerinti infrastruktūrą, o ne remti konkrečias gyventojų grupes ar finansuoti gynybą.
Nuo 2026 m. planuojama apmokestinti gyvenamąjį būstą, kurio vertė viršija dar nenustatytą ribą – svarstomas 20–60 tūkst. eurų slenkstis, o tarifai būtų progresiniai, svyruojantys nuo 0,5 % iki galimai 1 % ar daugiau.
Premjeras Gintautas Paluckas pabrėžė, kad tai bus „nedidelis, bet visuotinis“ mokestis, esą užtikrinsiantis teisingesnę mokesčių sistemą. Valdžios teigimu, „labai teisinga“ apmokestinti turtą, įgytą už jau apmokestintus pinigus ar statytą sumokant PVM už medžiagas. Tačiau gynyba, kurią politikai kartais mini diskusijose, finansuojama atskirai – 2025 m. krašto apsaugai skiriama 2,617 mlrd. eurų iš valstybės biudžeto, o NT mokestis su tuo nesusijęs.
Bet kaip tai paveiks paprastą žmogų? Tarkime, žmogus uždirba beveik minimumą – 1300 eurų per mėnesį (apie 960 eurų „į rankas“ po mokesčių) – ir turi seną močiutės paliktą butą, kurio vertė dabar siekia 160 000 eurų. Jei neapmokestinama riba būtų 20 tūkst. eurų, apmokestinama dalis – 140 000 eurų. Taikant 0,5 % tarifą (mažiausias siūlomas), metinis mokestis būtų 700 eurų, arba ~58 eurai per mėnesį. Tai sudarytų 6 % jo mėnesio pajamų „į rankas“. Jei tarifas didesnis, tarkime, 1 % (1400 eurų per metus), tai jau 12 % jo pajamų. Žmogui, vos suduriančiam galą su galu, tai – nemaža našta. Valdžia žada socialines išimtis, tačiau jos dar nepatvirtintos.
Tuo metu Lietuvoje gyvena apie 76–84 tūkst. nedirbančių užsieniečių (daugiausia ukrainiečių pabėgėlių, taip pat baltarusių, rusų ir kitų šalių piliečių). Jų išlaikymas 2023–2024 m. kainavo 384–461 mln. eurų per metus, remiantis Migracijos departamento ir ES fondų duomenimis. Apie 40 % šių išlaidų – 154–184 mln. eurų – dengia ES fondai (pvz., REACT-EU) ir tarptautinė parama, o likusi dalis – 230–276 mln. eurų – tenka Lietuvos valstybės biudžetui.
Šios lėšos skiriamos per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) biudžetą (pvz., pašalpoms, socialinei paramai) bei Vidaus reikalų ministerijos (VRM) programas (pvz., pabėgėlių integracijai). Pinigai gaunami iš bendrų mokesčių – gyventojų pajamų mokesčio (GPM), PVM ir kitų šaltinių, o ne iš būsimo NT mokesčio.
Kiek lietuviams kainuoja ir iš kur tie bedarbiai? Pagal Migracijos departamento 2023 m. duomenis, nedirbančių užsieniečių pasiskirstymas toks: ukrainiečiai – 37–41 tūkst. (49 %), baltarusiai – 21–23 tūkst. (28 %), rusai – 5–6 tūkst. (7 %), kitos tautybės (uzbekai, kirgizai, indai ir kt.) – 12–14 tūkst. (16 %). Vidutiniškai vieno žmogaus išlaikymas per metus kainuoja 2 750–3 600 eurų. Taigi:
Ukrainiečiai: 101,8–147,6 mln. eurų (didesnės išlaidos dėl būsto subsidijų, pvz., 200–300 eurų/mėn. Vilniuje).
Baltarusiai: 57,8–82,8 mln. eurų (dažniausiai minimali parama, nes dauguma turi leidimus gyventi).
Rusai: 13,8–21,6 mln. eurų (ribota parama, retai pabėgėlio statusas).
Kitos tautybės: 33–50,4 mln. eurų (dažnai atvyksta dirbti, tad parama minimali).
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė 2022–2023 m. išmokėjo apie 10 mln. eurų kompensacijų už ukrainiečių apgyvendinimą, bet tai finansuota iš jau esamų savivaldybės lėšų. NT mokestis, valdžios teigimu, keliaus į savivaldybes ir pasitarnaus įvairioms iniciatyvoms.
Bet primenu, kad tai ne vienintelis mokestis savivaldybėms: GPM – tam, kad savivaldybės tvarkytų miestą; žemės mokestis – tam pačiam; gyvenamojo NT mokestis nuo 150 tūkst. eurų ir komercinio NT mokestis (Vilniuje 1 %) – vėl tam pačiam; infrastruktūros mokestis, mokamas gaunant statybos leidimą – irgi tam pačiam.
Pavyzdžiui, JAV, kur yra NT mokestis, GPM mokesčio nėra. Lietuvoje gi imami trys–keturi mokesčiai už tą patį.
Kodėl lietuviams tenka mokėti už svetimšalių išlaikymą? Kodėl jie nedirba ir neišlaiko savęs patys? Juk karas Ukrainoje prasidėjo prieš trejus metus, o kitų šalių piliečiams karo grėsmė apskritai negresia. Nors dalis ukrainiečių dirba (2024 m. duomenimis, 40–50 % darbingo amžiaus pabėgėlių turi darbą), kiti susiduria su kalbos barjeru, kvalifikacijos pripažinimo problemomis ar tiesiog patogiai tingi, o gal dirba nelegaliai.
NT mokestis, priešingai nei teigia gandai, skirtas savivaldybių reikmėms, o ne gynybai ar užsieniečiams. Vis dėlto, jei socialinės apsaugos mechanizmai nebus aiškūs, „visuotinai teisingas mokestis“ gali virsti dar vienu smūgiu tiems, kurie ir taip vos išsilaiko. Tai 230–276 mln. eurų kasmet nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams – NT mokestis po kaklu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą